Legislator Case Law & Legislation
6805e4e8-e5e1-4e26-baad-78f30e8fb0e4 AI generated

6805e4e8-e5e1-4e26-baad-78f30e8fb0e4 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 6805e4e8-e5e1-4e26-baad-78f30e8fb0e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iki ieÅ¡kinio pateikimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. IeÅ¡kovė D. V. (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui M. Z. (toliau – atsakovas) iki ieÅ¡kinio pateikimo, praÅ¡ydama nustatyti laikinÄ nepilnamečio A. Z. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina ieÅ¡kove bei priteisti iÅ¡ tėvo atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui A.

Legislator headnote

AI generated

6805e4e8-e5e1-4e26-baad-78f30e8fb0e4 · Vilniaus apygardos teismas: Pažymėjo, jog berniukas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, kurių tinkamas tenkinimas nėra deramai užtikrinamas (rekomenduojama specialioji pedagoginė pagalba, tačiau lankėsi kelis kartus, buvo rekomenduojama psichologinė pagalba, tačiau tėtis nesikreipė). Dėl nurodytų rizikos veiksnių buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiÅ«ros priemonę apgyvendinant vaikÄ laikinai prižiÅ«rinčio asmens gyvenamoje vietoje. Bendraudamas su Tarnybos specialistais, 2021 m. balandžio 9 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1990-562/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12661-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. liepos 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties pagal praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui M.

Z. iki ieÅ¡kinio pateikimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. IeÅ¡kovė D. V. (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui M. Z. (toliau – atsakovas) iki ieÅ¡kinio pateikimo, praÅ¡ydama nustatyti laikinÄ nepilnamečio A. Z. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina ieÅ¡kove bei priteisti iÅ¡ tėvo atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui A.

Z. nuo 2021 m. balandžio 19 po 250 Eur per mėnesį, lėšas pervedant į ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ iki kiekvieno mėnesio 18 dienos. Taip pat prašė prijungti civilines bylas Nr. 2-22284-897/2015 ir Nr. e2-3581-897/2018 2. PraÅ¡yme nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 buvo nustatyta nepilnamečio sÅ«naus A. Z. gyvenamoji vieta su tėvu (atsakovu), nustatytas iÅ¡laikymo dydis bei mokėjimo tvarka. IÅ¡laikymo dydis buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018, kuriuo teismas nutarė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2021 m. balandžio 19 d. konstatavo, kad vaiko situacijos vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai nusprendė paimti A.

Z. iÅ¡ nesaugios aplinkos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), t. y. tėvo gyvenamosios vietos ir laikinai apgyvendinti pas senelę A. V., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vaiko paėmimo iÅ¡ nesaugios aplinkos metu vaiko motina ieÅ¡kovė gulėjo ligoninėje nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. dėl patirto insulto. Å iuo metu susidariusi situacija, kad vaikas su tėvu negyvena, tačiau teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu ir jam turi bÅ«ti mokamos lėšos sÅ«naus iÅ¡laikymui, todėl teiktas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, siekiant pakeisti sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teigė, kad vaikas paimtas iÅ¡ nesaugios aplinkos pas tėvÄ , todėl motina yra priversta pradėti procesÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kuris Å¡iuo metu rengiamas ir galės bÅ«ti pateiktas, kai pasibaigs ieÅ¡kovės reabilitacija. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl privalomos mediacijos. IeÅ¡kovės nuomone, yra aiÅ¡kus poreikis sureguliuoti ginčo situacijÄ , siekiant apsaugoti nepilnamečio sÅ«naus interesus.

3. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo prašė jos praÅ¡ymÄ atmesti.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama nustatyti vaiko laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, nurodo skirtingas gyvenamÄ sias vietas, todėl Å¡iai dienai nėra aiÅ¡ki ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta. Taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovė neteikia ieÅ¡kinio, tačiau praÅ¡o pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri nustatyta teismo sprendimu, teismo sprendimÄ gali pakeisti tik kitas teismo sprendimas. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos gydymo pažymos matyti, kad pacientė gydysis iki gegužės pabaigos, todėl ji net fiziÅ¡kai negali pasirÅ«pinti vaiku ir jį prižiÅ«rėti.

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ tėvo laikinÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, mokamÄ jai, tačiau fiziÅ¡kai vaikas nebuvo perduotas ieÅ¡kovei – vaikas nuo 2021 m. balandžio 19 d. laikinai gyvena močiutės A. V. namuose. Be to, ieÅ¡kovė nutylėjo faktÄ , kad pati nėra pajėgi iÅ¡laikyti vaikÄ , antstolė daugiau nei dvylika mėnesių negali iÅ¡ieÅ¡koti teismo priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovės, o nuo 2020 m. vasario mėnesio iÅ¡mokÄ už skolininkę skyrė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei buvo gautos lėšos iÅ¡ skolininkės tik pardavus visÄ ieÅ¡kovei priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ .

Å iuo metu dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos ir situacijos vertinimo dirba mobilioji komanda, o vėliau – atvejo vadyba, todėl jos turi pateikti iÅ¡vadas. Nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiais, kad pas tėvÄ yra nesaugi aplinka. Pažymėjo, kad vaikas laikinai apgyvendintas pas močiutę AuÅ¡rÄ tik dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, tačiau joks konkretus pažeidimas nustatytas nebuvo. Manė, kad vaiko laikino apgyvendinimo akto priėmimo procedÅ«ra buvo neteisėta, be teismo sprendimo, priimta vienaÅ¡aliÅ¡kai tik vienos darbuotojos.

Vaikas pamokų metu buvo laikinai paimtas iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos be perspėjimų, atsakovas nebuvo supažindintas su jokia informacija, net prieÅ¡ iÅ¡vežant vaikÄ iÅ¡ namų, nebuvo suraÅ¡yta jokio laikino apgyvendinimo akto, su kuriuo galėtų susipažinti. Tik po vaiko laikinojo apgyvendinimo buvo gauta informacija apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ ir laikinai pakeistÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vėliau, atvykus Tarnybos darbuotojoms, jos su atsakovu kalbėjosi grubiai ir nemandagiai, nesuteikdamos informacijos ar normalaus paaiÅ¡kinimo, neleisdamos susipažinti su informacija, todėl atsakovas nesutiko darbuotojų įsileisti.

Darbuotojoms sudarė galimybę pasikalbėti su vaiku. Atsakovo nuomone, darbuotojos vadovavosi savo emocijomis surašydamos pranešimus, nes yra įsižeidusios, kad į jas nebuvo žiūrima. Pabrėžė, kad šiuo metu dėl Covid vaikai nelanko mokyklų, taip pat ir neveikia norimi būreliai, todėl darbuotojų klausimai apie lankomus būrelius buvo nelogiški. Atsakovo pokalbis su darbuotojomis niekaip negali kelti vaikui pavojaus sveikatai ir gyvybei.

5. Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ , 2021 m. balandžio 19 d. informacijÄ apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , 2021 m. balandžio 19 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktÄ , 2021 m. balandžio 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketÄ bei papildomai pateikė 2021 m. gegužės 11 d. Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktÄ . IÅ¡vadoje nurodyta, jog Tarnyboje iki 2021 m. kovo mėn. nebuvo gaunama pakartotinių tėvų ir / ar trečiųjų asmenų praneÅ¡imų apie galimus nepilnamečio A.

Z. teisių pažeidimus. Tarnyboje 2021 m. kovo 29 d. buvo gautas ieÅ¡kovės skundas, kuriame motina teigė, kad tėvas netinkamai rÅ«pinasi sÅ«numi, naudoja psichologinį smurtÄ vaiko atžvilgiu, kliudo vaiko santykiams su motina, o 2021 m. balandžio 1 d. gautas policijos praneÅ¡imas dėl namuose tarp vaiko ir tėvo kilusio konflikto. Nurodė, kad, atlikus vaiko situacijos vertinimÄ (2021 m. balandžio 22 d. anketa Nr. 1VSV-897), buvo nustatyta, kad vaikas Å¡eimoje galimai patiria fizinį ir psichologinį smurtÄ , iÅ¡sako nenorintis likti gyventi su tėvu, jo bijo, taip pat specialistai pastebėjo vaiko tėvo agresijÄ , nebendradarbiavimÄ , artimo ryÅ¡io tarp sÅ«naus ir tėvo nebuvimÄ , akivaizdų tėvų tarpusavio prieÅ¡iÅ¡kumÄ , vaikas patiria mokymosi ir elgesio sunkumų mokykloje, dažnai praleidžia pamokas, vaikas greitai susierzina, tada pasireiÅ¡kia neigiamos emocijos, kurios kartais perauga į konfliktus su kitais vaikais, į fizinės jėgos panaudojimÄ .

Pažymėjo, jog berniukas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, kurių tinkamas tenkinimas nėra deramai užtikrinamas (rekomenduojama specialioji pedagoginė pagalba, tačiau lankėsi kelis kartus, buvo rekomenduojama psichologinė pagalba, tačiau tėtis nesikreipė). Dėl nurodytų rizikos veiksnių buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiÅ«ros priemonę apgyvendinant vaikÄ laikinai prižiÅ«rinčio asmens gyvenamoje vietoje. Bendraudamas su Tarnybos specialistais, 2021 m. balandžio 9 d.

Aistis atrodė liÅ«dnas, tačiau kalbėjo noriai, kartais susigraudindavo. Berniukas teigė, kad santykiai su mama „gerai, su tėvu negerai, nesirÅ«pina manimi“, „visÄ laikÄ sako paruoÅ¡k pamokas ir pamokose bÅ«ti, o taip nei mes bendraujam, nei jis rÅ«pinasi manimi“. Nurodė, jog vaikas pasakojo, kad norėtų kažkur nuvykti kartu, tėvas „visÄ laikÄ telefone, arba prie kompo sėdi, dirba“. Berniuko teigimu, jis turi savo kambarį, teigė, kad drabužius perka ieÅ¡kovė.

Vaikas pasakojo, kad dažnai praÅ¡o tėvo nuvažiuoti pas močiutę, tėvas atsikalbinėja, sakydamas, kad karantinas, neleidžia susitikti. Nori gyventi su mama, su tėvu jokio ryÅ¡io neturi, taip pat vaikas nurodė, kad Klaipėdoje nedaug draugų turi, taipogi mokyklÄ lanko Vilniuje (dabar nuotoliniu bÅ«du). Vaikas teigė, kad tėvas jį augina dėl pinigų, nekalbina, niekur nevažiuoja, nebendrauja, drabužių neperka. Teigė, kad laisvalaikį ir laisvÄ laikÄ praleidžia su draugais, tėvas nedraudžia.

Vaikas paprašė verkdamas, kad Tarnybos specialistai nesakytų tėvui, kad su juo kalbėjo nes „tėvas pradės rėkti“. Su vaiku taip pat kalbėtasi 2021 m. balandžio 16 d., vaiko tėvo gyvenamojoje vietoje (už durų stovėjo vaiko tėvas, klausėsi pokalbio), todėl vaikas buvo iÅ¡gÄ sdintas, bet specialistams sakė, kad „viskas gerai, nieks nemuÅ¡a“, tačiau tyliai paklausus, ar nieko nepasikeitė nuo praeito pokalbio, vaikas linktelėjo galva, kad viskas taip pat blogai.

6. Papildomai nurodė, jog Tarnybos specialistams 2021 m. balandžio 19 d. vežant vaikÄ pas senelę, kurios namuose jam nustatyta laikinoji priežiÅ«ra, berniukas atrodė patenkintas ir laimingas, mielai išėjo iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos su pareigÅ«nais, teigdamas, kad džiaugiasi, kad tai įvyko taip greitai. Teigė, kad žino, kur Å¡iuo metu yra mama, žino ir sutinka vykti pas senelę, lauks, kada mama grįš iÅ¡ ligoninės, teigė, kad kalbėjo su mama telefonu, iÅ¡sakė manantis, kad mamos sveikata pablogėjo „dėl nervų“.

Tarnyba pažymėjo, kad vaiko situacijos vertinimo metu su motina buvo bendrauta tik nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, nes moteris buvo gydoma ligoninėje. Dėl Å¡ios priežasties apsilankyti moters namuose bei iÅ¡tirti jos gyvenimo ir buities sÄ lygas negalėjo ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste specialistai. Bendravimas su tėvu vaiko situacijos vertinimo metu buvo sudėtingas, telefonu kviečiamas atvykti į TarnybÄ , atvykti atsisakė, lankantis namuose, neleido Tarnybos specialistams įeiti į gyvenamÄ jÄ vietÄ , kalbėdamas žiÅ«rėjo į grindis, kalbėjo įžūliai, nemandagiai.

Pavykus tėvÄ Ä¯kalbėti leisti pasikalbėti su vaiku, stovėjo už durų ir klausėsi pokalbio, dėl to vaikas nesijautė saugiai, o priėmus sprendimÄ taikyti vaiko lakiosios priežiÅ«ros priemonę ir atvykus paimti vaikÄ 2021 m. balandžio 19 d., 10.00 val. tėvo gyvenamojoje vietoje, tėvas sakė, kad vaiko neduos, nuolat kalbėjo telefonu su moterimi, galimai jo advokate, kuri jam įsakmiai nurodinėjo vaiko Tarnybos specialistams neduoti. Siekdami iÅ¡vengti didesnio konflikto, Tarnybos specialistai į pagalbÄ rimčiai užtikrinti iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus.

7. Tarnyba nustatė vaiko apsaugos poreikį ir ieÅ¡kovės sÅ«nui pritaikė vaiko laikinosios priežiÅ«ros priemonę, kreipėsi į VO „Gelbėkit vaikus“, teikiančiÄ atvejo vadybos paslaugas atsakovo ir vaiko gyvenamosios vietos seniÅ«nijÄ dėl atvejo vadybininko paskyrimo ir sudarė mobiliÄ jÄ komandÄ intensyviai pagalbai į krizę patekusiai Å¡eimai teikti. Pažymėjo, kad priemonės parinkimo metu Tarnybai buvo žinoma, jog motina ieÅ¡kovė yra ligoninėje, tačiau moteris ketino netrukus iÅ¡eiti iÅ¡ gydymo įstaigos ir atvykti į Vilnių, drauge su vaiku gyventi laikinai prižiÅ«rinčio asmens namuose, ir tik vėliau paaiÅ¡kėjo, kad moteris turi tęsti gydymÄ reabilitacijoje, todėl faktiÅ¡kai vaikas pas laikinai prižiÅ«rintį asmenį bus vienas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPÄ®) nuostatomis, Tarnybos mobilioji komanda 2021 m. gegužės 15 d. Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjui pateikė motyvuotÄ siÅ«lymÄ Nr. 1TSD-1897 tęsti laikinosios priežiÅ«ros priemonės ieÅ¡kovės vaikui taikymÄ .

8. Mobiliosios komandos siÅ«lyme nurodyta, kad jos darbo metu, siekiant maksimaliai įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ , specialistės organizavo susitikimus su atsakovu, nepilnamečiu A. Z., laikinai prižiÅ«rinčiu asmeniu. Bendravo su vaiko motina ieÅ¡kove, 2021 m. balandžio 26 d. informavo, jog su specialistais susitikti negali, nes tęsia reabilitacinį gydymÄ Palangoje, tačiau sutiko elektroniniu paÅ¡tu atsiųsti patvirtintÄ sutikimÄ priimti intensyviÄ mobiliosios komandos specialistų pagalbÄ Å¡eimai.

Pažymėjo, jog po gauto sutikimo, su ieÅ¡kove buvo mėginta susisiekti telefonu, tačiau moteris neatsiliepdavo ir neperskambindavo. 2021 m. gegužės 11 d. ieÅ¡kovė informavo, jog pasibaigus gydymui, yra pasiryžusi atvykti į Vilnių pas sÅ«nų, nori spręsti esamÄ situacijÄ , pergyvena dėl vaiko saugumo, nori visapusiÅ¡kai dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Tarnyba nurodė, jog tėvas sutiko priimti mobiliosios komandos specialistų pagalbÄ , aptarinėjo susidariusiÄ situacijÄ Å¡eimoje, santykius su sÅ«numi bei galimus problemos sprendimo bÅ«dus.

Pokalbių metu su atsakovu pastebėta, jog vyras neįvertina situacijos rimtumo, neigia ir nelaiko teisinga Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodomÄ informacijÄ . Vyras atkreipė dėmesį, jog policijos iÅ¡kvietimų jo gyvenamuoju adresu buvo daug, tačiau nei vienas iÅ¡kvietimas nepasitvirtino, ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti. Vyras teigė, jog niekada nenaudojo nei fizinio, nei psichologinio smurto sÅ«naus atžvilgiu bei pažymėjo, jog, jo manymu, ieÅ¡kovė nuteikinėja sÅ«nų jo atžvilgiu, siekdama jai naudingo tikslo, nes moteris nemoka iÅ¡laikymo vaikui, turi nemaÅ¾Ä Ä¯siskolinimÄ antstoliams.

Mobiliosios komandos specialistai darbo metu pastebėjo, jog į klausimus, susijusius su vaiko, tėvo bei kartu gyvenančios senelės santykių, laisvalaikio praleidimo, papildomo užimtumo, vyras vengė atsakyti tiesiogiai, nukreipdavo kalbÄ apie vaiko motinÄ bei jos nesidomėjimÄ vaiku praeityje. Pastebėta, jog priimant sprendimus dėl mažamečio papildomo užimtumo, ugdymosi, auklėjimo proceso bei priimant kitus svarbius klausimus vaiko gyvenime, tėvas linkęs vadovautis savo nuožiÅ«ra, teigdamas, jog buvo mėginta kalbėtis su ieÅ¡kove, tačiau dialogas neįvyksta.

Atsakovas pažymėjo, jog praeityje yra baigęs Pozityvios tėvystės įgÅ«džių ugdymo mokymus. Tarnybos iÅ¡vadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Tarnyba Å¡iuo metu negali teismui pateikti iÅ¡vados dėl praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakyti ar yra kilusi bÅ«tinybė nedelsiant keisti teismo sprendimu nustatytÄ A. Z. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Akcentavo, kad vaikui nustatytas apsaugos poreikis ir taikyta laikinoji priežiÅ«ros priemonė savaime nereiÅ¡kia, kad vaikas apskritai nebegali gyventi su tėvu.

PrieÅ¡ingai, mobiliosios komandos specialistų teikiama intensyvi individuali konsultacinė ir (ar) kitokia psichologinė, socialinė pagalba į krizę patekusiai Å¡eimai ir (ar) vaikui, siekiant padėti Å¡eimai ir (ar) vaikui suvaldyti krizę, identifikuoti ir (iÅ¡)spręsti iÅ¡kilusias problemas, kad tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų galėtų užtikrinti vaiko poreikių patenkinimÄ , sudaryti sÄ lygas vaikui vystytis ir gyventi saugioje aplinkoje. Be to, Tarnyba neturėjo galimybės apsilankyti motinos gyvenamoje vietoje ir iÅ¡tirti jos aplinkos sÄ lygas, taip pat iki Å¡iol praktiÅ¡kai nevyko specialistų darbas su motina.

Tarnybos nuomone, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendimÄ tikslingiausia atidėti iki baigsis vaiko laikinoji priežiÅ«ra, apytikriai birželio pabaigoje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-17788-1102-2021 atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, jog vaiko gyvenamosios vietos klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas Å¡ioje byloje reiÅ¡kia ne praÅ¡ymÄ nustatyti vaiko laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , o praÅ¡ymÄ pakeisti nustatytÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (keitimas) byloje nėra savitikslis, asmeniui, praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo bÅ«tinybę bei pagrįsti, kad jų nepritaikius, bus pažeisti vaiko ar vieno iÅ¡ tėvų interesai.

11. IÅ¡ byloje esančio medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡o nustatęs ieÅ¡kovės sveikatos sutrikimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bei ar turi galimybę sudaryti nepilnamečiui vaikui tinkamas gyvenimui ir vystymuisi sÄ lygas.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neturi pakankamai teisinio ir faktinio pagrindo, laikydamasis įstatymo nustatytų terminų, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, tenkinti ieškovės prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

13. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas, jog atsakovas jai mokėtų vaiko laikinÄ iÅ¡laikymÄ , nėra pareikÅ¡tas vaiko interesais. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi trijų metų senumo įrodymais, kurie neatitinka dabartinės situacijos, todėl pirmosios instancijos teismas suklydo, vertindamas naujai pateiktas bylos aplinkybes. 14.2. Pirmosios instancijos teismas supriešino dvi teisės taikymo taisykles: teigė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas jau yra išspręstas, tačiau vėliau konstatavo, kad sprendimas nėra įgijęs res judicata galios. 14.3. Be to, nepagrįstai sutapatintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. 14.4.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi gydydamasi negalėjo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. 14.5. Vaikas iÅ¡ tiesų buvo perduotas ieÅ¡kovei, tačiau, jai Å¡iuo metu gydantis, vaikas laikinai perduotas ieÅ¡kovės motinai, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vaikas nėra perduotas ieÅ¡kovei, yra nepagrįsta. 14.6. IeÅ¡kovė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, paaiÅ¡kina, kad Å¡iuo metu jau nebesigydo ligoninėje, jos sveikatos bÅ«klė yra žymiai pagerėjusi, todėl ji pati gali ir geba pasirÅ«pinti sÅ«numi, užtikrinti jam tinkamas buities ir gyvenimo sÄ lygas, sveikatos priežiÅ«rÄ , ugdymÄ .

Atsižvelgiant į minėtÄ aplinkybę, teismas, vadovaudamasis vaiko interesų virÅ¡enybe, turi taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

15. Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. IeÅ¡kovė vaikÄ nuteikinėja prieÅ¡ tėvÄ ir veikia prieÅ¡ingai vaiko interesams. 15.2. PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, vaikui pavojaus nebuvo ir vaikui nustatytas apsaugos poreikis pagal vienos Tarnybos darbuotojos nuomonę nereiÅ¡kia, kad vaikas nebegali gyventi su tėvu, t. y. atsakovu. 15.3. IeÅ¡kovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, klaidino teismÄ ir Tarnybos darbuotojus, nukreipdama į jos negyvenamas vietas.

Be to, nebendravo telefonu su Tarnybos darbuotojais, neatsiliepdavo ir neperskambindavo. 15.4. IeÅ¡kovė bando manipuliuoti ir įtikinti, kad atsakovas prieÅ¡ vaikÄ naudoja fizinį smurtÄ , nepateikdama jokių įrodymų, nes tokio atvejo niekada nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, o fizinis smurtas yra tik ieÅ¡kovės fantazijų vaisius. 15.5. Atsakovas dėl Covid-19 susidariusios situacijos vienÄ kartÄ pasigamino alaus, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis yra pijokas. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad atsakovas sukelia nesaugiÄ aplinkÄ vaikui, kad piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais.

PrieÅ¡ingai, pati ieÅ¡kovė yra piktnaudžiavusi alkoholiu, vaikas jai neÅ¡davo į voniÄ alaus, už kÄ gaudavo atlygi eurais. 15.6. IeÅ¡kovė pati yra kažkieno iÅ¡laikytinė, nesugeba pati savęs iÅ¡laikyti, dėl neiÅ¡mokėto kredito turėjo parduoti kotedÅ¾Ä Karklėje, todėl negalės pasirÅ«pinti ir vaiku. Taip pat abejotina dėl ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės, kadangi ji niekaip negali prisiminti, kur gyvena. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų prijungimo.

16. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ prie bylos prijungti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2021 m. birželio 22 d. Vaiko laikinosios priežiÅ«ros nutraukimo aktÄ Nr. 1LPN-143.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateikto įrodymo turinį, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡is naujai pateiktas įrodymas turi reikÅ¡mę pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taigi, ir skundžiamos nutarties pagrįstumo. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, atsakovo praÅ¡ymas dėl papildomo įrodymo prijungimo prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos tenkinamas. Dėl bylos esmės.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

22. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemÄ LITEKO, nustatyta, kad nepilnamečio ieÅ¡kovės ir atsakovo vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015, kuriuo teismas tenkino ieÅ¡kovės ir atsakovo praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, santuokÄ nutraukė, patvirtino 2015 m. gegužės 3 d. sutartį, kurioje atsakovas kartu su ieÅ¡kove sulygo, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu.

23. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018 netenkino ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1305-340/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

24. IÅ¡ Tarnybos į bylÄ pateiktų dokumentų nustatyta, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lankė (duomenys neskelbtini) klasę Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Atsakovas, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gyvena su savo motina O. Z. jai priklausančiame 3 kambarių bute, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bute vaikui skirtas atskiras kambarys.

25. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡ytas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, atmetė praÅ¡ymÄ .

26. IeÅ¡kovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, atskirajame skunde iÅ¡ esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino nurodytas naujas aplinkybes, kadangi rėmėsi trijų metų senumo įrodymais. Teigia, kad prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes gydydamasi negalėjo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kovė nurodo, jog Å¡iuo metu nebesigydo ligoninėje, jos sveikatos bÅ«klė yra žymiai pagerėjusi, todėl ji pati gali ir geba pasirÅ«pinti sÅ«numi.

27. Atsakovas nesutikimÄ su ieÅ¡kovės atskiruoju skundu grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad ieÅ¡kovė nuteikinėja Å¡alių nepilnametį sÅ«nų prieÅ¡ atsakovÄ , atskirojo skundo argumentai neatitinka tikrovės. Dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡eimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos sureguliavimÄ . CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

30. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ , bÅ«tina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta, pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų. Teismui bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesÄ ir ar vaikas buvo iÅ¡klausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

31. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl vėliau teismo tvarka vaiko gyvenamoji vieta gali bÅ«ti keičiama. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas suprieÅ¡ino teisės taikymo taisykles. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas iÅ¡spręstas, o ne pateikė taisyklę, kuri reiÅ¡kia, kad tokia tvarka negali bÅ«ti keičiama.

32. Nagrinėjamos bylos atveju susiklostė tokia situacija, kuomet ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ jos ir atsakovo nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu. IeÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi trijų metų senumo įrodymais, taip klaidingai įvertindamas byloje nurodytas naujas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo atskirojo skundo argumentu nesutinka.

33. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

34. Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

35. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).

36. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Ä®rodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis).

Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog savo teiginiams pagrįsti ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nepateikė reikalingų objektyvių įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas bÅ«tų galėjęs įsitikinti, jog iÅ¡ tiesų yra atsiradęs pagrindas pakeisti Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes pateiktų įrodymų kontekste. Viena vertus, ieÅ¡kovė kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra pateikusi Å¡iuos priedus, reikÅ¡mingus nagrinėjamam klausimui:

1) Tarnybos 2021 m. balandžio 19 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktÄ Nr. 1VLA-262; 2) 2021 m. balandžio 20 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä ;

3) Palangos reabilitacinės ligoninės pažymÄ . Kita vertus, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nėra galimybės patvirtinti jos praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų jo normaliam vystymuisi, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių duomenų neabejotinai patvirtinama aplinkybė, jog atsakovas sutiko priimti Tarnybos mobiliosios komandos specialistų pagalbÄ , su jais aptarė Å¡eimoje susiklosčiusiÄ situacijÄ , savo tarpusavio santykius su nepilnamečiu sÅ«numi bei galimus problemos sprendimo bÅ«dus. Duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę, jog atsakovas naudoja fizinį ir psichologinį smurtÄ prieÅ¡ Å¡alių nepilnametį sÅ«nų, byloje nepateikta, atsakovo atžvilgiu nėra atliekamas ikiteisminis tyrimas, jam nėra pareikÅ¡ti įtarimai.

38. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė, kaip pati nurodžiusi, gydėsi Palangos reabilitacinėje ligoninėje. IÅ¡ 2021 m. balandžio 20 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, jog ieÅ¡kovei diagnozuotas smegenų infarktas dėl nepatikslinto smegenų arterijų užsikimÅ¡imo arba susiaurėjimo (4 punktas). Be to, iÅ¡ bylos duomenų nėra galimybės nustatyti tikrosios ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos adreso, kurioje ji galėtų užtikrinti saugiÄ ir normaliam savo ir atsakovo nepilnamečio sÅ«naus vystymuisi reikalingÄ aplinkÄ . Kadangi ne tik atsakovas, bet ir ieÅ¡kovė turi užtikrinti savo nepilnamečio vaiko materialų iÅ¡laikymÄ , svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovė gauna pajamas ar turi reikÅ¡mingo turto, iÅ¡ kurio galėtų užtikrinti nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymÄ ir jo bÅ«tinųjų poreikių tenkinimÄ .

39. Nagrinėjamu atveju siekiant ieÅ¡kovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko Å¡eimos aplinkos pakeitimo, turėtų bÅ«ti nustatyta, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų jo normaliam vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikus įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės nurodytÄ atsakovo elgesį Å¡alių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, aplinka, kurioje vaikas Å¡iuo metu gyvena, t. y. su savo tėvu atsakovu, laikytina tinkama jo vystymuisi ir nenustatyti pagrindai, siekiant nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus interesų užtikrinimo, jo dabartinės aplinkos keitimui.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaip teisingai iÅ¡ esmės pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vaiko interesai nelygÅ«s vaiko norams, kurie gali atsirasti dėl kitų asmenų neigiamos įtakos. Remiantis prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje e2-3581-897/2018, darytina iÅ¡vada, jog Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus nuomonė apie savo tėvÄ atsakovÄ yra susiformavusi iÅ¡skirtinai dėl ieÅ¡kovės elgesio (žaislų pirkimas, nuolaidžiavimas ir kt.), kuriuo ieÅ¡kovė neabejotinai siekė įgyti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus palankumÄ .

Pati ieškovė duomenų, paneigiančių jau nustatytus faktus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepateikė. Taip pat iš esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovės sveikatos būklė yra tinkama šalių nepilnamečio sūnaus auginimui, rūpinimuisi ir pozityvios aplinkos normaliam vystymuisi užtikrinti.

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja pati sau. Tiek praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde ieÅ¡kovė nurodžiusi, jog dėl savo sveikatos bÅ«klės negalėjo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kadangi gydėsi Palangos reabilitacinėje ligoninėje. Tuo pačiu ieÅ¡kovė atskirajame skunde nurodo, jog Å¡iuo metu jau nebesigydo ligoninėje, jos sveikatos bÅ«klė yra žymiai pagerėjusi, todėl ji pati gali ir geba pasirÅ«pinti sÅ«numi, užtikrinti jam tinkamas buities ir gyvenimo sÄ lygas, sveikatos priežiÅ«rÄ , ugdymÄ . Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemÄ LITEKO, nustatyta, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio, kurio patenkinimo atveju siekė laikinųjų apsaugos priemonių, kaip bÅ«simo jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo, ir kurio pateikimui pagrindinė kliÅ«tis buvo jos gydymasis Palangos reabilitacinėje ligoninėje, nėra pateikusi.

41. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad yra iÅ¡nykusios ir ieÅ¡kovės deklaratyviai nurodytos aplinkybės dėl pavojaus Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui buvimo. IÅ¡ atsakovo į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ pateikto 2021 m. birželio 22 d. Vaiko laikinosios priežiÅ«ros nutraukimo akto Nr. 1LPN-143 matyti, kad iÅ¡nyko priežastys, dėl kurių nustatytas Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus apsaugos poreikis, ir nebėra realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei Å¡eimoje. Dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo.

42. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindų pakeisti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties.

43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

44. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

45. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas nutaria: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rosita Patackienė