Legislator Case Law & Legislation
2024-07-17 Nr. AB-10791-3-61-3-01872-2024-9 AI generated

2024-07-17 Nr. AB-10791-3-61-3-01872-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-07-17 Nr. AB-10791-3-61-3-01872-2024-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Š. B., E. V. (E. V.), A. (A.) J., A. J., P. T. (P. T.) ir E. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Š. B., E. V. (E. V.), A. (A.) J., A. J., P. T. (P. T.) skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vyriausybės atstovų įstaiga) dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

Legislator headnote

AI generated

2024-07-17 Nr. AB-10791-3-61-3-01872-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai Š. B., E. V. (E. V.), A. (A.) Jundo, A. J., P. T. (P. T.) E. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2024 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T-27 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. T-51 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) neteisėtu ir negaliojančiu. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki skundo išnagrinėjimo sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-414-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01872-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Š. B., E. V. (E. V.), A. (A.) J., A. J., P. T. (P. T.) ir E. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Š. B., E. V. (E. V.), A. (A.) J., A. J., P. T. (P. T.) skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vyriausybės atstovų įstaiga) dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Š. B., E. V. (E. V.), A. (A.) Jundo, A. J., P. T. (P. T.) E. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2024 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T-27 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. T-51 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) neteisėtu ir negaliojančiu. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki skundo išnagrinėjimo sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjai nurodė, kad jie teikia skundą kaip Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nariai gindami viešąjį interesą. Pareiškėjai paaiškino, kad Savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4, 11–12 punktuose įtvirtintus vietos savivaldos principus ir 17 straipsnio 23 dalyje nurodytas savivaldybės tarybos mažumos teises, dėl to yra nepagrįstai apribotos Savivaldybės tarybos mažumos atstovaujamų Švenčionių rajono gyventojų teisės gauti informaciją ir pažeistas viešasis interesas.

Pareiškėjai detalizavo, kad Savivaldybės taryba viršijo savo įgaliojimus, Sprendime nustatydama papildomas, Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas Savivaldybės tarybos mažumos pareigas pateikti klausimus, t. y. Sprendimo 321.2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas riboja Savivaldybės tarybos mažumos atstovų teises pateikti klausimus ir gauti į juos atsakymus iš karto. Sprendimo 321.6 punkte nustatyta tvarka sudaro prielaidas nepagrįstai delsti (kita mažumos valanda gali būti rengiama tik po pusmečio) pateikti atsakymus į visuomenei rūpimus klausimus, nesilaikant bendrųjų teisės gauti informaciją principų ir teisės aktuose nustatytų atsakymų pateikimo terminų.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad, pagal ABTĮ 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas atkreipė dėmesį, jog teisę kreiptis į administracinį teismą dėl valstybės ar viešojo intereso gynimo, taip pat dėl kitų asmenų teisių gynimo įstatymų nustatytais atvejais turi asmenys, turintys viešojo administravimo subjektui priskirtus įgaliojimus, įvairios institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar atskiri tarnautojai. Teismo įsitikinimu, atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 9–10 straipsniuose nustatytas baigtinis savivaldybės tarybos narių teisių ir pareigų sąrašas, šios nuostatos nenustato savivaldybių tarybų narių teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos atsisakymo priimti tam tikrus sprendimus ar priimtų sprendimų panaikinimo.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad savivaldybės tarybos nariai negali ginčyti savivaldybės administravimo subjektų leidžiamų administracinių aktų, kai tokios teisės jiems nesuteikia įstatymai, kai ginčijami procedūriniai savivaldybės tarybos veiklos reglamento ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatų pažeidimai arba kai siekiama apginti viešąjį interesą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grindė tokį aiškinimą tuo, jog Vietos savivaldos įstatyme (aktualios įstatymo redakcijos 9 ir 10 straipsniuose) nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas, kuris nenumato teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės administravimo subjektų leidžiamų administracinių aktų panaikinimo.

Buvo pažymėta, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo kontrolė priskiriama Vyriausybės atstovui.

Įvertinęs skundo turinį, teismas nurodė, kad pareiškėjai skundžia Savivaldybės tarybos Sprendimą ne dėl to, kad šiuo administraciniu aktu buvo pažeistos jų materialiosios teisės ar įstatymų saugomi interesai, bet dėl to, jog Sprendimu galbūt pažeidžiami Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti principai ir šio įstatymo 17 straipsnio 23 dalyje nurodytos savivaldybės tarybos mažumos teisės.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Sprendimas nenustato, nepakeičia ir nepanaikina pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, teisių ir pareigų, jis nėra susijęs su jų, kaip Savivaldybės tarybos narių, statusu ir nevertintinas šiuo aspektu.

