2019-11-13 Nr. AB-21507-3-61-3-01378-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2019-11-13 Nr. AB-21507-3-61-3-01378-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2018 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SKP-34 „Dėl J. D. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. eA-3046-629/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01378-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2018 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SKP-34 „Dėl J. D. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
2. Skunde pareiškėja nurodė, kad 2016 m. rugsėjo mėn. pateikė paraišką 49 971,50 Eur paramai gauti (toliau – ir Paraiška), kurioje nurodė, jog planuoja įgyvendinti projektą „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ (toliau – ir Projektas), kurio bendra vertė – 58 790 Eur. Pareiškėja deklaravo, kad parama reikalinga šioms investicijoms: 1) atlyginimui už konsultacijas, susijusias su aplinkosauginiu tvarumu; 2) rekreacinių objektų aplinkos tvarkymui ir apsaugos darbams; 3) rekreaciniam pažintiniam takui įrengti; 4) skulptūroms, informacinėms rodyklėms, informaciniams stendams įrengti (toliau – ir Investicijos). Agentūra 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė pareiškėjai paklausimą Nr. S-PA-0209171, kuriuo, be kita ko, pasiūlė sumažinti prašytos paramos sumą. Jausdama spaudimą iš Agentūros darbuotojų, pareiškėja iš dalies sutiko su Agentūros pasiūlymu ir sumažino prašomos suteikti paramos sumą iki 44 514 Eur. Vienintelė investicija, kuri nesutapo su Agentūros nurodomais dydžiais, buvo rekreacinio pažintinio tako įrengimas, nes būtent tokį taką (iš medinių skiedrų) leido įrengti parengtas ir suderintas miškotvarkos projektas. Projektui buvo skirta 44 514 Eur dydžio parama. 2017 m. gegužės 22 d. pareiškėja su Agentūra sudarė paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis).
3. Pareiškėja nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl rekreacinio pažintinio tako įrengimui skirtų lėšų. Pareiškėja, vykdydama Paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teisės aktų nustatyta tvarka įvykdė pirkimą dėl Investicijų įsigijimo ir 2017 m. birželio 20 d. sudarė sutartį Nr. JD-AD-1 su geriausią pasiūlymą darbų daliai pateikusiu A. D. Bendra darbų kaina – 25 490 Eur, iš kurių 21 390 Eur buvo skirta rekreacinio pažintinio tako įrengimui. Sutarties objektą sudarę darbai buvo baigti ir priimti 2017 m. rugsėjo mėn. Agentūra, atlikusi pirkimų vertinimą, 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. S-KU-0242697 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“ patvirtino, kad jokių pirkimo pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimo rezultatams, nepadaryta. Pareiškėja Agentūrai 2017 m. lapkričio 2 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 21EA-KU-16-1-07393-MP002 dėl lėšų, skirtų rekreaciniam pažintiniam takui įrengti (690 kv. m) išmokėjimo (toliau – ir Mokėjimo prašymas), kuriuo prašė išmokėti 18 181 Eur paskirtos paramos. Agentūra 2018 m. sausio 24 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad Mokėjimo prašymas yra įvertintas ir paramos lėšos bus išmokėtos teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau praėjus kelioms dienoms po lėšų išmokėjimo, Agentūra 2018 m. vasario 1 d. elektroniniu laišku informavo, kad, tikrinant Mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir jame nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, buvo atliktas skaičiuojamųjų kainų vertinimas. Agentūros teigimu, pagal atliktą rekreacinio pažintinio tako įrengimo kainos analizę, šios investicijos rinkos kaina yra mažesnė nei ta, už kurią ji įrengė rekreacinį pažintinį taką ir neva tą patvirtina uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Civitta“ parengta ekspertinio konsultavimo ataskaita. Agentūra 2018 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-34 „Dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriame, remdamasi patikslinta UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita), nurodė, kad rekreacinio pažintinio tako įrengimo vidutinė rinkos vertė yra 13 447,40 Eur, o ne 21 390 Eur. Tuo pagrindu Agentūra nusprendė susigrąžinti 6 751,13 Eur permokėtos paramos už pažintinio rekreacinio tako įrengimą.
4. Pareiškėja, kritiškai vertindama Ataskaitos, kuria buvo remiamasi kaip vieninteliu pagrindu Agentūrai priimant Skundžiamą sprendimą, duomenis, užsakė ekspertizę, kurios tikslas buvo atsakyti į klausimą, kokia yra atliktų darbų, susijusių su rekreacinių objektų įrengimu (įskaitant rekreacinį pažintinį taką), vertė. Šią ekspertizę pavesta atlikti V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ ekspertams J. M. ir G. J. Šie reikiamą kvalifikaciją ir specialių žinių turintys ekspertai savo atlikto tyrimo rezultatus įformino 2018 m. balandžio 19 d. dalinės ekspertizės aktu Nr. 18-62 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame nurodyta, jog faktiškai atliktų darbų, susijusių su ginčo pažintinio tako įrengimu, vertė siekia 22 903 Eur (be PVM).
5. Pareiškėja teigė, kad Skundžiamame sprendime, remdamasi išimtinai Ataskaita, Agentūra padarė nepagrįstą išvadą, jog rekreacinio pažintinio tako įrengimo darbų išlaidos tariamai viršija tokių darbų vidutinę rinkos kainą 7 942,60 Eur suma. Pareiškėja dar Paraiškos vertinimo metu Agentūros darbuotojams pateikė visą informaciją, susijusią su konkrečių paramos lėšų poreikiu Investicijoms. Projektas ir jo Investicijų dydis buvo suderintas su Agentūra, šalims pasirašant Paramos sutartį. Agentūra Skundžiamu sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai keitė savo poziciją, taip pažeisdama pareiškėjos teisėtus lūkesčius gauti visą Paramos sumą. Prieš išmokėdama paramą, Agentūra įvertino pateiktus pirkimo dokumentus, susijusius su Investicijų (įskaitant rekreacinio pažintinio tako įrengimą) įsigijimu, ir jokių pažeidimų nenustatė.
6. Pareiškėjos manymu, priimant Skundžiamą sprendimą, nebuvo galima vadovautis Ataskaitos duomenimis, nes UAB „Civitta“ neturi teisės atlikti turto vertinimo bei nustatyti Projekto investicijų rinkos vertės. Projekto vietoje daugiausia buvo atliekama statybos darbų, o tokių darbų vertinimą gali atlikti tik asmenys, turintys kvalifikacijos atestatą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Ataskaitoje pateikiamos lokalinės sąmatos, kurios sudarytos vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtomis skaičiavimo kainomis, tačiau skaičiuojamosios kainos nėra tolygios rinkos kainoms ir nuo jų gali ženkliai skirtis, todėl Ataskaitoje neatsižvelgta į rekreacinio tako įrengimo specifiką, o į skaičiavimus neįtraukta dalis būtinų ir įvykdytų darbų. Pareiškėjos pasitelkti ekspertai, pateikdami savo išvadą iš esmės tuo pačiu klausimu, šias reikšmingas aplinkybes įvertino bei nustatė, jog ginčo investicijos kaina iš tiesų yra didesnė nei ta, kurią nurodė Agentūra. Pareiškėja nesutiko ir su Ataskaitoje pateikiama informacija, kad rekreacinis pažintinis takas yra įrengtas mažesniame plote, nei buvo nurodyta Paraiškoje ar Mokėjimo prašyme. Pačios Agentūros pasitelktų asmenų atlikti matavimai akivaizdžiai ją paneigė. Pareiškėjos manymu, Ataskaitos duomenys ir šiuo požiūriu yra klaidingi ir nepatikimi, todėl jais vadovautis nėra pagrindo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Ataskaita buvo sudaryta atlikus tyrimą, kuris buvo vykdomas vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“ (toliau – ir STR 3.01.01:2002), kuris nustojo galioti nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus jį keičiančiam statybos techniniam reglamentui STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017). Atsižvelgdama į tai, pareiškėja darė išvadą, kad Ataskaita buvo parengta vadovaujantis negaliojančiais teisės aktais.
7. Pareiškėjos įsitikinimu, Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame yra išdėstytos tam tikros faktinės aplinkybės, pateiktas sąrašas teisės normų, kuriomis remiamasi priimant Skundžiamą sprendimą, tačiau Agentūra konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis ir nepagrindė tariamai nustatytų pažeidimų.
8. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, patvirtino, jog prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma, todėl pagal Paramos sutartį pareiškėjai gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia (ne didesnė už įprastas rinkoje egzistuojančias kainas, t. y. ne didesnė nei vidutinės rinkos kainos) Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 5.10 papunktyje numatyta, kad NMA turi teisę atlikti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų patikrinimą ir skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, todėl NMA nepažeidė teisėtų lūkesčių principo, tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinusi mažesnę sumą, nei numatyta Mokėjimo prašyme.
10. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju 2017 m. lapkričio 22 d. atliko Projekto vykdymo vietos patikrą, kurios metu kilo įtarimų dėl Mokėjimo prašyme deklaruotų investicijų atlikimo padidintų įsigijimo kainų, todėl 2017 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į UAB „Civitta“ ekspertinės konsultacijos. Kadangi ekspertinės konsultacijos paruošimas užtruko ilgiau, negu buvo numatyta, siekiant nepažeisti nustatyto Mokėjimo prašymo vertinimo termino, Agentūra atliko pareiškėjos pateikto Mokėjimo prašymo įvertinimą negavusi išvados bei išmokėjo paramos lėšas pagal Mokėjimo prašymą. Tuo pačiu 2018 m. sausio 24 d. raštu Nr. NRK-391 „Dėl informacijos pateikimo“ Agentūra informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Administravimo taisyklių 10.10 punktu, atliekamas Mokėjimo prašyme deklaruotų patirtų išlaidų atitikties vidutinėms rinkos kainoms vertinimas bei, jeigu bus nustatyta, kad patirtų kainų išlaidos yra padidintos, Agentūra atliks Mokėjimo prašymo pervertinimą. 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. S-KU-0242697 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“ Agentūra pareiškėją informavo tik apie tai, kad jos pateikti pirkimo dokumentai atitinka nustatytų pirkimų vykdymo taisyklių reikalavimus, tačiau šiame rašte nebuvo nurodyta, kad Agentūra vertino Projekto investicijų pagrįstumą. Agentūros atsakymas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis, jog Projekto investicijos įsigytos už ne aukštesnę nei vidutinę rinkos kainą.
11. Agentūros teigimu, UAB „Civitta“, atlikdama statybos skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, turėjo teisę pasitelkti ekspertus, turinčius reikiamą kvalifikaciją, žinių ir tam tikros srities sertifikatų. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų, deklaruotų Mokėjimo prašyme, tinkamumo finansuoti nėra privalomo reikalavimo atlikti turto rinkos vertės nustatymą, todėl rinkos vidutinio kainų lygio nustatymą gali atlikti specialistai, turintys reikiamą kvalifikaciją. Nagrinėjamu atveju rekreacinio tako išlaidų įrengimo pagrįstumo ekspertinį vertinimą atliko į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įtrauktas D. L. UAB „Civitta“ ekspertų grupės vadovas D. S. ir projektų vadovė E. G. tokią ataskaitą tik pasirašė, ją patvirtindami.
12. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Civitta“ ekspertai, vertindami Projekto investicijų kainų atitikimą rinkos kainoms, naudojosi UAB „Sistela“ nustatytomis skaičiavimo rekomendacijomis bei statybos darbų sąmatų sudarymo kompiuterine programa „Sistela“, kuri skirta darbų sąmatų skaičiavimams, investicijų planavimui bei nekilnojamojo turto atkuriamųjų kaštų nustatymui. Ataskaitoje lokalinės statybos darbų sąmatos, sudarytos panaudojant kompiuterinę programą „Sistela“, pateiktos pagal aktualius patvirtintus rekomendacinius statybos darbų įkainius bei faktinius duomenis, kurie buvo nustatyti patikros vietoje metu. Dėl skundo teiginių, kad skaičiuojamosios kainos nėra tolygios rinkos kainoms ir nuo jų gali ženkliai skirtis, Agentūra pažymėjo, kad pareiškėja skunde nenurodė faktorių, turinčių įtakos statybos darbų kainai, jie nėra minimi ir Ekspertizės akte, nors Ekspertizės akte nurodyta rekreacinio tako įrengimo vieno kvadrato kaina (33,02 Eur) ženkliai skiriasi nuo kvadrato kainos, nurodytos Ataskaitoje (23,58 Eur). Ekspertizės akte yra pateiktas apibendrintas rekreacinio tako įrengimo kvadratinio metro kainos skaičiavimas, pagrindu laikant jau apskaičiuotą darbų vieneto kainą ir darbų kiekį, kas neatitinka STR nuostatų. Ataskaitoje skaičiuojamųjų kainų apskaičiavimas atliktas remiantis medžiagų kaina, darbų kiekiu bei pridėtinėmis išlaidomis, kurios atspindi faktorius, kurie papildomai daro įtaką skaičiuojamosios statybos darbų kainos dydžiui.
13. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad, vertindamas Mokėjimo prašymą, vadovavosi galiojančiu STR 1.01.03:2017, todėl skundo argumentas dėl netinkamo statybos norminio akto taikymo nepagrįstas.
II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjos J. D. skundą atmetė.
15. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo, kuriuo pripažinta netinkama finansuoti ginčo investicijų išlaidų dalis ir nuspręsta susigrąžinti dalį pareiškėjai išmokėtos paramos sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 30 d. pateikė Paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Pareiškėja ir Agentūra 2017 m. gegužės 22 d. sudarė paramos sutartį Nr. 21EA-KU16-1-07393-PR001 dėl projekto „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė (duomenys neskelbtini) miške“ įgyvendinimo. Pareiškėja 2017 m. spalio 31 d. pateikė NMA tarpinį mokėjimo prašymą Nr. 21EA-KU-16-1-07393-MP001, o 2017 m. lapkričio 2 d. – tarpinį mokėjimo prašymą Nr. 21EA-KU-16-1-07393-MP002. NMA, įvertinusi mokėjimo prašymus, pareiškėjai išmokėjo prašomas sumas.
17. NMA Kontrolės departamento Utenos patikrų vietoje skyrius 2017 m. lapkričio 20 d. atliko patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje, kurios metu nustatyta, kad faktiškai įrengtų rekreacinių pažintinių takų plotas – 678,7 kv. m (tako plotis – 1,22 m, ilgis – 565,6 m). NMA 2017 m. lapkričio 24 d. inicijavo Mokėjimo prašyme deklaruoto rekreacinio pažintinio tako kainos atitikties vidutinėms rinkos kainoms ekspertinį vertinimą, kurį jos pavedimu atliko UAB „Civitta“. NMA 2018 m. sausio 24 d. raštu Nr. BRK-391 informavo pareiškėją, kad Mokėjimo prašymas įvertintas, bei nurodė, kad atliekamas paramos gavėjo Investicijų įsigijimo kainų ekspertinis vertinimas ir tikrinama, ar įsigytos Investicijos neviršija vidutinių rinkos kainų. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad, jeigu bus nustatyta, jog Investicijos įsigytos už didesnes kainas, nei vidutinės rinkos kainos, bus pervertinamas Mokėjimo prašymas.
18. UAB „Civitta“ pateikė 2018 m. sausio 29 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr.104/2017-51, kurioje konstatavo, kad pirkimo dokumentuose nurodyto rekreacinio pažintinio tako (690 kv. m) vidutinė rinkos vertė yra 13 447,40 Eur (be PVM), o pareiškėja pateiktame Mokėjimo prašyme deklaravo 21 390,00 Eur (be PVM) vertę. NMA 2018 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjai laišką ir ją supažindino su ekspertinio vertinimo metu nustatytomis Mokėjimo prašyme deklaruotos investicijos vidutinėmis kainomis bei paprašė pateikti papildomą informaciją. NMA 2018 m. vasario 7 d. gavo pareiškėjos raštą, kuriame pareiškėja pateikė nesutikimo su išvadomis argumentus. UAB „Civitta“ peržiūrėjo Pareiškėjos prieštaravimą bei 2018 m. vasario 19 d. pateikė NMA patikslintą ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr.104/2017-51, kurioje nurodė, kad pareiškėjos prieštaravime pateikta papildoma informacija ir paaiškinimai neturi įtakos ataskaitoje pateiktoms išvadoms.
19. NMA, remdamasi Ataskaita bei Įgyvendinimo taisyklių 63, 64 punktais, Administravimo taisyklių 182, 183, 235.3 ir 235.12 punktais bei Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės), 7.1.3 papunkčiu, 2018 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-34, kuriame pripažino Mokėjimo prašyme nurodytas 7 942,60 Eur išlaidas netinkamomis finansuoti bei nusprendė susigrąžinti neteisėtai išmokėtą 6 751,13 Eur paramos sumą (7 942,60 Eur x 84,99905 proc. paramos intensyvumas). NMA 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. BRK-1382 informavo pareiškėją apie 2018 m. kovo 19 d. priimtą sprendimą Nr. SKP-34 ir paprašė per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos susidariusią 6 751,13 Eur skolos sumą pervesti į NMA sąskaitą.
20. Nustatyta, kad Agentūra, vertindama Mokėjimo prašymą ir tikrindama jame pateiktos informacijos teisingumą bei nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, kilus abejonių dėl išlaidų Investicijoms pagrįstumo, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu buvo išnagrinėti pirkimo dokumentai, nuvykta į Projekto įgyvendinimo vietą ir nustatyta, kad pareiškėjos investicijos (rekreacinio pažintinio tako) darbų vertė viršija rinkos kainą. Nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų dalis – 7 942,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamu sprendimu nuspręsta susigrąžinti dalį pareiškėjai pagal jos pateiktą Mokėjimo prašymą išmokėtos sumos.
21. Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 235.3 ir 235.12 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 31.2, 33.3 punktais ir darė išvadą, kad Agentūra turi teisę nepagrįstai didelių išlaidų nefinansuoti, nustačiusi, jog pareiškėjas investicijas įsigijo už nepagrįstai didelę kainą, t. y. už tokią kainą, kuri nebuvo būtina Projektui vykdyti. Ši Agentūros teisė negali būti vertinama kaip vienašalis paramos sutarties sąlygų keitimas.
22. Vadovaudamasis Administravimo taisyklių 10.10 punktu, teismas pažymėjo, kad Agentūrai 2017 m. lapkričio 22 d. atliekant Projekto vykdymo vietos patikrą, kilo įtarimų dėl Mokėjimo prašyme deklaruotų investicijų padidintų įsigijimo kainų, todėl 2017 m. lapkričio 24 d. Agentūra kreipėsi į UAB „Civitta“ ekspertinės konsultacijos dėl Mokėjimo prašyme deklaruotų investicijų pagrįstumo. Agentūra pripažino, kad ekspertinės konsultacijos išvados jai buvo pateiktos jau po Mokėjimo prašymo įvertinimo termino, tačiau pažymėjo, kad aukščiau aptartų teisės aktų nuostatos kontroliuojančiai institucijai neužkerta kelio jau po Mokėjimo prašymo įvertinimo nustačius pažeidimus taikyti sankcijas. Pareiškėja apie atliekamą ekspertinį vertinimą buvo informuota Agentūros 2018 m. sausio 24 d. raštu Nr. NRK-391 „Dėl informacijos pateikimo“.
23. Teismas pažymėjo, kad atsakovo vertinimas dėl Mokėjimo prašyme deklaruotų kainų pripažinimo netinkamomis finansuoti išlaidomis grindžiamas Ataskaitos duomenimis. Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurį teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu. Nustatyta, kad UAB „Civitta“ su Agentūra yra sudariusi ekspertinio konsultavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju ekspertinį vertinimą atliko UAB „Civitta“ pasitelktas teismo ekspertas D. L., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (kvalifikacijos atestatai Nr. 29670, Nr. 12003, Nr. 12760, Nr. 21322).
24. Pareiškėjos nurodytos Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnio nuostatos šiuo atveju nėra taikytinos, kadangi sprendžiant klausimą dėl išlaidų, deklaruotų Mokėjimo prašyme, tinkamumo finansuoti nėra privalomo reikalavimo atlikti privalomojo turto rinkos vertės nustatymo. Šiuo atveju teisinę reikšmę turi skaičiuojamųjų kainų nustatymas, parengtas vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis, todėl rinkos vidutinio kainų lygio nustatymą gali atlikti specialistai, turintys reikiamą kvalifikaciją. Teismui abejonių dėl tinkamos eksperto D. L. kvalifikacijos nekilo. Ataskaitos išvadas pasirašę UAB „Civitta“ ekspertų grupės vadovas ir projektų vadovė tik patvirtino Ataskaitą, teismo vertinimu, šių asmenų kvalifikacija jokios reikšmės bylai neturi.
25. Ekspertas, atlikęs vertinimą, padarė šias išvadas: deklaruota rekreacinio pažintinio tako 690 kv. m, o patikros vietoje metu nustatyta 678,7 kv. m, deklaruota kaina be PVM – 21 390 Eur, o nustatyta – 13 447,40 Eur. Taigi, ekspertinio tyrimo duomenys rodo, kad Mokėjimo prašyme nurodytos investicijos įsigytos už aukštesnę nei vidutinę rinkos kainą.
26. Pareiškėja, siekdama paneigti Ataskaitos išvadas dėl padidintos tako įrengimo darbų kainos, užsakė individualų ekspertinį tyrimą, kurį atliko mažosios bendrijos „Tyrimai ir projektai“ specialistai J. M. ir G. J. Ekspertinio tyrimo rezultatai yra įforminti 2018 m. balandžio 19 d. dalinės ekspertizės akte Nr. 18-62T. Susipažinęs su Ekspertizės akto išvadomis, teismas sprendė, kad jos nepaneigia Ataskaitos. Nustatyta, kad tiek Ataskaitos, tiek Ekspertizės akto išvados suformuotos atlikus sąmatinius skaičiavimus pagal tą pačią metodiką, t. y. pagal Projekto įgyvendinimo vietoje nustatytas darbų apimtis, naudojantis statybų skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis ir vadovaujantis 2017 m. kovo mėn. galiojusiais statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamaisiais ekonominiais rodikliais. Tokiu būdu buvo nustatyta faktiškai atliktų statybos darbų skaičiuojamoji rinkos kaina (vidutinė statybos darbų kaina rinkoje pagal sąmatinės programos „Sistela“ duomenis). Tačiau Ataskaitoje ir Ekspertizės akte pateikiamos investicijų vertės skiriasi. Aiškindamas Ataskaitos ir Ekspertizės akto skirtumus, teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Civitta“ samdomas ekspertas D. L. nurodė, jog sumos skiriasi, nes jis vertinimą atliko pagal suformuluotą užduotį – nustatyti, ar rekreacinio pažintinio tako įrengimo darbų kaina neviršija rinkos kainos pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienai. Tako paruošiamieji darbai neįėjo į vertinimą, kadangi pateko į pirmąjį Projekto įgyvendinimo etapą. Liudytojas teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad atliktus darbus klasifikavo ir suteikė jiems kodus, kurie, jo manymu, artimiausiai atitinka atliktų darbų aprašymą.
27. Tuo tarpu iš prie Ekspertizės akto pridėtos lokalinės sąmatos matyti, kad apskaičiuojant tako kainą, buvo įtraukta ir darbų, kurie buvo atlikti pirmajame Projekto etape ir gautas finansavimas pagal pirmąjį mokėjimo prašymą, vertė. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas ekspertizę atlikęs J. M.
28. Dėl rekreacinio pažintinio tako ploto nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 12 d. patikros vietoje metu buvo atliktas medinių skiedrų tako darbų ir elementų grupių bei apimties nustatymo įvertinimas, matavimai. Atliekant patikrą vietoje, atlikti trys tako pločio matavimai ir nustatyti šie rodikliai: 127 cm; 125,5 cm ir 123 cm. Pareiškėjos naudai buvo nustatytas maksimalus tako plotis – 127 cm. Iš Agentūros teismui teiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad plotis reikšmingas skaičiuojant skiedrų užpildymo tūrį, atimant tako borto storį (2 bortai po 5 cm kiekvienoje pusėje), t. y. 10 cm. Atsižvelgiant į tai, rekreacinio tako plotis buvo apskaičiuotas taip: 1,27 m (tako plotis) – 0,1 m (bortų plotis) = 1,17 m. Be to, atliekant sąmatinius skaičiavimus taip pat buvo skaičiuojama pareiškėjos naudai – laikoma, kad yra 10 proc. papildomų medžiagų ir papildomų mechanizmų rodiklis, kai įprastai procentinė išraiška siekia 3–5 proc. Patikros metu nustatyta, kad medinis skiedrų takas – 565,6 m, plotis – 1,2 m (vidutinė matavimų reikšmė), plotas – 678,7 kv. m. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ekspertinį vertinimą atlikęs D. L. taip pat patvirtino, kad apskaičiuojant tako plotį eliminavo tako bortų plotį. Tačiau iš pareiškėjos pateikto Ekspertizės akto ir ekspertinį vertinimą atlikusio liudytojo J. M. paaiškinimų matyti, kad šiuo atveju matuojant tako plotą nebuvo eliminuotas borto plotis.
29. Pareiškėja Ataskaitos nepagrįstumą motyvavo ir tuo, kad buvo vadovaujamasi negaliojančiomis statybos darbų atlikimą reglamentuojančiomis teisės normos. Tokie pareiškėjos skundo argumentai teismo įvertinti kaip nepagrįsti, nes Ataskaitoje nurodyta, jog įvertinant Paraiškos pateikimo datą (2016 m. rugsėjo 26 d.) ir tai, kad ekspertas neturi pareigos vertinti Paraiškos turinio, vertinimuose vadovautasi STR 1.01.03:2017, galiojusiu sutarties Nr. JD-AD-1 sudarymo dieną (2017 m. birželio 20 d.). Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, darė išvadą, kad abejoti UAB „Civitta“ Ataskaitos teisingumu nėra pagrindo. Ekspertinis tyrimas atitinka įrodymų objektyvumo reikalavimus, Ekspertizės akto išvados Ataskaitos išvadų nepaneigia.
30. Pareiškėjos teiginį, kad Skundžiamas sprendimas grindžiamas vien tik Ataskaita, teismas taip pat laikė nepagrįstu. Pažymėjo, kad Agentūra ne tik užsakė ekspertinį vertinimą, bet ir atliko savarankišką galimo pažeidimo tyrimą, t. y. vertino kartu su Mokėjimo prašymu pateiktus dokumentus, atliko patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje.
31. Teismas, remdamasis surinktų įrodymų visuma, darė išvadą, kad Agentūra pagrįstai nustatė, kad tako įrengimo darbų kaina viršijo tokių darbų vidutinę rinkos kainą 7 942,60 Eur suma. Kadangi Administravimo taisyklių 5.10 punkte numatyta, jog NMA turi teisę atlikti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų patikrinimą ir skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, teismas taip pat darė išvadą, kad NMA nepažeidė teisėtų lūkesčių principo, tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinusi mažesnę sumą, nei numatyta Mokėjimo prašyme.
32. Vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 63 punktu, Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929, 23 eilute, Administravimo taisyklių 7.1.3 punktu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas sankcijos dydis atitinka aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą. Pareiškėja jokių argumentų dėl sankcijos dydžio apskaičiavimo teisingumo nereiškė.
33. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Agentūra Skundžiamame sprendime pagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų (7 942,60 Eur) nepagrįstomis ir nusprendė susigrąžinti neteisėtai išmokėtą 6 751,13 Eur paramos sumą. Skundžiamame sprendime nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinti Mokėjimo prašymo vertinimo metu surinkti įrodymai, pateiktos galiojančiu teisiniu reguliavimu paremtos išvados. Taigi, teismas vertino, kad Skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Be to, pažymėjo, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie Mokėjimo prašymo vertinimo procedūrą, jai buvo išsiųstos ekspertinio vertinimo ataskaitos, ji turėjo teisę teikti paaiškinimus ir įrodymus dėl nustatytų pažeidimų. Todėl teismas sprendė, kad panaikinti Agentūros 2018 m. kovo 19 d. sprendimą pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
III. 34. Pareiškėja J. D. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliaciniame skunde pareiškėja vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
34.1. Teismo atliekamas įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šiuo atveju prioritetas nemotyvuotai buvo suteiktas Ataskaitai, nors teismas nenurodė jokių kriterijų, kodėl turi būti vadovaujamasi išimtinai Ataskaitos duomenimis, o ne kitais į bylą pateiktais įrodymais. Tiek Administravimo taisyklės, tiek Įgyvendinimo taisyklės prie tinkamų finansuoti išlaidų priskiria tokias, kurios neviršija vidutinių rinkos kainų. Pareiškėja įgyvendino Projektą neviršydama Investicijų vidutinių rinkos kainų. Šia aplinkybę patvirtina bylos medžiaga (įrodymai).
34.2. Pareiškėja pabrėžia, jog reikalingus darbus įsigijo laikydamasi teisinio reguliavimo, įtvirtinto Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-924 (toliau – ir Pirkimo taisyklės). Buvo atlikta tiekėjų apklausa, gauti jų komerciniai pasiūlymai bei pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas, su kuriuo sudaryta sutartis. Faktas, kad rekreacinio pažintinio tako įrengimo darbai buvo įsigyti vadovaujantis Pirkimo taisyklėmis ir jose nustatytomis procedūromis, savaime įrodo, kad šios Projekto investicijos kaina neviršijo rinkos kainos. Be to, Agentūra dar 2017 m. rugsėjo 25 d. įvertino pareiškėjos pateiktus pirkimo dokumentus, taigi pareiškėjos atlikto pirkimo rezultatai yra objektyvūs ir atitinkantys realią situaciją rinkoje. Pagal rangovų (tiekėjų) pasiūlymus konkrečiam objektui ir gali būti nustatyta darbų rinkos kaina. Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas nereiškia darbų vidutinės rinkos kainos nustatymo, nes taikant minėtą metodą yra nevertinamos tos aplinkybės, kurios daro įtaką darbų kainai (t. y. objekto specifikacija, lokacija ir pan.). Pirmosios instancijos teismas be pagrindo netyrė ir nevertino pareiškėjos argumentų bei pateiktų įrodymų, liudijančių tinkamą pirkimo procedūrų įvykdymą. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
34.3. Pareiškėja į bylą yra pateikusi Ekspertizės aktą. Statybų srities ekspertų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, skaičiavimai akivaizdžiai paneigia tą rekreacinio pažintinio tako įrengimo (statybos) darbų kainą, kurią nustatė UAB „Civitta“. Pirmajame Projekto įgyvendinimo etape įvykdytų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbų negalima tapatinti su tais darbais, kurie įtraukti į Ekspertizės akte pateiktą lokalinę sąmatą. Pradėjus įrenginėti pažintinį taką, kaip atskirą objektą, tako konstrukcijų įrengimui, toje žemės sklypo dalyje buvo būtini kiti paruošiamieji darbai. Todėl aplinkybė dėl paruošiamųjų darbų įtraukimo įrodo būtent Ataskaitos, o ne Ekspertizės akto trūkumus. Be to, paruošiamųjų darbų kaina itin maža (625,54 Eur), todėl net šią sumą atėmus iš bendros statybos darbų kainos, nurodytos Ekspertizės akte, rekreacinio pažintinio tako įrengimo darbų kaina būtų 22 277,46 Eur. Ataskaitos duomenys apie tako bortų plotį yra akivaizdžiai neteisingi. Tiek iš Ataskaitoje esančių nuotraukų, tiek iš Ekspertizės akto turinį sudarančių nuotraukų matyti, kad pažintinio tako medinio borto plotis tikrai nesiekia 5 cm. Pareiškėjos pasitelkti ekspertai, atlikę patikrą vietoje, nustatė, kokie darbai faktiškai buvo atlikti pagal sąmatinės programos „Sistela“ kodus bei apskaičiavo jų kainą. Statybos darbus pagal jų kodus teisingai nustatė būtent pareiškėjos pasitelkti ekspertai.
34.4. UAB „Civitta“ tyrimą atliko vadovaudamasi STR 3.01.01:2002, kuris nustojo galioti nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus jį keičiančiam STR 1.04.04:2017. Taigi Ataskaita parengta vadovaujantis negaliojančiais teisės aktais.
34.5. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-496-415/2018 ir pažymi, kad Ataskaitos duomenys negali būti laikomi patikimais, nes šį dokumentą parengęs subjektas neatitinka LVAT praktikoje nurodytos sąlygos, keliamos jo kvalifikacijai ir profesionalumui. UAB „Civitta“ darbuotojai (D. S. ir E. G.) reikiamos kvalifikacijos statybų srityje neturi, tačiau prieš tvirtindami Ataskaitą privalėjo įvertinti jos turinį. D. L. konkrečių išvadų neformulavo ir dėl jų neprisiėmė jokios atsakomybės, Ataskaitoje niekur nėra nurodyta, kad ją būtų rengęs D. L. Teismas neatsižvelgė į tai, kad D. L. dalies kvalifikacijos atestatų galiojimas yra sustabdytas, o vėliau net ir panaikintas.
34.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai nuspręsta, kad Skundžiamas sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus. Atsakovas, priimdamas minėtą sprendimą, vadovavosi išimtinai tik Ataskaita. Taigi atsakovo tyrimas, susijęs su per didelėmis investicijų kainomis, nebuvo išsamus, objektyvus ir pakankamas priimti sprendimą sumažinti pareiškėjai skiriamos paramos sumą. Teismas turėjo objektyvų pagrindą pripažinti, kad Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
35. Atsakovas Agentūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
36. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja vadovaujasi pagrindais, kuriais buvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje išsamiai įvertinti visi esantys įrodymai, išanalizuotos aktualios ir reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjos argumentus, kad ji įgyvendino Projektą neviršydama investicijų vidutinių rinkos kainų, paneigia NMA pateikta Ataskaita. Pareiškėja klaidingai prilygina pirkimo procedūrų laikymąsi vidutinės rinkos kainos atitikčiai. Pareiškėja painioja du dalykus – pirkimo dokumentų vertinimą ir Projekto investicijų vertinimą. Vertinant komercinius pasiūlymus, nėra nagrinėjama, ar ten nurodytos kainos atitinka rinkos kainas ar ne. NMA neteikė jokių pretenzijų dėl komercinių pasiūlymų, nes pirkimo etape buvo vertinamas jų lygiavertiškumas, o ne kainos ar kiti rodikliai.
37. Atsakovas nesutinka, kad statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas nereiškia darbų vidutinės rinkos kainos nustatymo. NMA vadovavosi statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis (programa „Sistela“). Priešingai nei teigia pareiškėja, remiantis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, buvo vadovaujamasi kainų vidurkiais, t. y. vidutine rinkos kaina. Pačios pareiškėjos pasitelkti asmenys, pateikę savo išvadą, vadovavosi būtent programa „Sistela“. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pasirašius darbų priėmimo–perdavimo aktą, NMA apskritai netenka galimybės tikrinti deklaruotas išlaidas.
38. Ataskaitoje nurodyta, kad ekspertinį vertinimą atliko į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įtrauktas D. L., kurio kvalifikacijos tinkamumas yra neabejotinas. Atsakovas pažymi, kad pirmajame Projekto įgyvendinimo etape įvykdytų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbų negalima tapatinti su tais darbais, kurie įtraukti į Ekspertizės akte pateiktą lokalinę sąmatą. Pareiškėjos pasitelktas asmuo pats patvirtino, kad apskaičiuodamas išlaidas įtraukė ir darbų, kurie buvo atlikti pirmajame Projekto etape ir kuriems gautas finansavimas pagal pirmąjį mokėjimo prašymą, išlaidas. Dėl pareiškėjos minimos LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. A-469-415/2018 atsakovas akcentuoja, kad asmuo, atlikęs išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę – D. L. – atitinka keliamus reikalavimus. Atlikdamas ekspertizę, jis buvo kvalifikuotas pagal visus nurodytus atestatus.
39. Atsakovas vadovaujasi LVAT 2016 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016, kurioje nebuvo laikoma, kad NMA sprendimas, priimtas vadovaujantis UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita, yra nepagrįstas. Anot atsakovo, Ataskaita yra skirta išimtinai NMA kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą (individualų administracinį aktą). Ataskaitoje aiškiai nurodyta, jog vertinimą atliko UAB „Civitta“ ekspertai, o ne D. S. ir E. G. Atsakovas akcentuoja, kad nors pareiškėja nurodo, jog Ataskaitoje buvo vadovaujamasi negaliojančiu reglamentu STR 3.01.01:2002, tačiau Ataskaitoje nurodyta, kad vadovaujamasi galiojančiu STR 1.04.04:2017.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 40. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. SKP-34 „Dėl J. D. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ dalies susigrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
41. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas jos skundas. Pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, dėl ko neišsamiai ir nevisapusiškai nustatytos ginčo aplinkybės, netinkamai pritaikytos teisės aktų nuostatos bei nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos.
42. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
43. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 3D-452 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kurioms didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 3D-301 redakcija) nuostatos.
44. Aiškindamas analogiškas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o Agentūra, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamąją kainų ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr. 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).
45. Pažymėtina, jog teismų praktikoje tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derančią su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).
46. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo sprendimas iš esmės yra grindžiamas tik UAB „Civitta“ parengtos Ataskaitos išvadomis. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad Agentūra, remdamasi ekspertų išvadomis, nustato ir įvertina faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kainos, paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatydama paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydį, taikydama sankciją, gali vadovautis ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis ekspertų išvadomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Taigi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Agentūros užsakymu UAB „Civitta“ atliktos skaičiuojamų kainų ekspertizės ataskaitos yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017; 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3859-438/2018). Vienu iš tokių Agentūros atlikto ekspertinio tyrimo rezultatus paneigiančių įrodymų teismų praktikoje pripažįstama eksperto išvada (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018). Byloje nustatyta, kad pareiškėja, siekdama pagrįsti atliktų darbų, susijusių su rekreacinių objektų įrengimu (įskaitant rekreacinį pažintinį taką), vertę savo iniciatyva atsakovui pateikė papildomą įrodymą – Ekspertizės aktą, tačiau jo įvertinimas kartu su Ataskaita Skundžiamame sprendime nepateiktas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tyrė Ataskaitą bei Ekspertizės aktą teismo posėdžio metu, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, pareiškėjos pateikto įrodymo tinkamai neištyrė ir neįvertino, o rėmėsi tik savo surinktais įrodymais.
47. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad labai svarbu yra įvertinti atlikto ekspertinio tyrimo išsamumą ir patikimumą, jame padarytų išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kiek tai susiję su darbų ir paslaugų kainomis, turi būti nustatytas aiškus ir suprantamas palyginamasis vertinimas su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimas (profesinių sprendimų skaidrumo principas). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad minėto teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, atliekant vidutinės rinkos kainos paskaičiavimą, UAB „Civitta“ ekspertai tokioje ataskaitoje pateikia išvadas dėl pareiškėjo įsigytų prekių maksimalios (vidutinės) rinkos kainos, t. y. ja iš esmės yra pasiekiamas Administravimo taisyklių 5.10 punkte nustatytas tikslas išsiaiškinti, ar prekių įsigijimo kainos nebuvo nepagrįstai per didelės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017). Taigi teismų praktikoje yra pripažįstama, kad UAB „Civitta“ gali teikti tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitas.
48. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad įvertinus pareiškėjos ir atsakovo pateiktus duomenis darytina išvada, jog UAB „Civitta“ Ataskaitoje nurodyti paskaičiavimai vienareikšmiškai nepagrindžia, kokio tikslaus dydžio investicijos į Projektą gali būti laikomos pagrįstomis. Pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai taip pat patvirtina, jog pareiškėjos patirtos išlaidos Projektui įgyvendinti galėjo skirtis nuo UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitoje nustatytų vidutinių rinkos verčių. Taigi Skundžiamame sprendime atsakovas nepagrindė vertinimo, kad pareiškėjos deklaruotos atliktos investicijos nebuvo pagrįstos pagal atliktų darbų kokybę ar kitus kriterijus, kurie gali daryti reikšmingą įtaką pareiškėjo turėtų investicijų dydžiui. Agentūra Ataskaitoje nurodytus faktus perkėlusi į savo Skundžiamą sprendimą, privalėjo pagrįsti, kodėl jais rėmėsi, kaip ji įsitikino tokių faktų tikslumu ir pagrįstumu, o pareiškėjos pateiktų įrodymų nepatikimumu ar neteisingumu. Agentūrai tinkamai nepagrindus ginčijamo sprendimo bei nustačius atsakovui pateiktos UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitos trūkumus, ginčijamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu bei atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
49. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-35/2012), todėl sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad Agentūra konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis ir nepagrindė nustatytų pažeidimų.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ 8 straipsnio reikalavimų nepaisymas, šiuo atveju, yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas panaikinti Skundžiamą sprendimą bei įpareigoti NMA priimti naują sprendimą ginčo klausimu, atitinkantį VAĮ reikalavimus bei ištaisius teismo nurodytus Skundžiamo sprendimo trūkumus, o pastaroji aplinkybė paneigia apeliacinės instancijos teismo pareigą pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
51. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
52. Priėmus pareiškėjai J. D. palankų teismo sprendimą, ji įgijo teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėja pateikė prašymą priteisti 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.9 punktą už apeliacinį skundą maksimali priteistina suma – 2 316,75 Eur (926,7 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) * 2,5 = 2 316,75 Eur), prašoma priteisti 800 Eur suma neviršija nustatytos maksimalios sumos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, teisinga ir protinga už apeliacinio skundo parengimą šioje administracinėje byloje priteisti pareiškėjai iš atsakovo prašomą sumą, t. y. 800 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SKP-34 „Dėl J. D. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ dalies susigrąžinimo“ ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos priimti naują sprendimą ginčo klausimu.
Priteisti pareiškėjai J. D. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė