68b3c19d-e9a8-4064-9d86-72bebc23ddb2 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-909-479/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14739-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Mariaus Dobrovolskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M.

K. ir atsakovo D. K. (D. K.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo D. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei M. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė M. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalijimo. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė:

1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti ieÅ¡kovei santuokinę pavardę;

2) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų V. K. ir A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo po 350 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo 2 920 Eur vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ;

5) nustatyti patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ ;

6) pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe butÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

7) padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, tai yra ieÅ¡kovei priteisti 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, atsakovui – 1/3 dalį santuokoje įgyto turto, priteisti ieÅ¡kovei 2/3 dalis 33 334 Eur vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti 1/3 Å¡io turto dalį, kurios vertė 16 666 Eur;

8) butÄ natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 16 666 Eur kompensacijÄ , kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡dėstyti trejų metų laikotarpiui;

9) priteisti ieÅ¡kovei transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui nepriteisiant kompensacijos už šį turtÄ ;

10) po santuokos nutraukimo prievolę, kylančiÄ iÅ¡ 2015 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 2015-050377, pripažinti asmenine atsakovo prievole.

2. Atsakovas D. K. byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei M. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo prašė nustatyti nepilnamečio sÅ«naus V. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės po 190 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų vaikui iÅ¡laikyti nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės. 3. 2018 m. sausio 24 d. atsakovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atsisakymo ir jame nurodė, kad atsisako savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priėmė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio atsisakymÄ ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė. Teismas nutraukė ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove, priteisė iÅ¡ atsakovo po 250 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų vaikams iÅ¡laikyti nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šį butÄ asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui natÅ«ra, iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovei 23 479,49 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkantį butÄ , transporto priemonę Toyota Avensis asmeninės nuosavybės teise priteisė ieÅ¡kovei, transporto priemonę KIA CARENS priteisė atsakovui, prievolę AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutartį pripažino solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole, kitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, palikdama šeimÄ ir pradėdama gyventi su kitu vyru, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinius ryÅ¡ius, todėl ieÅ¡kovė yra kalta dėl iÅ¡irusios santuokos. Teismas įvertino tai, kad vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos su motina nustatymas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų. Spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo teismas atsižvelgė į vaikų poreikius, Å¡alių turtinę padėtį ir konstatavo, kad atsakovas per mėnesį vaikams privalo mokėti 250 Eur iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui, nes Å¡i suma laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį, protinį, dvasinį ir socialinį vystymÄ si iÅ¡laidomis vaikui.

Teismas nustatė, kad atsakovas tinkamai vykdė pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė. Kadangi ginčo tarp Å¡alių dėl atsakovo bendravimo su vaikais iÅ¡ esmės nekilo, Å¡alių praÅ¡oma bendravimo tvarka neprieÅ¡tarauja vaikų interesams ir leidžia skyrium nuo vaikų gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, teismas nustatė sprendime nurodytÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ .

6. Spręsdamas klausimÄ dėl turto padalijimo teismas atsižvelgė į tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, dalį buto kainos, tai yra 1 520,51 Eur, atsakovas sumokėjo sutarties sudarymo metu iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Kita buto kainos dalis, tai yra 28 889,60 Eur, buvo sumokėta gavus kreditÄ iÅ¡ AB SEB banko, kuris buvo grÄ Å¾intas bankui santuokos metu. Kadangi 28 889,60 Eur suma bankui buvo grÄ Å¾inta santuokos metu iÅ¡ santuokinių lėšų, teismas konstatavo, kad ginčo butas yra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė.

Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovui tikslinga ginčo butÄ priteisti natÅ«ra, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 23 479,49 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkantį turtÄ . Teismas nustatė, kad 2005 m. gegužės 28 d. kredito sutartis su banku buvo sudaryta Å¡alims gyvenant santuokoje, vedant bendrÄ Å«kį, Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl po santuokos nutraukimo sutuoktiniai privalo likti solidarÅ«s bendraskoliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmesti, sumažinti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistÄ kompensacijos sumÄ iki 15 847,59 Eur ir perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1.

Teismas nepagrįstai pripažino, jog iki santuokos sudarymo atsakovo vardu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apelianto teigimu, byloje nebuvo įrodyta, jog santuokos metu Å¡is butas buvo iÅ¡ esmės pagerintas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas turėjo bÅ«ti atmestas. 7.2. Teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos kompensacijos dydį. Teismas neįvertino, jog iki santuokos sudarymo atsakovas bankui buvo sumokėjęs 2 454,93 Eur, o 5 792,40 Eur dalį paskolos sumos atsakovas padengė tėvų dovanotomis lėšomis, todėl atsakovas privalo sumokėti ieÅ¡kovei 15 847,5 Eur kompensacijÄ . 7.3.

Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nepagrįstai konstatavo, kad patenkinta ieÅ¡kovės reikalavimų dalis sudaro 71 procentÄ . Apelianto teigimu, Å¡ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti paskirstytos taikant CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas.

8. Kitu apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė M. K. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo dalį ir nustatyti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padidinti iÅ¡laikymo vaikams sumÄ iki 350 Eur, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytÄ turtÄ ir priteisti ieÅ¡kovei 2/3, o atsakovui – 1/3 santuokos metu įgyto turto, o Å¡io reikalavimo netenkinus, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 24 789,75 Eur kompensacijÄ už butÄ bei 7 461 Eur kompensacijÄ už atsakovui likusius namų apyvokos daiktus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 8.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Apeliantės teigimu, šalių santuoka faktiškai iširo 2014 metais, o su kitu vyru ieškovė pradėjo bendrauti jau po santuokos iširimo. 8.2. Teismas netinkamai nustatė iš atsakovo vaikams priteistino išlaikymo dydį. Teismas turėjo įvertinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl atsakovas privalo skirti po 350 Eur per mėnesį vaikams išlaikyti. 8.3.

Teismas netinkamai nustatė dalinto buto vertę, tai yra 50 000 Eur, ir nepagrįstai neatsižvelgė į 2017 m. sausio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, pagal kuriuos ginčo buto vertė sudarė 51 100 Eur, todėl atsakovo ieÅ¡kovei mokėtinos kompensacijos dydis sudaro 24 789,75 Eur. 8.4. Teismas nepagrįstai į dalintino turto balansÄ neįtraukė ieÅ¡kovės nurodyto kilnojamojo turto ir nepriteisė ieÅ¡kovei kompensacijos už atsakovui liekantį turtÄ . 8.5. Priteisdamas butÄ natÅ«ra atsakovui, teismas nesiaiÅ¡kino, ar atsakovo turtinė padėtis leidžia sumokėti ieÅ¡kovei teismo priteistÄ kompensacijos sumÄ . 8.6.

Teismas nepagrįstai atsisakė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nors atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieÅ¡kovės. Be to, ieÅ¡kovės reikalavimas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo buvo pagrįstas poreikiu apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. 8.7. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už turto vertės nustatymÄ bei antstolio atliktÄ faktinių aplinkybių konstatavimÄ .

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė M. K. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovė nurodė, kad nors butas atsakovo vardu buvo įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau didžioji dalis kredito buvo grÄ Å¾inta santuokos metu iÅ¡ bendrų lėšų, todėl teismas pagrįstai ginčo butÄ pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad atsakovas bankui iÅ¡ savo asmeninių lėšų sumokėjo tik 2 454,93 Eur, piniginių lėšų dovanojimo faktas byloje neįrodytas, todėl skundo argumentai dėl netinkamo kompensacijos dydžio yra nepagrįsti.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas D. K. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas nurodė, jog teismo iÅ¡vada, jog dėl santuokos iÅ¡irimo kalta ieÅ¡kovė yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Atsakovas nurodė ir tai, kad nepilnamečiams vaikams teismo priteistas iÅ¡laikymo dydis atitinka vaikų poreikius bei Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ . Be to, atsakovas papildomai moka vaikų gyvybės draudimo įmokas. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad spręsdamas klausimÄ dėl turto padalijimo teismas pagrįstai rėmėsi 2016 m. spalio 18 d. turto vertės nustatymo ataskaita, kuriÄ užsakė ir pateikė pati ieÅ¡kovė.

Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai ginčo butÄ natÅ«ra priteisė atsakovui, o spręsdamas klausimÄ dėl turto padalijimo pagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo 13. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog iki santuokos sudarymo atsakovo vardu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apelianto teigimu, byloje nebuvo įrodyta, jog santuokos metu šis butas buvo iš esmės pagerintas, todėl ieškovės reikalavimas turėjo būti atmestas. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.

14. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad teismas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtÄ , esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytÄ turtÄ gali pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

15. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad iki santuokos sudarymo, tai yra 2003 m. lapkričio 28 d., pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas už 30 410,10 Eur (105 000 Lt) įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis buto kainos, tai yra 1 520,51 Eur, buvo sumokėta asmeninėmis atsakovo lėšomis iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o likusi buto kainos dalis, tai yra 28 889,60 Eur, buvo sumokėta gavus kreditÄ iÅ¡ AB SEB bankas (buvęs pavadinimas – AB „Vilniaus bankas“).

IÅ¡ byloje esančios AB SEB bankas 2016 m. gruodžio 21 d. pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. bankui buvo sumokėta iÅ¡ viso 39 942,51 Eur (137 913,50 Lt), iÅ¡ jų 28 889,59 Eur (99 750 Lt) kredito ir 11 052,91 Eur (38 163,52 Lt) palÅ«kanų, įsipareigojimai bankui visiÅ¡kai įvykdyti 2012 m. gegužės 14 d. (t. 1, b. l. 119). IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų, kurių ieÅ¡kovė neginčija, matyti, kad laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki santuokos sudarymo, tai yra (duomenys neskelbtini), atsakovas asmeninėmis lėšomis sumokėjo 2 454,93 Eur, likusi kredito ir palÅ«kanų dalis bankui grÄ Å¾inta santuokos metu.

Taigi akivaizdu, kad didžioji dalis kredito bankui buvo grÄ Å¾inta po santuokos sudarymo, o kreditui grÄ Å¾inti buvo naudojamos lėšos, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ir savo procesiniuose dokumentuose atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo aplinkybės, jog didesnė lėšų dalis kreditui grÄ Å¾inti buvo sumokėta iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Atsižvelgtina ir į tai, kad Å¡alių santuoka sudaryta praėjus kiek daugiau nei metams nuo buto įsigijimo, po santuokos sudarymo ginčo butas buvo naudojamas Å¡eimos poreikiams tenkinti, Å¡alys Å¡iame bute gyveno kartu su savo nepilnamečiais vaikais.

Ä®vertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad beveik visa butui įsigyti gauto kredito suma buvo padengta iÅ¡ bendrų lėšų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo butÄ pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis).

16. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos kompensacijos dydį. Teismas neįvertino, jog iki santuokos sudarymo atsakovas bankui buvo sumokėjęs 2 454,93 Eur, o 5 792,40 Eur dalį paskolos sumos atsakovas padengė tėvų dovanotomis lėšomis, todėl atsakovas privalo sumokėti ieÅ¡kovei 15 847,5 Eur kompensacijÄ . Su Å¡ia skundo nuostata galima iÅ¡ dalies sutikti.

17. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 50 000 Eur, todėl ginčo butÄ natÅ«ra priteisus atsakovui, ieÅ¡kovei priklausanti turto dalis, kurios vertė 25 000 Eur, turi bÅ«ti kompensuojama pinigais. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad iki santuokos sudarymo įsigydamas butÄ asmeninėmis lėšomis atsakovas buvo sumokėjęs 1 520,51 Eur, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos kompensacijos sumÄ sumažino iki 23 479,49 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje yra pateikta 2017 m. vasario 9 d. AB SEB banko pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki (duomenys neskelbtini), tai yra santuokos sudarymo dienos, atsakovas bankui sumokėjo iÅ¡ viso 2 454,93 Eur (8 476,37 Lt, t. 4, b. l. 8). Pažymėtina, kad atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė neginčija aplinkybės, jog atsakovas iÅ¡ asmeninių lėšų bankui sumokėjo 2 454,93 Eur. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuostata, kad ieÅ¡kovė privalo kompensuoti iki santuokos sudarymo atsakovo asmeninėmis lėšomis sumokėtÄ kredito dalį.

Nors apeliantas taip pat nurodė, jog 5 792,40 Eur kredito dalį atsakovas sumokėjo tėvų dovanotomis lėšomis, tačiau byloje esantys įrodymai Å¡ių atsakovo argumentų nepatvirtina. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2009 m. lapkričio 9 d. atsakovo tėvas O. K. pervedė atsakovui 5 792,40 Eur (20 000 Lt) sumÄ (t. 4, b. l. 9). Pažymėtina, kad minėto mokėjimo dokumento mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog tai yra „pervedimas“, tačiau nėra nurodyta apie tai, kad piniginės lėšos yra dovanojamos atsakovui.

Kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai Å¡ių atsakovo argumentų taip pat nepatvirtina, liudytoja byloje apklaustos atsakovo mamos paaiÅ¡kinimai apie piniginių lėšų dovanojimÄ nagrinėjamu atveju nėra pakankami konstatuoti, jog 2009 m. lapkričio 9 d. pervestos piniginės lėšos laikytinos atsakovo asmenine nuosavybe pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Dėl to piniginių lėšų dovanojimo faktas byloje nebuvo įrodytas (CPK 178 straipsnis). Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistos kompensacijos sumÄ nuo 23 479,49 Eur sumažinti iki 21 024,56 Eur (23 479,49 Eur – 2 454,93 Eur = 21 024,56 Eur).

18. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai nustatė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinÄ kompensacijos dydį, todėl yra pagrindas Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 19. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės. Apeliantės teigimu, Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2014 metais, o su kitu vyru ieÅ¡kovė pradėjo bendrauti jau po santuokos iÅ¡irimo. Su Å¡ia skundo nuostata negalima sutikti.

20. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

21. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė teismo prašė Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas teismo prašė, jog santuoka bÅ«tų nutraukta dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsakovas ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo grindė tuo, kad ieÅ¡kovė buvo neiÅ¡tikima atsakovui, tai yra nuo 2015 metų ieÅ¡kovė susirado kitÄ vyrÄ , su kuriuo ieÅ¡kovė gyvena iki Å¡iol. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovė byloje iÅ¡ esmės neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad ji susirado kitÄ vyrÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas byloje įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo faktinį pagrindÄ .

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigė, kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro anksčiau, nei ji susirado kitÄ vyrÄ , todėl Å¡i aplinkybė nepatvirtina jos kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo. Vertindama ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovė neginčijo atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių apie tai, kad nors Å¡alių santykiai buvo paÅ¡liję, tačiau 2015 metų lapkričio mėnesį Å¡alys kartu leido laisvalaikį Druskininkuose, 2016 metais kartu vyko į kelionę, lankėsi pas psichologÄ .

Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina ir ieÅ¡kovės pateikti dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, jog 2016 metais ieÅ¡kovė ir atsakovas kartu lankėsi pas psichologÄ . Taigi akivaizdu, jog dar 2015 bei 2016 metais Å¡alys siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Nurodytos aplinkybės leidžia teismui kritiÅ¡kai vertinti ieÅ¡kovės argumentus apie tai, kad jau nuo 2014 metų Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai buvo iÅ¡irusi ir dėl to neiÅ¡tikimybės faktas nepatvirtina jos kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo. Kadangi ieÅ¡kovė byloje nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sutuoktinio kaltės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės.

22. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai nustatė iš atsakovo vaikams priteistino išlaikymo dydį. Teismas turėjo įvertinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl atsakovas privalo skirti po 350 Eur per mėnesį vaikams išlaikyti. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.

23. CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami Å¡iÄ prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

24. Å ioje byloje tarp Å¡alių, be kita ko, kilo ginčas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams V. K. ir A. K. dydžio. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo po 350 Eur per mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo priteista po 250 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad dukros ir sÅ«naus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga po 700 Eur, iÅ¡laidoms pagrįsti į bylÄ yra pateikti iÅ¡laidų vaikų poreikiams patenkinti apskaičiavimai (t. 1, b. l. 28-30).

Akivaizdu, jog kiekvienÄ mėnesį yra patiriamos iÅ¡laidos vaikų maistui, buities, higienos priemonėms, rÅ«bams, avalynei, mokymosi priemonėms, taip pat turi bÅ«ti apmokama kiekvienam vaikui tenkanti bÅ«sto iÅ¡laikymo dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma ir dydis negali bÅ«ti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu. Taigi kiekvienÄ mėnesį vaikams yra bÅ«tinos iÅ¡laidos laisvalaikiui, jų kultÅ«riniam ugdymui.

Dėl to kolegija pripažįsta, jog ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos iÅ¡ esmės atitinka vaikų amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiÅ¡kiai per didelės. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad dalis ieÅ¡kovės nurodytų iÅ¡laidų, pavyzdžiui, iÅ¡laidos rÅ«bams, avalynei, vaistams, patalynei, kanceliarinėms prekėms, Å¡ventėms, animatorių paslaugoms, kelionėms, atostogoms, nėra patiriamos kiekvienÄ mėnesį arba jų dydis gali bÅ«ti mažesnis, nei nurodyta ieÅ¡kinyje.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaikų poreikių bei šalių turtinės padėties vertinimu ir konstatuoja, jog iš atsakovo priteista vaikų išlaikymo suma iš esmės atitinka vaikų amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra per maža. Įvertinusi vaikų amžių ir jų poreikius, taip pat abiejų šalių turtinę padėtį, jų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė po 250 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiams vaikams išlaikyti.

25. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai nustatė dalintino buto vertę, tai yra 50 000 Eur, ir nepagrįstai neatsižvelgė į 2017 m. sausio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, pagal kuriuos ginčo buto vertė sudarė 51 100 Eur, todėl atsakovo ieškovei mokėtinos kompensacijos dydis sudaro 24 789,75 Eur. Ši skundo nuostata nepagrįsta.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ materialiosios teisės normÄ , yra nurodęs, kad priimdamas sprendimÄ teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iÅ¡ byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

27. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 50 000 Eur. Å iai faktinei aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu teismui pateikė UAB „OBER-HAUS“ parengtÄ turto vertės nustatymo pažymÄ , kurioje nurodyta, kad ginčo buto vertė 2016 m. spalio 18 d. buvo 50 000 Eur (t. 1, b. l. 48-75). Byloje taip pat pateikti VÄ® Registrų centras duomenys, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. sausio 26 d. ginčo buto vertė buvo 51 100 Eur (t. 4, b. l. 4). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad skirtumas tarp UAB „OBER-HAUS“ ir VÄ® Registrų centras nurodytos turto vertės nėra žymus ir neleidžia daryti iÅ¡vados apie esminius prieÅ¡taravimus tarp byloje esančių įrodymų apie dalijamo turto rinkos vertę.

Atsižvelgtina ir į tai, kad UAB „OBER-HAUS“ atliko individualų ginčo turto vertinimÄ , jo metu turtas buvo apžiÅ«rėtas, nufotografuotas, Å¡ios įmonės parengtoje ataskaitoje yra pateiktas iÅ¡samus turto vertės pagrindimas, nurodyti taikyti metodai nustatant ginčo turto vertę, tuo tarpu byloje nėra pateikta iÅ¡samesnių duomenų, pagrindžiančių VÄ® Registrų centras nurodytÄ buto rinkos vertę. Pažymėtina ir tai, kad vykdydama savo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamo turto vertę, pati ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog ginčo buto vertė yra 50 000 Eur, nuo Å¡ios vertės skaičiavo priteistinos kompensacijos dydį.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė ginčo buto vertę.

28. IeÅ¡kovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai į dalintino turto balansÄ neįtraukė ieÅ¡kovės nurodyto kilnojamojo turto ir nepriteisė ieÅ¡kovei kompensacijos už atsakovui liekantį turtÄ . Å i skundo nuostata taip pat nepagrįsta.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju nei ieÅ¡kinyje, nei patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nenurodė namų apyvokos daiktų kaip dalintino turto, nenurodė Å¡io turto vertės, nereiÅ¡kė reikalavimo dėl Å¡io turto padalijimo (t. 1, b. l. 1-6, t. 5, b. l. 36-38).

Dėl to priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl ieÅ¡kinyje nenurodyto turto padalijimo. Nors ieÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui kilnojamojo turto sÄ raÅ¡Ä , tačiau pagal CPK 312 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo, kuris nebuvo pareikÅ¡tas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

30. IeÅ¡kovė skunde nurodė ir tai, kad priteisdamas butÄ natÅ«ra atsakovui, teismas nesiaiÅ¡kino, ar atsakovo turtinė padėtis leidžia sumokėti ieÅ¡kovei teismo priteistÄ kompensacijos sumÄ . Su Å¡ia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.

31. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

32. Å ioje byloje priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas konstatavo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas natÅ«ra nėra tikslingas, todėl buvo nuspręsta butÄ natÅ«ra priteisti atsakovui, kartu įpareigojant atsakovÄ kompensuoti ieÅ¡kovei jos dalį pinigais. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neginčija pirmosios instancijos teismo parinkto ginčo buto padalijimo bÅ«do. AnalogiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl turto padalijimo bÅ«do ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi ir savo ieÅ¡kinyje bei patikslintame ieÅ¡kinyje. Taigi byloje nėra ginčo dėl turto padalijimo bÅ«do, tai yra abu sutuoktiniai sutinka, jog butas nebÅ«tų dalijamas natÅ«ra, tačiau tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl to, kuriam iÅ¡ sutuoktinių butas turi bÅ«ti priteistas natÅ«ra.

33. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas klausimÄ dėl turto padalijimo, teismas turi įvertinti aplinkybes, ar turtÄ priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iÅ¡ sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iÅ¡ įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, naÅ¡ta. Å i teisiÅ¡kai reikÅ¡minga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumÄ , turimÄ kitÄ turtÄ , gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iÅ¡ jų, – sutuoktinių galimybę apsirÅ«pinti gyvenamÄ ja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo bÅ«sto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

34. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė kartu su Å¡alių nepilnamečiais vaikais ginčo bute nebegyvena, nes turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl buto priteisimas natÅ«ra atsakovui nagrinėjamu atveju nelemtų gyvenamojo bÅ«sto praradimo ieÅ¡kovei. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, jog ginčo bute gyvena atsakovas, todėl turto priteisimas ieÅ¡kovei Å¡iuo atveju lemtų gyvenamosios vietos praradimÄ atsakovui. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog atsakovas dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 2 200 Eur, taip pat papildomai atsakovui yra mokami priedai už darbo rezultatus, kurie sudaro iki 1 300 Eur.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas patvirtino, kad jo galimybės sumokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovei yra geresnės nei ieÅ¡kovės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat įrodinėjo aplinkybes apie tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieÅ¡kovės. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes ir byloje esančiÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia sumokėti ieÅ¡kovei teismo priteistÄ kompensacijos sumÄ , Å¡i pareiga nelems neproporcingai didelių finansinių įsipareigojimų atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo butÄ natÅ«ra priteisė atsakovui, įpareigodamas atsakovÄ kompensuoti ieÅ¡kovės dalį pinigais.

35. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai atsisakė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nors atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Be to, ieškovės reikalavimas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo buvo pagrįstas poreikiu apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.

36. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normÄ neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

37. Šioje byloje ieškovė teismo prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisti 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, atsakovui – 1/3 dalį santuokoje įgyto turto. Poreikį nukrypti nuo turto lygių dalių principo ieškovė grindė nepilnamečių vaikų interesais, taip pat tuo, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo.

Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog siekiant apsaugoti Å¡alių nepilnamečių vaikų interesus, yra bÅ«tinas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo (CPK 178 straipsnis). Nors iÅ¡kovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo atsakovui lieka visi namų apyvokos daiktai, kurių atsakovui nereikės iÅ¡ naujo įsigyti, tačiau Å¡i aplinkybė taip pat nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

38. Ä®vertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 39. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Kadangi abi ginčo Å¡alys savo apeliaciniais skundais ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, taip pat įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas, tikslinga perskirstyti pirmosios instancijos teisme Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

40. IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies, tai yra 647 Eur, mokėjimo teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovė buvo atleista. IeÅ¡kovė taip pat pateikė į bylÄ Ä¯rodymus apie patirtas 1 000 Eur iÅ¡laidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, taip pat 100 Eur iÅ¡laidas už antstolės atliktÄ faktinių aplinkybių konstatavimÄ bei 150 Eur už turto vertinimÄ . IÅ¡ viso ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas pateikė įrodymus apie pirmosios instancijos teisme patirtas 1 600 Eur dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

41. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobÅ«džio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuokÄ klausimų ratÄ , kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobÅ«džio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

Taigi ieÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė vienÄ neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo bei turtinį reikalavimÄ dėl bendro turto padalijimo. IeÅ¡kovė byloje prašė priteisti jai turto už 36 334 Eur, pakeitus teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovei teko 24 024 Eur vertės turto, todėl byloje iÅ¡ esmės patenkinta 2/3 ieÅ¡kovės turtinių reikalavimų. Byloje iÅ¡ esmės buvo patenkintas ir neturtinis ieÅ¡kinio reikalavimas, todėl bendra patenkinta reikalavimų dalis sudaro 80 procentų.

Dėl to proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1 080 Eur, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 320 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 760 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti. Esant nurodytoms aplinkybėms teismo sprendimo dalis dėl Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo keistina.

42. Iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei priteistina 517 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, todėl ši teismo sprendimo dalis taip pat keistina (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

43. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 500 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir 197 Eur sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, iÅ¡ viso 697 Eur. Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro iÅ¡ viso 1 322 Eur, iÅ¡ jų 1 150 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti ir 172 Eur žyminis mokestis. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas yra iÅ¡ esmės atmetamas, iÅ¡skyrus dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės taip pat nėra patenkintas, išskyrus dalį dėl piniginės kompensacijos dydžio patikslinimo. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, šalių procesinį elgesį, taip pat atsižvelgusi į tai, jog abi ginčo šalys byloje buvo pateikusios apeliacinius skundus ir dėl to abi ginčo šalys patyrė išlaidų, apeliaciniais skundais šalių siektas materialinis teisinis rezultatas iš esmės nebuvo pasiektas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje tikslinga apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. vasario 13 d. sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kovei M. K. iÅ¡ atsakovo D. K. priteistÄ kompensacijos sumÄ už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuo 23 479,49 Eur sumažinti iki 21 024,56 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. vasario 13 d. sprendimu ieÅ¡kovei M. K. iÅ¡ atsakovo D. K. priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nuo 246 Eur padidinti iki 760 Eur.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. vasario 13 d. sprendimu valstybei iÅ¡ atsakovo D. K. priteistÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ nuo 430,37 Eur padidinti iki 517 Eur. KitÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. vasario 13 d. sprendimo dalį palikti galioti nepakeistÄ . Teisėjai ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Irma Čuchraj Marius Dobrovolskis