2021-06-30 Nr. AB-13782-3-61-3-01409-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-414-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01409-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „L.A.K. trade“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „L.A.K. trade“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „L.A.K. trade“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. SD(19.1); 2) panaikinti Tarnybos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. Sg-124/2021; 3) ištirti, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. A1-924 dalis, kuria išskiriamos pavienės Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijos kaip Užimtumo priemonės „Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai“ (toliau – ir VUI) įgyvendinimo teritorijos, neprieštarauja įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam aktui.

Pareiškėjas teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti lėšas lygias Bendrovės VUI programoje prašomam finansavimui 119 027,06 Eur, esančias Tarnybos žinioje, kaip asignavimai VUI programai finansuoti. Pareiškėjas teigė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taps neįmanoma įgyvendinti sumanytą VUI projektą, nes visos VUI numatytos lėšos bus išdalintos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo UAB „L.A.K. trade“ skundą priėmė, tačiau netenkino jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios normos taikymo aspektu ir įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, darė išvadą, kad pareiškėjas tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios vertintos daugiau kaip prielaidos ir negali būti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindu. Teismas šių aplinkybių nelaikė tomis, dėl kurių būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam teko pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Teismas pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

III. Pareiškėjas UAB „L.A.K. trade“ atskirajame skunde (pareiškėjas procesinį dokumentą pavadino skundu) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir pareiškėjo prašymą išspręsti iš esmės – pritaikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas atskirajame skunde vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymėta, jog administracinėje teisenoje taikomas pasekmių numatymo metodas (2016 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3111-492/2016) ir teigia, jog iš VUI aprašo akivaizdu, kad VUI yra finansuojama tikslinio asignavimo principu: t. y. asmenims, sėkmingai praėjusiems paraiškų atranką, skiriama parama tik iš tų lėšų, kurios numatytos konkrečių metų VUI projektams finansuoti ir negali būti skiriama jokių kitų lėšų, kai jau VUI asignavimai išdalinti. Todėl, pareiškėjo vertinimu, net ir pareiškėjo reikalavimams pasitvirtinus, VUI priemonės finansavimas jo VUI paraiškai skirtas nebūtų, nes iki tol būtų išdalintos 2021 metams VUI numatytos lėšos kitiems pareiškėjams. Pareiškėjo teigimu, teismas formaliai įvertino pareiškėjo reikalavimą, neanalizavo VUI aprašo bei kitų VUI paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų, todėl priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį.

Atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą, nepateikė įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumą. Vien tik prielaida, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių taps neįmanoma įgyvendinti pareiškėjo sumanytą VUI projektą, nes bus išdalintos visos VUI numatytos lėšos, nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones;

2. VUI projekto „sumanymas“ ir VUI paraiškos patenkinimas yra du atskiri dalykai. Tam, kad VUI paraiška būtų įtraukta į finansuojamų projektų sąrašą, ji turi atitikti VUI įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi būti įvertinta balais pagal nustatytus kriterijus ir, tik surinkus reikiamą balų skaičių, gali būti svarstoma dėl įtraukimo į VUI finansuojamų projektų sąrašą (Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 32–42 p.). Taigi, vien tik VUI paraiškos pateikimas nereiškia, kad VUI paraiška bus patenkinta ir finansuojama. Netgi jeigu teismas panaikintų Tarnybos sprendimą, dėl kurio vyksta ginčas, ir pareiškėjo pateiktą VUI paraišką įpareigotų išnagrinėti, tai dar nereiškia, kad pareiškėjo pateikta VUI paraiška būtų patenkinta ir įvertina balais, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas VUI paraiškų vertinimo taisykles, be to, jeigu netgi ji būtų vertinama balais, tai taip pat nereiškia, kad ji surinktų pakankamą balų skaičių, kad galėtų būti finansuojama. Dėl nurodytų aplinkybių, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjo teiginys, jog jis negalės įgyvendinti sumanyto VUI projekto, niekuo nepagrįstas ir vertintinas tik kaip prielaida;

3. Jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, jis būtų įvykdytas tinkamai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. neareštavus lėšų, lygių pareiškėjo VUI projekte prašomam finansavimui, gali būti padaryta reali, didelė ir nepataisoma žala. Be to, areštavus prašomą VUI projektams įgyvendinti skirtų lėšų sumą, nebūtų užtikrintas kitų VUI projektų, kurie įtraukti į Užimtumo tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-201 „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų finansavimo 2021 metais“ patvirtintą 2021 metais finansuojamų vietinių užimtumo iniciatyvų projektų sąrašą. Tai pažeistų proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka.

Ministerijos atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. VUI projektai įgyvendinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 44 ir 46 straipsniais, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Aprašu. VUI projekto vertinimas dėl atitikimo tikslinei teritorijai yra Užimtumo įstatyme numatytas bendrasis reikalavimas. Jei paraiška atitinka šį reikalavimą, toliau ji yra vertinama Tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Pareiškėjo paraiškos atitikimas Tvarkos aprašo reikalavimams nebuvo vertinamas, nes pateikta paraiška neatitiko bendrojo tikslinės teritorijos reikalavimo, todėl nėra žinoma ar paraiška būtų surinkusi reikiamą balų skaičių ir pripažinta tinkama finansuoti;

2. Atskirasis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, kodėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju yra būtinas, todėl laikytinas subjektyvia pareiškėjo nuomone ir atmestinas;

3. Įstatymo leidėjas nėra apibrėžęs viešojo intereso sąvokos, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas; viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes, tačiau bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turėtų įvertinti, ar tam tikros rūšies priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo, interesų pusiausvyros principų. Svarbu pažymėti, kad paraiškas pateikę pareiškėjai konkuruoja tarpusavyje, siekdami surinkti kuo aukštesnį balą, nuo kurio priklauso, ar projektas bus finansuojamas, todėl pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir neatsižvelgiant į turimus ribotus asignavimus, areštavus 119 027,06 Eur sumą, Tarnyba negalėtų užtikrinti atranką praėjusių VUI paraiškų įgyvendinimo. Todėl įvertinus minėtus faktus, pareiškėjo reikalavimas laikytinas neproporcingu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „L.A.K. trade“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nustatęs, jog pareiškėjo prašymas grindžiamas prielaidomis, nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų proceso šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016; ir kt.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – areštuoti lėšas lygias Bendrovės VUI programoje prašomam finansavimui 119 027,06 Eur, esančias Tarnybos žinioje, kaip asignavimai VUI programai finansuoti – atskirąjį skundą grindžia tuo, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, iki teismo sprendimo pagal pareiškėjo skundą priėmimo bus išdalintos 2021 metams VUI numatytos lėšos kitiems pareiškėjams. Pareiškėjas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino pareiškėjo reikalavimą, neanalizavo VUI aprašo bei kitų VUI paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų, todėl priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir bylos duomenis, pripažįsta, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumą, neįrodė, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjo hipotetinio pobūdžio argumentai, susiję su kitiems išdalintomis 2021 metams skirtomis VUI lėšoms, nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta reali žala.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2016 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3111-492/2016), nes nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės išnykimo pasikeitus faktinei situacijai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį (jos dalį), kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „L.A.K. trade“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius