2024-07-10 Nr. AB-10593-3-61-3-00800-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1874-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00800-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Azerbaidžano Respublikos piliečio J. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Azerbaidžano Respublikos piliečio J. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Azerbaidžano Respublikos pilietis J. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 24S59396 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760264323 (toliau – ir leidimas laikinai gyventi).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.), pareiškėjui ketinus dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Daula“. Pareiškėjas 2024 m. vasario 6 d. atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ketindamas dirbti UAB „Persidis“. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nusprendęs, jog UAB „Daula“ nesudarė darbo sutarties su pareiškėju, o pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. dirbo UAB „Persidis“, neturėdamas atsakovo leidimo pakeisti darbdavį, nuo 2023 m.. rugsėjo 12 d. vykdo individualią veiklą. Dėl šių priežasčių atsakovas Sprendime nusprendė, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė atsakovui norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, o pareiškėjas pakeitė darbdavį be atsakovo leidimo.

2.2. Pareiškėjas neteikė atsakovui tikrovės neatitinkančių duomenų, nes jo atvykimo į Lietuvą tikslas buvo darbas UAB „Daula“, dėl ko pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu ir tikėjosi pradėti dirbti tinkuotoju. UAB „Daula“ pranešė pareiškėjui, kad pasikeitė bendrovės planai ir ji negalės įdarbinti pareiškėjo visai darbo dienai. Pareiškėjas rado naują darbdavį (UAB „Persidis“), kur jis (pareiškėjas) pradėjo dirbti, nežinodamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyto reikalavimo, jog turėdamas galiojantį leidimą laikinai gyventi jis negali dirbti pas kitą darbdavį. Pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. įregistravo individualią veiklą, nes norėjo laisvu nuo darbo metu užsidirbti papildomų pajamų. Taigi pareiškėjas dirbo UAB „Persidis“ turėdamas galiojantį leidimą laikinai gyventi ir nežinojo, kad jis neturi teisės įsidarbinti kitoje bendrovėje bei kad turi prašyti atsakovo leisti jam pakeisti darbdavį. Pareiškėjas nėra atsakingas už tai, jog UAB „Daula“ su juo nesudarė darbo sutarties, nes jis buvo priverstas ieškoti kito darbo. Įstatymas buvo pažeistas dėl to, jog pareiškėjas neišmano Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl ginčo situacija susidarė dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

2.3. Atsakovas priimtu Sprendimu automatiškai panaikino leidimą laikinai gyventi, nesuteikęs protingo termino pareiškėjui ištaisyti trūkumus, jis (atsakovas) taip pat neįvertino fakto, jog pareiškėjas buvo sąžiningas ir nieko neslėpė. Sprendimas neatitinka proporcingumo, objektyvumo bei gero administravimo principų, atsakovui nesudarius galimybės pareiškėjui pateikti paaiškinimus ir dokumentus bei nepranešus apie ketinamą priimti Sprendimą. Taip pat Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, pažeidžiantis pareiškėjo pagrindines teises bei neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Sprendimas buvo priimtas remiantis atlikto patikrinimo metu surinktais duomenimis (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p.; 50 str. 1 d. 6 p.). Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo UAB „Daula“ pagrindu, tačiau darbo sutartis sudaryta nebuvo. Be to, pareiškėjas be atsakovo leidimo pakeisti darbdavį (Įstatymo 44 str. 6 d.) nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. dirbo UAB „Persidis“, o nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. vykdo individualią veiklą. Taigi pareiškėjas, pateikęs prašymą leidimą laikinai gyventi, pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančius duomenis.

3.2. Pareiškėjas skunde nepateikė atsakovo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų, o skundo argumentai, susiję su pareiškėjo Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų neišmanymu, neatleidžia jo (pareiškėjo) nuo atsakomybės. Priimdamas Sprendimą, atsakovas neprivalėjo vertinti aplinkybės, jog pareiškėjas pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o skundo argumentai dėl to, jog Sprendimas yra neproporcingas, nepagrįsti. Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, jis pagrįstas Įstatymo nuostatomis, todėl atitinka VAĮ reikalavimus.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė, jog pareiškėjas yra Azerbaidžano Respublikos pilietis, jis 2023 m. birželio 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes UAB „Daula“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą (tinkuotojas) (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.); atsakovas 2023 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. 24S59396 išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. liepos 10 d., jis (leidimas laikinai gyventi Nr. 760264323) pareiškėjui įteiktas 2023 m. liepos 21 d.; iš Sodros duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. dirbo UAB „Persidis“; nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą; atsakovas, išnagrinėjęs surinktus duomenis, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

6. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui reikšmingas Įstatymo nuostatas, atkreipė dėmesį, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nes pareiškėjas ketino įsidarbinti UAB „Daula“, o iš Sodros pažymos matyti, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, jis (pareiškėjas) nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. dirbo UAB „Persidis“, nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Sprendimo metu pareiškėjas faktiškai dirbo UAB „Daula“, o šiuo atveju būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, bei atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas nežinojo, jog jis privalo kreiptis į atsakovą dėl naujo leidimo laikinai gyventi, nėra reikšminga, nes nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

7. Teismas, apibendrinęs motyvus, nusprendė, jog atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „Daula“ bei įvertinęs visas faktines aplinkybes ir visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Teismas nurodė nenagrinėjantis kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nes jie nėra esminiai ir nekeičia sprendime padarytos išvados.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą (apeliaciniame skunde nurodytas procesinis dokumentas „apeliacinis skundas“ laikytinas rašymo apsirikimu).

9. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas sprendimas yra formalus, tinkamai neįvertinus pareiškėjo individualios situacijos, t. y. jog pareiškėjas neteikė tikrovės neatitinkančių duomenų, nes jis iš tikrųjų planavo dirbti UAB „Daula“ tinkuotoju, o pareiškėjas negali būti atsakingas už tai, kad nebuvo įdarbintas, jis yra užsienietis ir neturi teisinių žinių. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas neišmano Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir jog šiuo atveju jis be atsakovo leidimo negalėjo pakeisti darbdavio. Pareiškėjas buvo sąžiningas ir neteikė tikrovės neatitinkančių duomenų, o ginčo situacija susiklostė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių.

9.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, visapusiškai neišnagrinėdamas reikšmingų ginčo faktinių aplinkybių.

10. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kurie buvo išdėstyti atsakovo atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2024 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 24S59396, kuriuo panaikintas pareiškėjo Azerbaidžano Respublikos piliečio J. A. leidimas laikinai gyventi Nr. 760264323, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nes pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Daula“ pagrindu, pareiškėjas su šia bendrove nesudarė darbo sutarties ir joje nedirbo, o be leidimo dirbo UAB „Persidis“ ir vykdė individualią veiklą. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo faktinę situaciją (t. y. priežastis, dėl kurių pareiškėjas neįsidarbino UAB „Daula“, ir faktą, kad pareiškėjas neišmano Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų) bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

14. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

15.1. Pareiškėjui, Azerbaidžano Respublikos piliečiui, 2023 m. liepos 10 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760264323 (leidimas laikinai gyventi), nes pareiškėjas ketino dirbti Lietuvos Respublikoje darbo sutarties su UAB „Daula“ pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.). Leidimas gyventi galiojo iki 2025 m. liepos 10 d.

15.2. Pareiškėjas 2024 m. vasario 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir naujas leidimas laikinai gyventi). Jame nurodė, kad ketina dirbti UAB „Persidis“.

15.3. Išnagrinėjęs pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. prašymą, Migracijos departamentas 2024 m. vasario 22 d. priėmė Sprendimą. Migracijos departamentas, be kita ko, remdamasis Sodros informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad pareiškėjui 2023 m. liepos 21 d. įteikus leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Daula“ pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. ir 44 str. 1 d. 2 p.), jis su šia bendrove darbo sutarties nesudarė, kad pareiškėjas, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį (t. y. pažeisdamas Įstatymo 44 str. 6 d. įtvirtintą pareigą tokiais atvejais kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją), nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. (t. y. iki prašymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) dirbo pas kitą darbdavį – UAB „Persidis“, ir kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. vykdo individualią veiklą. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas Sprendime panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, konstatavęs, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kadangi darbo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Daula“ nebuvo nesudaryta, o pareiškėjas pakeitė darbdavį (iš UAB „Daula“ į UAB „Persidis“) be Migracijos departamento leidimo (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p.; 50 str. 1 d. 6 p.).

16. Pagal ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta.

17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Daula“ (t. y. bendrovė, kurioje išduodant leidimą laikinai gyventi įsipareigojo įsidarbinti pareiškėjas) darbo sutartis nebuvo sudaryta, nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas dirbo pas kitą darbdavį – UAB „Persidis“, o nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Vadinasi, pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikti duomenys, t. y. duomenys, patvirtinantys vieną iš Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintųjų leidimo laikinai gyventi išdavimui būtinų sąlygų – darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą – neatitiko tikrovės. Tai, kad nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas iš viso neturėjo darbo sutarties, sudaro pagrindą panaikinti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (t. y. kai nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta).

18. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog pareiškėjui 2023 m. liepos 21 d. įteikus leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Daula“ pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. ir 44 str. 1 d. 2 p.), jis su šia bendrove darbo sutarties nesudarė, kurį laiką iš viso neturėjo galiojančios darbo sutarties, o vėliau ir neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį dirbo pas kitą darbdavį – UAB „Persidis“, bei vykdė individualią veiklą, teisėtai ir pagrįstai Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (35 str. 1 d. 2 p.) ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jai palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo nurodytos individualios aplinkybės neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, detaliai nepasisakydamas dėl šių aplinkybių, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

20. Atsakant į apeliaciniame skunde reiškiamas abejones dėl tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo formalumo, pažymėtina, kad teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo formalumo atmetami.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai surinko bei įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra motyvuotas ir pagrįstas, pareiškėjas neįrodė, kad jis nepažeidė teisės aktų. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

22. Dėl kitų ginčo šalių argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Azerbaidžano Respublikos piliečio J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė