67db0ac5-e06c-4591-9c14-e1c829219ff2 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja JPranešėja Rimvida Zubernienė                Civilinė byla Nr. 2A-519-112/2015Teisėja Diana Vercinskė                 Proceso Nr.2-10-3-00391-2014-6Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       44.2.4.1; 93.2.20; 95.3;121.14; 121.18; 121.20; 121.21.

 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. gegužės 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. bei atsakovų I. P. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R.

Å . ieÅ¡kinį atsakovams V. P. ir I. P., tretiesiems asmenims P. P. ir A. S. dėl žalos atlyginimo ir pagal trečiojo asmens P. P. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovės R. Å . atstovas V. Rutavičius palaiko ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų V. P. ir I. P. solidariai 1950 Lt žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo P. P. yra kaltas dėl autoįvykio, kurio metu apgadinta ieÅ¡kovei R.

Å . priklausanti transporto priemonė. Trečiojo asmens P. P. kaltė patvirtinta nutarimu dėl administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo, nes autoįvykio kaltininkas trečiasis asmuo P. P. dėl amžiaus negalėjo bÅ«ti administracinio teisės pažeidimo subjektu. Mano, kad trečiojo asmens P. P. kaltė aiÅ¡ki ir nenuginčyta, todėl jis turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovės R. Å . turtui padarytÄ Å¾alÄ . Trečiajam asmeniui P. P. neturint turto ir pajamų žalos atlyginimo pareiga tenka trečiojo asmens P. P. atstovams pagal įstatymÄ â€“ atsakovams V.

P. ir I. P..Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad jie neturi pareigos atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei. Teigė, kad atsakovu turėjo bÅ«ti P. P.. Prašė tenkinti savarankiÅ¡kus trečiojo asmens P. P. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ trečiojo asmens A. S.. Palangos miesto apylinkės teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė iÅ¡ atsakovų V. P. ir I. P. solidariai 1950 Lt žalos atlyginimo, 72 Lt žyminio mokesčio, 1400 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir 20 Lt kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei R.

Å .. Trečiojo asmens P. P. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atmetė. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo P. P., pagal administracinėje byloje surinktus objektyvius duomenis, yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo. Sugadinto automobilio vairuotojos trečiojo asmens A. S. veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 4 d. nepradėta, nes autoįvykio kaltininkas trečiasis asmuo P. P. eismo įvykio metu nebuvo 16 metų amžiaus.

Minėtas nutarimas nebuvo apskųstas. Teismas, įvertinęs tai, kad trečiajam asmeniui P. P. yra suėję 16 metų, tai, kad jis neturi pajamų, konstatavo, kad už padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti jo atstovai pagal įstatymÄ , ir, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių atsakovai bÅ«tų atleisti nuo civilinės atsakomybės, iÅ¡ jų priteisė žalos atlyginimÄ . Žalos dydis, anot teismo, yra pagrįstas ir teisingas. Remdamasis tais pačiais argumentais, teismas atmetė trečiojo asmens savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ trečiojo asmens A.

S.. Teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nes dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra detaliai apskaičiuotos, t. y. ne visiÅ¡kai pagrįstos. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-12-04 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir papildomai solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti ieÅ¡kovės naudai 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų bei 3553,45 Lt kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys patirtas iÅ¡laidas.

Byloje yra pateikta vertinimo ataskaita, už kurios sudarymÄ sumokėjo 350 Lt (b. l. 30–31). Iki ieÅ¡kinio pateikimo atsakovams buvo siųstas pasiÅ«lymas geruoju atlyginti žalÄ , paÅ¡to iÅ¡laidos sudaro 3,45 Lt (b. l.

32) Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos buvo neiÅ¡vengiamos, todėl teismas jų nepagrįstai nepriteisė. Nesutinka su teismu, jog atstovavimo iÅ¡laidos pagrįstos ne visos, be to, nesutinka su teismu, kad jos dubliuojasi. Detalus apskaičiavimas pagal 2014-03-25 (200 Lt) ir 2014-09-02 (1500 Lt) kvitus yra suraÅ¡ytas 2014-09-23 ir pateiktas byloje (b. l. 11). Likusi suma sumokėta iÅ¡raÅ¡ant 2014-09-02 kvitÄ (1500 Lt). Taip pat pateikti įrodymai dėl turėtų papildomų atstovavimo iÅ¡laidų. Atsakovai atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodo, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ , pažeidimas neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimo teisingumui, kadangi net ir iÅ¡taisius Å¡iÄ procesinę klaidÄ , skundžiamas teismo sprendimas liktų neteisėtas ir nepagrįstas iÅ¡ esmės, nes apeliacinės instancijos teismui pripažinus sprendimÄ neteisėtu, ieÅ¡kovės keliamas klausimas netenka prasmės.Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo                2014-12-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o trečiojo asmens P. P. reikalavimus grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti apeliantams turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Teigia, jog teismas neužtikrino tinkamo teisminio proceso. Nurodo, kad ieÅ¡kovė netinkami nurodė Å¡alis, o teismas nepasiÅ«lė nurodyti tinkamus atsakovus, kuriems pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį atsiranda civilinė atsakomybė. Be to, teismas nebuvo nuoseklus. Parengiamajame teismo posėdyje iÅ¡kėlė klausimÄ dėl tinkamų atsakovų, bet vėliau Å¡io klausimo nesprendė, nereagavo į atsakovų nurodytus argumentus. Pasak apeliantų, tinkamo proceso neužtikrinimas sÄ lygojo netinkamÄ CK 6.276 straipsnio aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ .

Vadovaudamiesi CK 6.276 straipsnio 3 dalimi, mano, kad teismas privalėjo nurodyti, kad sprendimo vykdymas atsakovams galioja iki P. P. pilnametystės.Teigia, kad teismas pažeidė ir procesinės teisės normas – nepilnamečio civilinės atsakomybės klausimÄ byloje sprendė nesant nepilnamečiui byloje atsakovu. Nesant jokio teisinio pagrindo, teismas nustatinėjo trečiojo asmens P. P. kaltę kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , nors jis byloje nebuvo patrauktas atsakovu. Nurodo, kad teismas pažeidė ir CPK 178 straipsnį, nes trečiajam asmeniui, pareiÅ¡kusiam savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , suvaržė procesinę teisę laisvai teikti įrodymus – atmetė praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę.

Nepagrįstai administracinės bylos duomenis pripažino prejudiciniais faktais, todėl buvo pažeista CPK 182 straipsnio 2 dalis. Taip pat teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, visiškai netyrė ir nepasisakė dėl trečiojo asmens pateiktų įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens A. S. kaltę dėl eismo įvykio, – eismo įvykio schemos. Apeliantas taip pat mano, kad teismas pažeidė ir CPK 270 straipsnį, sprendime nepasisakė dėl atsakovų ir trečiojo asmens, teikusio savarankiškus reikalavimus, argumentų.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti jų apeliacinį skundÄ ir tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ â€“ pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. PraÅ¡o solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nesutinka su atsakovais, kad teismas neužtikrino tinkamo proceso. PrieÅ¡ingai, teismas siÅ«lė keisti Å¡alis, tračiau tai yra ieÅ¡kovo prerogatyva, todėl Å¡alys nebuvo keistos. Teismas taip pat neprivalėjo sprendime nurodyti, kad atsakovų prievolė yra iki P. P. pilnametystės, nes skolininkai gali bÅ«ti pakeičiami ir vykdymo procese.

Nesutinka ir su tuo, jog teismas nepagrįstai nustatinėjo nepilnamečio kaltę, nors jis nebuvo byloje atsakovu, ir teigia, kad nustatant nepilnamečio atstovų pagal įstatymÄ atsakomybę, pirmiausia turi bÅ«ti nustatoma paties nepilnamečio kaltė. Dėl rėmimosi administracinės teisenos byloje priimtu nutarimu teigia, kad negalima nuvertinti kitų organų priimtų galutinių sprendimų, nes ir jie pagal savo kompetencijÄ vykdo teisingumÄ , o teismas vėliau Å¡iuos sprendimus patikrina, jei buvo apskųsti.

Nagrinėjamu atveju nutarimas, kuriuo trečiasis asmuo P. P. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, nebuvo apskųstas. Jeigu nutarimas neturi prejudicinės galios, tuomet Å¡is dokumentas turi oficialaus raÅ¡ytinio dokumento įrodomÄ jÄ galiÄ . Dėl trečiojo asmens savarankiÅ¡ko reikalavimo nurodė, kad įrodinėdamas neturtinę žalÄ , įrodinėjo, kad dėl eismo įvykio kalta A. S., t. y. įrodinėjo savo nekaltumÄ , todėl privalėjo teikti visus tai patvirtinančius įrodymus. Be to, pažymėjo, kad savarankiÅ¡kas reikalavimas pareikÅ¡tas ne tam asmeniui.

Turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“. Atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Dėl teismo vaidmens sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal ieÅ¡kinį – Å¡alies nustatymo klausimÄ Byloje ginčas iÅ¡ esmės yra dėl to, kad teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinį vien dėl atsakovų, kurie yra nepilnamečio vaiko atstovai pagal įstatymÄ , nes jie už nepilnamečio žalÄ atsako tik esant nepilnamečio civilinės atsakomybės pagrindams.

Pasak atsakovų, CK 6.276 straipsnis nenumato savarankiÅ¡kos tėvų atsakomybės, todėl atsakovu turėjo bÅ«ti patrauktas ir nepilnametis. Jo atsakovu nepatraukus, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas. IeÅ¡kovė mano, kad nustatant atstovų pagal įstatymÄ atsakomybę, pirma nustatoma paties nepilnamečio atsakomybė, kurios nustatymo nelemia jo procesinė padėtis.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-06-18 autoįvykio metu apgadinta ieÅ¡kovei R. Å . priklausanti transporto priemonė „Kia Shuma“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuriÄ autoįvykio metu vairavo trečiasis asmuo A. S.. 2014 m. sausio 16 d. nutarimu dėl administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 131 str. 4 d. nepradėta, nes autoįvykio kaltininkas trečiasis asmuo P. P. eismo įvykio metu nebuvo 16 metų amžiaus, todėl jam administracinė teisena negalėjo bÅ«ti pradėta, nes autoįvykio kaltininkas trečiasis asmuo P. P. dėl amžiaus negalėjo bÅ«ti administracinio teisės pažeidimo subjektu (b. l. 37).

Kadangi eismo įvykio metu, kuomet atsirado žala, trečiajam asmeniui buvo 15 metų, todėl priteisiant žalos atlyginimÄ turėtų bÅ«ti taikomos CK 6.276 straipsnio nuostatos. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. IÅ¡ Å¡ios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžiÄ vaikams. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir Å¡ios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK.

Vienas tokių atvejų – tėvų subsidiarioji atsakomybė už jų nepilnamečio nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytÄ Å¾alÄ . Pagal CK 6.276 straipsnio 1 ir 2 dalis tokio amžiaus nepilnametis už savo padarytÄ Å¾alÄ atsako tiesiogiai. Tais atvejais, kai jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Byloje atsakovais patraukti nepilnamečio vaiko atstovai pagal įstatymÄ â€“ tėvai.

Pats eismo įvykyje dalyvavęs nepilnametis byloje patrauktas trečiuoju asmeniu. Sprendimu ieÅ¡kinys tenkintas tik dėl atsakovų – I. P. ir V. P., kurie pagal CK 6.276 straipsnio nuostatas turėtų bÅ«ti tik subsidiarieji atsakovai. Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip teisingumÄ vykdanti institucija, taip pat turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas į civilinio proceso tikslų įgyvendinimÄ . Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti, suprantama, nepažeidžiant konstitucinio teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal ieÅ¡kinį – Å¡alies nustatymo klausimÄ .

Tokia teismo pareiga atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, ji iÅ¡lieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje. Pirmosios instancijos teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiÅ¡kinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims teisę pakeisti netinkamÄ atsakovÄ bei iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alies nepakeitimo procesinius padarinius.

Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-100/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordic investicija“ v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-120/2009). Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v.

UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006). Nustatyta, kad teismas 2014-09-24 parengiamojo teismo posėdžio metu siÅ«lė ieÅ¡kovei patikslinti Å¡alis, nurodė, kad pagal CK 6.276 straipsnį nepilnametis už savo padarytÄ Å¾alÄ atsako tiesiogiai. Tačiau teismas neiÅ¡aiÅ¡kino Å¡alies nepakeitimo procesinių padarinių. Be to, teismas nesiekė atsakovo pakeisti savo iniciatyva, gavęs ieÅ¡kovės sutikimÄ . Pažymėtina, kad tik tuo atveju, kuomet ieÅ¡kovas bet kokiu atveju nesutinka keisti Å¡alies, teismas nagrinėja bylÄ pagal pareikÅ¡tus reikalavimus.

Nustačius, kad teismas nesiekė savo iniciatyva bylos nagrinėjimo metu keisti atsakovo, darytina iÅ¡vada, kad padarytas esminis procesinis pažeidimas, dėl kurio galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla ir kuris negali bÅ«ti iÅ¡taisytas apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, nors teismas ir nurodė, kad trečiasis asmuo P. P. turi byloje bÅ«ti atsakovu, tačiau vadovaudamasis CK 6.276 straipsniu, ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, vertino trečiojo asmens veiksmus. Tačiau nevertino civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo ieÅ¡kinyje patrauktiems atsakovams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos teisės normos 2 dalyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad nepilnamečio tėvai savo vaiko, kuriam yra nuo 14 iki 18 metų, padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti tuo atveju, kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, t. y. tėvai yra subsidiarieji skolininkai. Subsidiarusis skolininkas atsako tik tuo atveju, kuomet pagrindinis skolininkas neatlygina žalos (CK 6.245 str. 5 d.). Dėl įrodymų vertinimoAtsakovai teigia, kad teismas netinkami vertino byloje surinktus įrodymus.

Sutiktina su atsakovais, kad teismas nepagrįstai administracinės teisės pažeidimo byloje priimtÄ nutarimÄ vertino kaip prejudicinį faktÄ , kurio nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatÄ , suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v.

UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.). Prejudicinių faktų taisyklės taikymas neturi bÅ«ti iÅ¡plėstas. Todėl Å¡ios taisyklės neturėtų bÅ«ti taikomos administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų priimtiems sprendimams ir nutarimams. Å ie dokumentai vertintini kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, teismas privalėjo nustatyti visų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ , remdamasis visais byloje pateiktais įrodymais, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai rėmėsi tik nutarimu, priimtu administracinės teisės pažeidimo byloje.

Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovų nepilnametis sÅ«nus, trečiasis asmuo P. P., neturi jokio turto ir negauna uždarbio, tačiau byloje Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, neprašė pateikti duomenų apie turimÄ turtÄ , todėl nepagrįstai padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ remdamasis tik ieÅ¡kovės argumentais, o bÅ«tent pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį byloje, kur praÅ¡oma priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ nepilnamečio, kuriam yra nuo 14 iki 18 metų, tai privaloma tirti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų aplinkybių.

Nustatyti proceso teisės pažeidimai negali bÅ«ti paÅ¡alinti bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nutarus bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui, kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl teismas dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Taip pat dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo pasisakyti dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas iÅ¡ naujo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kad bÅ«tų tinkamai iÅ¡spręsti proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojamas dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas, bei iÅ¡tirti visi byloje pateikti įrodymai (CPK 346 straipsnis 2, 3 dalys). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Rimvida Zubernienė Kolegijos teisėjos                                                                       Jolanta Gailevičienė                                                                                  Raimonda Andrulienė