2022-05-26 Nr. AB-13886-4-68-3-00227-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2708-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00227-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjams R. M. Z. ir T. Z., jų atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z. ir T. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z. ir T. Z. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z. ir T. Z. (toliau – ir Užsieniečiai) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1212, 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1215, 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1214, 2022 m. vasario 14 d. Nr. 22S1220, 2022 m. vasario 14 d. Nr. 22S1211 (toliau – ir Sprendimai) dalis dėl Užsieniečių laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvias sulaikymui priemones – apgyvendinti Užsieniečius Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba apgyvendinti tokiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos.

2. Užsieniečiai nurodė, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečiams turi būti sudaromos labiausiai jų interesus užtikrinančios laikinojo apgyvendinimo sąlygos, kurios atitiktų asmenų poreikius, nedarytų žalos jų psichinei raidai ir sveikatai. Užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė yra nustatyta, bendradarbiauja su pareigūnais. Užsieniečiai nebuvo bandę išvykti ar pasislėpti. Motinai kartu su nepilnamečiais vaikais turėjo būti sudaromos galimybės apsigyventi tokiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos.

3. Migracijos departamentas nesutinka su skundais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. pareiškėjų skundų teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Pareiškėjų atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl sulaikymo, tačiau buvo priimti sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 6 dalį, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjų atžvilgiu priimti sprendimai dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečių tapatybės nėra nustatytos, t. y. pareiškėjai nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jų asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais, pareiškėjai nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.

II. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė Užsieniečių skundą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsieniečiai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną asmenų grupėje, neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Pareiškėjai neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti tapatybę, jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo, pasakojimai nebuvo nuoseklūs, atsakinėjant į klausimus vengė konkrečių atsakymų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiams prieglobsčio. Nutarta išsiųsti Užsieniečius iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas apskųstas teismui, byla dar neišnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

6. Teismas įvertinęs tai, kad Užsieniečiai neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik būdami sulaikyti, neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, dėl Užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, visa tai rodo, kad Užsieniečiai nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jų tapatybę bei pilietybę. Teismas padarė išvadą, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsieniečiai gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

7. Teismas nenustatė, kad Migracijos departamento Užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises. Užsieniečiai neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog Užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Skunduose nurodyti teiginiai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė nustatyta, jie bendradarbiauja su pareigūnais, o savo teisėmis naudojasi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, nėra padarė, nebandė išvykti nei pasislėpti, nelaikyti išimtiniais ir nesudarė pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečių asmenybės nustatytos pagal jų nurodytas, o ne objektyvias aplinkybes.

III. 8. Užsieniečiai apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą bei sutrumpinti Užsieniečių apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimų.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens laisvė – viena pagrindinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Apgyvendinimo termino pratęsimas taikant judėjimo suvaržymus Užsieniečių atveju nėra būtinas, o sprendimų vykdymui užtikrinti visiškai pakanka trumpesnio apgyvendinimo termino netaikant judėjimo apribojimų.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymima, jog:

10.1. Pareiškėjai Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 25 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimus dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Tokie pareiškėjų veiksmai liudija, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjų kelionės tikslas, taip pat tokių veiksmų negalima laikyti bendradarbiavimu su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Pareiškėjai su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jų tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Pareiškėjų pasakojimas nebuvo nuoseklus ar pagrįstas objektyviais įrodymais, į papildomus klausimus atsakinėjo bendro pobūdžio teiginiais. Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimus apgyvendinti pareiškėjus laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremti ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais.

10.2. Jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjai kelia grėsmę viešajai tvarkai, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalimi ir 113 straipsnio 4 dalies 5 punktu, būtų pagrindas sulaikyti pareiškėjus. Aplinkybė, kad nėra sprendžiama dėl pareiškėjų sulaikymo, tik patvirtina, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino aplinkybę dėl grėsmės viešajai tvarkai buvimo (nebuvimo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pareiškėjų tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjai nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jų asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais, pareiškėjai nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto valstybės sieną.

10.3. Migracijos departamento Sprendimai yra priimti, vadovaujantis galiojančiomis Įstatymo nuostatomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai apgyvendinimo vietoje laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, dar daugiau – jie turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje, taigi, byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, kad jų teisės būtų pernelyg suvaržomos. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pažymėtina, kad netaikant šio apribojimo, pareiškėjai gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jų prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų dalių, kuriomis Užsieniečiai 6 mėnesiams apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių prašymo netenkino, nurodęs, jog taikant Užsieniečių nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus užtikrinti tokiomis priemonėmis siekiami tikslai.

13. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 14 d., priėmė Sprendimus įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti juos Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

15. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr.IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas turėjo taikyti Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

16. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

19. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

20. Tikrinamoje byloje nustatyta, jog šiuo metu Užsieniečiai yra prieglobsčio prašytojai, jų prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose.

21. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip pareiškėjų nebendradarbiavimą (atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik būdami sulaikyti, neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, nepateikė asmens dokumentų) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog pareiškėjų atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022, 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-502/2022).

23. Byloje nėra pateikta duomenų, kad per buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį Užsieniečiai nesilaikė apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, yra padarę pažeidimų. Remiantis bylos duomenimis, nors Užsieniečiai nepateikė asmens dokumentų, tačiau nurodė asmens duomenis, gimimo datas, pateikė asmens dokumentų kopijas. Pažymėtina, jog Užsieniečiai nurodė, kad asmens dokumentai iš jų buvo atimti Baltarusijos Respublikoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Migracijos departamentas neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus. Šiuo atveju nebuvo užtikrinti prioritetiniai nepilnamečių vaikų interesai. Užsieniečiai taip pat nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog kitų aplinkybių (pasislėpimo rizikos veiksnių), dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad Užsieniečiai gali pasislėpti, Migracijos departamentas Sprendime nenurodė, tokių duomenų nėra ir byloje. Pareiškėjui pakankamai ilgą laiką yra taikomi judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimai. Nagrinėjamu atveju Užsieniečių apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai ir yra neproporcingas. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžytų Užsieniečių judėjimo laisvę, todėl šios Migracijos departamento Sprendimų dalys naikintinos.

25. Užsieniečių prašymas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas. Nesant pagrindo Užsieniečių apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z. ir T. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjų R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z. ir T. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1212 dalį, kuria nutarta apgyvendinti A. Z. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1215 dalį, kuria nutarta apgyvendinti R. M. Z. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1214 dalį, kuria nutarta apgyvendinti I. Z. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1220 dalį, kuria nutarta apgyvendinti T. Z. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1211 dalį, kuria nutarta apgyvendinti K. Z. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė