6aeee6ea-bf1a-4318-bb3c-fdff95d581b4 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-255-348/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26144-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. B. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini)-ame sektoriuje 2021 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendį, už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Už kiekvienÄ iÅ¡ minėtų nusikalstamų veikų padarymÄ paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrintos apėmimo bÅ«du ir M. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 302 straipsnio 2 dalį (3 veikos), paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir M. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. birželio 22 d., pabaiga – 2022 m. gruodžio 22 d.

2. Komisija 2021 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ motyvuodama tuo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jis turi galiojančių drausminių nuobaudų, per bausmės atlikimo laikotarpį nei karto neskatintas, be to, yra padengęs nedidelę dalį žalos. Komisija, įvertinusi nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad neatliktos bausmės dalis, įvertinus jÄ visų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismui, tačiau teismas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo skundÄ , pritarė Komisijos nutarime iÅ¡dėstytoms aplinkybėms ir sprendė, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas netinkamai įvertino nuteistojo reabilitacijos pažangÄ , jo charakteryje dominuojančius bruožus ir nepagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį. Apelianto manymu, jam paskirtos bausmės tikslai Å¡iuo metu jau yra pasiekti, jis yra atlikęs bausmės dalį, kuri sudaro pagrindÄ spręsti jo lygtinio paleidimo klausimÄ , be to, pats bausmės paskyrimo faktas ir jos realus atlikimas padarė nuteistajam poveikį visam gyvenimui. 4.2.

Skunde nurodoma, kad nuteistojo M. B. teigiamas elgesys pastaruoju metu įrodo, jog nusikalstamas elgesys jam nėra priimtinas. Pažymima ir tai, kad galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau neneigia, kad pataisos įstaigoje turėjo nemalonumų, tačiau jo manymu, buvo baustas už menkniekius. Apeliantas pažymi ir tai, kad pataisos įstaigoje dirba, skatintas nebuvo, pagal galimybes dengia ieÅ¡kinį. Nurodo, jog lygtinio paleidimo taikymo atveju turėtų darbÄ ir galėtų ieÅ¡kinį padengti greičiau.

Be to, nuteistasis teigia turintis gyvenamÄ jÄ vietÄ , sugyventinę ir mažametį vaikÄ , kuriems reikalinga jo parama. Be to, skunde teigiama, jog nuteistasis M. B. neturi nei vienos nuobaudos, dirba, vykdo socialinės reabilitacijos priemones. Nuteistasis M. B. skunde vadovaujasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis REC (2003)22, kuriose nurodyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių keliÄ pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegracijÄ , suteikiant kaliniui planuojamÄ , remiamÄ ir prižiÅ«rimÄ Ä¯siliejimÄ Ä¯ visuomenę.

5. Atsiliepimų į nuteistojo M. B. skundÄ negauta. Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje esančiais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo M. B. skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi skundas dėl Komisijos 2021 m. vasario 15 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas pagrįstai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, lygtinai gali bÅ«ti paleisti atlikus vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad M. B. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ formalųjį kriterijų, kuriam esant galima svarstyti klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau materialusis pagrindas nėra nustatytas, bÅ«tent Å¡is esminis kriterijus lėmė tai, jog nuteistojo skundas pirmosios instancijos teisme buvo atmestas kaip nepagrįstas.

8. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei apylinkės teismas tokios iÅ¡vados nepadarė, Å¡iai iÅ¡vadai reikiamų duomenų nenustatė ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas.

Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, matyti, kad M. B. nežymiai koreguoja savo elgesį tinkama linkme: bausmės atlikimo metu dirba, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimiausiais Å¡eimos nariais, dalyvavo prevencinio/intervencinio pobÅ«džio užsiėmimuose, skirtuose nuteistiesiems, turintiems problemų su alkoholio vartojimu, intensyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei reguliariai lankosi pas RS psichologes individualiose konsultacijose, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis.

Tačiau skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

9. Bylos medžiaga patvirtina, kad M. B. mÄ stymas bei elgesys iÅ¡ esmės nekinta. Nuteistasis iki Å¡iol pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, akivaizdu, jog nesupranta ir dėl ko yra nubaustas. Pažymima, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis jÄ tik iÅ¡ dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę jis laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiÅ¡ka stigmatizacija, neteisėtų valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu.

Nors skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui M. B. nurodo, kad yra padaręs iÅ¡vadas, jog ateityje nenusikals, tačiau iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistasis nesuvokia nusikaltimo pasekmių aukai, teigia, jog nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepadarė, o nukentėjusioji jį apkalba, kerÅ¡tauja. Tai rodo, jog nuteistasis savo padarytų nusikalstamų veikų kritiÅ¡kai nevertina ir kaltę dėl kilusių pasekmių perkelia nukentėjusiajai.

10. Vertinant nuteistojo galimybę priimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus atsižvelgtina ir tai, kad per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį jis 5 kartus buvo baustas už drausmės reikalavimų pažeidimus. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis nei vieno pažeidimo nepripažino, skunde drausmės tvarkos pažeidimus laiko „nemalonumais“, teigia, jog buvo baustas už „menkniekius“. Tai rodo, jog nuteistasis nesugeba prisiimti atsakomybės už savo netinkamÄ elgesį, pažeidimų nevertina kritiÅ¡kai, priežiÅ«rÄ supranta kaip baudžiantį procesÄ be jokios naudos sau.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, jog tai leidžia pagrįstai abejoti ar lygtinio paleidimo taikymo atveju nuteistasis laikysis probacijos sÄ lygų. PrieÅ¡ingai nei skunde aukÅ¡tesniajam teismui nurodo nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis penkis kartus buvo baustas už drausmės reikalavimų pažeidimus, vienas jų itin Å¡iurkÅ¡tus – M. B. smurtavo prieÅ¡ kitÄ nuteistÄ jį, dėl ko jis trims paroms buvo patalpintas į drausmės izoliatorių. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ nuteistasis padarė vos prieÅ¡ Å¡eÅ¡is mėnesius, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus daro sistemingai, nuobaudos yra galiojančios.

Kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, nepaklÅ«sta privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ ir neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad nuteistasis toliau galėtų bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

11. IÅ¡ aukÅ¡tesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo M. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 41 balÄ , kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau vertinant Å¡iÄ aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju bÅ«tina nustatyti akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Ji turi bÅ«ti įtikinanti, kad bausmės tikslai Å¡iuo metu jau yra pasiekti ir bÅ«damas nestruktÅ«rizuotoje aplinkoje nuteistasis savo tikslų sugebės siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Visgi, kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, pakankamai didelę, tai yra net 16 balų, iÅ¡ 41 nuteistojo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galinčio paskatinti balo, vis dar sudaro dinaminiai veiksniai. Kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima ir turi bÅ«ti vykdoma M.

B. ir toliau atliekat laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Vertinant nuteistojo daromÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ atsižvelgtina į tai, kad anksčiau atlikto vertinimo metu (2020 m. spalio 13 d.) nuteistajam buvo nustatyta 54 balų nusikalstamo elgesio rizika. Tai rodo, jog per gana trumpÄ laikÄ nuteistasis savo nusikalstamo elgesio rizikos balÄ sumažino net 13 balų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, tačiau iÅ¡imtinai teigiamas nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje stebimas itin trumpÄ laikÄ , kaip minėta, vos prieÅ¡ Å¡eÅ¡is mėnesius jis buvo baustas už itin Å¡iurkÅ¡taus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ .

12. Vertinant nuteistojo daromÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatomi du rizikÄ nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamo elgesio istorija ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ , todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas.

Nors su padarytais nusikaltimais susiję kriminogeninis veiksnys yra statinis, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktais duomenimis kitas kriminogeninis veiksnys, jo įtaka pakartotiniam nusikalstamumui gali bÅ«ti mažinama. Be to, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriamos ir dvi sritys į kurias reikia atkreipti dėmesį planuojant priežiÅ«rÄ ir bausmę: gyvenimo stilius ir draugai bei lėšų tvarkymas. Analizuojant Å¡iuos veiksnius pažymima, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų.

O bÅ«tent, pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius raÅ¡tus nuteistasis privalo iÅ¡mokėti 3354,37 eurų, tačiau yra iÅ¡mokėjęs tik 185,69 eurų. Be to, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad dėl ankstesnio teistumo nuteistasis turi 40 000 eurų skolÄ valstybei, taip pat antstoliams yra skolingas 4000-5000 eurų. Tokie dideli finansiniai įsipareigojimai, teisėjų kolegijos vertinimu, gali turėti įtakos naujų nusikalstamų veikų darymui, juo labiau, kad ankstesni M. B. teistumai susiję su finansinės naudos siekimu, kaip nurodoma Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, nuteistasis ankstesnius nusikaltimus vykdė dėl pinigų poreikio – „greitų“ pinigų ir lengvabÅ«diÅ¡kumo.

Nors nuteistasis teigia, kad lygtinio paleidimo taikymo atveju jis bÅ«tų įdarbintas UAB „Truckas“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose ir taip greičiau atlygins ne tik nukentėjusiajai priteistÄ Å¾alÄ , tačiau dengs ir turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau tai teisėjų kolegijai kelia abejones. Akcentuotina tai, kad finansinių įsipareigojimų nuteistasis turėjo dar iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, tačiau jo darbinė patirtis nebuvo nuosekli. Nors pataisos įstaigoje pastebima teigiama nuteistojo motyvacijÄ Ä¯ darbÄ , tačiau nuteistajam negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, jo įsitvirtinimas socialiai priimtinose veiklose gali bÅ«ti apsunkintas.

13. Nors nuteistojo teigimu, asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas negali bÅ«ti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, svarstant lygtinio paleidimo galimybę, bÅ«tina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik Å¡ių aplinkybių kontekste galima objektyviai vertinti nuteistojo pokytį ir jo iÅ¡reikÅ¡to apsisprendimo toliau gyvenimÄ tęsti laikantis priimtinų elgesio normų ir taisyklių.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimų, susijusių su asmens seksualinio apsisprendimo laisve bei neliečiamumu, nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio ir nors nuteistasis laisvės atėmimo vietoje dalyvavo programose, susijusiose su alkoholio prevencija, tačiau piktnaudžiavimas alkoholiu yra vienas iÅ¡ nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti vėl nusikalsti. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad tai nėra pirmasis M.

B. teistumas, nusikalstamas veikas, už kurių padarymÄ jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Be kita ko, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nuteistojo M. B. atžvilgiu buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo paskirtus įpareigojimus jis pažeidinėjo, be to, kaip jau buvo minėta, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nors ankstesni M. B. teistumai jau buvo įvertinti priimant nuosprendžius, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir kiekis negali bÅ«ti vertinamasis kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimas, tačiau aplinkybes, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo, taip pat praeityje pažeistos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos nesudaro pagrindo manyti, kad M. B. paleistas lygtinai daugiau nenusikals.

14. Skundo argumentai susiję su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, iÅ¡vados dėl galimybės jau Å¡iuo metu taikyti lyginį paleidimÄ nebuvimo nepaneigia. Visų pirma pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nuteistojo manymui, Å¡ios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos SÄ jungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobÅ«džio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, Å¡iuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiÅ¡kiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sÄ lygos, tiek Å¡io instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimÄ ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijoje.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimÄ lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamÄ sprendimÄ .

Nagrinėjimu atveju teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys, įvertinus juos kitų nustatytų ir aptartų aplinkybių kontekste, apylinkės teismui nebuvo pakankami pagrįstai iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokiai iÅ¡vadai, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

15. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis M. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimÄ bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

Pažymėtina, jog probacija gali bÅ«ti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaiÅ¡tingas, o kitos nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. BÅ«tent Å¡iems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę.

Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad M. B. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo M. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. kovo 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas