2025-04-16 Nr. AB-6781-3-62-3-02255-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-200-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02255-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-A-2024-00394 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti klausimą dėl advokato paskyrimo nagrinėti iš naujo; 2) priteisti iš atsakovų (Tarnybos) bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė procesinio pobūdžio prašymus: atleisti jį nuo žyminio mokesčio, išreikalauti iš Tarnybos papildomus įrodymus, svarbius šiai bylai, bylos nagrinėjimui panaudoti susijusių teisminių procesų medžiagą, apklausti liudytojus, pakviesti specialistą iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pateikti išvadas dėl Tarnybos darbuotojų ir Regionų administracinio teismo pirmininko ir jo pavaduotojos veiksmų užimant tarnybines pareigas. Pareiškėjas nurodė šiuos trečiuosius suinteresuotus asmenis: Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Regionų administracinį teismą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nesutinka su Sprendimu, nurodė teisminius procesus, kurie, jo nuomone, susiję su šia byla, teigė, kad patiria turtinę žalą (nekilnojamajam turtui) ir neturtinę žalą dėl bylinėjimosi nuo 2022 metų ir dėl visiško pasitikėjimo valstybe praradimo.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. lapkričio 26 d. imtinai skundo trūkumams pašalinti: 1) prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrįsti pateikti duomenis apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; 2) patikslinti skundo reikalavimus (dalyką) taip, kad jie būtų aiškūs ir suprantami, atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnį, iš skundo reikalavimų būtų pašalinta perteklinė informacija bei būtų nurodyta kokių rūšių bei kokio dydžio žalą pareiškėjas prašo atlyginti, taip pat aiškiai ir konkrečiai įvardyti asmenis, iš kurių ir kokių rūšių (turtinę, neturtinę) ir dydžio žalą prašoma priteisti (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.), kadangi iš skundo turinio nėra aišku, dėl kokios konkrečiai institucijos ir kokių neteisėtų veiksmų pareiškėjui neva yra padaryta neturtinė žala; 3) patikslinti skundo faktinį pagrindą, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodyti kaip pasireiškė neteisėti institucijos ar pareigūnų veiksmai; reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti susietas su konkrečia patirta žala; aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiamus institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmus (neveikimą) ar aktus (sprendimus) bei nurodyti aplinkybes dėl skundo dalyko pagrindžiančius įrodymus, 4) pateikti individualų (su jo situacija ir asmenine patirtimi susijusį) skundą, kuriame būtų nurodytos ir išsamiai aprašytos su žalos atsiradimu susijusios faktinės aplinkybės, civilinės atsakomybės sąlygos, pateikti įrodymus skunde nurodytoms aplinkybėms patvirtinti.

Pareiškėjas pateikė teismui 2024 m. lapkričio 14 d. patikslintą skundą, kuriame nurodė argumentus dėl skundo trūkumų, iš esmės pakartojo pirminio skundo argumentus bei reikalavimus, papildomai nurodė, kad prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus teismo nustatytu terminu (iki 2024 m. lapkričio 26 d. imtinai), pateikė patikslintą skundą, kuriame pateikė paaiškinimus, tačiau juo 2024 m. lapkričio 8 d. teismo nutartimi įvardytų skundo turinio trūkumų nepašalino.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas pateiktu patikslintu skundu teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytų esminių skundo trūkumų – skundo dalyko ir faktinio pagrindo netikslumų, neaiškumų – tinkamai nepašalino, todėl pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje keliamų skundo (pareiškimo, prašymo) turinio reikalavimų. Teismas vertino, kad pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumų tinkamai nepašalino, skundo turinio trūkumai yra esminiai, todėl vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi skundas laikytinas nepaduotu.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir įpareigoti bylą nagrinėti iš esmės; 3) kadangi Regionų administraciniam teismui iškyla interesų konfliktas (teismas yra trečioji šalis teisminiame procese ir gali daryti įtaką teisminiam procesui bei kituose teisminiuose procesuose) – kreiptis į Europos Sąjungos kompetentingas institucijas (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismą) dėl išaiškinimų kaip elgtis tokiais atvejais, kurių nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas galbūt tyčia ignoruoja jo skunde ir patikslintame skunde išdėstytas aplinkybes, kuriose nurodyta bylos esmė ir susijusių teisminių procesų numeriai, kurie yra svarbus įrodymas to, kas vyksta, ir koks atsakovų ir trečiųjų šalių vaidmuo.

Pareiškėjas teigia, kad teismui paaiškino, jog neturi teisinio išsilavinimo, todėl bylos esmę aiškina taip, kaip ją supranta.

Pareiškėjas pažymi, kad teisėjai buvo pasiūlyta esant reikalui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes, pareiškėjo nuomone, teisėja yra šališka ir diskriminuoja pareiškėją dėl jo išsilavinimo ir priklausymo kitam socialiniam sluoksniui, kuris negali skųsti valstybės institucijų, tarnautojų, pareigūnų ar teisėjų veiksmų, ydingos teismų praktikos.

Pareiškėjo vertinimu, Regionų administracinio teismo vadovybė ir teisėjai ignoruoja arba nesidomi bylos aplinkybėmis ir su ja susijusiais kitais teismo procesais, vilkina ar bando sužlugdyti teisminius procesus ir negali bylos nagrinėti nešališkai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo A. Ž. skundas laikytas nepaduotu dėl to, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nustatyti skundo trūkumai (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, padaręs išvadą, kad pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas, šalinant 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytus pradinio skundo trūkumus, neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje nustatytų skundui (prašymui, pareiškimui) keliamų turinio ir formos reikalavimų: skundo dalykas ir faktinis pagrindas yra netikslūs, neaiškūs.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad jo skundas suprantamas ir aiškus, o pirmosios instancijos teismo teisėja, sprendusi skundo priėmimo klausimą, bei Regionų administracinio teismo vadovybė ir kiti teisėjai yra šališki.

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas netenkinamas.

Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylą apeliacine tvarka pagal jo atskirąjį skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Į administracinį teismą ginti savo pažeistų teisių asmenys kreipiasi su skundu (ABTĮ 23 str. 2 d.) ir šis skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), bei tai patvirtinančius įrodymus.

Pažymėtina, jog skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; kt.).

Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirminiame skunde bei patikslintame skunde aiškiai nurodė, jog prašo panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti klausimą dėl advokato paskyrimo nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovų (Tarnybos) bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo. Iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinio iš esmės aišku, kad jis patirtą neturtinę žalą kildina iš Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, bei Tarnybos (įvardyta atsakovu) galbūt tyčinio veiksmų neatlikimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra nurodęs konkrečius argumentus, dėl kurių, jo vertinimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei turi būti panaikintas.

Nors pareiškėjas patikslintame skunde cituoja tam tikrus įstatymus, teismų praktiką, išvardija kitas administracines bylas, nagrinėtas ar nagrinėjamas teismuose pagal jo skundus, nurodo ir kitų institucijų, jo vertinimu, neteisėtus veiksmus, tačiau ši pareiškėjo nurodyta informacija nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iš pareiškėjo patikslinto skundo nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo.

Pabrėžtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas, todėl konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; kt.). Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai ar išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šiuos reikalavimus, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei į tai, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai yra formalūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog šie trūkumai yra kliūtis bylai nagrinėti. Šiuo atveju administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Dėl atskirojo skundo motyvų, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, diskriminavo pareiškėją, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025; kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog pirmosios instancijos teismo teisėja bei pirmosios instancijos teismas (jo vadovybė), spręsdami pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališki, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai nepripažįstami pagrįstais.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo įvertinti galimo interesų konflikto galimybę ir kreiptis į Europos Sąjungos kompetentingas institucijas (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismą) su prašymu išaiškinti kaip elgtis tokiose situacijose, kurių nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad tai yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris turi būti sprendžiamas ne skundo priėmimo stadijoje, todėl šioje proceso stadijoje dėl šio procesinio pobūdžio prašymo plačiau nepasisakoma.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nusprendęs, jog pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti pirmosios instancijos teismą bylą nagrinėti iš esmės, tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tam, kad pareiškėjo procesinis dokumentas būtų nagrinėjamas iš esmės, jis pirmiausia turi būti priimtas nagrinėti, o priėmimo klausimą sprendžia ne apeliacinės instancijos teismas, o pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. Ž. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė