6a7dbb28-e96b-4c8d-ba2c-8fe1b3eacc7e · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-1020/2018      Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00297-2014-2 Procesinio sprendimo kategorijos:                                     1.2.4.4.2.8.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.14.;

                     2.1.15.1.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 10 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės, ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei ir Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,nukentėjusiojo D.

J. atstovui advokatui Justinui Jarusevičiui,nuteistajam D. D. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Virkečiui,nuteistajam K. D. ir jo gynėjui advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai, nuteistojo V. L. gynėjai advokatei Danguolei Elenai Mikalauskaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Virkečio bei nukentėjusiojo D. J. atstovo advokato Justino Jarusevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo,       V.

L. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 70 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 45 valandas sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir V. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 70 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje;D.

D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir D. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje;K.

D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir K. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje.IÅ¡ V.

L., D. D. ir K. D. solidariai priteistas nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas: nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui D. J. - 2 711 eurų (11 eurų turtinės žalos ir 2 700 eurų neturtinės žalos); civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai - 1 495,30 eurai. Nuosprendžiu pripažinta D. J. teisė į civilinio ieÅ¡kinio dalies patenkinimÄ dėl 891,81 eurų ieÅ¡kinio už odontologo paslaugas, o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.IÅ¡ V.

L., D. D. ir K. D. solidariai nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui D. J. priteista 1 700 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės V. L., D. D. ir K. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, V. L., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,16 promilių alkoholio), D. D., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,63 promilės alkoholio), 2014 m. kovo 1 d., apie 4 val., vieÅ¡oje vietoje, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, prie baro „Brandy Lounge“, esančio Trakų g. 2, Vilniuje, V.

L. ranka sudavus ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam D. J. į veido sritį, nukentėjusiajam D. J. iÅ¡sigandus tokių veiksmų ir pradėjus bėgti, V. L. su D. D. ir K. D. pasivijo D. J. prie klubo „Pub Latino“, esančio Trakų g. 3, Vilniuje, kur K. D. sudavė smÅ«gį D. J. į galvos sritį, taip parblokÅ¡damas nukentėjusįjį ant žemės ir tuomet V. L. kartu su D. D. ir K. D. gulinčiam nukentėjusiajam D. J. kojomis sudavė tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į veidÄ ir kitas kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais D.

J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu deÅ¡inės pusės l-2-o dantų srityje ir kairės pusės kampo srityje ir gleivinės plyÅ¡imu l-2-o dantų srityje bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais veiksmais V. L., D. D. ir K. D. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai Nuteistasis D.

D. ir jo gynėjas advokatas K. Virketis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria D. D. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį bei jo ginamojo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes prieÅ¡ingai nei nurodyta nuosprendyje, D. D. nedalyvavo konflikte ir neatliko jokių smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį.

D. D., pamatęs nuteistojo V. L. ir nukentėjusiojo D. J. konfliktÄ atitraukė V. L., tačiau jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiajam sužalojimus padarė bÅ«tent D. D., be to, D. D. neturėjo jokio motyvo veikti prieÅ¡ nukentėjusįjį. Teismas Å¡ioje situacijoje patikėjo D. J. ir jo bičiulio pateikta melaginga įvykio versija, o D. D. nuoseklius paaiÅ¡kinimus bei kitų asmenų parodymus ignoravo.

Taip vertindamas įrodymus teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas. Teismas neįvertino daugybės byloje esančių duomenų, bylojančių apie tai, kad pats nukentėjusysis davė melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes, nes bÅ«tent pastarasis iÅ¡provokavo konfliktÄ . Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad V. L. ir D. J. konfliktÄ inicijavo pats nukentėjusysis. Jis bÅ«damas neblaivus ir agresyvus siekė suvesti sÄ skaitas su V.

L. dėl draugės neištikimybės. Teismo išvada dėl nukentėjusiojo D. J. blaivumo arba tik minimalaus neblaivumo buvo paremta tik prielaidomis ir ji laikytina šališka – teismas savo išvadas grindė vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, kuri būdinga civiliniam, o ne baudžiamajam procesui. Tiek nukentėjusysis tiek jo draugas D. Š. buvo neblaivūs, garsiai šnekėjo, svirduliavo. Be to, akcentuojama ir tai, kad dėl patirtų smūgių ir akivaizdaus nukentėjusiojo neblaivumo, pastarasis nebegalėjo objektyviai įvertinti situacijos ir identifikuoti D.

D., kurį matė pirmÄ kart. Taigi, teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti minėtų asmenų galimybes identifikuoti D. D., kaip asmenį, kuris spardė nukentėjusįjį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vien D. J. ir jo bičiulio parodymų nepakanka, kad D. D. bÅ«tų pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D. D. apibÅ«dinamas tik teigiamai – praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi mažametį vaikÄ , studijuoja, yra neatlygintinu kraujo donoru, dirba projektų vadovu ir darbovietėje apibÅ«dinamas tik teigiamai.

Dėl Å¡ios bylos D. D. teko patirti itin daug iÅ¡gyvenimų, o nekaltai jį nuteisus, bÅ«tų sužlugdytas jauno žmogaus gyvenimas. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo D. J. atstovas advokatas Justinas Jarusevičius praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: pripažinti, kad nuteistieji padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ; nukentėjusiojo naudai iÅ¡ nuteistųjų priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ bei 7 840,80 (įskaitant PVM) eurų dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Apelianto įsitikinimu, teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo nuteistųjų K. D. ir D. D. veiksmų kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nėra pagrįsta – ji grindžiama prielaidomis. Nuosprendyje nėra nurodytos jokios konkrečios, Å¡ių nuteistųjų veiksmus paaiÅ¡kinančios priežastys, dėl kurių jie ėmė spardyti nukentėjusįjį. Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji apskritai neigė, jog nukentėjusįjį spardė, kitaip tariant savo veikos paskatų nenurodė, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad minėtų 2 nuteistųjų veiksmus neteisėtai atsisakyta kvalifikuoti kaip padarytus dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenustatė jokio – net mažareikÅ¡mio konflikto tarp K. D. ir D. D. bei nukentėjusiojo, todėl jų veiksmų negalima vertinti kitaip, o kaip tik chuliganiÅ¡kų – jų ir nukentėjusiojo nesiejo jokie santykiai, tačiau jie puolė smurtauti, vien tik iÅ¡vydę V. L. smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusįjį. Taigi jie neturėjo jokios dingsties smurto naudojimui bei veikė neadekvačiai. Reziumuodamas apeliantas teigia, kad Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti K.

D. ir D. D. padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apelianto įsitikinimu, aplinkybės, jog asmenys įvykio metu nekonfliktavo su kitais asmenimis ar neniokojo turto, neturi reikÅ¡mės sprendžiant ar veika padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – svarbiausia, kad asmuo neteisėtai veikė be priežasties, o be to, minėti nuteistieji konfliktavo ir su liudytoju D. Å .. AnalogiÅ¡kai apelianto įsitikinimu, momentinis subjektyvus pyktis ir antipatija nukentėjusiojo atžvilgiu tai pat neÅ¡alina minėtos aplinkybės konstatavimo.

Nukentėjusiojo atstovas mano, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad V. L. veikos padarymo metu veikė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis inicijavo jų konfliktÄ , daromos tik tokios prielaidos. Teismas spręsdamas dėl konflikto pradžios, iki tol nesirėmęs V. L. parodymais, Å¡ioje dalyje jais remiasi kaip pagrįstais, o tai nėra logiÅ¡ka. To, kad konfliktÄ tarp minėtų asmenų inicijavo nukentėjusysis, negalima grįsti ir liudytojo R.

K. parodymais, nes minėtas asmuo niekada neatpažino, jog asmuo, su kuriuo galimai konfliktavo V. L., buvo nukentėjusysis. Taigi, remiantis BPK 328 straipsnio 3 punktu, iÅ¡vados dėl to, kad konfliktÄ inicijavo nukentėjusysis, keistinos į iÅ¡vadas, kad konfliktÄ inicijavo bÅ«tent V. L.. Be to, byloje paneigti V. L. teiginiai, jog konfliktas kilo dėl merginos (D. K. parodymais) ir teiginys, kad bÅ«tent D. J. užpuolė V. L.. Visgi, nepaisant to, kas inicijavo konfliktÄ , pateikiamos teismų praktikos pagrindu, nukentėjusiojo atstovas teigia, kad net ir tuo atveju, jei asmuo smurtavo po žodinio konflikto, toks veikimas gali bÅ«ti vertinamas kaip nulemtas chuliganiÅ¡kų paskatų.

Apelianto vertinimu, spardymas į galvÄ vieÅ¡oje vietoje, yra aiÅ¡kus siekis save pastatyti prieÅ¡ visuomenę, parodyti nebaudžiamumÄ , siekį žiauriai visų akivaizdoje susidoroti su asmeniu, todėl V. L. veika turi bÅ«ti perkvalifikuota į numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog iÅ¡ nuteistųjų priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas. Apeliantas teigia, jog analogiÅ¡koje kasacinėje byloje nukentėjusiajam buvo priteistas 11 668,61 EUR neturtinės žalos atlyginimas, todėl jų praÅ¡omas priteisti dar mažesnis – 10 000 eurų – neturtinės žalos dydis, įvertinus, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai, pasikėsinimo pavojingumas ir neigiami padariniai yra reikÅ¡mingai didesni, yra visiÅ¡kai pagrįstas.

Taigi apylinkės teismas priteisdamas mažesnį neturtinės žalos atlyginimÄ Å¡ioje byloje, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, o savo sprendimÄ grindė teismų praktika, kurioje susiklosčiusi situacija buvo esmingai skirtinga. Teismas turėjo įvertinti ne tik dėl minėto įvykio kilusius ilgalaikius nepatogumus nukentėjusiajam, tačiau ir pastarajam atsiradusį nepasitikėjimÄ aplinkinių atžvilgiu, kitus psichologinius padarinius kasdieniame gyvenime. Pasak apelianto, teismas neatkreipė dėmesio į byloje esančius duomenis apie tai, kad nuteistieji yra darbingi, sveiki, pasiturintys, o nuosprendyje nėra paaiÅ¡kinama, kodėl iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ jų atskirai yra priteista vos po 900 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Be to, nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad nuosprendžiu nepagrįstai nuspręsta priteisti tik nedidelę dalį nukentėjusiojo patirtų iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti, nes jos neva neproporcingos, atsižvelgus į bylos sudėtingumÄ , apimtį, tyrimo eigÄ bei į kaltinamųjų turtinę padėtį. Apelianto teigimu, byloje nėra absoliučiai jokių duomenų apie kaltinamųjų turtinę padėtį, t. y. kas riboja jų galimybes atlyginti visas nukentėjusiojo iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti.

Pasak apelianto, nukentėjusysis per atstovÄ aktyviai dalyvavo tyrime, skundė neteisėtus nutarimas ir tik, kai aukÅ¡tesnysis prokuroras tokius skundus tenkino, tai leido pasiekti, kad byla bÅ«tų perduota į teismÄ , todėl atstovo indėlis buvo žymus. Akivaizdu, jog nukentėjusiajam priteisus tik tokiÄ nedidelę dalį turėtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų, jis apskritai nepatirs jokios realios finansinės satisfakcijos, kas yra ne tik neteisinga, bet ir neteisėta. Be to, apeliantas teigia, jog remiantis Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, matyti, kad advokato pateiktose sÄ skaitose nurodyti užmokesčio dydžiai už konkrečias teisines paslaugas yra reikÅ¡mingai mažesni nei numatyti rekomendacijose, todėl praÅ¡omos priteisti sumos nėra pagrindo mažinti. Apeliantas taip pat pažymi, jog dėl nuteistųjų veiksmų pirmos instancijos teisme taip pat neįvyko ne vienas posėdis, kas taip pat turi reikÅ¡mės sprendžiant dėl didesnės priteistinos sumos už teisinę pagalbÄ .

  Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nukentėjusiojo D. J. atstovas advokatas J. Jarusevičius prašė jo skundÄ tenkinti, o nuteistojo D. D. ir jo gynėjo skundÄ atmesti. Nuteistasis D. D. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo atstovo skundÄ atmesti. Prokuroras prašė nukentėjusiojo atstovo skundÄ tenkinti, o nuteistojo D. D. ir jo gynėjo skundÄ atmesti. Nuteistojo K. D. gynėjas prašė nuteistojo D. D. ir jo gynėjo skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo atstovo skundÄ atmesti ir nuteistojo G.

D. atžvilgiu priimtÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo V. L. gynėja prašė nuteistojo D. D. ir jo gynėjo skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo atstovo skundÄ atmesti ir nuteistojo V. L. atžvilgiu priimtÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiNuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato K. Virkečio, taip pat nukentėjusiojo D. J. atstovo advokato Justino Jarusevičiaus apeliaciniai skundai atmestini.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisÄ loginę grandinę, o nuosprendyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikė itin iÅ¡samius ir detalia faktinių aplinkybių analize paremtus argumentus dėl byloje ginčijamų klausimų:

įrodymų vertinimo, veikų kvalifikavimo, bausmės skyrimo, civilinių ieÅ¡kinių ir procesinių iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo kitokioms iÅ¡vadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas ir konstatuoja, kad ginčijamas teismo nuosprendis yra pagrįstas, įtikinamas, teisėtas ir teisingas.Dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodyta pripažinta aplinkybe, jog nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdė visi trys kaltinti asmenys, t. y. ir su tokia teismo iÅ¡vada nesutinkantis bei nuosprendį ginčijantis nuteistasis D.

D.. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. ir jo gynėjas nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė nuoseklius jo paaiškinimus ir patikėjo nukentėjusiojo D. J. bei jo gero draugo D. Š. parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios davė melagingus parodymus. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas susidūrė su situacija, kurioje byloje apklaustų asmenų parodymų vertinimas išties nebuvo paprastas. Tiesiogiai konflikte dalyvavusių asmenų parodymai nagrinėjamoje byloje turėjo būti vertinami itin atsargiai, nes abi konflikte dalyvavusios pusės buvo suinteresuotos sau naudinga bylos baigtimi.

Tokioje situacijoje, tiek vertinant kaltinamųjų parodymus, tiek nukentėjusiojo D. J. parodymus, ir atitinkamai konfliktÄ mačiusių Å¡ių asmenų draugų parodymus, teismas visiÅ¡kai pagrįstai analizavo juos ne tik atskirai, įvertindamas parodymų nuoseklumÄ viso proceso metu, bet ir detaliai lygindamas tarpusavyje, bei įvertindamas juos kitų neutralių asmenų parodymų ir nustatytų objektyvių faktinių aplinkybių kontekste. Tik toks byloje surinktų duomenų vertinimas galimas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl tokioje situacijose teismo iÅ¡vados vertinant atskirų asmenų parodymus dėl skirtingų aplinkybių gali bÅ«ti skirtingos ir tik tam tikra dalimi atitinkančios realiai įvykusias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. L., D. D. ir K. D. parodymai tik iš dalies atitinka realiai įvykusias aplinkybes, jie nebuvo visiškai nuoseklūs, be to, yra prieštaringi ir tarpusavyje. Minėtų asmenų parodymų dalį be kita ko paneigia ir kiti byloje esantys, teismo ištirti įrodymai, todėl teismas pagrįstai vadovavosi tik ta jų parodymų dalimi, kuria nustatytos aplinkybės neprieštarauja aplinkybėms, nustatytoms kitų patikimų įrodymų pagrindu.

PanaÅ¡i pozicija yra teisinga ir vertinant nukentėjusiojo D. J. parodymus, kurie nors ir buvo nuoseklesni, tačiau taip pat ne visa apimtimi atitiko realiai įvykusias aplinkybes, nes nukentėjusysis buvo linkęs menkinti savo vaidmenį kylant konfliktui. IÅ¡ byloje iÅ¡nagrinėtų ir teismo nuosprendyje plačiai aptartų duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirminis konfliktas tarp nuteistojo V. L. ir nukentėjusiojo D. J. kilo neatsitiktinai. Jį lėmė ne konfliktas be priežasties, kaip bando teismÄ Ä¯tikinti nukentėjusysis ir jo atstovas, o nukentėjusiojo D.

J. merginos, t. y. D. K. santykiai su V. L. bei to nulemtas D. J. pyktis bei siekis iÅ¡siaiÅ¡kinti asmeninius santykius su V. L.. Nors nukentėjusysis Å¡iÄ aplinkybę neigė, ji pagrįsta ne tik viso proceso metu Å¡iuo aspektu nuosekliais nuteistųjų parodymais, bet ir kitų neutralių asmenų parodymais bei objektyviais faktiniais duomenimis. Viso proceso metu nuteistasis V. L. teigė, kad dar iki nagrinėjamo konflikto D. J. jo bandė ieÅ¡koti, nuolat skambindavo, atsiliepus grasindavo, raÅ¡ydavo žinutes, bandė susisiekti per socialinį tinklapį „Facebook“, nes buvo supykęs dėl jo ryÅ¡io su nukentėjusiojo drauge D.

K..Tokias nuteistojo nurodytas aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina byloje esantis 2015 m. birželio 9 d. daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie nukentėjusiojo ir V. L. susiraÅ¡inėjimÄ socialiniame tinkle „Facebook“ ir nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ atsiliepti (t. 2, b. l. 50-51).Apie aptariamÄ konflikto priežastį nurodė ir kiti tiesiogiai konflikto pradžiÄ matę asmenys, pvz. liudytojas R. K., kuris, nepaisant nukentėjusiojo atstovo iÅ¡sakytos kritikos dėl Å¡io asmens parodymų vertinimo ir negalėjimo atpažinti D.

J., matė ne tik V. L. konfliktÄ su nežinia kokiu asmeniu, kaip teigė nukentėjusiojo atstovas, bet ir nurodė, kad agresyviai buvo nusiteikęs ne V. L., o kita pusė (t. 3, b. l. 167).Kad nukentėjusysis buvo piktas ant V. L., patvirtino ir liudytoja D. K., kuri pati nematė konflikto, bet pagal nukentėjusiojo pasakojimÄ netrukus po konflikto jam esant gydymo įstaigoje, papasakojo nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes bei tuo pačiu nurodė: „Donatas buvo supykęs ant mÅ«sų abiejų, ant manęs ir Viliaus, bet mes daugiau nekalbėjome ta tema“ (t. 3, b. l. 165).Kad bÅ«tent konfliktas dėl merginos buvo muÅ¡tynių priežastis, netiesiogiai nurodė ir pats nukentėjusysis, kuris prieÅ¡ingai nei vėliau proceso metu, tuojau į įvykį atvykusiems policijos pareigÅ«nams ne tik nurodė jį sumuÅ¡usius asmenis, bet ir paaiÅ¡kino, kad jį sumušė dėl merginos (apie tai liudija policijos pareigÅ«no A.

Å . pirminiai parodymai, kuriuos jis patvirtino pirmosios instancijos teisme). Galiausiai aptariamas konflikto priežastis patvirtina ir objektyvus nukentėjusiojo elgesys konflikto metu, ne tiek pagal jo paties, tiek pagal kitų byloje apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimus, po pirminio apsižodžiavimo ir saugos darbuotojo įsikiÅ¡imo, V. L. nuvedimo į baro vidų, nukentėjusysis nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, o liko ten pat ir kelias minutes svarstė kÄ daryti: „ <...>Apsauginis liepė jam (V. L.) eiti į vidų.

Jis (V. L.) paklausė jo (apsauginio) ir įėjo, bet po kelių minučių jis (V. L.) išėjo“; per tÄ laikÄ kol V. L. buvo išėjęs „mes su draugu (D. Å .) svarstėme kÄ daryti toliau“ (t. 3, b. l. 133).Atsižvelgdama į visus aptartus duomenis, teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiojo atstovo pozicija, jog byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai apie tai, kad konfliktÄ su V. L. inicijavo nukentėjusysis ir pastebi, kad sprendžiant asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, jei tokie kyla, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens, o ne nukentėjusiojo naudai.

BÅ«tent Å¡io principo kontekste turi bÅ«ti vertinama nukentėjusiojo atstovo pastebima iÅ¡ties dviprasmiÅ¡ka pirmosios instancijos teismo formuluotė apie „tikėtinÄ â€œ nukentėjusiojo kaip konflikto iniciatoriaus vaidmenį, juo labiau, kad pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžio visumÄ , teismui, kaip ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, nekilo abejonių dėl to, jog nukentėjusysis buvo suinteresuotas iÅ¡siaiÅ¡kinti asmeninius santykius dėl merginos, kad jis iÅ¡ties turėjo pretekstÄ konfliktuoti su kaltinamuoju V.

L., o svarbiausia, kad nukentėjusiojo D. J. elgesys turėjo įtakos V. L. veiksmams, tačiau nebuvo toks, kurį galima bÅ«tų vertinti kaip itin įžeidžiantį, neteisėtÄ ar provokuojantį. Nepaisant jau minėtų argumentų ir iÅ¡vadų, jog nukentėjusiojo D. J. parodymai apie konflikto priežastis nebuvo visiÅ¡kai nuoÅ¡irdÅ«s ir teisingi, kitos jo nurodytos aplinkybės apie jį sužalojusius asmenis ir trijų asmenų dalyvavimÄ jį muÅ¡ant yra patikimi, nes prieÅ¡ingai nei nuteistųjų parodymai, jie buvo nuoseklÅ«s ir yra patvirtinti ne tik jo paties ir jo draugo paaiÅ¡kinimais, kaip apeliacinės instancijos teismÄ siekia įtikinti nuteistasis D.

D. ir jo gynėjas, bet ir kitais abejonių teisėjų kolegijai nekeliančiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas nuosprendyje labai detaliai aptarė, todėl visų jų kartoti nėra tikslinga. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad vertinant nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių nukentėjusiojo D. J. ir jo draugo D. Å . parodymų patikimumÄ yra itin svarbÅ«s byloje jokių abejonių dėl jų galimo tendencingumo nekeliančių policijos pareigÅ«nų parodymai, kurie atvykę į įvykio vietÄ gavo pirminę informacijÄ apie nagrinėjamas aplinkybes ir niekaip nėra suinteresuoti jų iÅ¡kreipti.

IÅ¡ 2014 m. kovo 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiosios kuopos pirmojo bÅ«rio vyr. patrulio V. R. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog atvykus į vietÄ patikrinti 2014 m. kovo 1 d., apie 4 val. 17 min. gauto praneÅ¡imo apie muÅ¡tynes Trakų g. 3, D. J. paaiÅ¡kino, kad jį sumušė du nepažįstami jaunuoliai ir juos nurodė. Buvo sulaikyti V. L. ir D. D. (t. 1, b. l. 115). Å iame pareigÅ«no V. R. tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡ties buvo minimi tik du nukentėjusiojo nurodyti ir sulaikyti asmenys, visgi tai nereiÅ¡kia, kad nukentėjusysis tuo metu minėjo tik du asmenis, nes trečias asmuo iÅ¡ įvykio vietos buvo pasiÅ¡alinęs. Apie tai teismas sprendžia ir iÅ¡ pareigÅ«no V.

R. teisme patvirtintų jo parodymų, aiÅ¡kiai patikslinusių jo tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotÄ informacijÄ apie tai, kad atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusysis parodė į toliau esančius galimai keturis jaunuolius, iÅ¡ kurių atpažino du jį muÅ¡usius asmenis, t. y. V. L. ir D. D. bei pasakė, kad buvo dar vienas trečias vaikinas, kuris jau nuėjęs. Be jau minėtų aplinkybių Å¡is liudytojas paaiÅ¡kino ir tai, kad įvykio vietoje nukentėjusiojo nurodyti vaikinai, t. y. V. L. ir D.

D. neneigė konfliktavę (t. 1, b. l. 166-167). IÅ¡ Å¡ių policijos pareigÅ«no parodymų matyti, kad nukentėjusysis įvykio vietoje nebuvo linkęs apkaltinti visų Å¡alia V. L. buvusių asmenų, o nurodė tik patį V. L. ir kartu su juo buvusį D. D.. IÅ¡ liudytojo V. R. parodymų apie nukentėjusiojo nurodytÄ tolėliau stovėjusių galimai keturių asmenų bÅ«rį ir nukentėjusiojo konkrečiai iÅ¡skirtus du asmenis, bei trečio įvykio vietoje nesančio asmens įvardijimÄ , akivaizdu, kad jau tuo metu nukentėjusysis ne tik įvardijo jį muÅ¡usius tris asmenis, bet ir du iÅ¡ jų, taip pat ir apeliantÄ D.

D., atpažino. Tokių policijos pareigÅ«nų parodymų kontekste nuteistojo D. D. ir jo gynėjo skundo argumentai, kad nukentėjusysis ir jo draugas D. Å ., kurio parodymai dėl esminių aplinkybių visiÅ¡kai sutapo su D. J. pozicija, dėl neblaivumo ir Å¡oko negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių, atmestini, nes nepaisant policijos pareigÅ«nų nuomonės apie nukentėjusiojo galimÄ neblaivumÄ , jie aiÅ¡kiai gebėjo suvokti įvykio aplinkybes, ne tik jas papasakoti ir nurodyti konflikte dalyvavusius asmenis, bet ir juos atpažinti, iÅ¡skiriant juos iÅ¡ kitų asmenų.

Šiuo aspektu teismas sutinka su nukentėjusiojo atstovo išsakytais argumentais, kad nukentėjusysis D. J. jau įvykio vietoje atpažino greta V. L. buvusį D. D. ne vien pagal striukę, bet ir pagal visus kitus jo bruožus, nes matė jį gyvai.Skundžiamame nuosprendyje detaliai aptartus nukentėjusiojo D. J. ir D. Š. parodymus apie nukentėjusiajam trijų asmenų suduotus smūgius iš dalies patvirtina ir vieno iš nuteistųjų, t. y. V. L. pirminis paaiškinimas tuojau pat po įvykio. Jame V. L. nurodė, kad „piliečiai iš (duomenys neskelbtini) grasino susidorojimu ir draugai mane gynė.

Vaikinas bandė mane užpulti. Kaip ir mano draugÄ D. D.“ (t. 1, b. l. 44). Toks V. L. paaiÅ¡kinimas, net ir nevertinant nukentėjusiojo parodymų, jau aptartų policijos pareigÅ«nų parodymų kontekste, paneigia apelianto D. D. teiginius apie tai, kad jis tik bandė atitraukti V. L. nuo nukentėjusiojo. V. L. įvardintas jo draugų vaidmuo jį ginant, iÅ¡ esmės skiriasi nuo stebėtojo, bandančio iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius asmenis vaidmens, juolab, kad Å¡iuo atveju D. D. vaidmens kontekstÄ apibÅ«dina ir kiti Å¡iame sprendime jau aptarti duomenys, taip pat netiesiogiai apie įvykį iÅ¡ nukentėjusiojo sužinojusių nukentėjusiojo draugės D.

K. ir jo motinos V. J. paaiÅ¡kinimai. Taigi, teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms vertinant faktines bylos aplinkybes ir konstatuoja, kad D. D. vaidmuo padarant inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo nustatytas teisingai, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai, byloje esančius prieÅ¡taravimus ir proceso dalyvių iÅ¡sakytas abejones itin atidžiai pasveriant ir įvertinant visų byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, t. y. taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos.

Dėl nuteistųjų veiksmų teisinio vertinimo ir veikimo iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatųNukentėjusiojo atstovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė nuteistųjų veiksmų teisinį vertinimÄ eliminuodamas veikimo iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų požymį. Tokia pozicija iÅ¡ esmės grindžiama tuo, jog byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog konfliktÄ inicijavo nukentėjusysis, kad jis buvo suinteresuotas iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius dėl merginos, kad nuteistieji D. D. ir K.

D. neturėjo jokios paaiÅ¡kinamos priežasties smurtauti nukentėjusiojo D. J. atžvilgiu. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes ji prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Apeliacinės instancijos teismas Å¡io sprendimo 9 – 10 pastraipose jau aptarė byloje surinktus duomenis, susijusius su nukentėjusiojo D. J. elgesio įtaka V. L. veiksmams ir konstatavo, kad pirminį V. L. ir nukentėjusiojo konfliktÄ nulėmė ne chuliganiÅ¡kos paskatos, t. y. noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis suprieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis, o nukentėjusiojo D.

J. merginos santykiai su V. L., dėl kurių nukentėjusysis buvo supykęs ir kad to nulemtas nukentėjusiojo D. J. elgesys turėjo įtakos V. L. veiksmams. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo atstovo pozicija, kad teismų praktikoje chuliganiÅ¡kas paskatas gali lemti ir žodinis konfliktas, kai jis vertinamas kaip mažareikÅ¡mė dingstis smurtiniam elgesiui pateisinti. Visgi pabrėžtina, kad visais atvejais pareiga įrodyti tokiÄ menkavertę dingstį tenka kaltinimui, o ne kaltinamiesiems. Å iuo atveju toks požymis aiÅ¡kiai neįrodytas, prieÅ¡ingai – nustatytas nukentėjusiojo pyktis dėl artimų V.

L. santykių su jo mergina ir bÅ«tent nukentėjusiojo, o ne V. L. elgesio nulemtas konfliktas. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju konfliktas buvo antipatijos bei tarpasmeninių, pykčiu paremtų santykių aiÅ¡kinimosi pasekmė. Tokį santykių aiÅ¡kinimÄ si inicijavo ne V. L., o pats nukentėjusysis atvykęs į vietÄ , kur buvo V. L.. Toks konfliktas pirmosios instancijos teismo pagrįstai akcentuotos teismų praktikos kontekste negali bÅ«ti vertinamas kaip kaltininko siekis pasinaudoti nukentėjusiojo elgesiu kaip menkaverte dingstimi siekiant suprieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį ir pan.

Pastebėtina, kad pagal teismų praktikÄ , tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016).

Taigi, pripažinus, kad nuteistojo V. L. veiksmus lėmė tarpasmeninių, pykčiu paremtų santykių aiškinimasis, chuliganiškos paskatos pagrįstai buvo pašalintos iš kaltinimo. Nesutikdamas su teismo nuosprendžiu dėl chuliganiškų pasaktų eliminavimo visiems trims nuteistiesiems, nukentėjusiojo atstovas atskirai pabrėžia ir tai, kad nuteistieji D. D. ir K. D. apskritai neturėjo jokios paaiškinamos priežasties smurtauti nukentėjusiojo D. J. atžvilgiu. Su tokiu šių nuteistųjų veiksmų vertinimu teismas taip pat negali sutikti, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes D.

D. ir K. D. įsijungė į konfliktÄ tik po to, kai nukentėjusiojo inicijuotas žodinis konfliktas su V. L. peraugo į smurtinį, o prie smurtinių kaltinamojo V. L. veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu prisijungė ir D. D. bei K. D.. Jie, kaip nustatyta byloje, buvo kartu su V. L. ir stojo pastarojo pusėn. IÅ¡ nuteistųjų parodymų matyti, kad prieÅ¡ingai nei vienoje iÅ¡ apelianto nurodomų bylų, jie žinojo apie kilusio konflikto priežastį, ne V. L., o D. J. pyktį dėl V. L. santykių su jo mergina ir matė nukentėjusiojo inicijuotÄ konfliktÄ peraugusį į smurtÄ .

Å iuo atveju jų veiksmai gali bÅ«ti vertinami tiek kaip pagalba jų draugui, tiek kaip jo gynyba, tiek kaip pyktis ar kerÅ¡tas dėl nukentėjusiojo inicijuoto konflikto su jų draugu V. L.. Å io konflikto pobÅ«dis negali bÅ«ti vertinamas kaip mažareikÅ¡mis ir nereiÅ¡kia siekio pasinaudoti nukentėjusiojo elgesiu kaip menkaverte dingstimi siekiant suprieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį ir pan. Tokių iÅ¡vadų nepaneigia ir aplinkybė, kad konfliktÄ inicijavęs nukentėjusysis vėliau bėgo nuo nuteistųjų ir smurtas buvo vartojamas jį pasivijus.

Vertindamas nuteistųjų elgesio motyvus, pirmosios instancijos teismas galėjo vertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nuteistieji nevartojo smurto jokių kitų asmenų atžvilgiu. Tokie teismo argumentai rodo ne teismo iÅ¡vadų neteisėtumÄ , o teismo siekį detaliai įvertinti aplinkybių visumÄ , kurios gali turėti reikÅ¡mės nuteistųjų elgesio teisiniam vertinimui. Nukentėjusiojo atstovo akcentuojami nukentėjusiojo ir jo draugo D. Å . nurodyti K. D. žodžiai D. Å . nesikiÅ¡ti rodo ne veikimÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o atvirkščiai kaltininkų santykius tik su nukentėjusiuoju ir jų nusikalstamus veiksmus lėmusias konkrečias ir paaiÅ¡kinamas priežastis.

Nagrinėjamų nuteistųjų veiksmų kaip chuliganiÅ¡ko elgesio kontekste teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad visų nuteistųjų veiksmai, kai nuteistieji konflikto metu panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ D. J. tokiu savo elgesiu pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, buvo įvertinti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis kvalifikuojant nuteistųjų veiksmus ir nemato pagrindo iÅ¡vadai atitinkamoje dalyje tenkinti nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundÄ .Dėl neturtinės žalos dydžioNagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo atstovas ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nukentėjusiajam priteisto per mažo neturtinės žalos dydžio.

Å iuo atveju teismas sumažino nukentėjusiojo praÅ¡ytÄ neturtinės žalos dydį nuo 10 000 eurų iki 2 700 eurų.IÅ¡ teismo nuosprendžio argumentų matyti, kad teismas iÅ¡ esmės sutiko su nukentėjusiojo ir jo atstovo nurodytais netekimais ir juos pripažino (dėl nukentėjusiojo žandikaulio lūžio jis jautė didelį skausmÄ , nukentėjusysis buvo hospitalizuotas, sutriko jo normalaus gyvenimo tempas, nukentėjusiajam gana ilgam laikui skirta minkÅ¡to maisto dieta, žandikaulis buvo sukabintas, todėl bendravimas buvo apribotas, išėjus iÅ¡ gydymo įstaigos teko toliau gydytis, nukentėjusiajam sukelti ir kiti neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde ir baigiamųjų kalbų metu išsakytais argumentais dėl patirtų ir šiuo metu patiriamų nepatogumų bei išgyvenimų, kuriuos žmogus gali patirti dėl pakankamai brutalaus smurtinio elgesio. Spardymas į galvos sritį, žandikaulio lūžis ir nepatogumai dėl būtent tokio sužalojimo atskirais atvejais gali būti netgi didesni nei kitose bylose patiriami išgyvenimai esant sunkiems kūno sužalojimams.

Visgi sprendžiant dėl teisingo žalos dydžio svarbios ir toliau aptartinos aplinkybės.Apeliantas didesnį neturtinės žalos dydį grindžia, jo nuomone, šios bylos aplinkybes labiau atitinkančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog šis teismo sprendimas svarbus panašaus pobūdžio bylose kai keli asmenys brutaliais smurtiniais veiksmais veikia nukentėjusiojo atžvilgiu, visgi pabrėžia, kad skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, apelianto nurodytoje byloje buvo nustatytas trijų nukentėjusįjį sužalojusių asmenų veikimas iš chuliganiškų paskatų.

Å ioje byloje tokios paskatos ne tik neįrodytos, bet ir nustatytas paties nukentėjusiojo vaidmuo inicijuojant jo, o ne nuteistųjų, pykčio nulemtÄ konfliktÄ . Tai itin svarbi ir reikÅ¡minga aplinkybė, nustatant mažesnį priteisiamos neturtinės žalos dydį, kaip patirtų fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų piniginį – kompensacinį ekvivalentÄ , nes tokioje situacijoje nukentėjusiojo patiriami netekimai ir iÅ¡gyvenimai yra nulemti ir jo paties elgesio. Teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiojo atstovo pozicija didesnį neturtinės žalos dydį grindžiant matematiÅ¡kai apskaičiuota ir, jo nuomone, per maža, tik 900 eurų siekiančia, kiekvienam iÅ¡ nuteistųjų tenkančia neturtinės žalos dydžio dalimi.

Teisėjų kolegija pastebi, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Tai reiÅ¡kia, kad neturtinės žalos atlyginimu siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį ar asmenis, o kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus ir praradimus. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, o ne tai, kaip nuteistasis finansiÅ¡kai pajus savo neteisėto elgesio padarinius.

Atsižvelgiant į visa tai, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 2 700 eurų neturtinės žalos dydis yra aiÅ¡kiai per mažas, neteisingas ir esmingai nukrypstantis nuo teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.Dėl proceso iÅ¡laidų Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiajam priteistos proceso iÅ¡laidos už suteiktas teisines paslaugas nepagrįstai sumažintos nuo 7 840,80 eurų iki 1 700 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas iÅ¡ kaltinamojo (nuteistojo) gali iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, Nr. 2K-208-976/2017). Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiÅ¡kai sumokėtÄ pinigų sumÄ , bet ir į kasacinės instancijos teismo praktikÄ priteisiant nukentėjusiesiems turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011).Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusįjį D.

J. atstovavęs advokatas J. Jarusevičius iÅ¡ties buvo aktyvus viso proceso metu, kad jis efektyviai ginčijo prokuroro sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , teikė daug įvairių praÅ¡ymų, dalyvavo procesiniuose veiksmuose, buvo aktyvus posėdžių metu, ruošė argumentuotÄ baigiamÄ jÄ kalbÄ , tačiau teismo vertinimu, praÅ¡yta priteisti 7 840,80 eurų suma yra neproporcingai didelė ir neatitiktų protingumo ir teisingumo principų. Teisėjų kolegija su tokia teismo iÅ¡vada sutinka.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad didžiÄ jÄ dalį, net 64,5 proc. proceso iÅ¡laidų sudaro iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ ikiteisminio tyrimo metu – 5 057,80 eurų (t. 3, b. l. 160-162).

Å ių iÅ¡laidų detalizacija rodo, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo daugelyje veiksmų ir teikė nemažai procesinių dokumentų. Atskiros teisinės paslaugos apmokėtos skirtingomis sumomis, atsižvelgiant į teisinių paslaugų apimtį ir sudėtingumÄ . IÅ¡ to matyti, kad daugiausiai iÅ¡laidų nukentėjusysis patyrė už suteiktas teisines paslaugas parengiant 2015 m. kovo 27 d. skundÄ dėl 2015 m. vasario 26 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ - 800 eurų ir dar kartÄ tiek už 2015 m. spalio 22 d. skundo dėl 2015 m. spalio 2 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ parengimÄ .

Taigi vien Å¡ios iÅ¡laidos sudarė 1 600 eurų ir Å¡i suma, net ir įvertinant faktÄ , kad teisinės paslaugos buvo prasmingos ir efektyvios, teismo įsitikinimu yra aiÅ¡kiai per didelė, neprotinga ir neteisinga. Visų pirma, pirmÄ jį skundÄ advokatas pateikė dar bÅ«damas advokato padėjėju. AntrÄ skundÄ pateikė kitas tos pačios advokatų kontoros advokatas, tačiau Å¡ie skundai savo turiniu daugeliu aspektų sutampa ir dalį antrojo skundo turinio sudaro pirmojo skundo turinys (t. 1, b. l. 36-45; 84-96).

Vien procesinio dokumento apimtis ir dydis neliudija apie teisinių paslaugų sudėtingumÄ ir realiÄ jų apimtį, nes, natÅ«ralu, kad pirmojo skundo parengimas reikalauja gerokai daugiau laiko tiek įsigilinant į bylos medžiagÄ , tiek parengiant atstovo pozicijÄ nagrinėjamu klausimu. Visgi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad 800 eurų suma už pirmÄ jį skundÄ Å¾enkliai virÅ¡ija baudžiamųjų bylų praktikoje priteisiamas proceso iÅ¡laidas, net ir turint omenyje faktÄ , kad teisinių paslaugų rinkoje proceso iÅ¡laidos už tas pačias paslaugas gali bÅ«ti ir daug didesnės. Net ir atstovavimas kasaciniame teisme įvertinant tiek kasacinio skundo parengimÄ , tiek atstovavimÄ Å¾odiniame procese dažniausiai kompensuojamas ženkliai mažesne patirtų iÅ¡laidų dalimi, todėl teisėjų kolegijos nuomone, protinga ir teisinga kompensacija už minėtas teisines paslaugas turėtų bÅ«ti ženkliai mažesnė ir nevirÅ¡yti 200 eurų už 2015 m. kovo 27 d. skundÄ ir 100 eurų už 2015 m. spalio 22 d. skundÄ .

Tokios proceso iÅ¡laidos reiÅ¡kia sprendimÄ sumažinti proceso iÅ¡laidas daugiau nei 5 kartus, arba kiek daugiau nei 80 procentų. PanaÅ¡iai proceso iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti mažinamos ir už visus kitus procesinius veiksmus, nes dalis jų visiÅ¡kai paprasti ir nereikalaujantys didelių advokato darbo sÄ naudų (pvz. tyrimo metu 5 kartus teikti nesudėtingi praÅ¡ymai susipažinti su tyrimo medžiaga ir kiekvienas iÅ¡ jų vertintas tokia pačia 20 eurų suma; kiti praÅ¡ymai vertinti 70 ir 150 eurų sumomis).

Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija mano, kad nukentėjusiajam teisinga kompensuoti 1 000 eurų proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiojo interesų atstovavimÄ ikiteisminio tyrimo metu. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija iÅ¡ esmės atitinka ir pirmosios instancijos teismo pozicijÄ (pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam kiek daugiau nei 21 proc. praÅ¡ytų proceso iÅ¡laidų), todėl bendra nukentėjusiajam priteista 1 700 eurų suma įskaitant ir atstovavimÄ teisme yra proporcinga ir teisinga bei negali bÅ«ti virÅ¡yta dėl apelianto nurodytų argumentų.Teismas pastebi, kad nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei apelianto minimas Teisingumo ministro įsakymas „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lÅ«kesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės iÅ¡laidos.

Apelianto teisme iÅ¡sakyti argumentai, kad daugelis advokatų nebÅ«tų sutikę teikti atitinkamas teisines paslaugas už praÅ¡omÄ sumÄ yra tik iÅ¡ dalies pagrįsti, nes teisinėje praktikoje galimos ne tik mažiau kainuojančios teisinės paslaugos, bet ir apskritai atstovavimo pro bono, t. y. neatlygintinai, situacijos. Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl Å¡io sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo D.

D. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Virkečio bei nukentėjusiojo D. J. atstovo advokato Justino Jarusevičiaus apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                                                                                                Arūnas Budrys                                                                                                                                                             Jurgita Kolyčienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Ernestas Rimšelis