2015-10-28 Nr. AB-21046-3-61-3-06525-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. TA-90-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06525-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 61.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo –Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą ir šio apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo pateikti.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą jis gavo tik 2015 m. gegužės 26 d. Be to, pareiškėjas klaidingai suprato nurodytą priimto teismo sprendimo apskundimo terminą, manydamas, kad keturiolikos dienų terminas yra skaičiuojamas nuo sprendimo gavimo dienos.

Pažymi, kad pareiškėjas nedalyvavo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo J. G. procesinių reikalavimų laikymosi apeliacine tvarka skundžiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu visų pirma pabrėžia, jog viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens galimybė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį, tačiau ši galimybė turi būti įgyvendinta per įstatymų nustatytą terminą. Taigi apeliacijos teisė, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, nėra absoliuti ir galimybė pasinaudoti ja yra ribojama laike.

Toks reguliavimas yra grindžiamas tuo, kad bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką. Atitinkamai šiuo tikslu, siekiant teisinio aiškumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo, teisinių santykių stabilumo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) yra įtvirtinti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai, inter alia teisės į apeliaciją įgyvendinimo terminai.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pažymėtina, kad keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti įstatymų leidėjo nustatytas kaip pakankamas objektyviai įvertinus galimybę parengti tokį procesinį dokumentą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-143-53/2011). Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog iš ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies normos konstrukcijos matyti, kad ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-552-52/2012). Be to, pastebėtina, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-287/2012).

Remiantis administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris buvo paskelbtas 2015 m. gegužės 18 d. (b. l. 79-93). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis minėta ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies norma konstatuotina, kad paskutinė ABTĮ nustatyto termino diena šiam teismo sprendimui apskųsti buvo 2015 m. birželio 1 d. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta ne tik tai per kiek dienų turi būti paduotas apeliacinis skundas, o ir tai, kad terminas paduoti apeliacinį skundą yra skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises (b. l. 79-93). Tuo tarpu pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pirmą kartą pateikė tik 2015 m. birželio 8 d. (b. l. 95), t. y. praleidęs ABTĮ numatytą ir skundžiamame sprendime jam įvardintą apeliacinio skundo pateikimo terminą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. birželio 22 d. nutartimi (b. l. 99-100) išaiškinus, kad terminas yra praleistas ir gali būti atnaujintas, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjas apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikė tik 2015 m. liepos 22 d.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Iš nurodytos ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies normos konstrukcijos matyti, kad pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą, t. y. pateikti apeliacinį skundą.

Pastebėtina, jog sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, administracinis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visumą ir įvertinti jų svarbą, įvertinti jas faktinių aplinkybių kontekste, vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-444-25/2008). Be to, klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, administracinis teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, vadovaudamasis atitinkamu klausimu suformuota teismų praktika. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, įstatymų leidėjo yra palikta teismo diskrecijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-858-55/2013).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, nurodo, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą jis gavo tik 2015 m. gegužės 26 d. Be to, pareiškėjas klaidingai suprato nurodytą priimto teismo sprendimo apskundimo terminą, manydamas, kad keturiolikos dienų terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo gavimo dienos. Be to, pareiškėjas nedalyvavo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vertinant šiuos pareiškėjo įvardintus argumentus pažymėtina, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas iš tiesų nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (b. l. 78). Priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. gegužės 20 d. (b. l. 87). Byloje pateikti duomenys liudija, kad minėtas teismo sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. gegužės 26 d. (b. l. 90), todėl atitinkamai pareiškėjui sutrumpėjo terminas pateikti apeliacinį skundą dėl priimto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. Pareiškėjas apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo pirmą kartą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2015 m. birželio 8 d. (b. l. 95), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi (b. l. 99-100) atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą ir išaiškino jam teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą. Tuo tarpu, vykdydamas nurodytą siūlymą, pareiškėjas apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą jam pateikti pateikė tik 2015 m. liepos 22 d. Byloje nesant duomenų, reikalingų įvertinti, ar pareiškėjas per protingą laiką kreipėsi dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įpareigojo Pravieniškių pataisos namus–atvirąją koloniją pateikti įrodymus, kada pareiškėjui buvo įteikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartis, pasiūlė pareiškėjui paaiškinti, ar egzistavo objektyvios priežastys, trukdžiusios jam kreiptis dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo laikotarpiu nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties gavimo dienos iki 2015 m. liepos 22 d.

Vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimą, siūlymą naujai pateikti administracinėje byloje duomenys liudija, kad pareiškėjui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis buvo įteikta 2015 m. birželio 29 d. Pasiūlius pareiškėjui paaiškinti, kodėl jis į teismą kreipėsi tik 2015 m. liepos 22 d., jis tik pažymėjo, kad nurodytu laikotarpiu jo rašiklis sulūžo, jis neturėjo pašto ženklų, kita vertus, jis pats pripažino, kad galėjo jais pasirūpinti iš anksto. Be to, pareiškėjas pabrėžė, jog yra nuolat kankinamas, yra siekiama su juo susidoroti.

Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-798/2008).

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl delsimo kreiptis į teismą iki 2015 m. birželio 8 d. gali vertinamos kaip svarbios priežastys praleisto termino atnaujinimo kontekste, nes pareiškėjui tik vėliau buvo įteiktas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, su kuriuo susipažinęs jis galėjo apsispręsti dėl teisės į apeliaciją įgyvendinimo. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad 2015 m. birželio 29 d. – 2015 m. liepos 22 d. laikotarpiu pareiškėjui buvo sudarytos objektyvios kliūtys kuo greičiau, operatyviau įgyvendinti teisę į apeliaciją. Pareiškėjas per protingą laiką nesikreipė į teismą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, sužinojęs apie nurodyto termino praleidimą ir gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį. Šios aplinkybės iš esmės yra susiję su tuo, kad, išnykus kliūtims, kliudžiusioms pareiškėjui laiku įgyvendinti teisę į apeliaciją, jis turi veikti operatyviai, rūpestingai, o ne nepagrįstai delsti teikti apeliacinį skundą ir prašyti praleistą terminą atnaujinti. Šiuo atveju pareiškėjas pagrįstų argumentų, motyvų dėl tokio delsimo nenurodė. Pareiškėjo argumentai dėl jo kankinimo, dėl atsakovo veikimo siekiant su juo susidoroti yra abstraktūs, nepagrįsti nei konkrečiomis aplinkybėmis, nei detaliais paaiškinimais. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog buvo sulūžęs jo rašiklis, tačiau nenurodė, nepagrindė, kad jam buvo sudarytos kliūtys įsigyti kitą rašiklį. Be to, nors pareiškėjas, viena vertus, nurodė, kad jis neturėjo pašto ženklų, kita vertus, pats pripažino, jog galėjo jais pasirūpinti iš anksto, be to, jis nenurodė, kad jam buvo sudarytos objektyvios kliūtys įsigyti pašto ženklus. Šiame kontekste svarbu yra ir tai, kad pareiškėjas pripažino, jog jis disponavo tam tikromis finansinėmis lėšomis, reikalingomis minėtoms priemonėms įsigyti. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog administracinėje byloje nėra kitų duomenų, kad pareiškėjo kalinimo įstaigoje būtų ribojamos jo galimybės įgyvendinti procesines teises, išsiųsti skundą teismui. Kitų priežasčių, dėl kurių apeliacinio skundo negalėjo surašyti ir pateikti anksčiau, pareiškėjas taip pat nenurodė.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog visas pareiškėjo įvardinamas apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimo priežastis negalima pripažinti nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo vėliau, pareiškėjas nagrinėjamo klausimo kontekste nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir neveikė pakankamai operatyviai. Šiuo atveju pastebėtina, jog, išnykus kliūtims, kliudžiusioms pareiškėjui laiku įgyvendinti teisę į apeliaciją, jis turi veikti operatyviai, rūpestingai, o ne nepagrįstai delsti teikti apeliacinį skundą ir prašyti praleistą terminą atnaujinti.

Kaip jau buvo minėta, administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Šiuo atveju skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Atitinkamai, pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, išnykus objektyvioms aplinkybėms, trukdžiusioms apeliacinį skundą pateikti laiku, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjas siekdamas įgyvendinti teisę į apeliaciją nepagrįstai uždelsė, nesant svarbių tokį delsimą sąlygojusių aplinkybių.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo J. G. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo ir jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė