Legislator Case Law & Legislation
6a76b3e8-3129-4cd2-8cdb-e9a13cb2b032 AI generated

6a76b3e8-3129-4cd2-8cdb-e9a13cb2b032 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 6a76b3e8-3129-4cd2-8cdb-e9a13cb2b032
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-234-993/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09610-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 17 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei, Lukui Žižiui, Ugnei Norušiūtei, Živilei Gedvilaitei, dalyvaujant prokurorams Editai Sangavičiūtei, Laimai Bereikaitei, Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai S. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai Jovitai Vainilavičiūtei-Kulvinskienei, kaltinamajam G.

Legislator headnote

AI generated

6a76b3e8-3129-4cd2-8cdb-e9a13cb2b032 · Kauno apylinkės teismas: Kadangi kiÅ¡enėje turėjo kačių skanėstų, priėjo prie beglobės katės namelio ir įdėjo turimus skanėstus. Ji pati yra įteisinusi dvi šėryklas, todėl žino, kad katėms negalima duoti maisto atliekų, nes jos skleidžia blogÄ kvapÄ , genda, todėl ji atliekų niekada nededa. Aptariamas namukas buvo Å¡varus, neskleisdavo jokio kvapo, moteris, kuri rÅ«pinosi katyte tikrai prižiÅ«rėjo namelio Å¡varÄ . Vėliau prie laiptinės ji pamatė moterį su vyru, kurie elgėsi nemandagiai, kelis kartus pavadino jÄ nesveika.

Keywords

AI generated
knee injury agricultural disaster destruction of crops accidental bodily injury accident consequences causation of shoulder injury
AI generated
be4587e7-69fe-43d7-81f7-7c1f4f2b23b9
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.
58a9956c-d0bf-4467-ad2b-2bbc3a052322
? Baudžiamoji byla Nr. e1-309-537/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39089-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.7.2.3.; (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 4 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėjas Raimundas KruÅ¡inys raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , kurioje G.
a4d78b4f-ca67-474f-9e16-f31a55953408
Baudžiamoji byla Nr. 1-207-784/2014Proceso Nr. 1-12-1-00202-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.; 1. 2.26.2.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 24 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Ingai Krupauskienei,dalyvaujant prokurorėms Neringai Pačėsaitei, Loretai Masiulionytei, Agnei StankevičiÅ«tei,gynėjui advokatui Dariui Stalioniui,nukentėjusiajam G. S.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Laimai Latvėnienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L.
405f0790-fca6-43da-ae86-6bcbb3da3471
?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr.
a322c145-0a1a-4165-8af1-dc7ef820d28f
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-234-993/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09610-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 17 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei, Lukui Žižiui, Ugnei Norušiūtei, Živilei Gedvilaitei, dalyvaujant prokurorams Editai Sangavičiūtei, Laimai Bereikaitei, Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai S. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai Jovitai Vainilavičiūtei-Kulvinskienei, kaltinamajam G.

G. ir jo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Ä®rodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės G. G. 2021 m. kovo 29 d. apie 16.10 val., daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, tyčia suduodamas nukentėjusiajai S. B. du smÅ«gius į krÅ«tinės sritį, pargriovė jÄ ant žemės, ko pasekoje nukentėjusiajai S. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva kairėje čiurnoje, kairės kulkÅ¡nies lūžiu, kairio blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to lūžiu, kairės kojos virÅ¡utinio laikiklio plyÅ¡imu.

II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados Kaltinamasis G. G. savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name, prie laiptinės buvo Å¡eriamos katės, buvo pastatyta didelė dėže, ten buvo nuolat Å¡iukÅ¡linama, Å¡lapinamasi, sklido kačių smarvė. Toks Å¡iukÅ¡linimas tęsėsi apie pusę metų. VienÄ dienÄ jis ėjo pasitikti savo žmonÄ ir pamatė moterį, kuri Å¡eria kates, jo žmona, tai pamačiusi, davė pastabÄ , kad moteris nebeÅ¡ertų kačių ir tuomet prasidėjo konfliktas.

Moteris juos užsipuolė, o jis pradėjo lupti dėžės stogÄ . Jam pradėjus lupti stogÄ moteris jį užsipuolė ir puldama jį galimai paslydo ir susižeidė kojÄ . Moteris grasino, kad iÅ¡kvies policijÄ ir pasakys, kad jis sumušė jÄ . Jis su žmona nusprendė nesivelti į konfliktÄ ir nuėjo namo. Vėliau jo žmona pamatė, kad prie namo stovi policija, jie suprato, kad policijÄ iÅ¡kvietė minėta moteris, todėl jis nusileido į apačiÄ . Tuomet moteris apkaltino jį sulaužius jai kojÄ , jį iÅ¡sivežė policijos pareigÅ«nai, o moterį iÅ¡sivežė greitoji.

Po poros dienų prie jo priėjo kita moteris ir padėkojo dėl jo veiksmų, nes dėl kačių smarvės buvo neįmanoma gyventi. Jis moteriai nesudavė nei vieno smÅ«gio, moteris nukrito ant užpakalio ir teigia, jog susilaužė kojÄ . Moteris nugriuvo tuo metu, kai jis sukosi. Gali bÅ«ti, kad kai jis sukosi į moterį, kliudė jÄ , tačiau moters jis tyčia nestÅ«mė. Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 29 d., kaltinime nurodytu laiku, jis nusileido į laukÄ , kadangi žmona G.

G. grįžo iÅ¡ darbo ir jis iÅ¡ automobilio padėjo suneÅ¡ti produktus. Eidamas į laiptinę pamatė moterį, kuri prie jų laiptinės Å¡erdavo kates. Žmona tai moteriai davė pastabÄ , kad ji daugiau čia kačių neÅ¡ertų. Moteris iÅ¡girdusi tokiÄ pastabÄ , pradėjo rėkti: „JÅ«s bedieviai, lazda turi du galus, tai atsisuks JÅ«sų vaikams“. Moteris iÅ¡tisai isteriÅ¡kai rėkė. Berėkdama ji atėjo prie jo ir žmonos. Laiptinėje ant suoliuko buvo sudėti jos daiktai, rankinės, maiÅ¡ai su kažkokiomis atliekomis, lyg maistas.

Kai ji atėjo prie jų, jis jai pasakė, kad ji čia kačių neÅ¡ers, o ji jam atsakė, kad Å¡ers. Tada jis nuėjo prie laiptinės deÅ¡inėje esančios pievelės, ant kurios buvo pastatytas iÅ¡ lentų sukaltas namelis katėms. Priėjęs prie to namelio, rankomis nuplėšė jo stogÄ . Moteris pamačiusi šį veiksmÄ , pradėjo bėgti link jo. Tarp jų buvo maždaug 3 metrų atstumas. Nubėgusi maždaug 2 metrus, kai buvo maždaug 1 metro atstumas nuo jo, ta moteris paslydo ant žolės – molyno ir krito.

Moteris krito ant užpakalio, tiesiog atsisėdo ant jo. Tada moteris jam pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , nes jis jÄ sumušė. Žmona pasakė, kad ta moteris nesveika ir pasakė, geriau eiti namo, todėl jie su žmona nuėjo į savo butÄ . Po kiek laiko, maždaug už 20 min. žmona pasižiÅ«rėjusi pro virtuvės langÄ pamatė, kad vaikÅ¡to policijos pareigÅ«nas, todėl jis apsirengė ir nuėjo į apačiÄ . Apačioje ta moteris pradėjo rėkti, kad jis jÄ sumušė. Matė, kad ji buvo atsistojusi, vaikščiojo, net bėgiojo.

Moteris visÄ laikÄ elgėsi neadekvačiai ir jam susidarė įspÅ«dis, kad ji turi psichologinių problemų. Matė, kad jos kelnės iÅ¡ abiejų Å¡onų buvo purvinos, dėl to, jog ji pati paslydusi krito ir atsisėdo ant žemės. Po kiek laiko atvyko greitoji medicinos pagalba. Girdėjo, kad medicinos darbuotojai pasakė, kad jai reikia vykti į gydymo įstaigÄ , tačiau moteris pasakė, kad negali, kad ji turi reikalų, tačiau kažkuris iÅ¡ policijos pareigÅ«nų jai pasakė apsispręsti ar ji važiuoja ar ne, todėl moteris nurodė, kad važiuoja.

Atvykę policijos pareigÅ«nai matė, kaip ji bėgiojo po kiemÄ ir elgėsi neadekvačiai (2 t., b. l. 8-9). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patikslino, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog moteris buvo metro atstumu, tačiau iÅ¡ tiesų ji galėjo bÅ«ti arčiau. Teisiamojo posėdžio metu jis davė tikslesnius parodymus. Sukdamasis jis galėjo paliesti moterį, tačiau tikrai jai netrenkė, moteris dėl kontakto su juo galėjo nukristi.

Nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Å¡iuo metu ji globoja neįgalų vaikÄ ir rasdama laisvo laiko bendradarbiauja su prieglauda „(duomenys neskelbtini)“, padeda jiems sterilizuoti kates, jei reikia, padeda kates gydyti. 2021 m. kovo 29 d. apie 16 val. vakaro kartu su kita moterimi baigė kačių gaudymÄ . ParsineÅ¡usi gaudyklę ėjo pasivaikščioti, priėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur žinojo, kad gyvena beglobė katė. Jai bevaikÅ¡tant pradėjo nesmarkiai lyti, tačiau nebuvo labai Å¡lapia.

Kadangi kiÅ¡enėje turėjo kačių skanėstų, priėjo prie beglobės katės namelio ir įdėjo turimus skanėstus. Ji pati yra įteisinusi dvi šėryklas, todėl žino, kad katėms negalima duoti maisto atliekų, nes jos skleidžia blogÄ kvapÄ , genda, todėl ji atliekų niekada nededa. Aptariamas namukas buvo Å¡varus, neskleisdavo jokio kvapo, moteris, kuri rÅ«pinosi katyte tikrai prižiÅ«rėjo namelio Å¡varÄ . Vėliau prie laiptinės ji pamatė moterį su vyru, kurie elgėsi nemandagiai, kelis kartus pavadino jÄ nesveika.

Tuomet ji pasakė, kad tokios kalbos jiems gali atsirÅ«gti. Po jos žodžių vyras priėjo prie namelio ir nuplėšė putplastį nuo namelio stogo, pradėjo viskÄ spardyti. Vyras toliau spardė namelį ir ji priėjus prašė sustoti, tačiau tuomet vyras atsisuko ir trenkė jai į krÅ«tinės sritį. SmÅ«gis buvo netikėtas. Tuomet buvo antras smÅ«gis, kuris jÄ parbloÅ¡kė kelis metrus atgal. PrieÅ¡ smÅ«gį tarp jos ir kaltinamojo buvo maždaug pusės metro atstumas, kaltinamasis nesisuko, jiedu stovėjo veidas į veidÄ .

Tarpas tarp suduotų smÅ«gių buvo nedidelis. Už kelių metrų matoma vieta, kur įsmigo jos koja. Kai nukrito, kairėje kojoje pajautė skausmÄ . Jos kairė koja buvo kulnu susmigusį į žemę, o pėda buvo pasisukusi į vidinę pusę. Vyras, kuris jai trenkė, iÅ¡sitraukė telefonÄ ir jÄ filmavo arba imitavo, kad filmuoja ar fotografuoja. Vyras dar kažkÄ pasakė ir nuėjo į laiptinę, nepasiÅ«lęs jai jokios pagalbos. Ji pati paskambino 112 ir paprašė, kad atvažiuotų policija, greitosios neprašė, nes tikėjosi atsistoti, jai reikėjo pasiimti vaikÄ iÅ¡ mokyklos.

Ji tikėjosi kaip nors parsivesti vaikÄ namo ir tuomet iÅ¡sikviesti greitÄ jÄ . Jai pavyko atsistoti ir ji pasitiko atvykusius pareigÅ«nus, tuomet kartu su pareigÅ«nais sugrįžo į įvykio vietÄ . Policijos pareigÅ«nas atidarė laiptinės duris ir iÅ¡ laiptinės išėjo jÄ sumušęs vyras. Kai atvyko pareigÅ«nai, kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs. Jiems bekalbant paramedikė nusivedė jÄ Ä¯ greitosios automobilį ir apžiÅ«rėjo, o pareigÅ«nai vyrÄ nusivedė į policijos automobilį.

Paramedikė jai pasakė, kad reikės vykti į ligoninę. Ji sutiko, nes jai labai stipriai skaudėjo kojÄ . Dėl patirto sužalojimo jai buvo atlikta operacija, yra likęs randas. Jos koja lūžo dvejose vietose, gydytojas nurodė, jog ji patyrė netipinę traumÄ ir negalėjo taip susižaloti pati nukrisdama. Patirta trauma yra pakankamai sunki ir galimai atsilieps visam likusiam gyvenimui. Ligoninėje ji turėjo iÅ¡gulėti 9 dienas su iÅ¡kelta koja, o vėliau dvi savaites gydėsi namuose. Ja ir jos globotiniu rÅ«pinosi jos dukra su Å¡eima.

Ji turi baimę, kad nebegalės rūpintis savo globotiniu. Civilinį ieškinį palaiko. Turtinė žala yra susijusi su vaistais, kuriuos ji turėjo įsigyti ir vartoti dėl patirtų sužalojimų. Šiuo metu ji vis dar jaučia kojos skausmus, toliau tęsiama reabilitacija, koja iki šiol yra patinusi. Liudytoja G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį ji žino tiek, kiek jai papasakojo mama. Kadangi jos mama po kačių gaudymo turėjo laiko, nusprendė pasivaikščioti ir prie daugiabučio namo pabėrė maisto.

Prie jos mamos priėjo vyras su moterimi, pradėjo kabinėtis, pulti jos mamÄ Ä¯vairiais žodžiais. Vyras pasidarė labai agresyvus, nuėjo prie katės maisto, viskÄ iÅ¡spardė. Jos mama bandė kažkÄ sakyti, o vyras trenkė jos mamai. Tuomet jos mama paskambino jai, kad ji pasiimtų mamos globotinį. Po įvykio daugiau nei du mėnesius ji rÅ«pinosi mama ir jos globotiniu. Jos mama minėjo, kad kažkas atsitiko kojai, o kai pastaroji paskambino iÅ¡ gydymo įstaigos, pasakė, kad jai lūžo koja, lūžis sunkus ir yra reikalinga operacija.

Apie du mėnesius jos mama net negalėjo priminti sužalotos kojos. Tuo metu mamos globotinis gyveno su ja. Å iuo metu jos mamai skaudÄ kojÄ , ji tinsta, todėl mama vaikÅ¡to į reabilitacijÄ . Mama geria vaistus nuo skausmo, taip pat 3 mėnesius gėrė vaistus nuo kreÅ¡ulių susidarymo. Mama yra nekonfliktiÅ¡ka, stengiasi su visais sutarti. Liudytojas G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje juos pasitiko moteris, kuri kvietė pareigÅ«nus. Moteris paaiÅ¡kino, kad tarp jos ir nepažįstamo vyro kilo žodinis konfliktas, kurio metu minėtas vyras jÄ pastÅ«mė, ji krito ant žemės ir susižeidė kojÄ .

Moteris nurodė į kuriÄ laiptinę nuėjo minėtas vyras, tuomet jis nuėjo į nurodytÄ laiptinę ir kartu su kaltinamuoju išėjo į kiemÄ . Vyras paaiÅ¡kino, jog konfliktas kilo dėl kačių šėrimo, tuomet prie jo priėjo moteris ir jis gindamasis jÄ pastÅ«mė. Moters buvo paklausta, ar ji turi pretenzijų. Moteris nurodė, kad turi pretenzijų ir nori raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Tuomet kaltinamajam buvo paaiÅ¡kinta, kad jis turės važiuoti su jais. Kai jis su kolege atvyko į įvykio vietÄ , moteris buvo susijaudinusi, apsiverkusi, purvina ir skundėsi kojos skausmu.

Kas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nepamena, tačiau medikai apžiÅ«rėję nukentėjusiÄ jÄ nusprendė jÄ vežti į ligoninę. Jie klausė moters, ar įvykio vietoje buvo kitų asmenų, tačiau jie nepastebėjo galimų liudytojų. Kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyvokai nukentėjusiosios atžvilgiu. Liudytoja P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ , jÄ su kolega pasitiko pranešėja. Moteris buvo iÅ¡sigandusi, matėsi, kad ji verkia.

Moteris paaiÅ¡kino, kad dėl kačių šėrimo įvyko konfliktas su nepažįstamu vyru. Moteris patyrė fizinį skausmÄ , nes jÄ pastÅ«mė. Ant moters rÅ«bų buvo matomos purvo dėmės, ji Å¡lubavo. Ji matė kaltinamÄ jį, nes jos kolega nuėjo ieÅ¡koti to vyro ir kaltinamasis išėjo iÅ¡ laiptinės. Jos kolega kalbėjo su kaltinamuoju, o ji kalbėjo su moterimi. Vyras buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , sakė, jog moteris meluoja. Ji matė prie laiptinės stovintį namukÄ , kuris buvo apgriautas, įvykio vietoje buvo matomos griuvimo ant žemės žymės. Ä®spaudas buvo maždaug 1,5 – 2 metrų atstumu nuo konflikto vietos.

Žemė, kurioje buvo matomas įspaudas buvo Å¡lapia ir minkÅ¡ta. Nukentėjusioji jai parodė, kaip jÄ pastÅ«mė. Liudytoja P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinėje vyriausiÄ ja patrule. 2021 m. kovo 29 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu G. G.. Apie 16.25 val. iÅ¡ Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjÄ sumušė nepažįstamas vyras, ranka trenkė du kartus į krÅ«tinę, moteris parvirto, skauda kojÄ .

Apie 16.40 val. atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja S. B.. Moteris verkė, aimanavo, buvo Å¡oko bÅ«senoje, Å¡lubčiojo kaire koja, ant jos drabužių, kelnių, matėsi purvo žymės. Pranešėja paaiÅ¡kino, kad apie 16.10 val. atėjo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3 laiptinės ir atnešė maisto sterilizuotai katei, kuri laiptinės deÅ¡inėje pusėje turi savo namukÄ ir kažkas iÅ¡ namo gyventojų jÄ prižiÅ«ri.

Moteris aiÅ¡kino, kad ji dažnai pro bÅ«tent tÄ namÄ praeina su vaiku, labai myli kates, todėl retkarčiais jas paÅ¡eria. Taip nutiko ir šį kartÄ , ji ėjo viena pro tÄ namÄ ir pašėrė katytę. Tada prie jos priėjo vyras su moterimi. Vyras jos atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs, buvo pasipiktinęs, kad moteris maitinÄ katę, priėjęs prie katės namelio, iÅ¡mėtė katės maistÄ , indelį ir viskÄ aplinkui pradėjo spardyti. Toje vietoje ji pati matė iÅ¡mėtytus indelius ir pabirusį maistÄ .

Tada pranešėja priėjo prie vyro ir paprašė, kad jis baigtų viskÄ niokoti, tačiau vyras tyčia du kartus abiejų rankų kumščiais trenkė S. B. į krÅ«tinės sritį. Moteris jai rankomis parodė, kaip atrodė tie smÅ«giai. Ji iÅ¡kėlė abi savo rankas, suspaudė kumščius ir imitavo du smÅ«gius į krÅ«tinę. Po smÅ«gių, kaip pati moteris sakė, ji „nuskrido“ apie 2-3 metrus ir nukrito ant žemės. Priėjusi prie tos vietos kur viskas įvyko, ant žemės – iÅ¡tryptos žolės, matė daug batų pėdsakų, o maždaug už 2 metrų matėsi vienas gilus įspaudas.

Moteris pasakė, kad bÅ«tent iki čia ir „nuskrido“. Nuo pradžioje esančių pėdsakų iki to gilaus įspaudo, daugiau jokių pėdsakų nematė. Tada moteris pasakė, kad tas vyras apsisuko ir nuėjo į laiptinę, net nepaklausdamas ar jai reikalinga pagalba. Bendraujant moteris visÄ laikÄ buvo susijaudinusi ir iÅ¡sigandusi, verkė, minėjo, kad skauda kojÄ ir akivaizdžiai matė, kad ji velka savo kairę kojÄ . Kolega G. G. norėjo eiti į laiptinę ieÅ¡koti to vyro, tačiau vyras pats nusileido į apačiÄ .

KÄ jis aiÅ¡kino, nelabai girdėjo, nes jis bendravo su kolega. Tačiau vyras moters atžvilgiu taikiai nusiteikęs nebuvo, buvo agresyvus, visÄ laikÄ kartojo, kad ji nusiÅ¡neka, kad kÄ ji čia pas jį kieme veikia, kad ji nesveika. Bendraujant su įvykio dalyviais, atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri apžiÅ«rėjo moterį ir sakė važiuoti į ligoninę, tačiau moteris pasakė, kad negali, nes turi iÅ¡ kažkur pasiimti vaikÄ , tačiau atvyko medikai ir jie pasakė, kad jai reikia važiuoti, todėl ji buvo iÅ¡vežta į traumatologinį (1 t., b. l. 145-146).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino. Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie jų laiptinės buvo padaryta kačių šėrykla, buvo neÅ¡amos įvairios maisto atliekos, todėl bÅ«davo neÅ¡varu, sklisdavo nemalonus kvapas. Todėl ji negalėdavo atidaryti lango. G. G. nusprendė tÄ Å¡Ä—ryklÄ sutvarkyti. TÄ dienÄ jis užkalbino šėrikę, pasakė, kad nėra gerai čia Å¡erti kates, o moteris jį užsipuolė, Å¡oko ant jo.

G. G. paspyrė lentelę nuo bÅ«dos, o moteris, Å¡erianti kates puolė ant G. G.. Ji nepastebėjo viso konflikto, nes tuo metu gamino valgyti. Vėliau pamatė, kad moteris buvo paėjusi toliau ir kalbėjo telefonu. Kai moteris puolė G. G., jie stovėjo prie laiptinės. Ji negirdėjo, kÄ sakė G. G. ir nežino, ar moteris pati nukrito, tačiau tuo metu buvo slidoka, lynojo. Moteris tikrai buvo užsipuolusi G. G. ir tikrai jį palietė. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, moteris pradėjo Å¡lubuoti. Ji matė, kad vėliau atvyko ir greitosios pagalbos automobilis.

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pirmame aukÅ¡te, durys po deÅ¡ine puse. Ketvirtame aukÅ¡te gyvena kaimynė, kuri lauke po jos buto langais pastatė kačių namelį. Kaimynė žinojo, jog ji nenori to namelio, bet kaimynė kažkada jos vyrui pasakė, kad apačioje lauke pastatys namelį, o jos vyras jai pasakė, kad jam viskas nesvarbu, todėl kaimynė jį ir pastatė. Prie jo yra padėti dubenėliai. Vis matydavo, kad beveik kiekvienÄ dienÄ ateina tokia moteris su vaiku, kuris bÅ«davo vežimėlyje.

Atėjusi moteris visada padėdavo maisto prie to namelio. Ten bÅ«davo ne maistas, o kažkokios atliekos. Matydavo, kad padeda žuvies ar kokios mėsos. Kadangi maistas bÅ«davo jai po langais, todėl labai smirdėdavo, tačiau niekada niekam nieko nesakydavo, nes bijodavo, kad iÅ¡daužys jai langus. 2021 m. kovo mėn. tikslios dienos neprisimena, buvo virtuvėje, gamino valgyti. Per langÄ pamatė, kad atėjo ta pati moteris, kuri šį kartÄ buvo be vaiko. Moteris priėjo prie kačių namelio ir kaip suprato pradėjo Å¡erti katę.

Ji jos nestebėjo. Tada pamatė, kad G. G., iÅ¡ buto Nr. 49, kartu su žmona priėjo prie tos moters ir jie kažkÄ kalbėjo. Moteris stovėjo prie kačių namelio ant žemės po jos buto langais, o G. G. kartu su žmona stovėjo ant Å¡aligatvio. G. G. su žmona kažkÄ pasakė tai moteriai, tačiau ji negirdėjo kÄ . Ta moteris jam taip pat kažkÄ pasakė, tiksliau garsiai rėkė. Suprato, kad jie dėl kažko sukonfliktavo. Virtuvėje langai buvo uždaryti, todėl negirdėjo viso pokalbio, taip pat visko nematė, nes virtuvėje gamino valgyti ir buvo susikoncentravusi į tai.

Vėl žvilgtelėjus per langÄ Ä¯ laukÄ pamatė, kad G. G. atėjo prie kačių namelio ir nukėlė ant namelio stogo padėtÄ baltÄ plastikÄ â€“ kempinę. Matė, kad moteris iÅ¡kėlė abi rankas ir „puolė“, žengė žingsnį link G. G.. Ar ji palietė G. G., nematė, nes daugiau nežiÅ«rėjo. Kas ten toliau įvyko, nematė. Po to girdėjo, kad ta moteris garsiai rėkė: „tau antras galas lazdos atsidurs, kad tu taip gyvÅ«nų nemyli“. Po kelių akimirkų pasižiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė, kad ta moteris eina Å¡lubuodama ir kalba telefonu.

Dar po kažkiek laiko pamatė policijos pareigÅ«nus ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Praėjus kiek laiko po įvykio, laiptinėje susitiko G. G., jam padėkojo, kad jis sutvarkė visus Å¡iukÅ¡lynus po jos buto langais. Jis jos paklausė, ar ji viskÄ matė ir ji jam papasakojo kÄ matė. Tada G. G. jai papasakojo, kad ta moteris iÅ¡koliojo jo žmonÄ , tada puolė link jo ir paslydusi krito. G. G. minėjo, kad ta moteris net nenorėjo važiuoti su greitÄ ja į ligoninę. Su G. G. ji gerai sutaria, nėra draugai, tačiau mato, kad jam taip pat nepatinka netvarka prie kačių namelio, todėl labai džiaugiasi, kad jis tai sutvarkė (1 t., b. l. 157-158).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad nukentėjusioji tikrai turėjo paliesti G. G.. Nors ji negirdėjo viso konflikto, nes jos langas buvo uždarytas, tačiau G. G. kalbėjo ramiai, o moteris rėkė, todėl ji girdėjo tik tai, kÄ rėkė moteris. Po įvykio pas jÄ buvo atėjusi pareigÅ«nė, paklausė, ar ji kažkÄ matė, tačiau nenorėjo leistis į kalbas, todėl nurodė nieko nemačiusi. Vėliau ji davė parodymus, nes gavo Å¡aukimÄ atvykti.

Liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo Å¡eimos narį. Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 29 d. apie 15.30-16.00 val. grįžo iÅ¡ darbo namo. Buvo apsipirkusi prekių, todėl paskambino sutuoktiniui G. G., kad jis nusileistų į apačiÄ paimti neÅ¡ulių. Kol laukė savo vyro, priėjo prie savo laiptinės, kur stovėjo jai pirmÄ kartÄ matoma moteris. Ant suoliuko, kuris stovi kairėje laiptinės pusėje tuo metu buvo pridėta keletas maiÅ¡elių su kačių maistu.

Su moterimi ji pasisveikino ir paklausė, kÄ ji čia veikia. Moteris iÅ¡ karto jÄ puolė, kad ji Å¡eria katinėlius, kad ji daro gerÄ darbÄ . Tada moters ji paprašė, kad ji to nedarytų, nes čia tiesiog negalima. Su moterimi kalbėjo gražiai, mandagiai. Tada moteris pradėjo jÄ vadinti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Moteris stovėjo po stogeliu prie pat laiptinės durų, ji jas buvo užstojusi. Ji paprašė, kad moteris pasitrauktų nuo durų, kad susirinktų viskÄ ir jÄ praleistų į laiptinę.

Per durų stiklÄ pamatė, kad ateina jos vyras. Vyras atidarė duris iÅ¡ vidaus ir tada moteris pasitraukė į Å¡onÄ . Moteris visÄ laikÄ plÅ«dosi, todėl G. G. paklausė kas atsitiko. Vyrui trumpai papasakojo situacijÄ , kad moteris Å¡eria kates, kad jos paprašė, jog ji taip nedarytų, tačiau ji jos neklausė. Kol tai pasakojo vyrui, moteris toliau plÅ«do jÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Tada ji moteriai pasakė, kad ji žino, kad kates galima Å¡erti tik tam tikrose vietose, pagal vieÅ¡osios tvarkos įstatymÄ , pasakė, kad jie iÅ¡neÅ¡ tÄ kačių namÄ .

Tada moteris dar labiau supyko ir pasakė, kad jie čia jo nepastatė, todėl negali taip daryti. Tada sutuoktinis nuėjo iki to kačių namo, moteris ėjo jam iÅ¡ paskos. Namas stovi kampe laiptinės deÅ¡inėje pusėje ant plytelės. Vyras priėjęs atsistojo Å¡alia namo, stovėjo ant žolės. TÄ dienÄ buvo Å¡lapia ir lijo, todėl žemė buvo „pražliugusi“, Å¡lapia. Moteris atsistojo G. G. už nugaros, maždaug iÅ¡tiestos rankos atstumu. Tada jos vyras pasilenkė ir nuo namo nukėlė stogÄ .

Atsimena, kad stogas buvo raudonos spalvos. Moteris pamačiusi, kad jis kelia namo stogÄ , iÅ¡ karto sugriebė G. G. už striukės kapiÅ¡ono ir tuo pačiu metu, neiÅ¡laikiusi pusiausvyros, slydo ir nukrito ant tos žolės. Tuo metu vyras vilkėjo chaki spalvos striukę su kapiÅ¡onu. Moteris aukÅ¡tielninka tiesiog atsisėdo ant žemės – žolės. Nukritusi moteris pradėjo ant jų Å¡aukti, kad ji su jais susidoros, kad lazda turi du galus. Jos vyras atsisukęs pasakė, kad eina namo. Vyras nuėjo į laiptinę, o ji atsisukusi į moterį jos paklausė, ar jai gali kažkuo padėti.

Tačiau moteris vis tiek ant jos Å¡aukė, kad ji su jais susidoros, kad ji Å¡ito nepaliks, kad lazda turi du galus, todėl pati nuėjo į laiptinę ir grįžo namo. Praėjus maždaug 5-7 min., nuėjo pasižiÅ«rėti, ar moteris vis dar ten yra. PasižiÅ«rėjusi pro laiptinės langÄ trečiame aukÅ¡te, pamatė, kad ta moteris guli ten pat kur ir gulėjo ir voliojasi į visas puses. Moteris tuo metu kalbėjo telefonu ir Å¡aukė. IÅ¡ pokalbio turinio suprato, kad skambina policijai. Tada užlipo laiptais į viršų atgal į namus ir vyrui pasakė, kad jis dar kartÄ iÅ¡eitų į laukÄ .

Kadangi suprato, kad moteris iÅ¡kvietė policijÄ , todėl vyro paprašė, kad jis nuliptų į apačiÄ ir viskÄ pareigÅ«nams paaiÅ¡kintų. Vyras apsirengė ir nulipo į apačiÄ . Po kiek laiko G. G. grįžo į namus, pasiėmė striukę ir pasakė, kad važiuoja į komisariatÄ . Kaimynai, kurie gyvena pirmame aukÅ¡te, durys po deÅ¡ine puse, po įvykio jiems sakė, kad jie ne kartÄ matė bÅ«tent tÄ moterį Å¡eriančiÄ kates prie jų namo, tačiau bijodavo jai kažkÄ pasakyti, kad jiems neiÅ¡daužytų langų (1 t., b. l. 151-152).

Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atlikdama pareigas, ji gavo užduotį nuvykti į įvykio vietÄ ir pakalbėti su aplink gyvenančiais žmonėmis. Ji pakalbėjo su keliais gyventojais. Keli gyventojai nurodė, kad kažkÄ matė, todėl ji surašė tarnybinius praneÅ¡imus. Ä® įvykio vietÄ ji atvyko jau po įvykio. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl bendravimo su gyventojais vyresnioji tyrėja I. M. nurodė, kad pagal gautÄ užduotį buvo bendrauta su namo (duomenys neskelbtini) gyventojais ir (duomenys neskelbtini) namo gyventojais, dėl 2021 m. kovo 29 d.

įvykusio įvykio. G. M. paaiÅ¡kino, kad pro balkono langÄ matė nuo moters nueinantį vyrÄ ir girdėjo kai moteris jam sakė: „jei gali muÅ¡ti gyvÅ«nus tai ir žmones gali muÅ¡ti“. S. M. paaiÅ¡kino, kad jos draugė, gyvenanti tame pačiame bute K. K. konflikto metu kaip tik grįžinėjo namo, tačiau tuo metu konfliktas jau buvo besibaigiantis (1 t., b. l. 87). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos I. M. tarnybinį praneÅ¡imÄ , ji jį patvirtino ir papildė, kad asmenys nieko nenurodė.

Tai, kÄ girdėjo minėti asmenys, ji nurodė tarnybiniame praneÅ¡ime. Ä® įvykio vietÄ ji su kolege nuvyko 2021 m. balandžio 1 d., ėjo per butus ir bendravo su tais asmenimis, kurie atidarė duris. Pirmame aukÅ¡te, prie įvykio vietos gyvenanti moteris atidarė buto duris, tačiau nurodė, kad nieko nematė. Liudytojas P. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaimynai jam skundėsi dėl kačių. Prie kačių namelio buvo betvarkė, todėl savivaldybės atstovai nurodė, kad jį turėtų bausti kaip pirmininkÄ , tačiau namukas buvo paÅ¡alintas ir Å¡iuo metu ten nebestovi.

Jis pats iÅ¡metė namukÄ maždaug 2-3 dienos po įvykio. Kas pastatė minėtÄ namukÄ , jis nežino, tačiau kates maitino moteris iÅ¡ 4 aukÅ¡to. Liudytojas P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra bendrijos DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas nuo 2013 m., tame pačiame name ir gyvena. Prie paskutinės laiptinės, deÅ¡inėje pusėje ant žemės yra padėtas namukas katei, prie jo yra padėti indeliai su kačių maistu. Aplinka prie to namelio visada tvarkinga, prižiÅ«rėta.

Niekas iš kaimynų dėl namelio niekada jam nesiskundė, neišsakė jokių priekaištų nei raštu, nei žodžiu, išskyrus du kaimynus. Tai kaimynė iš buto Nr. 38, kuri gyvena pirmame aukšte po dešine puse ir kaimynas G. G. iš buto Nr.

49. Minėti kaimynai skundžiasi smarve ir netvarka, tačiau dar kartÄ nori paminėti, kad tik Å¡ie kaimynai dėl to skundžiasi, nes kiek pats matė, ten tikrai visada yra tvarkinga. Apie kaimynÄ G. G. neturi daug ko papasakoti, gali pasakyti, kad jis yra Å«maus bÅ«do, jam niekas niekada netinka, skundžiasi automobilių statymu ir t.t. Neprisimena kada, bet su juo susisiekė moteris, kuri paaiÅ¡kino, kad jai Å¡eriant katę prie jų namo esančio namelio, jÄ pastÅ«mė G. G.. Nuo pastÅ«mimo ji krito ant žemės ir dvejose vietose susilaužė kojÄ , po to iÅ¡kvietė policijÄ .

Pats apie tÄ Ä¯vykį nieko nežinojo, jo nematė. Po Å¡io įvykio katės namelis, stovėjęs prie laiptinės, jau yra iÅ¡neÅ¡tas (1 t., b. l. 163-164). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo P. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad kalbėjo panaÅ¡iai ir patikslino, kad prie namelio nebuvo labai tvarkinga, yra matęs, kad prie namelio buvo primėtyta maisto atliekų. Dėl namelio skundėsi daugiau nei du kaimynai. PareigÅ«nai, raÅ¡ydami jo parodymus prirašė Å¡iek tiek smulkmenų.

G. G. nėra Å«maus bÅ«do ir nesibardavo su kaimynais. Liudytoja K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. kovo 29 d. apie 16.10 val. ėjo namo ir iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Ji pamatė moterį su vyru, kurie konfliktavo. Vyras stovėjo laikydamas kažkÄ rankose, galimai filmavo. Buvo Å¡aukiama dėl katinų, tvarkos, kad katinai yra maitinami. Kai priėjo prie konfliktuojančių asmenų, vyras išėjo. Konflikto metu moteris su vyru vienas nuo kito stovėjo maždaug 1 metro atstumu. Moteris mosikavo rankomis, o vyras kažkÄ laikė.

Po to moteris nukrito ant žemės. Po nukritimo moteris atsistojo. Kaip moteris atsidÅ«rė ant žemės, ji nematė. Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 29 d. po 16 val., ji ėjo iÅ¡ parduotuvės namo. Su savimi turėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Ä¯ kurį žiÅ«rėjo eidama, o į ausis buvo įsidėjusi ausinukus, klausėsi muzikos. Ä® namus ėjo takeliu nuo ten esančio darželio pusės. Netikėtai iÅ¡girdo Å¡auksmus. Tada stabtelėjo, greitai nuėmė ausines ir prie savo namo laiptinės, deÅ¡inėje laiptinės pusėje ant žemės, Å¡alia krÅ«mų pamatė gulinčiÄ moterį.

PrieÅ¡ais jÄ , maždaug 1,5 metro atstumu stovėjo vyras. Vyras stovėjo prieÅ¡ais gulinčiÄ moterį, abejose rankose laikė daiktÄ panašų į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Tuo metu jai pasirodė, jog jis stovėjo ir filmavo ar fotografavo gulinčiÄ moterį. Pamačius tokį vaizdÄ , ji iÅ¡ karto paspartino žingsnį ir pradėjo eiti greičiau link minėtų asmenų. Gulinti moteris vyrui Å¡aukė: „tu gyvulys, tu ne tik gyvÅ«nus gali skriausti, bet ir žmones“. Vyras jai atgal atÅ¡aukė:

„tu pati prie manęs lindai, aÅ¡ tave tik vos priliečiau“. Neprisimena, koks tiksliai buvo jo paskutinis žodis, ar prisiliečiau, ar pastÅ«miau. Tuo metu ji buvo priėjusi prie pat krÅ«mų, o vyras apsisuko ir nuėjo į paskutinę laiptinę. Jam išėjus, moteris atsistojo ir verkdama rėkė: „tu gyvulys, tu gyvulys“. Pro moterį praėjo jai iÅ¡ kairės pusės ir pastebėjo, kad jos kelnės kairėje pusėje yra purvinos. Nei moters nei vyro ji nepažįsta, juos matė pirmÄ kartÄ .

Jos nuomone, tas vyras jÄ pastÅ«mė ir ji nukrito, nes pati moteris nukristi negalėjo (1 t., b. l. 133-134). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad moteris verkė. IÅ¡ Å¡alies atrodė, kad moteris buvo pastumta. Po įvykio, kai vyras nuėjo, moteris jau stovėjo. Žemė buvo drėgna, duobių nebuvo. Jai neatrodė, kad moteris galėjo paslysti. Liudytoja R. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji jai papasakojo apie tai, kad su kaltinamuoju kilo konfliktas dėl kačiuko maitinimo.

Kaltinamasis priėjo prie jos bÅ«damas labai įsiutęs, trenkė jai į krÅ«tinę, moteriai susipynė kojos, ji griuvo ir atsirado kojos lūžis. Nukentėjusioji jai parodė mėlynę ant krÅ«tinės ir Å¡launies ir paprašė nufotografuoti mėlynes, nes nedrįso papraÅ¡yti daktaro, kadangi daktaras yra vyras, o mėlynė buvo ant krÅ«ties. NuotraukÄ , esančiÄ byloje (2 t., b. l. 190) darė ji ir bÅ«tent apie Å¡iÄ mėlynę pasakojo nukentėjusioji. Nuotrauka daryta maždaug 7-10 dienų nuo įvykio.

Nukentėjusioji nerimavo dėl viso įvykio, po operacijos negalėjo priminti operuotos kojos, buvo reikalinga vaikÅ¡tynė. Ä®vykio vietos ir vietovės apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu matomas 5 aukÅ¡tų plytinis daugiabutis pastatas. Ä® pastatÄ Nr. 5 yra 3 įėjimai. Prie įėjimų yra pastatyti geltonos spalvos suoliukai. Ä®vykio vietoje nepastebėta kraujo pėdsakų, smurto ar turto sugadinimo požymių (1 t., b. l. 15-16).

Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 18-21, 89-93). Policijos ataskaitų žiÅ«ryklėje POLIS nurodyta, kad 2021 m. kovo 29 d. buvo gautas pareiÅ¡kimas apie tai, kad pranešėjÄ mušė nepažįstamas vyras, kuris du kartus trenkė jai į krÅ«tinę, moteris parvirto, skauda kojÄ , jai 49 metai. Vyras sulaikytas, vežamas į komisariatÄ , o moteris vežama į ligoninę (1 t., b. l. 20-25). Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietÄ pareigÅ«nus pasitiko S. B..

Moteris paaiÅ¡kino, kad atnešė maisto katei, o nepažįstamas vyras, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo G. G., du kartus trenkė jai į krÅ«tinę, iÅ¡mėtė katės namelio stogÄ , maistelį. SmÅ«gių metu S. B. nukrito ant žemės ir susižeidė kairę kojÄ . Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiÅ«rėjo moterį ir iÅ¡sivežė jÄ Ä¯ traumatologinį (1 t., b. l. 31). Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme nurodyta, kad S. B. buvo konstatuotas lateralinės kulkÅ¡nies lūžis ir blauzdikaulio apatinės dalies kitas lūžis, abiejų lūžių nustatymo data 2021 m. kovo 29 d. (1 t., b. l. 36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 690-2021 (02) nurodyta, kad S. B. nustatyta kraujosruva kairėje čiurnoje, kairės kulkšnies lūžis, kairiojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, kairės kojos viršutinio laikiklio plyšimas. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, negalėjo būti padaryti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 45-47).

Ekspertas G. A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡vadÄ jis pateikė analizuodamas S. B. medicininius duomenis. Nukentėjusiajai buvo nustatytas lūžis ir kraujosruva kairėje kojoje. Sužalojimai buvo padaryti 2021 m. kovo 29 d. apie 16.10 val. Sužalojimai padaryti čiurnos srityje, sužalojimų pobÅ«dis: kraujosruvos, plyÅ¡imai, kaulų lūžiai, padaryti nustatytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai negalėjo atsirasti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis. Buvo nustatytas kairės kulkÅ¡nies iÅ¡orinis ir vidinis lūžiai.

Lūžo Å¡eivikaulio distalinis galas. Ties čiurnos sÄ nariu yra plyÅ¡is. Visi sužalojimai galėjo atsirasti dėl vieno poveikio. Nebuvo rasta gijimo požymių, todėl tikėtina, kad sužalojimai padaryti tÄ pačiÄ dienÄ . Norint tinkamai iÅ¡gydyti lūžį, reikia žinoti, kaip jis atsirado, tam, kad bÅ«tų galima įstatyti kaulÄ , todėl analizuodamas chirurgo atliktus gydymo veiksmus, jis gali nustatyti, kaip atsirado sužalojimas. Nukentėjusiosios parodymai atitinka sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ .

Tam, kad koja taip lūžtų pėda turėjo pasisukti su rotacija, kūnas turėjo būti pastumtas, o pėda pasukta. Kai raištis negali toliau pasitempti, jis plyšta arba lūžta kaulas. Abu kaulai lūžo dėl pėdos judesio ir raiščių plėšimo. Sužalojimai atsirado nuo kritimo atgal, pastūmus į krūtinę ir pasisukant pėdai. Tam, kad asmuo kristų gali būti stumiama arba suduodama. Smūgio stiprumas nebūtinai turi įtakos atsiradusiems sužalojimams. Apsisukant neįmanoma taip pastumti, kad atsirastų nukentėjusiosios patirti sužalojimai, todėl kaltinamojo teisme nurodyta versija mažai tikėtina.

Teismo posėdžio metu buvo perklausytas bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡as, kuris yra užfiksuotas kitų objektų apžiÅ«ros protokole. Garso įraÅ¡e girdėti, kad skambinanti moteris suaimanuoja, pokalbio metu moteris verkia, nurodo, kad negali atsistoti, paaiÅ¡kina, kad jÄ mušė. Nurodo adresÄ , kuriuo Å¡iuo metu yra ir kur yra reikalinga pagalba. Skambindama moteris nurodo, kad jai labai skauda kojÄ . Moteris nurodo, kad vyras du kartus trenkė jai į krÅ«tinę, nes ji norėjo paÅ¡erti katytę.

Moteris nurodo, kad medikai jai nereikalingi, nurodo, kad kaip nors parÅ¡lubuos namo, tačiau moteriai toliau aimanuojant operatorė nusprendžia, kad į įvykio vietÄ reikia iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus ir medikus. Moteris prisistatė kaip S. B. (1 t., b. l. 51-53). Teismo posėdžio metu buvo peržiÅ«rėti pareigÅ«nų „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡ai, kurie yra užfiksuoti kitų objektų apžiÅ«ros protokole. Pirmame vaizdo įraÅ¡e matyti kaip prie daugiabučio namo, pažymėto Nr. 17 vaikÅ¡to moteris.

Prie moters stovi policijos pareigÅ«nė. Nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡e matoma moteris yra S. B.. PareigÅ«nui priėjus arčiau iÅ¡ dalies pradedamas girdėti moters ir pareigÅ«nės pokalbis. Vaizdo įraÅ¡e matoma, kaip S. B. žengdama žingsnį suÅ¡lubuoja kaire koja ir pasako, kad jai skauda kojÄ . Nukentėjusioji aiÅ¡kina, kad jai du kartus kumščiu sudavė į krÅ«tinę ir ji krito. Moteris paaiÅ¡kino, kad kilo konfliktas, nes ji norėjo paÅ¡erti katytę. Vaizdo įraÅ¡e matoma, kaip S. B. kartu su pareigÅ«ne eina iki įvykio vietos ir matosi, kad moteris sunkiai primina kairę kojÄ , Å¡lubčioja ir parodo laiptinę, į kuriÄ Ä¯Ä—jo jÄ sužeidęs asmuo.

PareigÅ«nai apklausia, kaip atrodė užpuolikas ir eina į laiptinę. Tuo tarpu iÅ¡ virÅ¡aus laiptais leidžiasi vyras. PareigÅ«nas susistabdo einantį vyrÄ ir pasitikslina, ar apie jį kalbėjo S. B.. Vyras patvirtina, kad apie jį. Nustatyta, kad S. B. užpuolęs vyras yra G. G., kuris paaiÅ¡kino, kad S. B. jį puolė ir krito. G. G. paaiÅ¡kino, kad nusileido į apačiÄ , kad pasitiktų žmonÄ , kuri pasakė S. B. pastabÄ , kad pastaroji neÅ¡ertų kačių, kadangi moteris pradėjo ginčytis, G.

G. pradėjo griauti kačių namelį. Kai ardė namelį S. B. jį puolė, o jis jÄ atstÅ«mė nuo savęs ir jiedu kartu su žmona nuėjo namo. Kitame vaizdo įraÅ¡e toliau matomas situacijos tęsinys. Girdima kaip pareigÅ«nai reikalauja G. G. dokumento. S. B. patvirtina, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , o G. G. nurodo, jog taip pat raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . PareigÅ«nas informuoja G. G., kad pastarÄ jį veÅ¡is į komisariatÄ , kur jis bus apklaustas ir tuomet pareigÅ«nai kartu su kaltinamuoju nueina į automobilį (1 t., b. l. 57-65).

IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuota įvykio vieta, katės namelis, kojos bato įspaudas (1 t., b. l. 89-93). IÅ¡ kaltinamojo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas katės namelis, prie jo padėtas indelis su vandeniu ir maisto likučiai, teritorija prie namo (2 t. b. l. 179-180). IÅ¡ nukentėjusiosios pateiktos fotonuotraukos ir duomenų apie jÄ matyti, kad joje užfiksuota žmogaus kÅ«no dalis (oda), ant kurios matyti žalsvos spalvos dėmė, nuotrauka sukurta 2021 m. balandžio 5 d. (2 t., b. l. 190-191).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Nors kaltinamasis G.

G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad nukentėjusiosios nestūmė, ji pati puolė link jo ir neišsilaikiusi ant kojų pargriuvo ant žemės, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltę vis dėl to patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai, vaizdo, garso įrašai, nukentusiosios ir liudytojų parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios S. B. parodymais, nes jie, priešingai nei paties kaltinamojo parodymai, nekito viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, jos parodymai išsamūs ir logiški, juos patvirtina kiti byloje iširti įrodymai.

Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp jos ir kaltinamojo kilo konfliktas, nes ji norėjo paÅ¡erti katytę, o kaltinamasis pradėjo Å¡aukti ant jos, sakė, kad yra nesveika, puolė prie namelio, plėšė stogÄ , spardė katės indelį, ji tik norėjo jį sustabdyti, prašė nustoti taip elgtis, tačiau kaltinamasis atsisukęs į jÄ du kartus sudavė į krÅ«tinę ir po antro pastÅ«mimo ji buvo nublokÅ¡ta kelis metrus atgal ir nukrito ant žemės, jos koja persikreipė ir įsmigo į žemę.

Tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė tiek policijos pareigÅ«nams, kurie pagal jos iÅ¡kvietimÄ atvyko į įvykio vietÄ , tiek savo dukrai G. B., tiek medicinos darbuotojai R. Č.. Byloje liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas G. G. parodė, jog įvykio vietoje nukentėjusioji jiems paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis jÄ pastÅ«mė ir dėl to ji nukrito ant žemės ir susižeidė kojÄ . Policijos pareigÅ«nė P. P. teisme parodė įvykio vietoje nukentėjusioji aiÅ¡kino kaip jÄ kaltinamasis pastÅ«mė, parodė vietÄ , kur ji nukrito, už 1,5-2 metrų ant žemės ji matė bato įspaudÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtina pateikta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas bato įspaudas. Nukentėjusiosios dukra teisme paaiÅ¡kino, kad atvyko pas mamÄ Ä¯ ligoninę, mama jai viskÄ papasakojo, sakė, kad agresyviai nusiteikęs vyras dėl katytės šėrimo trenkė jai. Medicinos darbuotoja R. Č. teisme paaiÅ¡kino, jog ji prižiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ palatoje, nukentėjusioji jai papasakojo, kad dėl kačių maitinimo įsiutęs vyras jai trenkė į krutinę, ji griuvo ir susilaužė kojÄ , matė ant jos krÅ«ties mėlynę ir nukentėjusiosios praÅ¡ymu jÄ nufotografavo.

Å ias aplinkybes patvirtina byloje pateikta fotonuotrauka. Liudytoja K. K. matė tik konflikto pabaigÄ , tačiau, kaip visiÅ¡kai neÅ¡aliÅ¡kas asmuo, aiÅ¡kiai nurodė, kad nukentėjusioji atrodė pastumta, neatrodė, kad moteris galėjo paslysti, o tai dar kartÄ paneigia kaltinamojo nurodytÄ aplinkybę, kad nukentėjusioji paslydo ir taip susižeidė. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia eksperto G. A. C. teisiamojo posėdžio metu pateikti paaiÅ¡kinimai ir specialisto iÅ¡vada, kuri patvirtina, kad S. B. nustatyta kraujosruva kairėje čiurnoje, kairės kulkÅ¡nies lūžis, kairiojo blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to lūžis, kairės kojos virÅ¡utinio laikiklio plyÅ¡imas ir tokie sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai atsirado dėl vieno trauminio poveikio ir nukentėjusiosios parodymai atitinka sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ .

Ekspertas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad siekiant tinkamai iÅ¡gydyti sulūžusį kaulÄ yra reikalinga žinoti, kaip atsirado sužalojimas. Todėl vertindamas procedÅ«ras, kurios buvo atliktos nukentėjusiajai galima teigti, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai atsirado bÅ«tent tokiu bÅ«du, kaip nurodo nukentėjusioji, o tiesiog krentant tokie sužalojimai negalėjo atsirasti. Tam, kad atsirastų nustatyti sužalojimai, kÅ«nas turėjo bÅ«ti pastumtas. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo kritimo atgal, pastÅ«mus į krÅ«tinę ir pasisukant pėdai.

Taigi teismui nekyla jokių abejonių nei dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo masto, nei dėl sužalojimo atsiradimo mechanizmo. Byloje apklaustų kitų liudytojų A. S., P. G. parodymai kaltinamojo kaltės nei patvirtina, nei paneigia, nes jie visos konflikto eigos nematė. G. G. yra kaltinamojo žmona ir teismas jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertina kritiškai, be to jų nepatvirtina kiti įrodymai, o liudytojos parodymų teismas neturėjo galimybės teisme patikrinti, nes ji atsisakė duoti parodymus.

Nors kaltinamasis teisme teigė, kad nukentėjusioji nesiskundė skausmu, atvykus policijai vaikščiojo, tačiau Å¡ias aplinkybes paneigia tiek teisiamojo posėdžio metu perklausytas garso įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, tiek peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ policijos pareigÅ«nų „Body“ kameros. Garso įraÅ¡e, kuriame yra kviečiama policija ir greitoji pagalba, girdima kaip nukentėjusioji aimanuoja iÅ¡ skausmo, vadinasi iÅ¡kart po konflikto nukentėjusioji jautė skausmÄ , o vaizdo įraÅ¡e matyti, kad nukentėjusioji Å¡lubuoja kaire koja, sako, kad skauda.

Teismo vertinimu, G. G. bÅ«damas jaunesnio amžiaus, fiziÅ¡kai stipresnis, naudodamas jėgÄ prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnę moterį, suprato pavojingos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali jÄ sužaloti (Å¡iuo atveju – du kartus trenkdamas į krÅ«tinės sritį), ir nors to nesiekė, bet sÄ moningai leido nustatytiems padariniams kilti. Fizinę jėga kaltinamasis panaudojo kilusio konflikto metu, į krÅ«tinės sritį jai sudavė tyčia, nuo smÅ«gio nukentėjusioji griÅ«dama susižalojo kojÄ ir dėl to kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Taigi konstatuotina, kad G. G. veikė netiesiogine tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. IV. Bausmės skyrimo motyvai Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

G. G. padarė vienÄ baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ , nusikaltimÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Jis yra neteistas (2 t., b. l. 67), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 58-65). Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 69). Per penkerių metų laikotarpį į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialÄ nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 72). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 74).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant jam įpareigojimus per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesį keičiančioje programoje ir atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ . Skiriant laisvės apribojimo bausmės terminÄ atsižvelgtina į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad G. G. teisiamas pirmÄ kartÄ , intensyvi priežiÅ«ra jam neskirtina. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas G. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. kovo 29 d. 16.45 val. (2 t., b. l.

34) iki 2021 m. kovo 30 d. 10.30 val. (2 t., b. l. 40) 1 para – vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. V. Sprendimas dėl civilinių ieÅ¡kinių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginant turtinę žalÄ , taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas. Baudžiamojoje byloje yra pareikÅ¡tas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo priteisti 3049,58 Eur turtinę žalÄ .

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo atliktos Å¡ios intervencijos: galÅ«nės kompiuterinė tomografija, nervų blokada, čiurnos lūžio, esant diastazei, atvira repozicija su Å¡leivikaulio arba kulkÅ¡nies vidine fiksacija, čiurnos stabilizacija. Už pacientės gydymÄ buvo sumokėta 3049,58 Eur (1 t., b. l. 75-76). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas nukentėjusiajai atliktomis procedÅ«romis. Nukentėjusiajai dėl kaltinamojo sukelto sužalojimo buvo suteikta medicinos pagalba, atlikti tyrimai, todėl kaltinamasis privalo atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ .

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 3049,58 Eur turtinės žalos suma. Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas patikslintas nukentėjusiosios S. B. civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo priteisti 326,07 Eur turtinę žalÄ ir 5000 Eur neturtinę žalÄ , bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t., b. l. 42-47). IeÅ¡kinyje nurodė, jog nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo brutalų fizinį smurtÄ dėl kurio nukentėjusioji patyrė kairės čiurnos skausmÄ bei funkcijų sutrikimus, krÅ«tinės bei stuburo dalies skausmus. Buvo nustatyti čiurnos iÅ¡orinės kulkÅ¡nies ir kairio blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to lūžiai, nukentėjusiajai 2021 m. balandžio 6 d. buvo atlikta kojos operacija, o 2021 m. balandžio 9 d. nukentėjusioji iÅ¡leista į namus tolimesniam gydymui ir reabilitacijai. Nukentėjusiajai buvo rekomenduota dvi savaites laikyti kojÄ pakėlus, taikyti Å¡alčio aplikacijas, kas 1-2 dienas atlikti sterilius perriÅ¡imus, rekomenduota kasdienė kineziterapija.

Nukentėjusiajai taip pat rekomenduota nepriminti sužeistos kojos, 6 savaites vaikščioti su dviem ramentais, paskui palaipsniui didinti krÅ«vį. Nukentėjusioji 9 dienas buvo hospitalizuota, turėjo gulėti ant nugaros ir negalėjo judėti. Nukentėjusioji visÄ gyvenimÄ jaus patirtų sužalojimų pasekmes, nes sujungus kaulų lūžius metalu, ji jaučia orų pokyčius. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji taip pat patyrė ir turtinė žalos, nes turėjo pirkti įvairius vaistus, kurių pirkimo kvitus pateikė teismui.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad S. B. yra pripažinta specialių poreikių turinčio vaiko globėja, tačiau dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo rÅ«pintis savo globotiniu, kuris turėjo laikinai apsigyventi jos dukros namuose. Nukentėjusioji iki Å¡iol jaučia nerimÄ dėl ateities, kadangi nežino, ar sugebės pasirÅ«pinti savo globotiniu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes turtinę žalÄ ji vertina 326,07 Eur, o neturtinę žalÄ vertina 5000 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė savo ieÅ¡kinį, papildomai parodė, kad vis dar jaučia kojos skausmus, jai yra tęsiama reabilitacija, koja vis dar yra patinusi.

Ji vis dar jaučia baimę, kad nesugebės tinkamai pasirÅ«pinti savo globotiniu. Spręsdamas klausimÄ dėl turtinės žalos, teismas įvertina nukentėjusiosios pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusioji sumokėjo 326,07 už pirktus vaistus, sterilius tvarsčius (1 t., b. l. 120-123, 2 t., b. l. 129, 3 t., b. l. 48-49). Patirtos iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, pirkti vaistai buvo paskirti gydytojo. PatirtÄ turtinę žalÄ privalo atlyginti kaltinamasis, nes dėl jo veiksmų nukentėjusioji patyrė sužalojimus, todėl iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 326,07 Eur turtinė žala.

Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos teismas visų pirma atsižvelgia į teismų praktikÄ . Formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nurodytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo G. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta žala jos sveikatai. Nukentėjusiajai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji jautė didelį skausmÄ , patyrė nepatogumus dėl sužalotos kojos jautė ir iki Å¡iol jaučia fizinį kojos skausmÄ , koja ilgÄ laikÄ buvo patinusi, ji negalėjo jos pilnai priminti, dėl ko negalėjo atlikti tam tikrų buities darbų, pasirÅ«pinti savimi ir savo globotiniu.

Jos kairė koja buvo imobilizuota į gipso langetę. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji taip pat iÅ¡gyveno skaudžias emocijas, kadangi pati negalėjo atlikti įprastų buities darbų ir turėjo praÅ¡yti kitų asmenų pagalbos, o tai jai sukėlė nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Ji itin stipriai nerimauja dėl ateities, kadangi sužalojimo pasekmes galimai jaus visÄ likusį gyvenimÄ . Å iuo atveju nukentėjusiajai S. B. buvo nustatytas dvigubas lūžis, dėl sulaužytos kojos ji ilgai negalėjo vaikščioti, ja ilgÄ laikÄ visiÅ¡kai turėjo rÅ«pintis dukra, jai taikoma reabilitacija.

Atsižvelgiant į nukentėjusiosios pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, jos ieÅ¡kinyje ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas ir į tai, jog G. G. turi darbÄ , teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju 4000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti bÅ«tų adekvati, teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, tyčios formai, todėl ieÅ¡kinyje praÅ¡omos neturtinės žalos suma mažintina. VI. IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėjimas Nukentėjusioji praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 4065,60 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 69).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. IÅ¡ tikrųjų byloje yra paruoÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, patikslintas civilinis ieÅ¡kinys, advokato padėjėja aktyviai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose bei ikiteisminio tyrimo stadijoje, pasisakė baigiamosiose kalbose, pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai dėl advokato darbo apmokėjimo, tačiau iÅ¡laidos advokato paslaugoms taip pat mažintinos.

Teismo vertinimu, proporcingos atliktam darbui, kaltinamojo turtinei padėčiai, atsižvelgiant, kad teisines paslaugas suteikė advokato padėjėja, protingos ir teisingos iÅ¡laidos bÅ«tų 2800 Eur. Mažindamas iÅ¡laidas, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio už advokato darbÄ dydžio, kuriose nurodyti kriterijai nustatant užmokesčio dydį, t. y. į tai, kad byla iÅ¡ esmės nebuvo sudėtinga veikos kvalifikavimo prasme, specialių ar naujų žinių nereikėjo, nebuvo bÅ«tinybės advokatui vykti į kitÄ vietÄ , nei registruota advokato darbo vieta.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 35), kompaktinis diskas su trimis vaizdo ir garso įrašais iš „Body“ kameros, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l .67), paliktini baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 45-46), nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesį keičiančioje programoje ir atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ .

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti G. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. kovo 29 d. 16.45 val. iki 2021 m. kovo 30 d. 10.30 val. – 1 parÄ , vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės liginių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 3049,58 Eur turtinės žalos tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamojo G.

G. civilinio ieÅ¡kovo naudai priteisti 3049,58 Eur turtinę žalÄ , pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ skaitÄ . Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės S. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo G. G. jos naudai 326,07 Eur turtinę žalÄ , 4000 Eur neturtinę žalÄ , kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ kaltinamojo G. G. nukentėjusiosios S. B. naudai priteisti 2800 Eur iÅ¡laidas už advokato teisines paslaugas.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡u iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro ir kompaktinį diskÄ su trimis vaizdo ir garso įraÅ¡ais iÅ¡ „Body“ kameros, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Indrė Averkienė