2021-08-05 Nr. AB-15383-4-45-3-00236-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3672-502/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00236-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui A. K., jo atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams U. K. ir A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. K. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. 2021 m. birželio 23 d. apie 02.55 val. Lazdijų rajone, Tarnaukos kaimo ribose, kelyje Lazdijai-Seinai, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, dokumentų patikrinimui buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis, o kaip keleiviai vyko du tamsaus gymio asmenys. Minėti asmenys neturėjo jokių asmens dokumentų, patvirtinančių jų tapatybę. Vienas iš jų prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad šiuos du asmenis paėmė 5 kilometrai nuo Lietuvos-Lenkijos valstybinės sienos, Lazdijų mieste, kai jie sustabdė automobilį ir paprašė nuvežti juos į Varšuvą.

2.2. Aiškinantis minėto (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio užsieniečio teisinę padėtį nustatyta, kad pirmą kartą jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 4 d., buvo sulaikytas Šalčininkų r., Poškonių sen., Dailidžių k. prieigose, apie 1 km nuo Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos, kartu su 25 žmonių grupe. Jis buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Šiuo metu Migracijos departamentas skubos tvarka nagrinėja užsieniečio prieglobsčio prašymą.

2.3. Atsižvelgus į tai, kad užsienietis buvo sulaikytas ketinant kirsti Lietuvos-Lenkijos valstybės sieną, darytina išvada, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra šio prieglobsčio prašytojo tikslas.

2.4. Užsienietis nuolat (t. y. sulaikius pasienyje, atvykus į Centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jo atžvilgiu priimtais sprendimais metu) buvo supažindinamas su savo teisine padėtimi, taip pat jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau jis pasišalino iš VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės, kur buvo patalpintas, kadangi sirgo Covid-19 ir buvo karantinuojamas.

2.5. Atsižvelgus į tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, neteisėtai pasišalino iš VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės sirgdamas Covid-19, neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, darytina išvada, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarkos, ir tikėtina, kad, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

2.6. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Užsieniečiui piktybiškai nesilaikant Lietuvos įstatymų ir tvarkos, Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik jį sulaikius. Jeigu užsieniečio atžvilgiu bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre ir atsižvelgus į užsieniečio dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimojo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro ir nevykdys šio teismo sprendimo.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 25 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį A. K. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 25 d.

4. Teismas nustatė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės pareigūno 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centre iki 48 val. buvo sulaikytas asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Užsieniečių registracijos centras, aiškindamasis užsieniečio teisinę padėtį nustatė, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 4 d., neturėdamas kelionės dokumentų. Užsienietis buvo sulaikytas, pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį priėmė nagrinėti skubos tvarka, užsienietį apgyvendino Centre. Užsienietis 2021 m. birželio 23 d. buvo sulaikytas kelyje Lazdijai–Seinai, automobiliu, kaip keleivis, išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką.

5. Taip pat teismas nustatė, kad šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nes sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas.

6. Teismas pažymėjo, kad užsienietis nepateikė tapatybę patvirtinančių dokumentų. Jo prašymas suteikti prieglobstį šiuo metu dar nagrinėjamas, nagrinėjimo metu Migracijos departamentas tikrina asmens nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl laikytina, kad užsieniečio tapatybė šiuo metu nenustatyta. Taip pat užsienietis, jo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu, turi teisę Migracijos departamentui teikti naujus įrodymus ar aplinkybes, todėl teismas sprendė, kad užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra visiškai išsiaiškinti.

7. Atsižvelgęs į tai, kad užsienietis, nepriėmus galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, bei būdamas apgyvendintas Centre ir karantinuotas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, nes sirgo Covid-19, nepaisydamas draudimų, pažeisdamas laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, t. y. bandė išvykti ir pasislėpti, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teismas nurodė, jog tokie užsieniečio veiksmai vertinami kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis.

8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, bei aplinkybės, nurodytos 113 straipsnio 5 dalies 7, 10, 11 ir 12 punktuose.

9. Kartu teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvenimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje), nes užsieniečio tapatybė nenustatyta, užsienietis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, užsieniečio sulaikymas būtinas siekiant išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą ir pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Migracijos departamentas yra priėmęs apelianto prašymą suteikti prieglobstį, užsienietis yra registruotas Užsieniečių registre, todėl laikytina, kad jo tapatybė yra nustatyta.

11.2. Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Jis yra nurodęs priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, todėl yra įvykdęs visas pareigas jo prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti. Vienas užsieniečio pasišalinimas pats savaime negali būti laikomas nebendradarbiavimu.

11.3. Šiuo atveju yra pagrindas užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nes yra tenkinamos visos sąlygos, kada ji gali būti skiriama. Pritaikius minėtą priemonę, būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti Centro teritorijoje.

12. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

12.1. Apeliantas į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokio asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento. Jo teigimu, savo kelionės dokumentą jis paliko Baltarusijoje. Sulaikytas pasienyje, jis pateikė savo anketinius duomenis, kuriuos vėliau keitė kitais duomenimis. Nei Užsieniečių registre esantys duomenys, nei užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra ir negali būti laikomi užsieniečio tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Tik asmens kelionės dokumentas, identifikavimo kortelė, vairuotojo pažymėjimas ir kiti dokumentai, atitinkantys tarptautinis dokumento išdavimo standartus, yra laikomi tapatybę ir pilietybę patvirtinančiais dokumentais.

12.2. Nei Migracijos departamento atliktos prieglobsčio prašytojo apklausos, nei priimto sprendimo nesuteikti prieglobsčio negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo, nors ir nesiaiškina prieglobsčio prašymo motyvų (tai Migracijos departamento kompetencija), bet juos vertina ir, nustatęs tam tikrus pažeidimus, trūkumus, gali atskiru nurodymu paskirti atlikti teksto vertimą bei įvertinti naujas aplinkybes, arba gali grąžinti bylą Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo. Taigi, ir šiuo atveju apeliantas turės teisę pateikti paaiškinimus bei su prieglobsčio prašymu susijusius motyvus iki tol, kol nebus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas prieglobsčio byloje.

12.3. Apeliantas nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų. Užsienietis, bandydamas neteisėtai išvykti ir Lietuvos respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares prieglobsčio procedūrai dar nepasibaigus, nevykdė Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jis buvo apgyventas Užsieniečių registracijos centre prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiui, sutrukdė Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo bei jį įvykdyti, ir, galiausiai, sirgdamas ypač užkrečiamu Covid-19 virusu ir pabėgdamas iš karantinavimo vietos, jis sukėlė realų pavojų žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. K. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 25 d.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, esant šio straipsnio 5 dalies 7, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytoms aplinkybėms. Teismas nurodė, kad užsienietis nepateikė tapatybę patvirtinančių dokumentų, nepriėmus galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, bei būdamas apgyvendintas Centre ir karantinuotas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, nes sirgo Covid-19, nepaisydamas draudimų, pažeisdamas laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką.

15. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, užsienietis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

16. Apeliaciniame skunde užsienietis nesutinka su teismo išvada, kad šiuo metu jo asmens tapatybė dar nėra nustatyta, ir pažymi, kad užsieniečiui pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jam buvo išduotas atitinkamas pažymėjimas, asmens duomenys užfiksuoti Šengeno informacinėje sistemoje, todėl apeliantas buvo identifikuotas, o jo tapatybė yra nustatyta. Užsieniečių registracijos centras šiuo aspektu atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškina, kad nei Užsieniečių registre esantys duomenys, nei užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra ir negali būti laikomi užsieniečio tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Tik asmens kelionės dokumentas, identifikavimo kortelė, vairuotojo pažymėjimas ir kiti dokumentai, atitinkantys tarptautinis dokumento išdavimo standartus, yra laikomi tapatybę ir pilietybę patvirtinančiais dokumentais. Byloje nėra ginčo, kad užsienietis nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms jokių savo asmenybę patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nepagrįsti apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju užsieniečio tapatybė yra nustatyta.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

18. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

19. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

20. Nagrinėjamu atveju nepagrįstais laikytini užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, esą jo prieglobsčio prašymo motyvai yra išaiškinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

21. Nagrinėjamu atveju užsienietis nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl jo veiksmai negali būti pripažinti bendradarbiavimu. Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, kartu su kitų migrantų grupe buvo sulaikytas pareigūnų. Jis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Be to, nepriėmus galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, jis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, bei būdamas apgyvendintas Centre ir karantinuotas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Teisėjų kolegija, ginčo situaciją įvertinusi pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7, 10, 11 ir 12 punktuose išvardytus kriterijus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, užsienietis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

22. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

23. Apeliantas teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė yra jo apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant ar taikant judėjimo ribojimus – šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus skirti užsieniečiui nei vienos iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių – užsieniečio apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo apribojimų, ar apgyvendinimą centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, – nes yra pagrindo manyti, kad užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga.

24. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini)piliečio A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas