2021-03-31 Nr. AB-6342-3-61-3-01186-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-856-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01186-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skerne“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skerne“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Timana“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skerne“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1SS-454-(8.5) (toliau – ir 2018 m. kovo 5 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“ (toliau – ir 2017 m. kovo 21 d. sprendimas); 3) įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo išnagrinėti iš naujo (pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė atsisakymą nuo šio reikalavimo); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad iš NŽT 2018 m. liepos 20 d. gavo 2018 m. liepos 18 d. raštą Nr. 1 SS-1439-(8.5.) „Dėl skundo“, kuriame nurodyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimas, kuriuo panaikinti 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 ir 10 dalių nuostatų. Pareiškėjo nuomone, šis sprendimas pažeidžia jo interesus, nes jo valdomo žemės sklypo naudai nustatytas servitutinis kelias nuo 2017 m. balandžio 11 d. buvo išregistruotas, o naujas servitutinis kelias kitoje vietoje nebuvo įregistruotas. Šiuo sprendimu buvo panaikinta jo teisė naudoti ir eksploatuoti savo valdomą ir naudojamą žemės sklypą pagal tikslinę jo paskirtį, atimant galimybę naudoti rampą, prie kurios patenkama per žemės sklypą ir būtent jame buvusį nustatytą servitutą, dėl ko neteko galimybės tinkamai vykdyti veiklos. Pareiškėjo teigimu, šiuo sprendimu servitutas panaikintas nesant nė vieno CK įtvirtinto servituto pasibaigimo pagrindo.

3. Pažymėjo, kad pareiškėjo keliami reikalavimai nėra tapatūs reikalavimams administracinėje byloje Nr. eI-346-764/2018, nesutampa bylos šalys ir pagrindas, o ši byla ginčijamame sprendime nurodoma kaip priežastis, dėl kurios nebuvo nagrinėjamas prašymas atnaujinti terminą bei skundas. Pareiškėjo manymu, įsakymo dėl detaliojo plano koregavimo teisėtumo išsprendimas minėtoje byloje nelemia 2017 m. kovo 21 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes servitutai gali būti panaikinti tik egzistuojant CK nustatytiems servitutų pabaigos pagrindams, o ne remiantis teritorijų planavimo dokumentu. Be to, atsakymas buvo parengtas tik 2018 m. kovo 5 d., t. y. po daugiau nei 2 mėnesių nuo skundo gavimo dienos (2017 m. gruodžio 19 d.) NŽT, nors byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d.

4. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl NŽT 2017 m. kovo 21 d. sprendimo, jei teismas vertintų, kad išankstinis ginčo nagrinėjimas šiam sprendimui ginčyti nebuvo privalomas. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, paduodant skundą NŽT direktoriui, buvo privaloma, kuo ir pasinaudojo pareiškėjas. Pažymėjo, kad tik įstojus į administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir susipažinus su joje esančiais dokumentais, be kita ko, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, pareiškėjas sužinojo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, negaliojant pareiškėjo su UAB „Timana“ sudarytam susitarimui dėl servituto keitimo, nenugriovus ir neišregistravus pastato, kuris stovi skersai naująjį kelio servitutą per visą kelio servituto plotą, 2017 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą, nustatant atnaujintus kadastrinius duomenis, panaikinant esamą servitutą ir nustatant naują, šio sprendimo pagrindu 2017 m. balandžio 11 d. servitutas buvo išregistruotas, o naujas neįregistruotas. Pareiškėjas žinodamas, kad susitarimas dėl servituto pakeitimo neįsigaliojo ir iki jo sudarymo buvusi padėtis lieka nepakitusi, naujo planuoto servituto vietoje stovi pastatas, neturėjo pareigos sekti viešųjų registrų duomenų.

5. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat turi būti įvertinta, kad ginčijamas 2017 m. kovo 21 d. sprendimas buvo priimtas dėl neteisėtų UAB „Timana“ veiksmų. UAB „Timana“ žinodama, kad su pareiškėju sudaryta sutartis yra pasibaigusi, kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl naujo servituto nustatymo ir senojo panaikinimo bei dėl kadastrinių matavimų bylos patvirtinimo, kurioje buvo pavaizduotas naujas servitutinis kelias toje vietoje, kurioje buvo UAB „Timana“ nuosavybės teise priklausantis pastatas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas po sužinojimo apie priimtą 2017 m. kovo 21 d. sprendimą iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, į NŽT direktorių kreipėsi nepraėjus nė 20 darbo dienų, t. y. sužinojo 2017 m. gruodžio 1 d., o skundą pateikė 2017 m. gruodžio 14 d., gavęs atsakovo 2018 m. kovo 5 d. atsakymą, nepraleisdamas nustatyto mėnesio termino kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime su skundu nesutiko iš dalies. Prašė skundo dalį dėl 2018 m. kovo 5 d. sprendimo panaikinimo atmesti, o skundo dalį dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo patenkinti.

7. Atsakovo teigimu, pareiškėjo 2017 m. gruodžio 14 d. skundo nagrinėjimo procedūra nutraukta pagrįstai, nes teisme buvo nagrinėjamas tas pats klausimas. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatą viešojo administravimo subjekto pradėta nagrinėti administracinė procedūra turi būti nutraukta, jeigu teismas ir viešasis administravimo subjektas nagrinėja tą patį klausimą, bet ne nagrinėja tą patį skundą tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu.

8. Nurodė, kad taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 14 d. prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti ir 2017 m. gruodžio 14 d. skundą, juolab, kad NŽT 2018 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 1 SS-851-(8.5.) „Dėl skundo“ pareiškėjui pateikė savo nuomonę. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė, kad temimas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ginčijamas 2017 m. kovo 21 d. sprendimas priimtas, vadovaujantis 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A30-3607 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (statinių statybos zonos, statybos ribos ir servitutų pakeitimo) tvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintais detaliojo plano korektūros sprendimais, o šis įsakymas paskelbtas viešai. Pareiškėjas, kaip atsakingas verslo subjektas, ar jo įgalioti asmenys galėjo ir turėjo teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl detaliojo plano koregavimo.

9. Nurodė, kad 2017 m. kovo 21 d. sprendimas, kuriuo panaikinti 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas, priimtas nesilaikant CK 4.130 straipsnio 1 dalies, 4.135 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 ir 10 dalių nuostatų. Žemės sklypas yra suformuotas ir išnuomotas, todėl nebuvo galima nustatyti naujo servituto administraciniu aktu, nepaisant to, kad parengtas teritorijų planavimo dokumentas, o nesant viešpataujančio daikto savininko sutikimo, nebuvo galima panaikinti anksčiau nustatytų servitutų. Išnuomotiems valstybinės žemės sklypams nustatyti servitutą administraciniu aktu galima tik tada, kai reikia prieiti, privažiuoti ar naudotis juo kaip pėsčiųjų taku prie kapinių ir bendro naudojimo teritorijų, gamtos bei kultūros paveldo objektų, kai reikia tiesti bendro naudojimo centralizuotus inžinierinius infrastruktūrinius tinklus. Šiuo atveju, nebuvo pagrindų nustatyti žemės sklypo servituto administraciniu aktu, o naujas servitutas turėjo būti nustatomas sandoriu (viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų susitarimu).

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Timana“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba bylą nutraukti. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Manė, kad 2017 m. kovo 21 d. sprendimas atitinka Žemės įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų nuostatas bei CK VII skyriaus (Servitutas) normų reikalavimus, todėl nėra teisėto pagrindo jo naikinti. Šiuo sprendimu tvirtinami ne tik įsakymu dėl detaliojo plano koregavimo tvirtinimo patvirtinti servitutų žemės sklype koregavimo sprendiniai, tačiau ir visi kiti detaliojo plano koregavimo sprendiniai, tačiau pareiškėjas nepagrindžia reikalavimo dėl viso sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nors argumentus ir teiginius dėsto tik dėl sprendimo dalies, kuria sprendžiamas kelio servituto patekimui į jos valdomą žemės sklypą klausimas. Sprendimo dalies, kuria panaikintas 43 kv. m ploto kelio servitutas transformatorinės pastotės priežiūrą atliekantiems asmenims, pareiškėjas apskritai negali ginčyti, nes šio servituto panaikinimas nesusijęs su jo teisėmis ar interesais.

12. Teigė, kad šiuo sprendimu nebuvo nustatomas naujas, iki tol neegzistavęs žemės sklype servitutas, o tik keičiama jau anksčiau, t. y. 2006 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-7119-01 nustatyto kelio servituto konfigūracija. Nei Žemės įstatymo 23 straipsnio, nei jį detalizuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių normos nereglamentuoja jau nustatyto žemės servituto konfigūracijos pakeitimo. Esamo servituto konfigūracijos pakeitimas vertintinas tik kaip žemės sklypo kadastro duomenų keitimas pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą – detaliojo plano koregavimą. Pažymėjo, kad nei pareiškėjas, nei atsakovas neginčijo ir neginčija pačių detaliojo plano koregavimo sprendinių, be kita ko, servitutų žemės sklype konfigūracijos.

13. Nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą 2017 m. kovo 21 d. sprendimui ginčyti ir neprašo jo atnaujinti. Pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje yra nurodžiusi, jog ginčai dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo nustatyti servitutą nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl atsakovas negalėjo nagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 14 d. skundo bei prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį, kurioje jis teismo prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 49SK-647-(14.49.109) išnagrinėti iš naujo, nutraukė; pareiškėjo skundo dalį, kurioje jis teismo prašo panaikinti NŽT 2018 m. kovo 5 d. sprendimą, atmetė.

15. Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“ patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys bei panaikinti esantys ir nustatyti nauji kelio ploto servitutai, nurodyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 49SK-647-(14.49.109) 2 ir 3 punktuose.

16. UAB „Tamsta“ (teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi UAB „Tamsta“ pašalinta iš pareiškėjų, pareiškėju administracinėje byloje nutarta laikyti UAB „Skerne“) 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė skundą NŽT, kuriame prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 49SK-647-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir jų nustatymo“ ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių kreiptis į atitinkamas institucijas dėl neteisėtai priimto sprendimo pagrindu atsiradusių padarinių pašalinimo. UAB „Tamsta“ NŽT 2017 m. gruodžio 14 d. taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui pateikti. NŽT 2018 m. kovo 5 d. rašte Nr. 1S5-454-(8.5.) nurodė, kad tuo pačiu klausimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimas yra nutraukiamas.

17. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1-1095 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą ir jo sprendinius (toliau – ir Detalusis planas). Detaliuoju planu buvo suformuoti trys atskiri žemės sklypai Nr. 1 (4 042 kv. m), Nr. 2 (417 kv. m) ir Nr. 3 (582 kv. m) (šiuo metu adresai yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje). Detaliuoju planu žemės sklype Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas 442 kv. m ploto kelio servitutas, skirtas patekti į žemės sklypus Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)) ir 43 kv. m ploto kelio servitutas, skirtas patekti prie transformatorinės pastotės.

18. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Įsakymu patvirtino Detaliojo plano koregavimą, kuriuo keičiama Detaliuoju planu žemės sklype Nr. 1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir servitutai (toliau – ir Detaliojo plano koregavimas).

19. Ginčijamu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimu, atlikus Detaliojo plano koregavimą, 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai buvo panaikinti ir suprojektuotas naujas 314 kv. m. ploto servitutas. Taigi, šiuo atveju, ginčas iš esmės kilo dėl servituto nustatymo. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimu vėl teikė skundą NŽT. Teismas atsižvelgė į CK 4.111 straipsnio, 4.124 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimas gali būti keičiamas ir / ar naikinamas tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka – pateikiant skundą apygardos administraciniam teismui. Tokio pobūdžio reikalavimą UAB „Tamsta“, kuri teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pašalinta iš pareiškėjų ir pareiškėju administracinėje byloje nutarta laikyti UAB „Skerne“, teikė NŽT. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo pareiškėjas galėjo teismui paduoti per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. UAB „Tamsta“ su skundu dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo į teismą kreipėsi tik 2018 m. balandžio 6 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi terminą skundui paduoti.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde pateikti paaiškinimai dėl termino praleidimo nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo pateikti. Teismas pažymėjo, kad Žemės įstatymo nuostatos aiškiai nurodo sprendimų dėl servitutų nustatymo apskundimo tvarką. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Pažymėta, kad pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl turėjo pakankamas galimybes pateikti teismui skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo nepraleidęs termino skundui pateikti. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas netinkamai gynė savo teises, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui. Priešingai vertinant situaciją, būtų pažeisti teisinio saugumo bei teisės stabilumo principai, kurie yra užtikrinami, be kita ko, procesinių terminų reglamentavimu. Esant šioms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo.

21. Teismas vadovavosi ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu. Teismui nusprendus neatnaujinti skundo padavimo termino dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo, buvo pagrindas pareiškėjo bylos dalį dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.

22. Teismas, įvertinęs galiojantį Žemės įstatymo reglamentavimą, taip pat pažymėjo, kad NŽT 2018 m. kovo 5 d. rašte Nr. 1S5-454-(8.5.) nurodė, kad tuo pačiu klausimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimas yra nutraukiamas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo, nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas yra nutraukiamas dėl to, kad tuo pačiu klausimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kadangi NŽT, vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, iš viso neturėjo pagrindo nagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėta, kad tokio klausimo nagrinėjimas yra priskirtas tik administraciniam teismui. Tačiau teismas pažymėjo, kad toks NŽT 2018 m. kovo 5 d. rašto Nr. 1S5-454-(8.5.) trūkumas iš esmės nepakeitė pareiškėjo prašymo nagrinėjimo rezultato, t. y. pareiškėjos prašymas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo liko neišnagrinėtas. Esant šioms aplinkybėms, NŽT 2018 m. kovo 5 d. rašto Nr. 1S5-454-(8.5.) trūkumai buvo laikomi neesminiais ir nesudarančiais pagrindo jo panaikinti. Esant šioms aplinkybėms, ši pareiškėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

23. Pareiškėjas trečiuoju skundo reikalavimu teismo prašė įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 49SK-647-(14.49.109) išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė atsisakymą nuo trečiojo skundo reikalavimo. Teismas vadovavosi ABTĮ 50 straipsnio 2 dalimi. Byloje nebuvo duomenų, kad skundo dalies atsisakymas pažeistų imperatyvias teisės aktų nuostatas ar prieštarautų viešajam interesui. Pareiškėjas informavo teismą, kad jam žinomos skundo atsisakymo pasekmės. Administracinė byla nutraukiama.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, jei būtų vertinama, kad jis buvo praleistas, ir pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo savo paties priimta 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi, kurioje konstatavo, kad 2017 m. kovo 21 d. sprendimas pirmiausia turi būti apskųstas ir išnagrinėtas išankstinėje ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas.

26. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju kilo ginčas dėl servituto nustatymo, servitutų panaikinimo, kadastro duomenų nustatymo valstybinės žemės sklype. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-703-438/2019; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2042/2008), Žemės reformos įstatymo 1, 2 straipsniais, 4 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi. Nurodo, kad atsižvelgiant į teismo išaiškinimą bei minėtų teisės aktų taikymo sritis, ginčo atveju, pareiškėjo vertinimu, su kuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas priimdamas 2018 m. balandžio 16 d. nutartį, taikytinas Žemės reformos įstatymas. Šiuo atveju valstybinės žemės sklype, valstybė sprendė dėl servitutų panaikinimo ir naujo servituto nustatymo, kas pareiškėjo vertinimu, atitinka žemės reformos teisinių santykių pobūdį. Nėra ginčo, kad valstybei pirmą kartą išnuomojant sklypą ir nustatant servitutus tokie santykiai patenka į žemės reformos įstatymo sritį, tad valstybei tuos pačius veiksmus atliekant antrą kartą teismingumas negali pasikeisti. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

27. Pačiame 2017 m. kovo 21 d. sprendime yra nurodoma kad jis gali būti skundžiamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendime minima Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies norma numato, kad sprendimai dėl servitutų nustatymo skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau tai nereiškia, kad skundžiami teismui. Priešingai, ABTĮ numato, jog teismui skundžiami tik tada, kai įstatymas nenumato išankstinės privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

28. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad šiuo ginčo atveju buvo patvirtinti ir valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys, kas papildomai patvirtina, kad skundžiant 2017 m. kovo 21 d. sprendimą išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo privaloma, kaip buvo pažymėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartyje.

29. Pareiškėjas nurodo, kad apie NŽT Vilniaus miesto skyriaus priimtą 2017 m. kovo 21 d. sprendimą sužinojo tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukus pareiškėją į administracinę bylą, kurioje buvo ginčijamas detaliojo plano koregavimas, o su jo turiniu pareiškėjas susipažino tik 2017 m. gruodžio 1 d. gavęs iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus dokumentus. Pareiškėjas po sužinojimo apie priimtą 2017 m. kovo 21 d. sprendimą iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, į atsakovo direktorių kreipėsi nepraėjus nė 20 d. d., t. y. sužinojo 2017 m. gruodžio 1 d., skundą pateikė 2017 m. gruodžio 14 d., gavęs atsakovo 2018 m. kovo 5 d. atsakymą, nepraleisdamas nustatyto mėnesio termino kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Be to, po to, kai 2018 m. liepos 18 d. rašte atsakovas pasisakė, kad pats 2017 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinti negali, o tą gali padaryti tik teismas, pareiškėjas nepraleidęs vieno mėnesio terminio teismui pateikė patikslintą skundą, t. y. 2018 m. rugpjūčio 14 d.

30. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatuodamas termino skundui dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo paduoti praleidimą, nenurodė termino eigos pradžios ir pabaigos momentų, dėl ko priimtas sprendimas, kuriuo konstatuojamas termino praleidimas, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Pareiškėjo vertinimu, nenustačius esminių termino eigos pradžios ir pabaigos momentų, negali būti nustatyta, ar terminas yra praleistas, taip pat negali būti nustatytos jo praleidimo priežastys.

31. Pareiškėjas nurodo, kad pastatas, kurio vietoje turi būti nustatomas naujasis servitutas, nugriautas ir išregistruotas tik 2019 m. spalio 25 d. Net ir verslininkui negali būti keliamas reikalavimas, ar vertinama, kaip nepakankamas rūpestingumas ir atidumas, jei jis netikrino, ar nėra nustatytas kelio servitutas toje vietoje, kur faktiškai stovi ir teisiškai įregistruotas pastatas, iš abiejų pusių besiribojantis su kitais pastatais. Tačiau įstojus į administracinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas detaliojo plano koregavimo patvirtinimo teisėtumo klausimas, trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir susipažinus su joje esančia dokumentacija, tame tarpe ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, pareiškėjas sužinojo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, negaliojant Pareiškėjos su UAB „Timana“ sudarytam susitarimui dėl servituto keitimo, nenugriovus ir neišregistravus pastato, kuris stovi skersai naująjį kelio servitutą per visą kelio servituto plotą, 2017 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą, nustatant atnaujintus kadastrinius duomenis, panaikinant esamą servitutą ir nustatant naują, šio sprendimo pagrindu 2017 m. balandžio 11 d. servitutas buvo išregistruotas, o naujas neįregistruotas. Pareiškėjas žinodamas, kad susitarimas dėl servituto pakeitimo neįsigaliojo ir iki jo sudarymo buvusi padėtis lieka nepakitusi, naujo planuoto servituto vietoje stovi pastatas, neturėjo pareigos sekti viešųjų registrų duomenų.

32. Pažymi, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog 2017 m. kovo 21 d. sprendimas yra neteisėtas, pats atsakovas, priėmęs tokio pobūdžio sprendimą, patvirtino, kad jis yra neteisėtas ir negalėjo būti priimtas. Taip pat teismas priimdamas sprendimą neįvertino, kad ginčijamas 2017 m. kovo 21 d. sprendimas buvo priimtas dėl neteisėtų trečiojo asmens UAB „Timana“ veiksmų.

33. Pareiškėjo teigimu, vieno mėnesio termino skaičiavimas nuo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo priėmimo yra nepagrįstas, nes pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus poziciją, minėtas sprendimas neturėjo sukurti ir nesukūrė teisinių pasekmių, nes servituto panaikinimo registracija Nekilnojamojo turto registre yra panaikinta paties NŽT Vilniaus skyriaus prašymu. Registro duomenys laikomi teisingi iki jie nėra nuginčyti teismine tvarka. Pats NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 22 d. pripažino, jog buvo padaryta teisės taikymo klaida. Tačiau žala jau yra padaryta ir tai yra tęstinis pažeidimas, nesant teisinio pagrindo buvo išviešintas daiktinės teisės panaikinimas, kuo nesąžiningai pasinaudojo trečiasis asmuo UAB „Timana“, pateikdamas informaciją apie tariamai nustatytą naują kelio servitutą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nors jam nuo pat pradžių buvo žinoma, jog naujasis servitutas objektyviai negalimas.

34. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo dalį dėl 2018 m. kovo 5 d. sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, apeliacinio skundo dalį dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo tenkinti, jei būtų nustatyti pagrindai atnaujinti terminą paduoti skundą arba būtų pripažinta, kad jis nepraleistas.

35. Pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su 2018 m. kovo 5 d. sprendimu padavė skundą ne teismui. Šiuo atveju pareiškėjo nuoseklūs veiksmai ginčyti atsakovo raštus ne teismine tvarka, paneigia jo poziciją, jog jis taikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintą tvarką ir kreipėsi į atsakovą kaip privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šiame kontekste NŽT pakartotinai pabrėžia, jog po skundžiamo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo priėmimo vėlesni pareiškėjo prašymai ir skundai dėl ginčo žemės sklype nustatytų servitutų buvo išnagrinėti ir pareiškėjui atsakyta, todėl nėra pagrindo naikinti 2018 m. kovo 5 d. sprendimo.

36. Pažymi, kad atsakovas 2017 m. kovo 21 d. sprendime aiškiai nurodė, jog jis priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 ir 9 dalimis, t. y. nuostatomis, kurios reglamentuoja žemės servitutų nustatymo ir pabaigos sąlygas, todėl ginčo dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo nebuvo pagrindo nagrinėti Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Šios nuostatos taip pat paneigia, jog buvo pagrindas ginčą dėl žemės servituto spręsti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes Žemės įstatymas nenustato tokios privalomos tvarkos.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Timana“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

38. Nurodo, jog pareiškėjui teigiant, kad apie 2017 m. kovo 21 d. sprendimą sužinojo 2017 m. gruodžio 1 d., ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas skundui dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo paduoti baigėsi 2018 m. sausio 2 d.

39. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pats priėmė sprendimą su skundu kreiptis ne į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o į NŽT. Todėl negalima teigti, jog pareiškėjas buvo suklaidintas teismo dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos taikymo.

40. Pažymi, kad pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato.

41. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, NŽT 2018 m. kovo 5 d. sprendimas yra teisėtas ir jį panaikinti pareiškėjo skundo argumentais nėra pagrindo.

42. Pažymi, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo buvo praleidęs dar iki 2017 m. gruodžio 14 d. skundo NŽT direktoriui pateikimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2018 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1SS-454-(8.5) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti visą NŽT 2017 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 49SK-647-(14.49.109), tačiau reiškia nesutikimo argumentus tik tuo aspektu, kiek juo buvo panaikinti 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas (sprendimo 2 ir 3 punktai). 2018 m. kovo 5 d. sprendime NŽT, išnagrinėjusi skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo, nurodė, kad tuo pačiu klausimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimas yra nutraukiamas.

45. Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo išnagrinėti iš naujo, tačiau 2018 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas pateikė atsisakymą nuo šio skundo reikalavimo.

46. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo išnagrinėti iš naujo, kurio pareiškėjas atsisakė. Teismas taip pat nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą, nusprendęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl NŽT 2018 m. kovo 5 d. sprendimo, konstatavęs, kad NŽT pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo.

47. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės grindžiamas argumentu, kad terminas pateikti skundą teismui dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo buvo praleistas, kadangi jo apskundimui netaikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl pareiškėjas nepagrįstai pirmiausia jį skundė NŽT ir toks netinkamas savo teisių gynimo būdas nėra pakankama priežastis atnaujinti praleistą terminą.

48. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, jei būtų vertinama, kad jis buvo praleistas, ir pareiškėjo skundą tenkinti.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1140-502/2019).

50. Nagrinėjamu atveju 2017 m. kovo 21 d. sprendime buvo nurodyta, kad sprendimas dėl 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutų panaikinimo ir naujo 314 kv. m ploto kelio servituto nustatymo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Šia 2017 m. kovo 21 d. sprendime nurodyta apskundimo tvarka pareiškėjas ir pasinaudojo ir dėl šio sprendimo 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė skundą NŽT, kuri dėl šio skundo priėmė 2018 m. kovo 5 d. sprendimą.

51. Pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 ir 2 str.). Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.).

52. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

53. Tačiau Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis taikytina tik tais atvejais, kai skundžiamas sprendimas patenka į šio įstatymo taikymo sritį. Kitokių ginčų nagrinėjimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka įstatymas nenustato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-720-438/2015, 2017 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-13-602/2017, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2042/2008).

54. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Žemės įstatymas. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

55. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje kilęs ginčas nėra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, ir tai lemia negalimumą remtis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio normose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjo ginčijamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimas priimtas remiantis, be kita ko, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 ir 9 dalimis, 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu. Įvertinusi teisės aktų normų, kurių pagrindu priimtas ginčijamas 2017 m. kovo 21 d., nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra taikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir skundas dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo turėjo būti teikiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 23 str. 4 d.) – apygardos administraciniam teismui.

56. Taigi 2017 m. kovo 21 d. sprendimas turėjo būti skundžiamas tiesiogiai teismui, tačiau pareiškėjas pirmiausia su skundu kreipęsis į NŽT, teismui skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo padavė tik 2018 m. balandžio 5 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos terminą.

57. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012; 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

59. Šiuo atveju pareiškėjas praleido terminą teismui paduoti skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo iš esmės dėl to, kad jis pirmiausia pasinaudojo šiame sprendime nurodyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį, nors, kaip minėta, tam nebuvo pagrindo.

60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas nesuderinamas su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., 2004 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004; 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008). Aplinkybė, kad pareiškėjas pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taip pat gali būti vertinama kaip svarbi priežastis atnaujinti terminą skundui paduoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-447-492/2020).

61. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pareiškėjas UAB „Tamsta“ (2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi UAB „Tamsta“ pašalinta iš pareiškėjų, pareiškėju administracinėje byloje nutarta laikyti UAB „Skerne“) pradiniame 2018 m. balandžio 5 d. pateiktame skunde prašė: panaikinti NŽT 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1SS-454-(8.5.) ir priimti naują sprendimą: atnaujinti terminą UAB „Tamsta“ skundui dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 49SK-647-(14.49.109.) panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus pateikti ir pareiškėjo skundą priimti, ir panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 49SK-647-(14.49.109.) ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių kreiptis į atitinkamas institucijas dėl neteisėtai priimto sprendimo pagrindu atsiradusių padarinių pašalinimo. Tačiau pats Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartyje, spręsdamas dėl tokio skundo priėmimo, vertino, kad nors pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą bei ginčą išnagrinėti iš esmės, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 49SK-647-(14.49.109) pirmiausia turi būti apskųstas ir išnagrinėtas išankstinėje ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, t. y. Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, ir atitinkamai nurodė patikslinti skundo reikalavimus.

62. Be to, ir NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. gruodžio 14 d. skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo, 2018 m. kovo 5 d. sprendime nenurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai šį sprendimą skundžia NŽT, o ne teismui, tačiau nenagrinėjo pareiškėjo skundo kitais pagrindais (laikant, kad tuo pačiu klausimu teisme nagrinėjama administracinė byla).

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo apskundimo tvarkos nurodymas prieštarauja gero viešojo administravimo principui bei galėjo suklaidinti ir šiuo atveju suklaidino pareiškėją, kadangi jis skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo pirmiausia teikė NŽT, o ne teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjams negalima nepagrįstai perkelti valstybės institucijų netiksliai ir (ar) neteisingai nurodytos informacijos apie apskundimo tvarką neigiamų pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-541-261/2019). Pažymėtina, kad sąžiningai pagal procesą elgęsis dalyvis dėl to, kad buvo suklaidintas dėl galimai jo teises pažeidžiančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarkos, vienos pagrindinių procesinių teisių – kreiptis į teismą – neturėtų prarasti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-438/2019.

64. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad apie NŽT Vilniaus miesto skyriaus priimtą 2017 m. kovo 21 d. sprendimą sužinojo ir su jo turiniu susipažino tik 2017 m. gruodžio 1 d. gavęs iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus dokumentus. Pareiškėjas po sužinojimo apie priimtą 2017 m. kovo 21 d. sprendimą iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, skundą NŽT pateikė 2017 m. gruodžio 14 d., gavęs atsakovo 2018 m. kovo 5 d. atsakymą, nepraleisdamas nustatyto mėnesio termino kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

65. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo aktyvumu bei nepiktnaudžiavimu teise. Laikytina, kad pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusiais aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad terminą NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimui Nr. 49SK-647-(14.49.109) apskųsti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku kreiptis į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino praleisto termino skundui pateikti. Teisėjų kolegijos nuomone, termino atnaujinimas konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

66. Kadangi pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo nusprendęs, kad nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas nenagrinėjo ginčo dėl šio 2017 m. kovo 21 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės.

67. Šiame kontekste primintina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

68. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo nutraukta bylos dalis dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo, naikinama ir ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

69. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimas turėjo būti tiesiogiai skundžiamas teismui, o ne NŽT, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors ir netinkamais pagrindais, NŽT 2018 m. kovo 5 d. sprendimu pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl NŽT 2018 m. kovo 5 d. sprendimo, paliekama nepakeista.

70. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat neginčija teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 49SK-647-(14.49.109) išnagrinėti iš naujo, todėl dėl šios sprendimo dalies taip pat plačiau nepasisakoma.

71. Bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skerne“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skerne“ skundo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“ panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius