6a7f92bf-a00a-40d3-be2f-8ea636d3a851 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-278/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 30.6; 42.11.5; 126.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus,sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui E. S. (E. S.),atsakovo atstovams advokatui Ryčiui Jokubauskui ir E. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis knygų centras“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-1242-565/2010 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Respublikinis knygų centras“ dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartimi UAB „Respublikinis knygų centras“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia (civilinės bylos Nr. B2-1808-565/2011).IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė 2009-11-02 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nutraukti su atsakovu BUAB „Respublikinis knygų centras“ 2008 m. gruodžio 12 d. sudarytÄ sutartį Nr.A.421-41(4.4-TR2) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo“, taikyti restitucijÄ - pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į privatizuotas negyvenamÄ sias patalpas bei iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ Å¡ių patalpų.

Nurodė, kad bylos Å¡alys 2008-12-12 pasirašė paminėtÄ sutartį Nr.A.421-41(4.4-TR2) (toliau Sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas už 151 000 Lt pardavė atsakovui 154,58 kv. m ploto negyvenamÄ sias patalpas – slėptuvę, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau ginčo patalpos), o atsakovas įsipareigojo iki 2010-10-10 sumokėti visÄ privatizavimo objekto kainÄ ir palÅ«kanas. Ginčo patalpos atsakovo nuosavybėn buvo perduotos 2008-12-23 perdavimo – priėmimo aktu. Pagal Sutarties 7.1, 5 punktus atsakovas 33 750 Lt sumokėjo iÅ¡ karto, o likusios 113 250 Lt sumos mokėjimas buvo iÅ¡dėstytas dalimis, iki 2010-10-10 mokant kas ketvirtį po 16 179 Lt ir po 2 499 Lt palÅ«kanų, tačiau atsakovas nesumokėjo dviejų tarpinių įmokų, mokėtinų iki 2009-07-10 ir iki 2009-10-10.

Nurodė, jog pagal Sutarties 7.2 ir 7.3 punktus, per 30 dienų nuo mokėjimo termino pabaigos nesumokėjus tarpinės įmokos, palÅ«kanų bei 0,1 proc. delspinigių už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ , Sutartis teismine tvarka gali bÅ«ti nutraukta, o sumokėti pinigai negrÄ Å¾inami. Pabrėžė, jog tokias pasekmes įtvirtina ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo vieÅ¡o aukciono bÅ«du nuostatų (toliau Nuostatai) 50.2 punktas.

Tuo remdamasis ieÅ¡kovas prašė patenkinti jo ieÅ¡kininius reikalavimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino - nutraukė Sutartį, taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ ir, iÅ¡keldinęs atsakovÄ iÅ¡ tų patalpų, jas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovo nuosavybėn, nepriteisdamas atsakovui jo sumokėtų piniginių lėšų. Teismas, nustatęs, kad atsakovui UAB ,,Respublikinis knygų centras“ yra iÅ¡kelta bankroto byla, pažymėjo, kad Ä®monių bankroto įstatymo (toliau Ä®BÄ®) normos draudžia bankrutuojančios įmonės kreditoriui ar kitam asmeniui perimti tokios įmonės turtÄ kitaip, nei tai numato Ä®BÄ® normos (Ä®BÄ® 14 str. 1 d. 1 p.).

Tačiau laikė, jog Ä®BÄ® nuostatos netaikytinos, nes Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas, reglamentuojantis specialų nuosavybės teisės perleidimo bÅ«dÄ , laikytinas specialiuoju įstatymu Ä®BÄ® atžvilgiu. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1596/2002. Atsižvelgdamas į tai ir konstatavęs, kad atsakovas eilinę įmokÄ ir palÅ«kanas, kurias turėjo sumokėti iki 2009-04-10, sumokėjo dalimis iki 2009-07-10, o vėlesnės įmokos iÅ¡ viso nebuvo sumokėtos, teismas, remdamasis Nuostatų 2, 50.2 punktais, CK 1.1 straipsnio 2 dalimi, 6.222 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė Sutartį, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas BUAB „Respublikinis knygų centras“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas neteisingai nustatė kilusiam ginčui taikytinas specialiÄ sias teisės normas, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Å ioje byloje Ä®BÄ® normos laikytinos specialiosiomis teisės normomis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo bei Nuostatų atžvilgiu, todėl vadovaujantis Ä®BÄ® normomis turėjo bÅ«ti sprendžiamas kilęs ginčas.2.

Teismas turėjo konstatuoti, kad Sutartis dėl ginčo patalpų laikytina pasibaigusia nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, nes imperatyvios Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos draudžia bankrutuojančiai įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o kreditoriams perimti tokiai įmonei priklausantį turtÄ , pinigines lėšas. IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti atsiskaityti už turtÄ , o ne iÅ¡reikalauti jį, nes jokie teisės aktai nenumato, kad Ä®BÄ® nuostatos netaikomos savivaldybei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise perduoto turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir tokio turto iÅ¡reikalavimo.

PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeisti kitų kreditorių teisės ir interesai.3. Teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1596/2002, kadangi Å¡ios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi. Tai yra toje byloje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su bendrasavininkio pirmenybės teise įsigyti kito bendrasavininkio parduodamo turto dalį, savivaldybės turto pirkimo–pardavimo specifika, teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės turto pirkimo–pardavimo specifikÄ , ir CK normų santykiu, o Å¡iuo atveju esminiai klausimai yra susiję su savivaldybės turto pirkimo–pardavimo sutarties pasibaigimo pagrindais.

IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodoma, kad:1. Teismas teisingai nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl vieÅ¡osios nuosavybės objekto, tinkamai įvertino tokio objekto pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus, vieÅ¡Ä jį interesÄ , esantį susiklosčiusiuose santykiuose, todėl pagrįstai ir teisėtai vadovavosi vieÅ¡osios teisės imperatyviomis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo normomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Nuostatų 50.2 punktu.

Dėl to atmestini skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju Ä®BÄ® normos laikytinos specialiosiomis teisės normomis.2. Teismas pagrįstai ir teisėtai, kaip tai numatyta CPK 4 straipsnyje, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarime pateiktame iÅ¡aiÅ¡kinime, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1596/2002. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tačiau netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė aktualias teisės normas ir, patenkindamas ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį, priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindÄ bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad viena iÅ¡ bylos Å¡alių - atsakovas, yra bankrutuojanti bendrovė, taigi nagrinėjami klausimai yra susiję su vieÅ¡uoju interesu, byla nagrinėjama neapsiribojant apeliaciniame skunde nustatytomis ribomis (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas iÅ¡ esmės yra susijęs su nekilnojamojo turto pardavėjo teisių gynimo bÅ«dais Å¡io turto pirkėjo ir savininko bankrutuojančos įmonės atžvilgiu.Atsakovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog sandoris yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 p.).

Taigi Å¡iuo bÅ«du įgyjant nekilnojamÄ jį daiktÄ , nuosavybės teisė įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo, tai yra nuo daikto perdavimo (CK 4.49 str. 2 d., 6.393 str. 4 d., 6.398 str.). Paminėta įstatymo sÄ lyga yra aiÅ¡kiai suformuluota taip pat ir ginčo Sutarties 9 punkte, nurodant, jog sutarties Å¡alims yra iÅ¡aiÅ¡kintas CK 6.393 ir 6.398 straipsnių turinys, kad nuosavybės teisė į parduodamÄ daiktÄ Pirkėjui (atsakovas) pereina Pardavėjui (ieÅ¡kovas) perdavus turtÄ ir suraÅ¡ius priėmimo-perdavimo aktÄ , kurį pasiraÅ¡o abi Å¡alys ir kurio pagrindu įsigytas turtas įregistruojamas.

Å iame punkte taip pat nurodoma, kad priėmimo-perdavimo aktas pasiraÅ¡omas per 15 darbo dienų Pirkėjui sumokėjus Sutarties 5 punkte nustatyta tvarka ir terminais bei pateikus Pardavėjui sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ (b. l. 4-7). Pabrėžtina tai, jog byloje nėra ginčijami faktai, kad atsakovas įvykdė Sutarties 9 bei 5 punkto sÄ lygas ir 2008-12-23 Sutarties Å¡alys pasirašė minimÄ aktÄ (b. l. 8), kad 154,58 kv. m ploto negyvenamosios patalpos - slėptuvė, esančios (duomenys neskelbtini), 2008-12-31 nuosavybės teise įregistruotos atsakovo vardu (b. l. 53), kad atsakovas už įsigytÄ turtÄ su ieÅ¡kovu visiÅ¡kai nėra atsiskaitęs, kad ieÅ¡kovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui momento (teismo nutartis įsiteisėjo 2009-11-19) nepasinaudojo Sutarties 7.2 ir 7.3 punktų, Nuostatų 2, 50.2 punktų, CK 1.1 straipsnio 2 dalies, 6.222 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nors, kaip nustatė teismas, atsakovas eilinės įmokos nesumokėjo 2009-07-10.

Taigi bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu atsakovas ginčo turtÄ valdė nuosavybės teise.Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu remiasi aktualių Å¡ioje byloje Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pagal kurias įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , kad teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtÄ (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui ir nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Å¡io įstatymo ir pagrįstai teigia, kad nei Ä®monių bankroto įstatymas, nei teisės aktai, reglamentuojantys valstybės bei savivaldybių turto privatizavimÄ nenumato, jog Å¡ios imperatyvų pobÅ«dį turinčios taisyklės netaikytinos nagrinėjamu atveju.

Pabrėžtina tai, jog siekiant įgyvendinti įmonių bankroto instituto paskirtį bei užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , Å¡io įstatymo normos numato, jog bankroto byloje turi bÅ«ti ginamos visų kreditorių teisės, o iÅ¡imtys iÅ¡ kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo yra galimos tik įstatymo nustatytais atvejais (pvz.: nustatant teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti apskundimo tvarkÄ (Ä®BÄ® 26 str. 5 d.), kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ (Ä®BÄ® 34, 35 str., etc.).

Tuo tarpu, kaip teismui paaiÅ¡kino atsakovo bankroto administratorius, teismas yra patvirtinęs daugiau nei 60 Å¡ios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma virÅ¡ija 2,5 mln. Lt, o kreditorių tarpe yra Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Garantinis fondas ir kt.Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog nagrinėjant šį ginÄÄ yra taikytinos ne įmonių bankrotÄ , bet valstybės bei savivaldybių turto privatizavimÄ reglamentuojančios teisės normos.

Apeliantas teisingai nurodo, kad pagrindo tokiai išvadai nesuteikia taip pat ir teismų praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. S. v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr.3K-3-1596/2002), nes šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ĮBĮ normų taikymo, taigi bylų ratio decidendi nėra vienodas (CPK 4 str.). Ieškovo atsiliepime išdėstyti teiginiai nepaneigia šių argumentų (CPK 185 str.).

Dėl aukščiau paminėto teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ patenkina, skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikina ir priima naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmeta (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kartu panaikinamos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 4 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .Netenkinti Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinio.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tÄ uždarajai akcinei bendrovei „Respublikinis knygų centras“ (įmonės kodas 124822941) priklausančiai 154,58 kv. m bendro ploto negyvenamajai patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiai (duomenys neskelbtini). Teisėjai                                                                                                                Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                             Audronė Jarackaitė                                                                                                                             Vytas Milius