Legislator Case Law & Legislation
6797ff27-e28f-473e-930d-18335aedb586 AI generated

6797ff27-e28f-473e-930d-18335aedb586 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 6797ff27-e28f-473e-930d-18335aedb586
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarkapaneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumÄ duomenis; reikalauti atlyginti tokiu paskleidimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , yra iÅ¡skiriamas trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo bÅ«das - asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos”, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v.

Legislator headnote

AI generated

6797ff27-e28f-473e-930d-18335aedb586 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Advokato paskirtis – teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad bÅ«tų įvykdytas teisingumas. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000). Atsakovas A. P. paskleidė faktus, jiems yra taikomas tiesos kriterijus, todėl jų teisingumÄ galima lengvai patikrinti. Tokiu bÅ«du nustatant, kad jie neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas nurodo, kad yra video blogų kÅ«rėjas bei tinklaraÅ¡tininkas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-8795-534/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03986-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.1.; 2.6.10.5.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, Sekretoriaujant K.Pečiukaitienei, Dalyvaujant ieÅ¡kovui S. M. ir jo atstovui adv.K.Rugiui, Atsakovo A. P. atstovams adv.Ž. Gulla, adv.J. Petreikiui, VieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. M. ieÅ¡kinį atsakovui A.

P. dėl paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei, žeminančių asmens garbę ir orumÄ , neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas S. M. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad atsakovo A. P. atstovas advokatas J. P. atsakovo vardu 2021-02-04 iÅ¡platino praneÅ¡imÄ Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriams, kuriame paskleisti teiginiai: „S. M. sÄ moningai vieÅ¡ai skelbia netiksliÄ ir neteisingÄ informacijÄ apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieÅ¡kinių skaičių, reiÅ¡kiamų reikalavimų esmę, nutyli apie eilę nagrinėjamose bylose jau priimtų S. M. nepalankių procesinių sprendimų ir t.t.

IeÅ¡kinius Å¡iose bylose mano Klientas pareiÅ¡kė gindamasis savo konstitucines teises ir gindamasis nuo informacinio smurto — sistemingo tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iÅ¡kraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie KlientÄ kÅ«rimo, vieÅ¡o skelbimo komerciniais tikslais, o taip pat nuo nekontroliuojamo tokios informacijos platinimo.“ PraneÅ¡ime nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir pažemino ieÅ¡kovo S. M. garbę ir orumÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. ieÅ¡kovo S. M. patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 1,00 EurÄ .

Ieškovas nurodo, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai:

1) asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarkapaneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumÄ duomenis;

2) reikalauti atlyginti tokiu paskleidimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , yra iÅ¡skiriamas trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo bÅ«das - asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos”, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v.

UAB „ TVprogrupė “, bylos Nr. 3K-3-569/2006). Asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali ginti savo teises, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakingÄ asmenį paneigti tokius duomenis; teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės; priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ . Kiekvienas iÅ¡ Å¡ių gynimo bÅ«dų yra savarankiÅ¡kas, todėl, siekiant ginti pažeistÄ asmens teisę, gali bÅ«ti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo bÅ«dai - praÅ¡oma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba, pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimo.

Nurodo, kad atsakovo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti teiginiai neatitinka tikrovės, žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Å iuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjami du ieÅ¡kiniai. Atsakovas A. P. pateikė praÅ¡ymÄ antstolei kreiptis į teismÄ dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui S. M. bei buvo sulaukta naujų pretenzijų iÅ¡ atsakovo, kuriose buvo praÅ¡oma paneigti ieÅ¡kovo S. M. iÅ¡sakytÄ nuomonę. I. S. M. nurodė, jog tarp Å¡alių susiklosčiusį ginÄÄ nagrinėja trys Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai atskiruose procesuose, o Vilniaus apygardos teisme du teisėjai.

Nurodo, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas S. M. tinkamai, tiksliai bei objektyviai nurodė tarp Å¡alių nagrinėjamus ginčus, pateikdamas ne tik, kad realiÄ faktinę situacijÄ atitinkančias aplinkybes, tačiau ir nurodydamas realius faktus. Visi Å¡ie faktai bei duomenys yra puikiai žinomi atsakovui A. P., nes visose civilinėse bylose dalyvauja ir atsakovas A. P.. Tokiu bÅ«du atsakovas A. P. apie ieÅ¡kovÄ S. M. paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , faktus bei duomenis ir tai, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovas atliko sÄ moningai, nes jam buvo žinoma, jog jo teiginiai neatitinka realios faktinės situacijos ir tiesos.

Atsakovo antras teiginys yra konstatuojamo pobÅ«džio, kadangi jame yra nurodomi konkretÅ«s faktai, nes kategoriÅ¡kai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai yra teigiama bei konstatuojama, jog ieÅ¡kovas naudoja atsakovo atžvilgiu informacinį smurtÄ , t.y. atlieka sistemingÄ tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iÅ¡kraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie atsakovÄ kÅ«rimÄ , vieÅ¡Ä skelbimÄ komerciniais tikslais. Atsakovui yra puikiai žinoma, kad tokie teiginiai negali bÅ«ti skleidžiami kaip faktiniai duomenis, nes kol kas, tai geriausiu atveju yra tik atsakovo A.

P. subjektyvi nuomonė, nes tarp Å¡alių kilę ginčai Å¡iuo pagrindu yra nagrinėjami ir nei vienoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nėra pasisakęs apie A. P. pareikÅ¡tus reikalavimus. Juo labiau, kad bylose nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad sistemingai buvo skleista informacija apie atsakovÄ , kuri neatitinka realios faktinės situacijos ir dargi yra manipuliatyviai iÅ¡kraipyta. Atsakovo iÅ¡platintame praneÅ¡ime, tai yra pateikiami kaip konkretÅ«s faktai, kurie neva egzistuoja.

Pirminis informacijos Å¡altinis yra atsakovas, kurio vardu veikiant, įgaliotas atstovas ir pateikė praneÅ¡imÄ . Tokiu bÅ«du yra konstatuojama, jog buvo veikiama ne tik, kad pagal atsakovo interesus, tačiau atstovaujant atsakovÄ ir veikiant jo vardu bei vykdant jo nurodymus, todėl atstovo traukti į bylÄ nėra pagrindo. Nebent jis nurodytų, kad jis veikė savarankiÅ¡kai, nesuderinęs to su savo klientu, be jo žinios, valios ir pritarimo bei siekdamas naudos savo interesams. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas, kurių nagrinėjimo dalykas – reikalavimai advokato ir advokato padėjėjo veiklai, yra nurodęs, kad teisiÅ¡kai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus, atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jo vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje.

Advokato paskirtis – teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad bÅ«tų įvykdytas teisingumas. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000). Atsakovas A. P. paskleidė faktus, jiems yra taikomas tiesos kriterijus, todėl jų teisingumÄ galima lengvai patikrinti. Tokiu bÅ«du nustatant, kad jie neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas nurodo, kad yra video blogų kÅ«rėjas bei tinklaraÅ¡tininkas.

Å iuo metu jis turi daugiau nei 90 tÅ«kstančių sekėjų. Visi sekėjai parodė jam pasitikėjimÄ ne tik, kad jį sekdami, tačiau ir peržiÅ«rėdami jo video įraÅ¡us. IeÅ¡kovui praradus savo sekėjų ir žiÅ«rovų pasitikėjimÄ , jam tai reikÅ¡tų viso jo sunkaus darbo bei pasiekto rezultato praradimÄ . Atsakovo tikslas, kaip spėja, yra ieÅ¡kovo diskreditacija, nes tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas negalėtų gintis nuo atsakovo ieÅ¡kinių bei gausių teisinių pretenzijų. PraneÅ¡imo pateikimu ir pateiktais ieÅ¡kiniais, atsakovas siekia suvaržyti ieÅ¡kovo saviraiÅ¡kos teisę bei galimai jį įvelti į teisminius ginčus.

Nurodo, kad atsakovo veiksmai yra bandymas apriboti ieÅ¡kovo tiek fizines, tiek materialines galimybes, taip siekiant, jog jis nebegalėtų reikÅ¡ti savo objektyvios nuomonės ir kritikos apie atsakovÄ (angliÅ¡kai S. L. A. P. Participation). Kaip nurodo minėta teorija, Å¡is institutas yra naudojamas kritikams nutildyti, taip verčiant juos leisti pinigus, kuomet yra siekiama apsiginti nuo nepagrįstų ieÅ¡kinių. Teorija taip pat nurodo, jog tokie ieÅ¡kovai paprastai nesikreipia į teismÄ ieÅ¡koti teisybės. Veikiau tai yra skirta įbauginti tuos, kurie nesutinka su jais ar jų veikla, tam tikslingai iÅ¡naudojant finansinius iÅ¡teklius.

IeÅ¡kovas mano, jog atsakovas tiek Å¡iuo praneÅ¡imu, tiek ir savo pateiktais teiginiais bÅ«tent ir siekia Å¡io tikslo, nes ieÅ¡kovas nebuvo pirmasis, kuris iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę apie atsakovo veiklÄ bei jo biografijos detales, tačiau iki kol apie tai gausiai kalbėjo didelės visuomenės informavimo priemonės, o Å¡tai ieÅ¡kovas yra fizinis asmuo, kuris neturi nei tokių fizinių, nei finansinių iÅ¡teklių, todėl tokios priemonės jam turės žymiai didesnį poveikį. Atsakovas A. P. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad byloje ginčas kilo dėl 2021 -02-04 advokato J. P. (advokato ir atsakovo atstovo) Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriams pateiktame praÅ¡yme paskelbtų teiginių. Nurodo, kad ieÅ¡kovas S. M. ieÅ¡kiniu Å¡ioje civilinėje byloje kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas taikyti atsakomybę atsakovui už tai, kad atsakovo atstovas - advokatas, vykdydamas tiesioginę savo funkcijÄ ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus, redakcijoms pateikė praÅ¡ymÄ užtikrinti atsakovo atsakymo teisę, t. y., iÅ¡klausyti ne tik ieÅ¡kovo, bet ir atsakovo pozicijÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo teismuose nagrinėjamų ginčų klausimais ir atsakovo pozicijÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovas informacinėje erdvėje sÄ moningai formuoja visuomenės nuomonę apie tariamÄ jo „užvertimÄ teisinėmis pretenzijomis po kiekvieno naujo epizodo“. Nurodo, kad ieÅ¡kovo pateikiama informacija nėra ir negali bÅ«ti vertinama nei kaip tiksli, nei kaip teisinga. Atsakovas dėl ieÅ¡kovo pastovaus televizijos laidose, informaciniuose portaluose pasisakymų turi daugiau, nei pakankamas faktinis pagrindÄ , ieÅ¡kovo elgesį vertinti kaip sÄ moningÄ netikslios ir neteisingos informacijos apie vykstančius teismo procesus skelbimÄ .

Nurodo, kad susiklosčiusiai situacijai, kai ieÅ¡kovas pastoviai informaciniuose kanaluose reiÅ¡kia tik jam priimtinÄ , tendencingÄ informacijÄ apie vykstančius teisminius procesus tarp Å¡alių, advokatas turi ne tik teisę, bet ir įstatyminę pareigÄ , ginant kliento teises ir teisėtus interesus, į tokį ieÅ¡kovo elgesį reaguoti, kÄ advokatas ir padarė, praÅ¡ymu kreipdamasis į redakcijas dėl kitos pusės - kliento - pozicijos iÅ¡klausymo. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas informacinėje erdvėje sÄ moningai klaidina visuomenę dėl atsakovo ieÅ¡kiniais ieÅ¡kovui reiÅ¡kiamų reikalavimų esmės ir ieÅ¡kinių tikslo.

IeÅ¡kovas vieÅ¡ai skelbia netiesÄ apie priimtus tarpinius procesinius sprendimus nagrinėjamuose ginčuose. IeÅ¡kovas sÄ moningai nutyli tÄ informacijÄ , kuri yra nepalanki formuojant ieÅ¡kovui reikalingÄ ir jam palankiÄ vieÅ¡Ä jÄ nuomonę. Tokį ieÅ¡kovo veikimÄ advokatas pagrįstai įvertino kaip sÄ moningÄ netikslios ir neteisingos informacijos apie vykstančius teisminius ginčus skleidimÄ . Susiklosčius tokiai situacijai, advokatas turi ne tik teisę, bet ir įstatyminę pareigÄ , ginant kliento teises ir teisėtus interesus, į tokį ieÅ¡kovo elgesį reaguoti, kÄ advokatas ir padarė, praÅ¡ymu kreipdamasis į redakcijas dėl kitos pusės - kliento - pozicijos iÅ¡klausymo.

Tai yra advokato pateiktas ieÅ¡kovo elgesio informacinėje erdvėje vertinimas. Advokato įsitikinimu ieÅ¡kovo veikla (vaizdo serialo apie atsakovÄ kÅ«rimas komercinės naudos tikslu) turi bÅ«ti vertinamas kaip informacinis smurtas. Kad ieÅ¡kovo vykdomos (atsakovo atžvilgiu) veiklos įvardijimas „informaciniu smurtu“ yra ne žinia, o ieÅ¡kovo pasirinkto veikimo vertinimas/nuomonė, įrodo pats teisminių ginčų, kuriuose atsakovas praÅ¡o vertinti atsakovo apie ieÅ¡kovÄ skleidžiamos informacijos teisėtumÄ , faktas.

Atsakovas ieÅ¡kovo elgesį savo atžvilgiu laiko informaciniu smurtu ir tokiÄ savo pozicijÄ Ä¯rodinėja teisminiu keliu. PraÅ¡yme advokatas, vykdydamas savo pareigÄ atstovauti klientui, pateikė teisinę savo kliento pozicijÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nagrinėjamų ginčų klausimais ir Å¡iÄ pozicijÄ advokatas pateikė kaip atsakÄ Ä¯ vieÅ¡ai ieÅ¡kovo dėstomÄ subjektyviÄ pozicijÄ nagrinėjamų bylų klausimais bei teisėtai siekdamas užtikrinti savo klientui įstatymu garantuojamÄ atsakymo teisę.

Atsakomybės taikymas už tokį advokato veikimÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai prilygtų tiek nepagrįstam ir neteisėtam atsakymo teisės ribojimui, tiek nepagrįstam ir neteisėtam advokato veiklos ribojimui. Å iuo atveju ne mažiau svarbu ir tai, kad teisinės atsakomybės taikymas (baudimas) už atsakomosios antrosios ginčo Å¡alies pozicijos pateikimÄ , reaguojant į pirmosios ginčo Å¡alies vieÅ¡ai iÅ¡sakomÄ pozicijÄ , neiÅ¡vengiamai pažeistų asmens teisę į tinkamÄ teisinį procesÄ . Asmuo gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ tik tada, kai yra užtikrintas teisėjo ir teismų nepriklausomumas bei asmens byla yra nagrinėjama nepriklausomo, neÅ¡aliÅ¡ko teismo.

PraÅ¡ymu advokatas sÄ Å¾iningai kreipėsi į redakcijas, siekdamas užtikrinti savo kliento atsakymo teisę į vieÅ¡ai ieÅ¡kovo dėstomÄ subjektyviÄ pozicijÄ nagrinėjamų bylų klausimais ir kaip atsakomÄ jÄ nuomonę pateikė teismo procesiniuose dokumentuose. PraÅ¡ymÄ redakcijoms advokatas pateikė teisinių paslaugų teikimo apimtyje - vykdydamas tiesioginę savo pareigÄ atstovauti klientui (atsakovui). PraÅ¡ymu advokatas sÄ Å¾iningai kreipėsi į redakcijas, siekdamas užtikrinti savo kliento (atsakovo) atsakymo teisę į vieÅ¡ai ieÅ¡kovo dėstomÄ subjektyviÄ pozicijÄ nagrinėjamų bylų klausimais ir kaip atsakomÄ jÄ nuomonę pateikė teismo procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kiniuose ir kituose procesiniuose dokumentuose civilinėse bylose Nr. e2-2714-936/2021 ir Nr. e2- 3907-294/2021) suformuluotÄ teisinę savo kliento pozicijÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nagrinėjamuose ginčuose.

IeÅ¡kovas, laidoje beveik valandÄ laiko dėstęs savo pozicijÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo teismuose nagrinėjamų ginčų klausimais, ieÅ¡kiniu Å¡ioje civilinėje byloje praÅ¡o teismo taikyti atsakomybę atsakovui už tai, kad advokatas, vykdė tiesioginę savo pareigÄ ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus ir Å¡ios pareigos ribose redakcijoms pateikė praÅ¡ymÄ užtikrinti atsakovo atsakymo teisę. Nekyla abejonių, kad atsakomybės atsakovui taikymas už sÄ Å¾iningÄ ir teisėtÄ jo atstovo veikimÄ bÅ«tų absoliučiai prieÅ¡ingas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Advokato praÅ¡ymas buvo skirtas ir e-paÅ¡tu iÅ¡siųstas didžiausioms Lietuvos Respublikoje veikiančioms redakcijoms - iÅ¡ viso 11 adresatų. PraÅ¡ymas yra pateiktas atstovaujant atsakovo interesams, todėl nekyla abejonių, kad Å¡iuo atveju ginčo informacijÄ tiek parengė (suformulavo ginčo teiginius), tiek paskleidė ne atsakovas, o jo teisinis atstovas - advokatas, vykdydamas tiesioginę savo pareigÄ atstovauti klientui ir teisėtais bÅ«dais ginti kliento interesus. Akivaizdu, kad advokatas, o ne atsakovas yra tiek ginčo informacijos rengėjas, tiek jos skleidėjas, atsakantis už savo parengtos ir paskleistos informacijos teisėtumÄ , o atsakomybės perkėlimas atsakovui už advokato parengtus (suformuluotus) ginčo teiginius ir Å¡ių teiginių paskleidimÄ vien dėl to, kad ginčo informacijÄ advokatas parengė ir paskleidė atstovaudamas atsakovo interesams, prieÅ¡tarautų teisminei praktikai, bendriesiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Atsakovas yra įsitikinęs, kad Å¡ioje civilinėje byloje nagrinėjamo teisinio santykio atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2. 24 straipsnis apskritai negali bÅ«ti taikomas. TokiÄ savo pozicijÄ atsakovas grindžia CK 2.24 str. 9 dalimi, numatančia, kad CK 2.24 str. taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Advokatas turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ vertinti, jog ieÅ¡kovas informacinėje erdvėje sÄ moningai klaidina visuomenę dėl atsakovo ieÅ¡kiniais ieÅ¡kovui reiÅ¡kiamų reikalavimų esmės ir ieÅ¡kinių tikslo; vieÅ¡ai skelbia netiesÄ apie priimtus tarpinius procesinius sprendimus nagrinėjamuose ginčuose; sÄ moningai nutyli tÄ informacijÄ , kuri yra nepalanki formuojant ieÅ¡kovui reikalingÄ ir jam palankiÄ vieÅ¡Ä jÄ nuomonę.

Taigi, 1-uoju ginčo teiginiu iÅ¡sakytas vertinimas turi pakankamÄ faktinį pagrindÄ , todėl negali bÅ«ti laikomas žeminančiu ieÅ¡kovÄ . Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , pagrįsta daryti iÅ¡vadas, jog (a) ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui; (b) susiklosčiusio teisinio santykio atveju IeÅ¡kovo garbė ir orumas negalibÅ«ti ginami ieÅ¡kinyje nurodytu materialinės teisės pagrindu; (c) Atsakovo advokatas turėjo absoliučiai pakankamÄ faktinį pagrindÄ parengti (suformuluoti) ir Lietuvos visuomenės informavimo priemonių redakcijoms pateikti praÅ¡ymÄ (įskaitant ginčo teiginius); (d) PraÅ¡ymÄ advokatas pateikė, veikdamas savo įgaliojimų ribose ir vykdydamas tiesioginę savo pareigÄ ginti teisėtus kliento interesus, Å¡iuo atveju - siekdamas užtikrinti savo klientui įstatymu garantuojamÄ atsakymo teisę; (e) atsakomybės atsakovui taikymas už teisėtÄ , pagrįstÄ ir sÄ Å¾iningÄ advokato veikimÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai prilygtų tiek nepagrįstam ir neteisėtam atsakymo teisės ribojimui, tiek nepagrįstam ir neteisėtam advokato veiklos ribojimui, tiek nepagrįstam ir neteisėtam atsakomybės perkėlimui.

IeÅ¡kinys atmetamas. Teisinių santykių kvalifikacijÄ lemia ne Å¡alių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius Å¡alys beįvardintų. Å alies atstovo advokato kreipimasis į visuomenės informavimo priemones atstovaujant pagal pavedimo sutartį ir ginant kliento interesus ginčo atveju nesukuria materialiuoju teisiniu požiÅ«riu (LR CK 2.24 str. pagrindu) teisinių santykių tarp atstovaujamojo ir ieÅ¡kovo, nežemina ieÅ¡kovo garbės ir orumo, nesukuria tarpusavio teisių ir pareigų, kildinamų iÅ¡ 2021 m. vasario 4 d. praneÅ¡imoLietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriams.

IeÅ¡kovas S. M. kreipėsi į teismÄ dėl pripažinimo, kad A. P. paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad neatitinka tikrovės, žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ atsakovo A. P. teiginiai: 1.„S. M. sÄ moningai vieÅ¡ai skelbia netiksliÄ ir neteisingÄ informacijÄ apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieÅ¡kinių skaičių, reiÅ¡kiamų reikalavimų esmę, nutyli apie eilę nagrinėjamose bylose jau priimtų S. M. nepalankių procesinių sprendimų ir t.t.;

2. IeÅ¡kinius Å¡iose bylose mano Klientas pareiÅ¡kė gindamasis savo konstitucines teises ir gindamasis nuo informacinio smurto — sistemingo tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iÅ¡kraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie KlientÄ kÅ«rimo, vieÅ¡o skelbimo komerciniais tikslais, o taip pat nuo nekontroliuojamo tokios informacijos platinimo.“ Å alys pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ , kad 2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokatas J. P. kreipėsi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius tokio turinio praneÅ¡imu:

„Kreipiuosi į Jus savo kliento A. P. (toliau - Klientas, teisinių paslaugų sutarties iÅ¡raÅ¡as pridedamas) pavedimu ir atstovaudamas jo interesams. K. J. yra žinoma, Å¡iuo metu Lietuvos teismuose yra nagrinėjamos 2 civilinės bylos dėl S. M. vieÅ¡ai skelbiamos informacijos apie mano KlientÄ . IeÅ¡kinius Å¡iose bylose mano Klientas pareiÅ¡kė gindamas savo konstitucines teises ir gindamasis nuo informacinio smurto - sistemingo tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iÅ¡kraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie KlientÄ kÅ«rimo, vieÅ¡o skelbimo komerciniais tikslais, o taip pat nuo nekontroliuojamo tokios informacijos platinimo.

Nagrinėjamose civilinėse bylose sprendžiami klausimai, susiję su informacijos rengėjo ir skleidėjo atsakomybe už tokio pobÅ«džio kÅ«rybinį turinį, atsižvelgiant į tai, kad tokios kÅ«rybos skelbimo tikslas yra akivaizdžiai komercinis. Tačiau S. M., kaip ginčo Å¡alis, dar iki bylų teisminio nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios, siekia suformuoti sau palankiÄ iÅ¡ankstinę vieÅ¡Ä jÄ nuomonę, galimai taip tikėdamasis paveikti bylas nagrinėjančius teismus priimti jam palankius sprendimus.

S. M. ne tik savo valdomose, tačiau ir žiniasklaidos priemonėse siekia galimybės vieÅ¡ai vertinti kitos bylos pusės - Kliento - procesinį elgesį, tariamus tokio elgesio tikslus ir motyvus, t. y., vieÅ¡ai iÅ¡sakyti itin neigiamo pobÅ«džio vertinimus apie mano Kliento naudojimÄ si konstitucine teise į teisminę gynybÄ . S. M. sÄ moningai vieÅ¡ai skelbia netiksliÄ ir neteisingÄ informacijÄ apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieÅ¡kinių skaičių, reiÅ¡kiamų reikalavimų esmę, nutyli apie eilę nagrinėjamose bylose jau priimtų S. M. nepalankių procesinių sprendimų ir t. t.

S. M. pasirinktÄ informacijos pateikimo bÅ«dÄ vertinu kaip Å¡iuo metu teismuose nagrinėjamų bylų Å¡alies siekį, dezinformuojant profesionalius žurnalistus, informacinėje erdvėje daryti spaudimÄ teismui, t. y., iki bylų nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios, sprendimų jose priėmimo ir įsiteisėjimo, formuoti vienpusiÅ¡kÄ ir iÅ¡imtinai jam palankiÄ visuomenės nuomonę. Å iame kontekste pažymiu, kad KlientÄ atstovaujanti advokatų kontora, tiek, kiek tai leidžia advokato etika, visada yra pasiruoÅ¡usi atsakyti į su vykstančiais teismo procesais susijusius klausimus, o taip pat pateikti su Å¡iais teisiniais procesais susijusiÄ vieÅ¡osios informacijos rengėjus/skleidėjus dominančiÄ informacijÄ .

Suprantu, kad Å¡is dviejų asmenų civilinis ginčas, dėl kurio ateityje turės pasisakyti Lietuvos Respublikos teismai, gali bÅ«ti susidomėjimo objektas ir JÅ«sų redakcijoje, todėl iÅ¡ anksto praÅ¡au JÅ«sų, rengiant informacijÄ apie Å¡iuos teisminius procesus, sudaryti galimybę mano Klientui ar jo atstovams pateikti savo pozicijÄ .“ IeÅ¡kovas kilusiame ginče faktines aplinkybes įrodinėja pateikdamas civilinių bylų tarp ginčo Å¡alių suvestinę, videoįraÅ¡Ä , intervių įraÅ¡Ä , akcentuodamas, kad atsakovo advokatas veikia atsakovo vardu, todėl civilinė atsakomybė taikoma atstovaujamajam asmeniui.

Atsakovas teismui pateikia atsikirtimo argumentÄ , kad ieÅ¡kovas laidose, kuriose dalyvauja pasisakydamas nagrinėjamų teismuose bylų tarp Å¡alių klausimais, daro poveikį neÅ¡aliÅ¡kam, objektyviam teismo sprendimui. 2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokato J. P. kreipimasis į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius (vienuolika adresatų) buvo sÄ lygotas advokato teisinių paslaugų sutarties, kreipimasis yra teisinių paslaugų teikimo pasekmė atstovaujant kliento interesus. Atsakovo A. P. ir advokato J.

P. teisinius santykius reglamentavo LR AdvokatÅ«ros įstatymas. Advokato veiksmai atitiko LR AdvokatÅ«ros įstatymÄ . Atsakovas nurodo, kad neatsirado LR CK 2.24 str. reglamentuojami materialiniai teisiniai santykiai tarp Å¡alių, nes atsakovo ir advokato santykiai kilo iÅ¡ advokato teisinių paslaugų sutarties. LR AdvokatÅ«ros įstatymo 2 str. 1 d. nurodyta: „Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikÅ¡mę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai Å¡ie veiksmai atliekami už atlyginimÄ , iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ atvejį.

LR AdvokatÅ«ros įstatymo 4 str. 3 d. nurodyta: „Advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas“. Teisiniai santykiai susiklostė pagal advokatÅ«ros įstatymÄ tarp atsakovo A. P. ir jo atstovo adv.J. P., o pastarasis, vadovaudamasis pavedimo sutartimi tarp kliento ir advokato, kliento vardu kreipėsi į vieÅ¡osios informacijos skleidėjus ir rengėjus. Å alių susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo reiÅ¡kia pavedimo sutarties sudarymÄ CK 6.716 straipsnio 1 dalies, 6.756 straipsnio 1 dalies ir 6.757 straipsnio prasme.

IÅ¡orinį atstovavimÄ reglamentuojančios Civilinio kodekso ir AdvokatÅ«ros įstatymo normos nurodo, kad pavedimo sutartimi viena Å¡alis kitos Å¡alies vardu ir lėšomis atlieka tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (LR CK 6.756 str. 1 d.). LR CK 6.757 str. 1 d. numatyta, kad pavedimo sutarties dalykas yra teisiniai veiksmai. Teismui pateiktas įrodymas - 2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokato J. P. kreipimasis į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius, praneÅ¡imas, yra pavedimo sutarties (teisinių paslaugų teikimo) rezultatas – siekiant užkirsti keliÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai ieÅ¡kovo S. M. skelbiamai informacijai apie atsakovÄ A.

P.. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas. Ä®statymas ir teismas gina, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į žmogaus garbę ir orumÄ (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis). Teismui pateikti įrodymai – televizijos programų vaizdo įraÅ¡ai, pokalbių stenogramos, rodo, kad Å¡alys konfliktuoja, viena kitos atžvilgių skleidžia informacijÄ , formuojančiÄ negatyvų požiÅ«rį į asmenį, jo teisines vertybes – asmens garbę ir orumÄ , privatumÄ , gerÄ reputacijÄ .

Atsakovas A. P. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu J. P., kuris, vadovaudamasis LR Visuomenės informavimo įstatymo 13-15 str. str., kreipiasi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius, kad nesudarytų sÄ lygų ieÅ¡kovui S. M., vykstant teisminiam procesui, vieÅ¡ai skelbti informacijÄ apie teisminį procesÄ ir apie atsakovÄ A. P.. Advokatas praÅ¡ymÄ motyvuoja argumentu, kad ieÅ¡kovo skleidžiama informacija apie klientÄ yra itin neigiamo pobÅ«džio atsakovo vertinimai, nurodo, kad sistemingai skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, akcentuojama atsakovo atsakymo teisė.

LR Visuomenės informavimo įstatymo 15 str. numatyta atsakymo teisė - kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumÄ Å¾emina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar Å¡aliÅ¡ka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar Å¡aliÅ¡ka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ar patikslindamas paskelbtÄ informacijÄ .

Advokato praÅ¡ymas atitinka įstatymo reikalavimus – LR AdvokatÅ«ros įstatymÄ , LR Visuomenės informavimo įstatymo 13-15 str. str., žmogaus garbę ir orumÄ ginančias teisės normas. Remiantis kasacinio teismo praktika garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetÄ :

1) žinių paskleidimo faktÄ ;

2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ;

3) faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės;

4) faktÄ , kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2019-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 250-219/20019 ir kt.). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sÄ voka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimÄ bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raÅ¡tu, laiÅ¡ku, įsakymu ir panaÅ¡iai), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir panaÅ¡iai bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį tie duomenys skleidžiami.

Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija;

žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktÄ ).

Žinia laikoma informacija apie faktus ir jų duomenis, tai yra reiÅ¡kinius, dalykus, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žeminančiomis yra laikomos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiÅ«riu pažeidžia gerÄ vardÄ . Tai turi bÅ«ti klaidinanti ir diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens (taip pat ir juridinio asmens, jam atstovaujančių asmenų) padarytÄ teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimÄ , negarbingÄ elgesį ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Ä®statymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informacijÄ , yra įtvirtintos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve.

Taigi, saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sÄ Å¾iningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tiksliÄ ir patikimÄ informacijÄ , laikytis etikos normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Nagrinėjamo ginčo atveju informacijÄ paskleidė atsakovo atstovas - advokatas, atstovaudamas klientÄ ir teikdamas teisines paslaugas. Ä® bylÄ pateiktos televizijos laidų įraÅ¡ai rodo, kad Å¡alys viena kitos atžvilgiu, vykstant teisminiam ginčams, kritiÅ¡kai pasisakė, neigiamai įvertino kaip asmenybes.

Byloje patrauktas atsakovu A. P. yra netinkamas atsakovas, nes jis negali atsakyti už advokato teisinio pavedimo vykdymo metu atstovo atliktus teisinius veiksmus, jų metu iÅ¡dėstytas mintis, nuomonę, teisinę pozicijÄ sutarties su klientų įgaliojimo ribose. Teismas atmeta ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad 2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokatoJ. P. kreipimosi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius sakinyje „S. M. sÄ moningai vieÅ¡ai skelbia netiksliÄ ir neteisingÄ informacijÄ apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieÅ¡kinių skaičių, reiÅ¡kiamų reikalavimų esmę, nutyli apie eilę nagrinėjamose bylose jau priimtų S. M. nepalankių procesinių sprendimų ir t.t.“ yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

Civilinio proceso kodeksas neriboja suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, atsisakymas kreiptis į teismÄ negalioja (LR CPK 5 str.). IÅ¡keltų civilinių bylų skaičius, jų procesinė baigtis negali žeminti ir nežemina asmens garbės ir orumo. IeÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas, o taip pat dėl kitų priežasčių - suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui (LR CK 1.131 str.1 d.), dėl neteisėtų įrodymų surinkimo (pažeidžiant susiraÅ¡inėjimo slaptumÄ , neteisėtai klausantis pokalbių, neteisėtai patenkant į privačiÄ erdvę, buto neliečiamumo pažeidimas ir t.t.).

IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų reikalavimų esmę civilinėje byloje civiliniai oponentai, kaip taisyklė, teisminio ginčo metu vertina per subjektyvų įsitikinimÄ , įsivaizdavimÄ , suvokimÄ . Teismų praktikoje, kai nurodytos asmens neturtinės vertybės pažeistos nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi bÅ«ti nustatyta, kad subjektyvaus pobÅ«džio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvÅ«s; paskleisti nesÄ Å¾iningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v.

S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010). Teismas atmeta ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokatoJ. P. kreipimosi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius sakinyje „IeÅ¡kinius Å¡iose bylose mano Klientas pareiÅ¡kė gindamasis savo konstitucines teises ir gindamasis nuo informacinio smurto — sistemingo tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iÅ¡kraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie KlientÄ kÅ«rimo, vieÅ¡o skelbimo komerciniais tikslais, o taip pat nuo nekontroliuojamo tokios informacijos platinimo“ yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

Tai yra kreipimosi autoriaus subjektyvus įsitikinimas, nuomonė, kad ieÅ¡kovas apie atsakovÄ nuolat skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , o atsakovo atstovas advokatas, teikdamas teisines paslaugas, siekia užkirsti keliÄ tokios informacijos skleidimui. IeÅ¡kovo nurodyti sakiniai yra iÅ¡trauka iÅ¡ 2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokato J. P. kreipimosi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius praneÅ¡imo, kur atsakovo atstovas paaiÅ¡kina kas konkrečiai paskatino kreiptis į žiniasklaidos priemonių redaktorius.

IeÅ¡kovo nurodytÄ teiginį reikia nagrinėti viso 2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokato J. P. kreipimosi kontekste, Å¡alių tarpusavio santykių kontekste, abiejų Å¡alių iÅ¡sakytų nuomonių žiniasklaidos priemonėse kontekste, o ne teisiÅ¡kai įvertinti atskiromis teksto frazėmis. Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žiniÄ nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė – tai požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis).

Atribojant žiniÄ nuo nuomonės bÅ«tina analizuoti visÄ straipsnio ar kalbos tekstÄ , pasisakymo aplinkybes, kontekstÄ , ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukcijÄ ir kt. Gali turėti reikÅ¡mės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriÅ¡ki, ar jais tik iÅ¡keliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualiÄ problemÄ , pareiÅ¡kiamas autoriaus susirÅ«pinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iÅ¡ to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

Jeigu teiginiai iÅ¡dėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamÄ ja forma, tai gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris į faktus, žinias ar informacijÄ , o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. ir kt. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v.

P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006). Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant ar paskleista informacija žemina asmens garbę ir orumÄ , lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas. Sprendžiant klausimÄ , ar paskleista informacija pripažintina žeminančia asmens garbę ir orumÄ , informacija vertintina ne tik kaip žodis (žodžių junginys) bendrine prasme; teisiniam informacijos kvalifikavimui svarbi tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo bÅ«dai, loginiai duomenų sÄ sajumo aspektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

T. v. UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, bylos Nr. 3K-3-411/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Tiriant ir vertinant informacijÄ , bÅ«tina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetÄ , paskleistų teiginių kontekstÄ , jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumÄ pobÅ«džio, turi bÅ«ti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v.

P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. UAB „REJSPA“, Lietuvos lenkų sÄ junga, bylos Nr. 3K-3-51/2009). Teismas ieÅ¡kinį atmeta. 2021 m. vasario 4 d. kreipimosi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius autorius (pirminis Å¡altinis) yra atsakovo A. P. advokatas J. P., jis yra kreipimosi skleidėjas. Kreipimasis yra sÄ lygotas teisinių paslaugų teikimo sutarties. Kreipimosi tekste ieÅ¡kovo nurodyti teiginiai nežeidžia ieÅ¡kovo garbės ir orumo, nes kreipimosi tekste yra iÅ¡dėstyta ieÅ¡kovo civilinio oponento nagrinėjamose civilinėse bylose teisinė pozicija dėl ieÅ¡kovo pasisakymų žiniasklaidoje, nurodoma žiniasklaidos priemonėms atsakovo turima ir ginama teisė:

LR Visuomenės informavimo įstatymo 15 str. numatyta atsakymo teisė - kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumÄ Å¾emina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar Å¡aliÅ¡ka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar Å¡aliÅ¡ka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ar patikslindamas paskelbtÄ informacijÄ .

Atsakovo atstovo teisėtais teisiniais veiksmais, reglamentuotais LR Advokatūros įstatymo, LR Visuomenės informavimo įstatymo 13-15 str. str., ieškovo garbė ir orumas nepažeminta, neturtinė žala iš teisėtų veiksmų neatsirado. Atsakovas teismo iš ieškovo prašo priteisti 3100 eurų advokatų pagalbos išlaidų. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 98 str., 93 str. 1 d., ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteisia 3100 eurų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str., n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. P., gim.(duomenys neskelbtini), 3100 Eurų (trijų tÅ«kstančių vieno Å¡imto eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Audrius Žiedelis