Teismas, pažymėjęs, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, yra išaiškinęs, jog kalbinė, sisteminė ir loginė Konstitucijos, Vietos savivaldos įstatymo, ABTĮ bei kitų teisės aktų nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad savivaldybės tarybos narys neturi teisės ginčyti savivaldybės tarybos, kurios nariu jis yra, sprendimų (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-545/2011), padarė išvadą, kad pareiškėjai, kaip Savivaldybės tarybos nariai, pagal įstatymą neturi teisės ginčyti Savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, veiksmų (neveikimo) ar priimtų sprendimų.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį, priimti jų skundą bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri buvo formuojama aiškinant ankstesnės redakcijos Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, todėl teismo motyvai neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad, siekiant užtikrinti skaidresnį savivaldybių tarybų darbą, galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme yra įtvirtintos mažumos ir opozicijos sąvokos, suteikiančios savivaldybių tarybų mažumos nariams teises, kurios nebuvo nustatytos ankstesnėje Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje.

Pareiškėjai pažymi, kad jie yra Savivaldybės tarybos mažuma, kaip įvirtinta Vietos savivaldos įstatyme, ir veikia kaip fiziniai asmenys, gindami itin svarbų viešąjį interesą, tokią teisę pareiškėjams suteikia įstatymas.

Pareiškėjai paaiškina, kaip, jų vertinimu, Sprendimas pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, Savivaldybės tarybos mažumos teises, ir akcentuoja, kad jie nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad jie skundžia Sprendimą tik dėl to, jog pažeidžiamas Vietos savivaldos įstatymas. Pareiškėjai skundžia Sprendimą dėl to, kad pažeidžiamos jų, kaip Savivaldybes tarybos mažumos narių, teisės ir įstatymų saugomi interesai. Šie pažeidimai pasireiškia tuo, kad Sprendime nustatyti reikalavimai, kurių neįtvirtina Vietos savivaldos įstatymas, Sprendimo nuostatos faktiškai neleidžia Savivaldybės tarybos mažumai vykdyti nustatytas funkcijas, sudaro prielaidas Savivaldybės merui ir administracijai piktnaudžiauti savo pareigomis, pažeidinėti mažumos teises.

Pareiškėjai mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neatitinkanti aktualių Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, priimta neteisingai aiškinant savivaldybių tarybų mažumos narių teises ir pareigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, jog pareiškėjai, kaip Savivaldybės tarybos nariai, neturi teisės kreiptis į teismą dėl Savivaldybės tarybos Sprendimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai kreipiasi į teismą ne dėl to, kad pažeistos jų subjektinės teisės, o tik nurodo, kad Sprendimas neatitinka Vietos savivaldos nuostatų, t. y. Sprendimas nedaro įtakos jų teisėms ir pareigoms. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės atstovas atlieka savivaldybės tarybų priimamų sprendimų teisėtumo kontrolę.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde pabrėžia, kad šios nutarties motyvai neatitinka aktualaus teisinio reguliavimo, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota, aiškinant anksčiau galiojusio Vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Pareiškėjai akcentuoja, kad jie kreipiasi į teismą kaip Savivaldybės tarybos mažumos atstovai, kadangi Sprendimu pažeidžiamos jų (kaip mažumos atstovų) teisės, sudaromos prielaidos riboti tinkamai atlikti jų funkcijas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą, sąrašas. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017 ir kt.).

Pareiškėjai padavė skundą teismui, prašydami pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Teisėjų kolegija nustatė, kad Savivaldybės taryba Sprendimo 1 punktu nusprendė pakeisti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, patvirtintą Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. Nr. T-51 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas). Sprendimo 1.1 punktu nuspęsta papildyti Reglamentą nauju 321 punktu su papunkčiais. Iš Sprendimo turinio matyti, kad naujame Reglamento 321 punkte (ir jo 321.1–321.6 papunkčiuose) detalizuota Savivaldybės tarybos mažumos valandos organizavimo tvarka.

Vietos savivaldos įstatymo (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1268 redakcija) 17 straipsnio „Savivaldybės tarybos posėdžiai“ 23 dalyje nustatyta: „Ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžių pabaigoje yra organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu savivaldybės tarybos mažumos atstovai turi teisę užduoti klausimų merui, vicemerui (-ams), administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus. Jeigu posėdžio dieną nurodyti asmenys eina pareigas, jie savivaldybės tarybos mažumos valandoje privalo dalyvauti ir atsakyti į jiems užduotus klausimus. Savivaldybės tarybos mažumos valanda trunka ne trumpiau kaip vieną valandą. Pirmiausia teisę užduoti iki dviejų klausimų turi opozicijos lyderis, po to – kiti savivaldybės tarybos mažumos atstovai. Savivaldybės tarybos mažumos atstovams uždavus visus klausimus, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip, sudaroma galimybė savivaldybės tarybos daugumos atstovams užduoti klausimų“.

Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad aptartos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos įgyvendinamos Reglamento V skyriuje „Tarybos mažumos valanda ir darbotvarkė“ (31–36 p.).

Konstitucijos 124 straipsnyje (2022 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XIV-1028 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 22 d.) įtvirtinta, kad savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.

Pasisakydama dėl pareiškėjų teisės kreiptis į teismą šios bylos kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kurioje konstatuota, kad Vietos savivaldos įstatymo 23–24 straipsniuose (šiuo metu galiojančios redakcijos Vietos savivaldos įstatyme savivaldybės nario teisių ir pareigų sąrašas įtvirtintas atitinkamai 9 ir 10 straipsniuose) nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas; nurodytos teisės nuostatos nenumato savivaldybių tarybų narių teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad savivaldybės tarybos narys neturi teisės ginčyti savivaldybės tarybos, kurios nariu jis yra, sprendimų (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011; 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-545/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš administracinių teismų praktikos taip pat matyti, kad savivaldybių tarybų nariai turi teisę paduoti skundą teismui dėl savivaldybių tarybų sprendimų, jei jie mano ir grindžia, kad jų subjektinės teisės yra pažeistos, o administraciniai teismai nagrinėja tokius skundus iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1429/2010; 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-576-815/2021).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai, skunde pirmosios instancijos teismui reikšdami reikalavimą dėl Sprendimo nepagrįstumo, nurodė, kad jie yra Savivaldybės tarybos nariai, skundas teikiamas dėl viešo intereso gynimo, tačiau kartu išdėstė ir argumentus, kaip Sprendimas pažeidžia Savivaldybės tarybos mažumos, kurių nariais yra ir pareiškėjai, teises. Pareiškėjai atskirajame skunde konkretizavo, kad jie į teismą kreipiasi kaip Savivaldybės tarybos mažumos nariai, kadangi pažeistos jų teisės ir įstatymų saugomi interesai.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad, kreipiantis į teismą, pakanka subjektyvaus asmens suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kaip pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.). Taip pat skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjų nurodomais jų, kaip Savivaldybės tarybos narių (mažumos), teisių pažeidimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjai, kaip Savivaldybės tarybos nariai, neturi teisės kreiptis į teismą dėl teisminės Sprendimo patikros, Sprendimas nedaro įtakos jų teisėms ir pareigoms, pareiškėjai kreipiasi dėl viešojo intereso gynimo, nepagrįstai nutarė, jog pareiškėjų skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, ar pareiškėjų subjektinės teisės yra pažeistos, nagrinėjamu atveju gali būti nustatyta tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje. Taip pat aplinkybė, kad Vyriausybės atstovas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip paneigianti pareiškėjų teisę kreiptis į teismą dėl galbūt jų pažeistų subjektinių teisių gynimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi iš esmės tokios pačios pozicijos ir kitose panašaus pobūdžio administracinėse bylose (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-547-624/2023; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-560-520/2023).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl tinkamo skundo reikalavimų ir / ar skundo pagrindo formuluotės, t. y. ar pareiškėjai siekia panaikinti Sprendimą, kokias pažeistas teises ir interesus jie siekia apginti, pirmosios instancijos teismas turėjo pasinaudoti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu skundo trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti terminą pareiškėjams pašalinti skundo trūkumus.

Atsižvelgdama į nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas atskirojo skundo reikalavimas priimti skundą, kadangi skundo priėmimo klausimą pagal kompetenciją sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų Š. B., E. V. (E. V.), A. (A.) J., A. J., P. T. (P. T.) ir E. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų Š. B., E. V. (E. V.), A. (A.) J., A. J., P. T. (P. T.) ir E. M. skundo priėmimo klausimą grąžinti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė