2019-09-11 Nr. AB-17376-3-61-3-02258-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1204-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02258-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. P. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. P. ir L. M. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos L. P. ir L. M. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 3R-156(AG-119/01-2017) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 1SS-696-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą.

1.1. Pareiškėjos nurodė, kad VAGK ginčijamu sprendimu nepagrįstai atmetė jų skundą, kadangi nevertino skunde išdėstytų argumentų. Nurodė, kad gautame atsakyme teigiama, kad pareiškėjos apskritai neturėjo teisės skųsti NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmų, nes jeigu viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas ar veiksmas asmeniui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti skundžiamas. Pareiškėjų vertinimu, šiuo atveju buvo neatsižvelgta, kad pareiškėjos skundžia ne tik savo, bet ir visuomenės viešąjį interesą, o teisinės pasekmės atsiranda visiems. VAGK sprendime neatsakė į pareiškėjų keliamus klausimus, nenurodė, kodėl NŽT praleido terminą pateikdamas atsakymą pareiškėjoms.

2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti.

2.1. Atsiliepime nurodė, jog VAGK nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti visas reikšmingas aplinkybes, ištyrė visus įrodymus ir, atmesdamas pareiškėjų skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis tik pareiškėjų skundo argumentais, nėra pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjų skundas yra paremtas klaidingu suvokimu apie NŽT kompetenciją, t. y. pareiškėjos mano, kad NŽT turėjo pareigą ištirti aplinkos apsaugos pažeidimus, tačiau tokios savo pozicijos nepagrindžia jokiais teisiniais pagrindais.

2.2. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos NŽT Vilniaus rajono skyriui 2016 m. balandžio 14 d. pateikė pranešimą, jog yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), kuris ribojasi su Gineitiškių ežeru, kaimynės, todėl skundžia ginčo žemės sklypo savininko neteisėtus veiksmus, kuriais yra daroma žala Gineitiškių ežerui. Atsižvelgęs į tai, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. liepos 11 d. atliko ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė 2016 m. liepos 28 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-404-(14.48.78.) (toliau – ir Patikrinimo aktas). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. 48SD-397-(14.48.136 E) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir VRAAD) apie 2016 m. liepos 11 d. atlikto ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu nustatytus galimus pažeidimus ir pareiškėjų 2016 m. balandžio 14 d. pateiktame prašyme nurodytas aplinkybes, nepriskirtas NŽT kompetencijai. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. sausio 16 d. raštu Nr. 48SD-438-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjas informavo apie 2016 m. liepos 11 d. atlikto ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimo rezultatus, taip pat apie tai, kad patikrinimo metu nustatyti galimi pažeidimai neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio nurodyto pažeidimo požymių bei apie informacijos perdavimą pagal kompetenciją nagrinėti VRAAD. Pareiškėjos, nesutikdamos su NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. sausio16 d. raštu pateikė skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (toliau – ir Seimo kontrolierius) ir NŽT direktoriui.

2.3. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ATPK 245 straipsnį, NŽT nagrinėja ATPK 47, 522, 100 ir 101 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. NŽT yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, dalyvaujanti formuojant ir įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Aptartos nuostatos suponuoja, kad pareiškėjų skundo argumentai, jog NŽT privalėjo ištirti statybų, atliekų tvarkymo ar aplinkos apsaugos pažeidimus yra nepagrįsti, nes tokios funkcijos nepriskirtos NŽT kompetencijai.

2.4. NŽT, atsakydamas į pareiškėjų 2017 m. vasario 9 d. skundą, pareiškėjoms išsamiai paaiškino, kad „grunto“ ar „statybinių atliekų“ supylimas ginčo žemės sklypo ribose priskirtinas galimiems pažeidimams, susijusiems su aplinkos tarša, kurie nėra priskirti NŽT kompetencijai. Pareiškėjos tiek NŽT Vilniaus rajono skyriui, tiek NŽT direktoriui kėlė klausimą dėl ginčo žemės sklypo formavimo teisėtumo „kaip galėjo būti suformuotas sklypas, kurio dalis vandenyje, dalis ant apsauginės ežero zonos“. NŽT 2017 m. balandžio 11 d. rašte į šiuos argumentus atsakė. Papildomai vizualiai įvertinus Georeferencinių erdvinių duomenų rinkinio GDR10LT (M 1:100000) duomenis ir Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (M 1:10 000), sudaryto pagal 2015–2016 metais atliktas aerofotografines nuotraukas, duomenis matyti, kad ginčo žemės sklypo ribos „persidengia“ su Gineitiškių ežero ribomis (kranto linija).

2.5. Atsakovas nurodė, kad NŽT išsamiai atsakė į pareiškėjų skunde iškeltus klausimas, taip pat išsamiai paaiškino, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai skyriai, kurių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, per 20 darbo dienų nuo NŽT teritorinio skyriaus sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėjo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. sausio 16 d. rašte Nr. 48SD-438-(14.48.104.) ir 2017 m. sausio 13 d. rašte Nr. 48SD-397-(14.48.136 E) pateikiama informacija iš esmės yra informacinio pobūdžio. Minėti raštai pareiškėjoms nenustato tam tikrų teisių ar pareigų, nesukelia teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, NŽT neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skunde išdėstyto reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. sausio 16 d. raštą Nr. 48SD-438-(14.48.104.) ir 2017 m. sausio 13 d. raštą Nr. 48SD-397-(14.48.136 E). NŽT, gavusi pareiškėjų skundą, tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus bei pareiškėjoms tinkamai ir išsamiai atsakė į jų visus keliamus klausimus. Dėl pareiškėjų reikalavimo teisės pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, vadinasi, skundžiami NŽT raštai pareiškėjoms nesukelia jokių teisinių pasekmių.

3. Pareiškėjos teismui pateikė atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsiliepime pateiktais paaiškinimais. Pažymėjo, kad atsiliepime NŽT nepagrįstai nurodo žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), kaip „ginčo žemės sklypą“, kadangi jokio ginčo dėl šio sklypo nagrinėjamoje byloje nėra, o tik skundžiami veiksmai, kuriais daroma žala Gineitiškių ežerui. Mano, kad NŽT sąmoningai naudoja šią sąvoką, teismui sudaryti klaidingą įspūdį. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsiliepime visiškai nekalbama apie pareiškėjų siekį ginti viešąjį interesą. Atsiliepime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjos apskritai neturi teisės kelti ginčą, o tai, pareiškėjų vertinimu, pažeidžia jų teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje, Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems viešojo administravimo principams. Nagrinėjamu atveju NŽT, nors ir matydamas akivaizdžius žemės sklypų ribų neatitikimus, nesiėmė jokių priemonių neatitikimams pašalinti ir iki šiol nereagavo į esamą akivaizdų kranto linijos neatitikimą, nors pagal savo kompetenciją turi tai padaryti. Be to, NŽT atsiliepime pripažindamas, jog ginčo žemės sklypo riba turėtų būti taisytina, dėl to nesiėmė jokių veiksmų. Atsakovas galėjo ir pats kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Teismas vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, darė išvadą, kad nagrinėjamos bylos ginčo ribos apima NŽT 2017 m. balandžio 11 d. rašto Nr. 1 SS-696-(7.5), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjų 2017 m. vasario 9 d. skundą, taip pat VAGK 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 3R-156(AG-199/01-2017), kuriuo pareiškėjų skundas VAGK atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumą ir pagrįstumą, bei tai, ar nagrinėjamoje byloje yra pagrindas įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. vasario 9 d. skundą. Tai, ar NŽT teritorinio skyriaus perduota informacija buvo tinkamai įvertinta VRAAD ir jam pagal kompetenciją persiųstas pareiškėjų NŽT teritoriniam skyriui adresuotas skundas buvo tinkamai išnagrinėti VRAAD, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog pareiškėjos 2016 m. balandžio 14 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių. Iš prašymo turinio ir jame nurodytų reikalavimų teismas nustatė, kad pareiškėjos NŽT teritorinio skyriaus prašė atlikti valstybinės žemės kontrolės patikrą ginčo sklype. Tai, kad pareiškėjos kėlė būtent tokį prašymą, teismas nustatė iš pareiškėjų prašyme formuluojamų teiginių, t. y. „kreipiamės į Jūsų tarnybą su prašymu atlikti valstybinę žemės kontrolės patikrą <...>, prašome <....> atlikti sklypui valstybinę žemės kontrolės patikrą“. Taigi, NŽT teritorinis padalinys pagal Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kontrolės nuostatai) 4 punkte nurodytus kriterijus privalėjo atlikti žemės ginčo sklypo patikrinimą, o apie pažeidimus, nepriskirtus NŽT kompetencijai, informuoti atitinkamas institucijas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad šiuo atveju būtent taip ir buvo padaryta – NŽT teritorinis skyrius 2016 m. liepos 11 d. atliko patikrinimą vietoje, 2017 m. birželio 28 d. surašė Patikrinimo aktą, 2017 m. sausio 16 d. raštu informavo pareiškėjas apie atliktą patikrinimą vietoje, taip pat apie tai, kad nenustatyta ATPK 45 straipsnyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, bei kad pareiškėjų prašymas persiunčiamas nagrinėti VRAAD pagal kompetenciją. Taigi, pareiškėjos nesutikdamos su NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. sausio 16 d. raštu ir 2017 m. sausio 13 d. raštu, kuriuo jos buvo tik informuojamos apie pareiškėjų prašymo nagrinėjimo perdavimą VRAAD, pateikė skundą NŽT.

7. Teismas vertindamas NŽT 2017 m. balandžio 11 d. rašto turinį, nustatė, kad NŽT skundžiamame rašte pareiškėjoms nurodė aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, susijusį su žemės naudojimo valstybine kontrole ir pareiškėjų 2016 m. balandžio 14 d. prašymo nagrinėjimu, taip pat tai, jog 2017 m. sausio 13 d. raštu informavo VRAAD apie 2016 m. liepos 11 d. atlikto ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu nustatytus galimus pažeidimus ir pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, kurios nepriskirtinos NŽT kompetencijai. Šiame rašte NŽT, be kita ko, nurodė, kad 2017 m. sausio 16 d. pareiškėjos buvo informuotos apie 2016 m. liepos 11 d. atliktą ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimo rezultatus, taip pat, kad nustatyti galimi pažeidimai neatitinka ATPK 45 straipsnio nurodyto pažeidimo požymių bei apie informacijos perdavimą pagal kompetenciją nagrinėti VRAAD. NŽT, vadovaudamasi teisės aktais ir teismų praktika, pasisakė dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. sausio 16 d. ir 2017 m. sausio 13 d. raštų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakė į pareiškėjų pateiktus klausimus, susijusius su ginčo žemės sklypo suformavimu, paskirties keitimu, kaip galėjo būti suformuotas sklypas, kurios dalis patenka į apsauginę ežero zoną, ir ar supiltos statybinės atliekos keičia žemės naudojimo paskirtį, bei paaiškino, kokie veiksmai nėra priskirtini NŽT kompetencijai (pasisakydama apie pažeidimus, galimai susijusius su aplinkos tarša), bei tai, kad gavęs ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ją patikrins ir tik tuo atveju, jeigu nenustatys trūkumų, ją pašalins. Teismas pritarė VAGK sprendime priimtoms išvadoms, jog šiuo atveju pareiškėjos skunde neginčija NŽT pateiktų išvadų, o tik teigia, jog jų skundas neišnagrinėtas. Teismo vertinimu, pareiškėjoms buvo pateiktas išsamus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas atsakymas į pareiškėjų 2017 m. vasario 9 d. skundą, todėl teismas sutiko su VAGK sprendime padarytomis išvadomis, jog pareiškėjų 2017 m. vasario 9 d. skundas ir jame pateikti klausimai NŽT kompetencijos ribose buvo išnagrinėti, ginčijamas NŽT 2017 m. balandžio 11 d. raštas yra pagrįstas administracinės procedūros sprendimas, kuriame įvertinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmai, atliekant žemės naudojimo kontrolę, ir pateikti atsakymai į pareiškėjų klausimus.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad patikrinimai vietoje nebuvo atlikti, kadangi byloje yra neginčytinai nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. liepos 11 d. atliko ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimą, kuriame dalyvavo ir pareiškėja L. P., bei 2016 m. liepos 28 d. surašė patikrinimo aktą.

9. Teismas vadovaudamasis NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintomis Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Ekspertizės taisyklės) bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai), nustatė, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimas ir žemės sklypo plano derinimas yra atliekamas atsižvelgiant į žemės sklypo kadastro duomenis nustačiusio asmens (matininko) ar žemės sklypo savininko arba jo įgalioto asmens raštu pateiktą prašymą. Šiuo atveju NŽT skundžiamame sprendime, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nesant duomenų, jog toks prašymas NŽT Vilniaus rajono skyriuje buvo gautas, nenurodydamas konkrečios patikrinimo vietoje datos, pagrįstai pareiškėjoms paaiškino, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, gavęs parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ją patikrins. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjų teiginius, jog NŽT ginčijamame sprendime nenurodė, „kada bus atliekamas patikrinimas vietoje ir kiek dar reikės laukti“, taip pat tai, kad NŽT turėjo imtis veiksmų tokiems neatitikimams pašalinti, nagrinėjamoje byloje vertino kaip teisiškai nereikšmingus.

10. Pareiškėjos skunde teigia, jog NŽT neatsakė į 2017 m. vasario 9 d. skunde keltus klausimus, t. y. kokia yra Gineitiškių ežero vandens apsaugos zona, kada ji buvo nustatyta ir kokius veiksmus joje galima atlikti, ar teritorijoje, kuriai priklauso sklypas, bendrajame ir/arba specialiajame plane yra numatyta galimybė keisti į sklypo paskirtį į kurią nors kitą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašyme neteikė reikalavimo atsakyti į klausimus, o tik nurodė, jog šiuos klausimus 2016 m. balandžio 14 d. prašyme. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. skunde neprašė NŽT atsakyti, kokių priemonių jis ketina imtis nukasant ir išvežant statybinių atliekų priemones. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad pareiškėjos pačios 2017 m. vasario 9 d. skunde apibrėžė skundo nagrinėjimo ribas, pareiškėjų argumentus, jog nebuvo atsakyta į 2017 m. vasario 9 d. skunde keltus klausimus, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas pritarė NŽT pozicijai, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. sausio 16 d. ir 2017 m. sausio 13 d. atsakymai yra informacinio pobūdžio dokumentai, kurie patys savaime pareiškėjoms savarankiškų materialinių pasekmių nesukelia. Papildomai teismas pasisakė, kad pareiškėjų subjektyvus suvokimas, jog jos gina viešąjį interesą ir dėl to viešojo administravimo subjektai turi atlikti tam tikrus veiksmus, negali paneigti teismų praktikoje ir teisės aktuose nustatytų taisyklių, jog ginčo objektu teisme yra tik tokie veiksmai (neveikimas), kurie daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nei VAGK, nei teismui nekėlė jokių reikalavimų dėl NŽT teritorinio skyriaus raštų (kaip tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų) teisėtumo ir pagrįstumo, o skundą išimtinai kėlė tik dėl NŽT veiksmų, netinkamai išnagrinėjus jų 2017 m. vasario 9 d. skundą. Šiuo atveju pareiškėjos teismui visiškai nenurodė jokių teisinių argumentų bei motyvų, jog NŽT nepagrįstai atsisakė panaikinti šiuos raštus, todėl teismas dėl šių abstraktaus pobūdžio pareiškėjų argumentų plačiau nepasisakė.

12. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatęs, kad VAGK, gavusi pareiškėjų skundą, kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti atsiliepimą į skundą ir visą, su ginču susijusią, medžiagą, taip pat VAGK bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka dalyvaujant pareiškėjoms, todėl pareiškėjų argumentus, jog VAGK nevertino skunde nurodytų aplinkybių, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas nustatęs, kad NŽT į pareiškėjų 2017 m. vasario 9 d. skundą atsakė tik 2017 m. balandžio 11 d., konstatavo, kad NŽT akivaizdžiai praleido Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31 straipsnyje nustatytus terminus, pareiškėjų teisės į gerąjį viešąjį administravimą buvo pažeistos, tačiau teismas atsižvelgęs į ginčo pobūdį ir pareiškėjų skundo aplinkybes, konstatavo, kad VAĮ 31 straipsnio pažeidimas laikytinas formaliu pažeidimu, kuris nesudaro pagrindo naikinti NŽT 2017 m. balandžio 11 d. rašto ir VAGK sprendimo, kuriame nebuvo pasisakyta apie šią aplinkybę. Pareiškėjos skunde nepagrindė, kokias konkrečias neigiamas pasekmes pateiktas atsakymas vėliau, nei įstatyme nustatytu terminu, joms sukėlė.

14. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir pateiktą teisės normų aiškinimą, teismas konstatavo, kad NŽT ir VAGK tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kuriuose išsamiai buvo atsakyta į pareiškėjų skundų argumentus. Ta aplinkybė, kad pareiškėjoms NŽT ginčijamą raštą pateikė praleidus VAĮ 31 straipsnyje nustatytus terminus, o VAGK ginčijamame sprendime šios aplinkybės nevertino, negali būti pagrindu naikinti ginčijamus sprendimus. Naikinti ginčijamus sprendimus pareiškėjų nurodytais pagrindas ar kitais motyvais teisinio pagrindo nėra, todėl pareiškėjų reikalavimus panaikinti VAGK sprendimą ir NŽT 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą, teismas atmetė. Pareiškėjų reikalavimą įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą įstatymų nustatyta tvarka teismas vertino kaip išvestinį, kylantį iš pagrindinių reikalavimų, todėl atsisakęs tenkinti pagrindinius reikalavimus – panaikinti NŽT ir VAGK sprendimus, kaip nepagrįstą atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą.

III. 15. Pareiškėjos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą.

15.1. Pareiškėjos nesutinka su teismo išvada, kad jos nei VAGK, nei teismui nekėlė jokių reikalavimų dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus raštų teisėtumo ir pagrįstumo, o skundą išimtinai kėlė tik dėl NŽT veiksmų. Pareiškėjos pabrėžia, kad jos 2016 m. balandžio 14 d. prašyme NŽT suformulavo 5 prašymus, kuriuose prašė atlikti konkrečius veiksmus: sustabdyti sklypo kadastro duomenų pakeitimo sprendimo priėmimą kol bus atitaisyta žala Gineitiškių ežerui, bus atstatyta kranto linija ir vandens lygis pasieks įprastinį; atlikti Sklypui valstybinę žemės kontrolės patikrą; nurodyti ir pagal galimybes nustatyti kokioje vietoje yra Gineitiškių ežero vandens apsaugos zona, kada ji buvo nustatyta, kokius veiksmus joje galima atlikti ir kt., tačiau NŽT visų šių prašomų veiksmų neatliko, dėl ko buvo skundžiamas pareiškėjų prašomų veiksmų neatlikimas VAGK ir teismui.

15.2. Pareiškėjų vertinimu teismas neatsižvelgė į jų 2017 m. lapkričio 3 d. atsikirtimą, kur jos išdėstė papildomus argumentus ir motyvus susijusius su jų ketinimu ginti viešąjį interesą. Taip pat pareiškėjos atkreipia dėmesį, jog jos teismo prašė atsižvelgiant į ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį, peržengti pareikšto skundo ribas, tačiau teismas dėl šio prašymo nepasisakė.

15.3. Pareiškėjos nesutinka, kad termino atsakant į jų skundą praleidimas joms nesukėlė pasekmių, nurodo, kad neigiamos pasekmės šiuo atveju yra akivaizdžios ir teismo galėtų būti preziumuojamos, t. y. varginantis laukimas atsakymo, neaiškumas dėl iškeltų rūpimų klausimų, negavus atsakymo negalėjimas juos aiškintis ar skųsti kitose institucijose ir pan.

16. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

16.1. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, pareiškėjų pateiktame apeliaciniame skunde yra klaidingai suvokiamas dalykas ir jo pagrindas, t. y. pareiškėjos mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėjo pareigą ištirti aplinkos apsaugos pažeidimus, tačiau tokios savo pozicijos nepagrindžia jokiais teisiniais pagrindais. Atsakovas pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui dėl abstraktaus pobūdžio pareiškėjų argumentų plačiau nepasisakyti, taip pat, nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad teismas nepasisakė dėl jų skunde keltų argumentų, atkreipia dėmesį, jog visi pareiškėjų kelti klausimai teisme buvo išnagrinėti ir į juos buvo tinkamai atsakyta.

16.2. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant pareiškėjų skundą reikėjo ištirti didelės apimties medžiagą, detaliai išanalizuoti pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus, atlikti ginčo žemės sklypo patikrą, taip pat atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų didelį darbo krūvį, išnagrinėti skundą ir pateikti pareiškėjoms atsakymą Viešojo administravimo įstatymo nustatytu terminu Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo galimybės. Atsakovas pabrėžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas pareiškėjoms pateiktas vėliau nei nustatytu terminu, neturėjo įtakos atsakymo turiniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

18. Administracinis ginčas kilo dėl NŽT 2017 m. balandžio 11 d. rašto Nr. 1 SS-696-(7.5), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjų 2017 m. vasario 9 d. skundą.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

20. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 (23) straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015). Reikalavimas dėl tam tikrų faktų pripažinimo negali būti skundo dalyku – veiksmų neteisėtumo konstatavimas galėtų būti tik motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių. Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442‑484/2010)

24. Tam, jog teismas nustatytų ar pareiškėjai turi materialinį teisinį interesą, šie privalo nurodyti teismui, kuo pasireiškia teisminės gynybos reikalaujamas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nurodyti konkrečias turimas teises (įstatymų saugomus interesus) ir kaip šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos, inicijuodamos administracinį ginčą ir siekdamos atsakovo rašto panaikinimo, nenurodė, kaip šis dokumentas daro įtaką jų teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams, kaip, teismui patenkinus pareikštą reikalavimą, būtų apgintos pareiškėjų teisės (interesai). Taigi byloje nenustatytas pareiškėjų materialinis teisinis interesas dėl nagrinėjamo administracinio ginčo, todėl pareiškėjų reikalavimai negali būti tenkinami.

26. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjų teisę gauti atsakymą į savo 2017 m. vasario 9 d. skundą NŽT Asmenų prašymų nagrinėjimo ir aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatyta tvarka ir pripažino Viešojo administravimo įstatymo bei šių taisyklių ( 34 punktas) nustatytų terminų pažeidimą. Atsižvelgiant į pareikštų byloje reikalavimų apimtį aptartas pažeidimas pagrįstai nelaikytas pagrindu skundo tenkinimui.

27. Dėl pareiškėjų teiginio apie siekį ginti viešąjį interesą pažymėtina, jog atskirų subjektų (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 55 straipsnio 1 dalis) teisė ginti viešąjį interesą arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus turi būti numatyta įstatyme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjoms tokia teisė nesuteikta, o savo gintinų teisių ar tesėtų interesų ginčijamais klausimais pareiškėjos nenurodė.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. P. ir L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė