2021-03-26 Nr. CB-2924-2-58-3-00253-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2021 m. kovo 16 d. gautu atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Šilų ūkis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,
Legislator headnote
AI generated2021-03-26 Nr. CB-2924-2-58-3-00253-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. galutinis sprendimas, kuriuo nuspręsta palikti šioje byloje 2019 m. spalio 8 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. preliminariu sprendimu šioje byloje ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo tenkintas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Full text
Nr. DOK-1527
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00253-2019-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. kovo 26 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2021 m. kovo 16 d. gautu atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Šilų ūkis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. galutinis sprendimas, kuriuo nuspręsta palikti šioje byloje 2019 m. spalio 8 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. preliminariu sprendimu šioje byloje ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo tenkintas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde atsakovės nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatas (Statybos techninio reglamento 6.19, 6.4, 13.5, 14.2 punktus). Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad darbo projektas yra techninio projekto tąsa, kuriuo tik detalizuojami techniniai projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad darbo projektas iš esmės visiškai atitiko techninį projektą, padarė nepagrįstą išvadą, kad 2018 m. spalio 22 d. pateiktas darbo projektas laikytinas ne techninio projekto detalizavimu, o techninio projekto pakeitimu. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad spręsdamas dėl uždujinimo signalizacijos sistemos įrengimo darbų, kaip papildomų darbų, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnį), nes skundžiamoje nutartyje darydamas išvadą dėl uždujinimo signalizacijos sistemos įrengimo darbų, kaip papildomų darbų, neatsižvelgė į ginčui reikšmingas ginčo rangos sutarties nuostatas, šalių, liudytojo paaiškinimus. Kasatorių teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad rangovo pateiktas techninio projekto sąlygų aiškinimas, t. y. kad jis turėjęs įrengti tik dalį sistemos – uždujinimo detektorius, bet ne visą uždujinimo signalizacijos sistemą, yra labiau tikėtinas, prieštarauja rangos teisinius santykius reglamentuojančioms nuostatoms bei kasaciniame skunde nurodomai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kasaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnį) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu praktikos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilų ūkis“ (į. k. 304828127) 2029 (du tūkstančius dvidešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. kovo 12 d. AB SEB bankas, mokėjimo nurodymas Nr. 51.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas