2013-06-19 Nr. AB-2943-3-61-3-01455-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS662-563/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01455-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Valeksa“ 2013 m. gegužės 6 d. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (6.16)A2-1292 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje nuspręsta, kad Departamentas apie UAB „Valeksa“ padarytą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ, Įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą administruojant bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Neapolis”, vadovaudamasis Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 909, (toliau – ir Taisyklės) 5 punkto nuostata, derinant UAB „Valeksa“, kaip bankroto administratoriaus, kandidatūrą, informuos atitinkamą teismą.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki administracinės bylos išnagrinėjimo uždrausti Departamentui pagal Taisyklių 5 punkto nuostatą informuoti atitinkamus teismus apie pareiškėjo padarytą ir Departamento Sprendime nurodytą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą, už kurį neskirta nuobauda. Paaiškino, kad pareiškėjo veikla yra bankroto bylų administravimas, bankroto administratorių skiria bankroto bylas nagrinėjantys teismai. Bet kokia pateikta neigiamo pobūdžio informacija apie pareiškėją gali lemti tai, kad jis nebus paskirtas administruoti bankroto bylų, turės neigiamos įtakos jo dalykinei reputacijai, administruojamų įmonių skaičiui ir pan. Manė, kad esant ginčui dėl Departamento Sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, netinkamo Taisyklių 5 punkto nuostatos taikymo, tokios informacijos pateikimas teismams prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi priėmė UAB „Valeksa“ skundą, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad negalima daryti išvados, jog yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. UAB „Valeksa“ nurodytos aplinkybės, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ji nebus paskirta administruoti bankroto bylų, turės neigiamos įtakos dalykinei reputacijai, administruojamų įmonių skaičiui ir pan., yra grindžiamos prielaidomis ir subjektyviai modeliuojamomis aplinkybėmis. Be to, aplinkybė dėl bendrovės reputacijos pablogėjimo yra susijusi ne su būsimo teismo sprendimo dėl atsakovo priimto sprendimo panaikinimo tinkamu įvykdymu, o su kitomis galimomis teisinėmis pasekmėmis, kurios atsirastų teismui patenkinus pareiškėjo skundą. Pažymėta, kad teismui priėmus UAB „Valeksa“ palankų sprendimą ir panaikinus Departamento Sprendimą, atsakovas privalėtų paneigti atitinkamiems teismams pateiktą informaciją apie UAB „Valeksa“ padarytą pažeidimą, taigi sprendimo įvykdymui kliūčių nebūtų. Teismo vertinimu, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teisės ir apsaugotų UAB „Valeksa“ nuo būsimų jo teisių pažeidimų, tačiau skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia.

II. Pareiškėjas UAB „Valeksa“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atskirajame skunde vadovaujasi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi ir teigia, jog šiuo atveju administracinės bylos nagrinėjimo metu galiojanti nuostata, jog atsakovas apie nustatytą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vadovaudamasis Taisyklių 5 punktu, derinant pareiškėjo, kaip bankroto administratoriaus, kandidatūrą, informuos atitinkamą teismą, pareiškėjui sukels neigiamas pasekmes, o jų pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, bus neįmanomas ir sudėtingas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas, kad priėmus pareiškėjui palankų sprendimą atsakovas privalėtų paneigti atitinkamiems teismams pateiktą informaciją apie UAB „Valeksa“ padarytą pažeidimą, yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas. Argumentuoja, jog pasirengimo nagrinėti bankroto bylas teismuose terminai yra trumpi, todėl pareiškėjas ir prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šios administracinės bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas prašo būtent teisingo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o ne apsaugos nuo būsimų jo teisių pažeidimų, nes netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų neįmanoma atkurti iki skundžiamo teisės akto priėmimo buvusią padėtį.

Paaiškina, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiamas būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis. Pareiškėjas teismo prašo laikinai fiksuoti esamą padėtį atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, o ne, kaip nurodė teismas, prevenciškai ginti jo teises. Skundžiamu aktu pareiškėjui, jo vykdomai veiklai nuolat yra daroma žala, todėl netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, atkurti pažeistas teises ir teisėtus interesus bus labai sunku. Pareiškėjas prašo tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl aplinkybių, kurios dar nėra įvykusios. Reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtis ir yra jas taikyti esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Mano, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, o proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principai nebus pažeisti. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007. Pažymi, jog palankaus teismo sprendimo atveju, atsakovas negalės ir neprivalės paneigti teisingos informacijos, jis tik privalės jos neteikti teismams, nes to nenumato joks teisės aktas. Tačiau šios administracinės bylos nagrinėjimo metu tokia informacija bus teikiama, o tai turės neigiamų pasekmių pareiškėjo reputacijai, veiklai, jo interesai bus neatitaisomai pažeisti. Tokios informacijos skelbimas šios administracinės bylos nagrinėjimo metu neabejotinai turės neigiamos įtakos pareiškėjo profesinei reputacijai (ir tai nėra negautos pajamos), o galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės būtų neįmanomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas UAB „Valeksa“ atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį, kuria teismas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki administracinės bylos išnagrinėjimo uždrausti Departamentui pagal Taisyklių 5 punkto nuostatą informuoti atitinkamus teismus apie pareiškėjo padarytą ir Departamento Sprendime nurodytą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą, už kurį neskirta nuobauda.

Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždrausti Departamentui atlikti tam tikrus veiksmus – informuoti atitinkamus teismus apie pareiškėjo padarytą ir Departamento Sprendime nurodytą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą, už kurį neskirta nuobauda), argumentuoja, jog pateikta neigiamo pobūdžio informacija teismams apie pareiškėją turės neigiamos įtakos jo dalykinei reputacijai ir administruojamų įmonių skaičiui bei gali lemti tai, kad jis nebus paskirtas administruoti bankroto bylų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra siejama ne su būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimu, o su spėjamomis neigiamomis pasekmėmis: reputacijos pablogėjimu, nepaskyrimu administruoti bankroto bylų. Tačiau spėjama neigiama įtaka pareiškėjo reputacijai negali būti laikoma pakankamai svaria priežastimi, leidžiančia taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones konkrečioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog reputacija nagrinėjamos bylos kontekste yra subjektyvi, vertinamojo pobūdžio kategorija, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog neatitaisoma žala bus padaryta būtent nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir tai išimtinai nulems vėlesnį pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą – grįžimą į ankstesnę padėtį, buvusią iki tariamai neteisėtos Sprendimo dalies priėmimo.

Nagrinėjamu atveju laikytina, jog pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Nors teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjo teigimu, atsakovui nekiltų pareiga paneigti atitinkamiems teismams pateiktą informaciją apie UAB „Valeksa“ padarytą pažeidimą, tačiau tokiu atveju iki ginčijamos Sprendimo dalies priėmimo buvusi padėtis iš esmės galėtų būti atkurta pasinaudojant civilinės atsakomybės institutu, t. y. atlyginant žalą, jeigu pareiškėjas ją patirtų, o atitinkama pareiškėjo reputacija savaime būtų atkurta ginčijamos Sprendimo dalies panaikinimu, jeigu ji būtų pripažinta neteisėta. Egzistuojant tokio pobūdžio buvusios padėties atkūrimo galimybėms, nėra pagrindo teigti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas ir vertinti, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis