2025-12-30 Nr. AB-23375-3-64-3-02563-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1369-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02563-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti aplinkybę, kad tai, jog įstatymų nuostatomis nustatytais terminais teismas sąmoningai, tyčia nenagrinėja administracinių / tarnybinių ginčų, neatitinka tiek Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso nuostatų, tiek elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės ir demokratinės valstybės sampratos / esmės; 2) pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) veiksmus (neveikimą) neteisėtais ir įpareigoti teismą klausyti įstatymų, paisyti moralės / etikos principų nuostatų ir įvykdyti teisingumą; 3) nesielgti neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo vykdymo veiksmuose; 4) nustoti sąmoningai kenkti pareiškėjui ir užtikrinti pareiškėjui tinkamas sąlygas teisės aktų nustatyta tvarka apginti pažeistas teises ir teisės aktų saugomus interesus.

Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas su 2025 m. rugpjūčio 27 ir 28 d. prašymais kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl teisėjų bei atitinkamų teismų veiksmų (neveikimo) ištyrimo, tačiau Konstitucinis Teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. 14B-384 (2.6) nurodė, jog neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo kreipimųsi, todėl pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui iš esmės prašo pripažinti šiuos Konstitucinio Teismo veiksmus neteisėtais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, akcentavo, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų, teisėjų <...> veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, sprendimų vykdymu.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą teisme iš esmės. Teismas pažymėjo, jog tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-811-1047/2025.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam teismui (teisėjui). Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį ir pripažinti, kad teiginiai pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Teismas nepagrįstai sudarė pareiškėjui kliūtis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas P. V. su 2025 m. rugpjūčio 27 ir 28 d. prašymais kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl teisėjų bei atitinkamų teismų veiksmų (neveikimo) ištyrimo. Konstitucinis Teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 14B-384(2.6) atsisakė vertinti pareiškėjo prašymus, motyvuodamas tuo, jog pagal galiojančius įstatymus, Konstitucinis Teismas neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo kreipimųsi. Pareiškėjas kartu su skundu taip pat pateikė 2025 m. balandžio 2 d. prašymą, adresuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų Garbės teismo pirmininkei, kuriame prašė atlikti Regionų administracinio teismo Šiaulių, Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus rūmų teisėjų veiklos patikrinimą ir inicijuoti drausmines bylas; 2025 m. kovo 31 d. prašymą, adresuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų Garbės teismo pirmininkei, prašydamas atlikti Regionų administracinio teismo Šiaulių, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus rūmų teisėjų veiklos patikrinimą ir inicijuoti drausmines bylas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą, jame suformuluotus reikalavimus bei prie skundo pridėtus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu <...>. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl pareiškėjo prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalykas (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Iveta Pelienė

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė