2026-01-14 Nr. AB-1189-3-61-3-02679-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-7-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02679-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimo pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Mūsų amatai“) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 790 Eur neturtinės ir 9 625 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2021 m. birželio 18 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) (nuo 20223 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) direktoriaus budinčio padėjėjo nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikinai izoliuotas 48 valandoms į kameros tipo patalpas (toliau – ir KTP) dėl kategoriško atsisakymo gyventi paskirtame būryje ir siekiant išvengti konfliktinių situacijų būryje. 2021 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) izoliavimas buvo pratęstas dar 48 valandoms. 2021 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) izoliavimas buvo dar pratęstas. 2021 m. birželio 22 d. Pravieniškių PN-AK direktorius nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda perkelti į KTP 7 paroms. Nuobauda pradėta vykdyti 2021 m. birželio 29 d. Atlikęs nuobaudą pareiškėjas 2021 m. liepos 6 d. buvo perkeltas į drausmės grupę.

2.2. 2021 m. rugsėjo 8 d. Pravieniškių PN-AK direktorius, įvertinęs padaryto pažeidimo pavojingumą, papildomai nustatytas aplinkybes ir pobūdį bei skirtos drausminės nuobaudos proporcingumą, įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas) pakeitė Nutarimu paskirtą nuobaudą perkelti į kamerų tipo patalpas 7 paroms į papeikimą. 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas buvo supažindintas su Įsakymu pasirašytinai ir tą pačią dieną gražintas iš drausmės grupės į paprastąją.

2.3. Teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, tačiau tuo metu nebuvo papildomai nustatytos naujos aplinkybės ir nauji faktai. Tik 2021 m. rugsėjo 8 d. atlikus visą tyrimą ir papildomai nustačius visas aplinkybes ir surinkus visą informaciją, pareiškėjui paskirta nuobauda buvo pakeista į švelnesnę ir pareiškėjas buvo grąžintas iš drausmės grupės į paprastąją grupę.

2.4. Pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. birželio 29 d. buvo laikinai izoliuotas, nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. liepos 6 d. atliko 7 parų nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 6, nuo 2021 m. liepos 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo perkeltas į drausmės grupę. Pareiškėjas praleido KTP iš viso 83 dienas.

2.5. Pareiškėjas buvo nepagrįstai apkaltintas, nebuvo nustatytos visos aplinkybes, buvo skirta neproporcinga drausminė nuobauda, po to jis buvo perkeltas į drausmės grupę. Dėl to nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo neteisėtai atimta pareiškėjo laisvė, pareiškėjas prarado darbą ir pajamas, negalėjo eiti su artimaisiais į pasimatymus, bendrauti telefonu, negalėjo rašyti ir gauti laiškus, bendrauti su kitais kaliniais, būti visą dieną lauke, dalyvauti kultūriniuose bei sporto renginiuose, apsipirkti parduotuvėje, pirkti maistą, tabako gaminius, turėti televizorių ir kitus daiktus. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė papildomus nepatogumus ir diskomfortą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, psichologines kančias, orumo pažeminimą, gėdą prieš artimuosius, pablogėjo bendravimas su artimaisiais, sutriko miegas, pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai.

2.6. Dėl skirtos neteisėtos nuobaudos pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, jis prarado pajamas ir patyrė turtinę žalą, negalėjo ilgai gauti darbo, kadangi nebuvo laisvų darbo vietų. Pareiškėjas daug kartų prašė suteikti darbą, tačiau jis buvo įdarbintas tik 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. dėl Pravieniškių PN-AK administracijos nepagrįstai paskirtos nuobaudos skyrimo jis buvo be darbo 17,5 mėnesius. Tuo metu minimali alga siekė 550 Eur, todėl per 17,5 mėnesių patyrė 9 625 Eur turtinę žalą.

2.7. Analogiškose bylose dėl žalos atlyginimo už neteisėtos nuobaudos skyrimą ir būnant KTP bei drausmės grupėje už viena parą priteisiama 130 Eur. Pareiškėjo atveju, 83 paras padauginus iš 130 Eur, susidaro 10790 Eur neturtinės žalos suma.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

4. Lietuvos kalėjimų tarnyba grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. 2021 m. birželio 18 d. apie 16.00 val. pareiškėjas kategoriškai atsisakė gyventi jam paskirtame 3-ame būryje, nevykdė nurodymų grįžti į būrį. Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui Nutarimu skirta nuobauda – perkėlimas į KTP 7 paroms.

4.2. Pareiškėjas atliko BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą atliekant bausmę paprastojoje grupėje (BVK 68 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pareiškėjas Įsakymu buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Pareiškėjas neskundė Įsakymo BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka.

4.3. Nesutikdamas su Nutarimu, pareiškėjas apskundė Nutarimą teismui. Teismas atmetė skundą bei konstatavo, kad pareiškėjas padarė režimo reikalavimų pažeidimą, pažeidimas įrodytas, nepadaryta procesinių pažeidimų, lemiančių skundžiamo Nutarimo neteisėtumą, todėl nėra pagrindo naikinti Nutarimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apskundė jį apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

4.4. Pareiškėjas kildina reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš Nutarimo neteisėtumo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, priimant Nutarimą, ar su tuo susijusius pareigūnų veiksmus (dėl perkėlimo į drausmės grupę pagal BVK 68 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

4.5. Vien tai, kad Įsakymu pareiškėjo teisinė padėtis buvo sušvelninta, pakeičiant nuobaudą į papeikimą, nesudaro pagrindo vertinti Nutarimą ar su tuo susijusius atsakovo veiksmus kaip neteisėtus. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti.

4.6. Pareiškėjo pretenzijos, kad dėl negalėjimo užsiimti darbine veikla jis patyrė turtinę žalą, atmestinos kaip nepagrįstos, kadangi teisės aktai nenustato imperatyvios pataisos įstaigų administracijos pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančiųjų sąrašų.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Mūsų amatai“ atsiliepime į skundą prašė spręsti dėl skundo teismo nuožiūra, netenkinti skundo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo paskaičiavimo.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. S. skundą.

7. Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

7.1. Pravieniškių PN-AK direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2021 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, kadangi jis kategoriškai atsisakė gyventi jam paskirtame būryje;

7.2. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – nuteistasis perkeltas į kamerų tipo patalpas 7 paroms už tai, kad 2021 m. birželio 18 d. apie 16 val. kategoriškai atsisakė gyventi jam paskirtame 3-iame būryje, nevykdė nurodymo grįžti į būrį. Buvo konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą;

7.3. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 2-1333 pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę nuo 2021 m. liepos 6 d. pagal BVK 38 straipsnio 3 dalies 2 punktą;

7.4. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir atmetė jį kaip nepagrįstą;

7.5. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini);

7.6. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-8580-428/2021 atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Dėl minėto teismo sprendimo pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą nepakeistą;

7.7. Pravieniškių PN-AK direktorius Įsakymu pakeitė pareiškėjui Nutarimu skirtą nuobaudą – sušvelnino perkėlimą į kamerų tipo patalpas 7 paroms ir skyrė papeikimą. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 2-1881 pareiškėjas buvo grąžintas iš drausmės grupės į paprastąją grupę.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis (6.271 str.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

9. Teismas pažymėjo, kad Nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimas niekaip neneigia fakto, jog pareiškėjui Nutarimu buvo pagrįstai paskirta nuobauda. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl Nutarimo panaikinimo, administracinėje byloje Nr. I1-8580-428/2021 teismo sprendimas priimtas 2021 m. gruodžio 14 d., t. y. jau po 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 2-1868, kuriuo buvo sušvelninta pareiškėjui skirta nuobauda, priėmimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Įsakymo priėmimo pagrindu buvo kokios nors naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir kurių pareiškėjas negalėjo nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui bylos nagrinėjimo dėl Nutarimo teisėtumo teisme metu.

10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė savarankiškų argumentų dėl jo laikino izoliavimo nepagrįstumo (skundas grindžiamas tik argumentu dėl Nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo), pareiškėjas neginčijo nutarimų dėl pareiškėjo laikino izoliavimo, kurių pagrindu jis perkeltas į kamerų tipo patalpas, minėti nutarimai nebuvo pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais, todėl Pravieniškių PN-AK administracijos neteisėti veiksmai, laikinai izoliuojant pareiškėją kamerų tipo patalpose, nekonstatuotini.

11. Teismas akcentavo, kad nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus, perkeliant pareiškėją iš paprastosios į drausmės grupę, kadangi BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, jog nuteistasis perkeliamas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, kai už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą atliekant bausmę paprastojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, nurodė, kad teisės aktai nenustato pataisos įstaigų administracijos imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančiųjų sąrašų, todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, gali priimti sprendimą išbraukti iš dirbančiųjų sąrašo, atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. Atsižvelgęs į tai, teismas nekonstatavo neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų šiuo aspektu.

13. Teismas darė išvadą, kad, byloje nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

III. 14. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

15. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pareiškėjas neskundžia drausminės nuobaudos skyrimo, tačiau nesutinka su paskirta drausminės nuobaudos rūšimi.

15.2. Administracinėje byloje Nr. I1-8580-428/2021 buvo vertinamas pareiškėjo kaltė, nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas nuobaudos proporcingumas.

15.3. Teisės aktai nenumatė tokio greito pareiškėjo grąžinimo iš drausmės grupės į paprastąją grupę, todėl akivaizdu, kad Įsakymas priimtas, atsižvelgus į naujas aplinkybes.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą.

17. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

18. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo ar jo dalies panaikinimo ir negaliojimo pagrindų.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Mūsų amatai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 10 790 Eur neturtinės ir 9 625 Eur turtinės žalos atlyginimą pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Nutarimas, dėl kurio, pareiškėjo teigimu, jam kilo neturtinė ir turtinė žalą, yra pagrįstas ir teisėtas, tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Nutarimo teisėtumas buvo vertinamas tik pareiškėjo kaltės aspektu, tačiau jis nebuvo vertinamas nuobaudos proporcingumo aspektu.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio nuostatos. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, dėl kurių turi būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir nėra nustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka yra ne pakartotinis administracinės bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis administracinėje byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tik ta apimtimi, kuria administracinė byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

25. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, nustatęs administracinės bylos nagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas vertina surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus tarpusavio prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis teismo įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta teismo išvada, atliekama iš surinktų įrodymų, kai yra išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinės bylos nagrinėjimo proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl vienokio ar kitokio įrodymų vertinimo nesaisto ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad administracinėje byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo. Vertindamas administracinės bylos įrodymus, teismas vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, tačiau ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

27. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti jam iš atsakovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kuria jis kildino iš to, kad Nutarimu jis nepagrįstai buvo perkeltas į drausmės grupę.

28. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad valdžios institucijoms ir (ar) pareigūnams civilinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai nustatomos trys būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (neįvykdė įstatymuose nustatytų pareigų (neteisėtai neveikė) arba atliko įstatymų nuostatomis draudžiamus veiksmus (neteisėtai veikė)); 2) asmuo patyrė žalą; 3) valdžios institucijos ir (ar) pareigūnų neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir asmens patirtą žalą sieja priežastinis ryšys. Nenustačius nors vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-134-624/2025 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nutarimą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-215-442/2023 atmetė pareiškėjo skundą ir paliko Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad Nutarimu pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta nuobauda pareiškėjui.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, vertinamas ir nuobaudos proporcingumas, todėl pareiškėjo argumentai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-215-442/2023 nevertino nuobaudos proporcingumo, o tik pasisakė dėl pareiškėjo kaltės, yra nepagrįsti.

32. Atsižvelgdama į tai, kad Nutarimas pripažintas pagrįstu ir teisėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis