60bc221f-e000-4f85-b4dd-e101110e4037 · Alytaus apylinkės teismas

?Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-280-791/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28223-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 27d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant R. S. ir E. B., dalyvaujant prokurorui A. J., kaltinamajam P. M., jo gynėjai advokatei V. P., nukentėjusiajam R. L., jo atstovei advokatei D.

V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nesusituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis P. M. 2019 m. liepos 5 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), prie Lizdų ežero, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be jokios priežasties, iÅ¡ nugaros R.

L. sugriebęs rankomis už pečių, pargriovė ant žemės ir gulinčiam ant pilvo spyrė ne mažiau 4 kartus į kairį Å¡onÄ ir kairę rankÄ , sukeldamas didelį skausmÄ , padarė nukentėjusiajam R. L. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kairio VI, VII Å¡onkaulių lūžimo, kairio raktikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis P. M. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad atvažiavo prie Lizdų ežero žvejoti. Atsivežė alkoholio.

Ä®sikÅ«rė stovyklavietę. Vartojo alkoholį, žvejojo. Vakare A.V. su A.S. buvo nuėję į palapines miegoti. Stovyklavietėje jis buvo likęs kartu su nukentėjusiuoju. TÄ dienÄ tarp jo ir nukentėjusiojo vyko nežymÅ«s nesutarimai. Nukentėjusiajam nepatiko jo leidžiama muzika. Kai kiti nuėjo miegoti, jis nuėjo prie ežero, buvo prie meÅ¡kerių. Tuo metu praėjo vietiniai žvejai, jie buvo nepatenkinti, kad užimtos žvejojimo vietos. Jam grįžtant nuo meÅ¡kerių, keliÄ pastojo nukentėjusysis ir nuo jo gavo smÅ«gį į smilkinį.

Dėl šio smūgio buvo jam nustatytas sužalojimas. Nuo nukentėjusiojo suduoto smūgio jis priklupo. Po smūgio nuėjo prie palapinių, atėjo R. L. ir pradėjo šaukti, kad jis jam sulaužė raktikaulį. Tada atsikėlė A.V. Niekada nesakė, kad jis (kaltinamasis) įlindo į palapinę pas A. V.. Tuomet R. L. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jo automobilis nestabtelėjo, kita aikštelė yra netoliese, būtų matęs automobilio šviesas. Nematė, ar ?R. L., suduodamas jam smūgį, pargriuvo.

IÅ¡ tikrųjų jokių grumtynių su svetimais žvejais nebuvo. Tiesiog taip pasakė iÅ¡ vyriÅ¡ko solidarumo. Nukentėjusysis duoda melagingus parodymus, jis jo atžvilgiu yra nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai. Jis nenustÅ«mė nukentėjusiojo nuo suoliuko, jam smÅ«gių nesudavė. Policijos pareigÅ«nus kvietė, kadangi nukentėjusysis jį užpuolį, sudavė jam smÅ«gį, ir pagalvojo, kad jis paėmė jo telefonÄ . Kai atvyko pareigÅ«nai, jiems nenurodė aplinkybės, kad R. L. jį sumušė, nes nenorėjo didesnio konflikto.

Beisbolo lazda buvo likusi jo maÅ¡inos bagažinėje, tÄ dienÄ buvo jÄ iÅ¡traukęs, norėjo pajuokauti. Tyrėjai neteisingai nurodė, kad rankomis stÅ«mė nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis galėjo pargriÅ«ti. Tyrėja darė jam spaudimÄ , kalbėjo pakeltu tonu. Apie žvejus taip pat nieko nepasakė tyrėjai. Dėl jam padaryto sužalojimo taip pat kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris buvo nutrauktas. AukÅ¡tesnysis teismas jo skundÄ atmetė. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta.

Kaltinamasis P. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai (2 t., b. l. 12-13, 15, 20) buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, 2019 m. liepos 5 d. apklausos metu parodė, kad 2019 m. liepos 4 d.su A. V. susitarė važiuoti žvejoti prie Lizdų ežero, esančio (duomenys neskelbtini). A.V. sakė, kad kartu važiuos bendri pažįstami A. S. ir R. L.. Tai ne pirmas kartas kaip visi keturi važiuoja žvejoti. Atvyko apie 14 val.

Visi kartu žvejojo ir vartojo alkoholį. VisÄ laikÄ kol buvome prie ežero R. L. kabinėjosi prie jo dėl muzikos, automobilio. Jam atsakė, kad tai skonio reikalas. Po vidurnakčio visi buvo gerokai girti. A.V. ir Arvydas nuėjo į palapinę miegoti. Jis liko žvejoti, o? R. L. buvo prie laužo, tarpusavyje nesikalbėjo. Po vidurnakčio gali bÅ«ti 1-2 val. nakties, ėjo nuo ežero. R. L. priėjo prie jo ir gavo smÅ«gį į kairę veido pusę. Sudavė jam su ranka, ar rankoje kas buvo, nematė, nes buvo naktis ir buvo girtas.

Nuo smÅ«gio jam skaudėjo galvÄ . Tuomet jis gindamasis abiem rankomis stÅ«mė į krÅ«tinę, kiek turėjo sveikatos atsistÅ«mė R. L., ir jis nuo Å¡io stÅ«mimo nukrito. Kaip jis nukrito, nematė, nes buvo tamsu. Tik po to R. L. Å¡aukė, kad jis (kaltinamasis) jam sulaužė raktikaulį. Tuomet jis (kaltinamasis) prikėlė A. S. ir A. V.. R. L. sėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo, o jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvykus policijai, pareigÅ«nams paaiÅ¡kinus situacijÄ , jie liepė ryte paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Tuomet nuėjo miegoti. Ryte policijos pareigÅ«nai prie ežero jį sulaikė, tuomet komisariate parašė pareiÅ¡kimÄ dėl jo (kaltinamojo) sužalojimo. Mano, kad R. L. dėl pastÅ«mimo galėjo susižaloti savo rankÄ . Jis R. L. nespardė, su beisbolo lazda jokių smÅ«gių nesudavė. Pagarsinus parodymus, kaltinamasis P. M. nurodė, kad Å¡ie parodymai yra neteisingi. 2019 m. liepos 25 d. įtariamojo apklausos metu P. M. parodė, kad pasilieka prie ankščiau duotų apklausos metu parodymų, jų laikosi, tik patikslina, kad jis R.

L. abiem rankomis už krÅ«tinės nestÅ«mė. Pirmoje apklausoje pasakė, kad pastÅ«mė, nes buvo pagiriotas, buvo Å¡okas, galva sumuÅ¡ta, todėl klydo. R. L. tikrai nukrito pats nuo suduoto smÅ«gio jam, nesugriebė jo už pečių, nepargriovė ir nespardė nukentėjusiojo R. L. (2 t., b.l. 15, 20 – 22). Nukentėjusysis R. L. parodė, kad su kaltinamuoju yra iÅ¡ matymo pažįstami. Iki Å¡io įvykio konfliktų su kaltinamuoju neturėjo. Ä®vykio dienÄ atvyko į žvejybÄ prie Lizdų ežero.

Be jo ir kaltinamojo, kartu buvo A. V. ir A. S.. Pradėjo žvejoti, vartojo alkoholį. Konflikto jokio nebuvo, jis tik kaltinamajam papriekaiÅ¡tavo dėl muzikos. Jo paprašė pritildyti leidžiamos muzikos garsÄ arba visai iÅ¡jungti. Jam nepatiko kaltinamojo leidžiama muzika. Kai įvyko nesutarimas dėl muzikos, jau buvo tamsu. Žodinis konfliktas tarp jų nevyko. P. M. nuėjo prie ežero, o jis liko sėdėti prie stalo. Kai kaltinamasis nuėjo žvejoti, nebuvo jokio triukÅ¡mo, kitų asmenų nesimatė.

Kaltinamasis buvo prie ežero. Po kiek laiko jis atėjo nuo ežero, jį nuvertė nuo suoliuko ir pradėjo spardyti, daužyti. Ten kur jis sėdėjo, iki ežero buvo koks 50 metrų atstumas. Prie suoliuko jis sėdėjo vienas, A. V. ir A. S. palapinėse miegojo. Atėjęs nuo ežero kaltinamasis pasakė, kad juos kažkas puola. Priėjęs prie jo, čiupo jam iš už nugaros, nuvertė nuo suoliuko ant žemės. Nugriuvęs ant žemės, bandė keltis, tačiau kaltinamasis vėl jį pargriovė ir pradėjo spardyti.

Kaltinamajam kažkas pasivaideno, kad jį kažkas puola, jis matyt buvo pergėręs. Daugiausia spardė į Å¡onÄ , sulaužė Å¡onkaulius ir dvejose vietose buvo sulaužytas raktikaulis. SmÅ«giai buvo suduoti į kairį Å¡onÄ , jam gulint ant žemės. SmÅ«giai suduoti rankomis ir kojomis. Galėjo bÅ«ti 4-5 smÅ«giai. Sudavęs smÅ«gius kaltinamasis nuėjo. Jis kvietėsi A. V., bet jis iÅ¡lindo iÅ¡ palapinės tik tada, kai jau buvo sumuÅ¡tas. A. V. prašė, kad jis iÅ¡kviestų jam pagalbÄ .

Buvo Å¡oko bÅ«senoje. A. V. jam nepagelbėjo, visi buvo girti. A. V. buvo išėjęs iÅ¡ palapinės, matė, kad jis yra sumuÅ¡tas. Tuomet sėdo į savo automobilį ir pavažiavo į gretimÄ aikÅ¡telę už 50 metrų. Paskambino savo draugei J. B., paprašė jos atvažiuoti. Jai papasakojo visas aplinkybes. J. B. atvažiavo kitu automobiliu maždaug už 30 minučių, jį nuvežė į ligoninę. Dėl sužalojimų gydėsi mėnesį laiko. Buvo atlikta operacija. Ä® raktikaulį sudėjo varžtus.

Bus reikalinga operacija varžtams išimti. Į ligoninę buvo atėjęs A. V., jam papasakojo, kas nutiko. A. V. pasakė, kad tai yra jo ir P. M. reikalas. Aplinkui buvo ramu, kitų stovyklautojų nebuvo. Ligoninėje jam buvo nustatytas apie promilės girtumas. Jis iš visų buvo blaiviausias. Policijos pats nekvietė, kadangi jam labai skaudėjo, norėjo greičiau papulti pas medikus. Praeityje raktikaulio lūžio neturėjęs. Eismo įvykio metu buvo sulaužytas petys. Prašo patenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja J. B. parodė, kad nukentėjusysis yra jos draugas, kaltinamojo nepažinojo. Naktį apie 2 ar 2.30 val. jai paskambino R. L. ir pasakė, kad įvyko įvykis ir paprašė, kad atvažiuotų jo pasiimti. Ji atvažiavo kitu automobiliu. Atvežė dukra. Atvyko maždaug per 20 minučių. R. L. jos laukė miške, aikštelėje. Jis buvo sumuštas, pats negalėjo automobilio vairuoti. Tuomet ji persėdo į nukentėjusiojo automobilį ir nuvažiavo į Alytaus ligoninę. R. L. papasakojo, kad buvo užpultas ir sumuštas.

Sakė, kad jį netikėtai užpuolė. Minėjo, kad tai buvo jaunuolis P. M.. Ligoninėje buvo suteikta pirma pagalba. Jis buvo visas sudaužytas, kruvinas. Po ligoninės vyko į policijÄ . Ligonėje Alytuje buvo gydytas tris dienas, po to iÅ¡vežtas gydytis į KaunÄ . Pasekmes jaučia ir Å¡iandien, negali pilnai pakelti rankos, todėl darbingumas nėra atsistatęs. Liudytojas E. S. parodė, kad jis yra policijos pareigÅ«nas. Gavo praneÅ¡imÄ , kad pranešėjas kvietėsi policijos pagalbos, nes neva sukonfliktavo su draugu.

Pranešėjas pranešė, kad tas draugas pasišalino iš įvykio vietos neblaivus su automobiliu. Važiavo link įvykio vietos, jokio automobilio nesutiko. Įvykio vietoje P. M. įdomiai aiškino aplinkybes. Gal buvo susijaudinęs ar apsvaigęs nuo alkoholio. Jis (liudytojas) daugiau bendravo su kitais dviem asmenimis. Iš pasakojimų suprato, kad jie visi atvyko žvejoti, žvejojant įvyko konfliktas su kitais asmenimis, kurie buvo ne jų draugai, o kitame krante. Atėję į jų stovyklavietę, susistumdė su nepažįstamais asmenimis, pranešėjas nukrito ant žemės ir galimai susižalojo akį, matėsi įdrėskimas.

P. M. teigė, kad jo draugÄ galėjo sumuÅ¡ti asmenys iÅ¡ kito kranto. Dar jis nerado savo telefono, sakė, kad galimai tas draugas jį paėmė. Taip pat sakė, kad tas draugas kaltino jį dėl sumuÅ¡imo. Pasakė: „tas draugas sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo, aÅ¡ nenoriu, kad man bÅ«tų kažkokių pretenzijų, kad sumuÅ¡iau“. PareigÅ«nams pasakojo, kad nesupranta, kodėl tas draugas ant jo užpyko, kodėl kaltina jį sumuÅ¡imu. Nurodė, kad nukentėjusysis pradėjo su juo konfliktuoti ir stumdytis, kad nukentėjusysis nesuprato, kad jį kažkas sumušė.

Pagal kaltinamojo pasakojimÄ nebuvo galima suprasti visų įvykio aplinkybių. Susidarė įspÅ«dis, kad pareiÅ¡kėjas neadekvačiai mÄ sto. Mėtėsi klausimuose. Kai buvo įvykio vietoje, triukÅ¡mo negirdėjo, kitų asmenų nematė. Buvo nuėję ir toliau pažiÅ«rėti į krantus, bet daugiau žmonių nesimatė. P. M. dėl jo sužalojimo atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , galimai dėl girtumo ar dėl kitų priežasčių. Jis nenuosekliai pasakojo aplinkybes, iÅ¡ jo pasakojimo negalėjo nustatyti konflikto priežasčių ir aplinkybių.

Kiti asmenys konflikto nematė, kadangi miegojo. Lyg tai girdėjo kažkokį triukÅ¡mÄ . Ä®vykio vietoje nustatė girtumÄ , surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl įvykio. Kaltinamasis nurodė, kad policijos pareigÅ«nus kvietė, nes norėjo praneÅ¡ti dėl telefono ir iÅ¡važiavusio draugo elgesio. Nurodė, kad pranešė, kad jam nebÅ«tų bėdų, jeigu draugas paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Pats pareiÅ¡kimÄ atsisakė raÅ¡yti. Vėliau telefonÄ surado, dėl to pareiÅ¡kimo nerašė.

Pagal įvykio suvestinės duomenis, jie iÅ¡vyko 02.57 val., į įvykio vietÄ atvyko 03.54 val., iÅ¡vyko - 04.33 val. Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio dienÄ prie Lizdų ežero žvejojo, vartojo alkoholį. KaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį pažįsta daug metų, santykiai yra normalÅ«s. Vakare jis nuėjo namuoti, o R. L. liko sėdėti prie laužo. Nakties metu R. L. įlėkė į palapinę, jį prižadino, pasakė, tas durnius ar debilas sulaužė jam raktikaulį. Jis išėjo iÅ¡ palapinės, P. M. stovėjo, o R.

L. buvo susiėmęs už raktikaulio, matėsi, kad jam skauda. R. L. liepė jį vežti į ligoninę, tačiau jis nesutiko, kadangi buvo neblaivus. PasiÅ«lė pagalvoti, kÄ daryti. R. L. pasėdėjo ant suoliuko, susiėmęs už peties, tuomet nuėjo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo. Tuomet pradėjo kalbėti, kas čia įvyko. P. M. pasakė, kad buvo kažkas atėję į jų stovyklavietę. P. M. buvo pasimetęs, stovėjo rankas iÅ¡skėtęs, sakė, kad ėjo pro Å¡alį kažkokie du asmenys.

IÅ¡ P. M. pasakojimo nesuprato, kas įvyko. Sakė, kad jis nemušė R. L.. Jie visi buvo neblaivÅ«s, jis kÄ tik pabudęs iÅ¡ miego. Požymių nesimatė, kad bÅ«tų atėję kažkokie svetimi žmonės. Nukentėjęs nieko nesakė apie svetimus žmones, jis tik buvo susiėmęs už rankos, jam skaudėjo. SekančiÄ dienÄ po įvykio buvau nuvažiavęs į ligoninę pas nukentėjusįjį, bet jis buvo nekalbus, gal buvo piktas. Nukentėjusysis nesakė, kaip buvo sužalotas, sakė, kad jį mušė.

IÅ¡ nukentėjusiojo kalbos suprato, kad jį sumušė P. M.. Jiems stovyklaujant, vienu momentu buvo nesutarimas tarp R. L. ir P. M., kad P. M. leido muzikÄ , kuri nepatiko nukentėjusiajam. Tačiau jokių požymių, kad galėtų kažkas panaÅ¡aus įvykti, nebuvo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis abu panaÅ¡iai buvo neblaivÅ«s. P. M. sakė, kad dingo jo telefonas. Policijai paskambino iÅ¡ jo ar A. S. telefono. Vėliau jis surado P. M. telefonÄ , nukritusį ant žemės. P. M. skambino policijai, sakė, kad buvo sumuÅ¡tas.

Atvykus P. M. rodė beisbolo lazdÄ , sakė, kad jeigu reikės turės kuo apsiginti. R. L. prieÅ¡ kokius 20-25 metus turėjo avarijÄ , jam buvo sužalota koja ir kairys petys. Liudytojas A. S. parodė, kad žvejojo prie Lizdų ežero, vartojo alkoholį. Jis pirmas nuėjo į automobilį miegoti. Nepastebėjo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bÅ«tų kilę konfliktų. Buvo nesutarimų dėl muzikos ir dėl automobilio, bet jų nesureikÅ¡mino. R. L. pareiÅ¡kė priekaiÅ¡tus Pauliui dėl leidžiamos rusiÅ¡kos muzikos.

Automobilyje gulėdamas iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tuomet iÅ¡girdo iÅ¡važiuojančios maÅ¡inos garsÄ . Pamatė, kad nėra R. L. maÅ¡inos. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, gerai nesuvokė situacijos. P. M. buvo pasimetęs, atrodė, kad jam Å¡okas. Sakė, kad kažkokie žmonės ėjo ir kažkas įvyko, bet jis nesuprato nurodytų aplinkybių. Suprato tik tiek, kad P. M. nerado savo telefono, todėl davė jam savo telefonÄ , kad galėtų paskambinti policijai, nes norėjo paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

P. M. buvo susimušęs galvÄ . Nesakė, kaip susimušė. IÅ¡ visų pasakojimų nesuprato, kad konfliktas vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Ryte suprato, kad tarp jų kažkas įvyko. Po įvykio su A. V. buvo ligoninėje pas R. L., jis pasakojo, kad P. M. jį užpuolė. Nukentėjęs smulkių aplinkybių nenurodė. TÄ dienÄ beisbolo lazdos nematė. IÅ¡ protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad nukentėjusysis R. L. 2019 m. liepos 5 d. kreipėsi į policijos komisariatÄ , nurodydamas, kad 2019 m. liepos 5 d. apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini), prie "Lizdų" ežero jį sumušė iÅ¡ matymo pažįstamas vyriÅ¡kis vardu P. M. (1 t., b.l. 1 – 4).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie Lizdų ežero (1 t., b.l. 10 – 22). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. liepos 5 d. 06.05 val. policijos komisariate gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės pranešimas, kad kreipėsi R. L., kurį prie Lizdų ežero sumušė iš matymo pažįstamas asmuo, nustatyta kairio raktikaulio ir šonkaulio lūžimai, nosies sumušimas, 1,46 prom. girtumas (1 t., b.l. 34).

IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad policijos pareigÅ«nas E. S. pranešė, kad pagal 2019 m. liepos 5 d. 2.45 val. gautÄ iÅ¡kvietimÄ pareigÅ«nams nuvykus į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini) prie Lizdų ežero, pranešėjas P. M. buvo neblaivus (jam nustatytas 1,90 promilių neblaivumas). Ant P. M. kairės akies matėsi nežymus įdrėskimas. Jis paaiÅ¡kino, kad jam bežvejojant, nuo kito kranto pusės atėjo du nepažįstami vyriÅ¡kiai ir pradėjo su juo konfliktuoti. Konflikto metu P. M. apsistumdė su nepažįstamais vyriÅ¡kiais ir staiga parkrito ant žemės. Parkritęs ant žemės, atsistojo ir pastebėjo, kad minėtų asmenų nėra.

Kartu buvo iÅ¡ matymo pažįstamas R. L., kuris pradėjo teigti, kad anot?? P. M. Å¡is sužalojo R. L. krÅ«tinkaulį, tačiau P. M. parodė, kad galėjo sužaloti tie patys du asmenys, kurie atėjo į krantÄ . Supykęs R. L. sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo, galimai namo. Kvietė policijÄ , kadangi norėjo atgauti telefonÄ , kuris galimai buvo pavogtas grumtynių metu. Atvykus pareigÅ«nams, telefonas buvo rastas. Fizinio skausmo P. M. nejautė, paaiÅ¡kinimÄ atsisakė raÅ¡yti, teigdamas, kad gerai neprisimena visų aplinkybių (1 t., b.l. 35 – 36).

IÅ¡ ApžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas ir apraÅ¡ytas garso įraÅ¡as, gautas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro. Ä®raÅ¡e užfiksuota, kad vyras praneÅ¡a, kad jį užpuolė prie Lizdų ežero ir tas asmuo neblaivus iÅ¡važiavo automobiliu, prisistato P. M. (1 t., b.l. 40 – 42). IÅ¡ įvykio suvestinės duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 5 d. 02.53 val. gautas praneÅ¡imas, kad prieÅ¡ 30 minučių prie Lizdų ežero pranešėjÄ (P. M.) sumušė pažįstamas R. L., kuris neblaivus iÅ¡važiavo automobiliu.

Policijos ekipažas išsiųstas 2019 m. liepos 5 d. 02:57 val.,, atvyko – 03:54:23 val., išvyko - 04:33:42 val. 2019 m. liepos 5 d. 06.05 val. policijos komisariate gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės pranešimas, kad kreipėsi R. L., kurį prie Lizdų ežero sumušė iš matymo pažįstamas asmuo, nustatyta kairio raktikaulio ir šonkaulio lūžimai, nosies sumušimas, 1,46 prom.girtumas (1 t., b.l. 26 – 33). Iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės rašto matyti, kad R.

L. į ligoninės Priėmimo skubiosios pagalbos skyrių kreipėsi 2019 m. liepos 5 d. 04:11 val. (3 t., b.l. 25). Iš Specialisto išvados matyti, kad R. L. kairės pusės VI,VII šonkaulių lūžimai, kairio raktikaulio lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes to sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 84 – 85).

Specialistas L. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ . Parodė, kad R. L. buvo padaryta kairės pusės 6 ir 7 Å¡onkaulių lūžimai bei kairio raktikaulio lūžimas. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kieto buko daikto poveikiu galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«giavimo tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje.

Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 6-to ir 7-to Å¡onkaulių bei kairio raktikaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ . Nustatytas raktikaulio lūžimas, nėra senas lūžimas. Jam nebuvo pateikta duomenų apie senesnio raktikaulio lūžimÄ . Teisėjai pagarsinus epikrizės duomenis (1 t., b. l. 87-88), nurodė, kad Å¡io dokumento jis nematė.

Čia yra apraÅ¡yta rentgeno nuotrauka daryta po Å¡io lūžimo. Čia rentgenologas žiÅ«rėjo dėl plaučių, o nustatytas raktikaulio lūžimas skaitomas kaip senas. Tai yra tas pats lūžimas, kuris buvo ir akte, apie jokį senesnį lūžimÄ nėra jokių duomenų, čia rentgenologas apraÅ¡o tuos pačius Å¡onkaulių lūžimus ir raktikaulio lūžimÄ . Rentgenologas pažymi, kad trauma sena, nes ne iÅ¡karto nuotrauka daryta, bet lūžis yra tas pats. Buvo daryta operacija, žastikaulio osteosintezė, apie kitÄ lūžimÄ nėra duomenų.

Traumatologas fiksavo lūžimus, nukentėjusysis buvo operuotas, atliekama osteosintezė, po to daroma rentgeno nuotrauka ir ji aprašoma. Fiksuojamas kairio galo raktikaulio lūžimas, jokių senų lūžimų nėra fiksuota. Darydami savo išvadas, remiasi nustatyta traumatologo diagnoze. Rentgenologo įrašas nėra galutinė diagnozė, ši nuotrauka specialaus tyrimo išvadoms įtakos neturi. Šiam sužalojimui neturėtų jokios įtakos seni lūžimai, kadangi tai buvo naujas lūžimas, dėl jo asmuo buvo gydytas, dėl jo buvo atlikta operacija.

TeoriÅ¡kai kairio petinio galo lūžimas ir kairio raktikaulio kÅ«no lūžis yra ne tas pats, bet čia raktikaulio lūžimÄ nustatė specialistas traumatologas, jis remiasi operavusio gydytojo nustatyta diagnoze. Apie liekamuosius reiÅ¡kinius po tokios traumos gali pasakyti tik gydantis traumatologas, kuris operavo ir stebėjo ligonį. Galutinėje diagnozėje buvo nustatyti du, o ne trys Å¡onkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, nes lokalizacijos kitos, Å¡onkauliai ir petinis galas.

Å onkauliai galėjo bÅ«ti sužaloti ir vieno poveikio pasėkoje, bet visi sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«giavimo bÅ«du tiek ir atsitrenkiant. Neatmetama, kad vieno kritimo metu galėjo atsirasti patirti sužalojimai, kadangi sužalojimai buvo vienoje plokÅ¡tumoje, atmesti Å¡ios galimybės negalima. IÅ¡ 2019 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimo matyti, kad pagal P. M. pareiÅ¡kimÄ ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (3 t., b.l. 7 – 12).

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina P. M. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kaltinamasis P. M. savo kaltės nepripažino.

Parodė, kad žvejojo prie Lizdų ežero, su draugais vartojo alkoholį. A. V. ir A. S. nuėjus miegoti, liko prie ežero žvejoti, o nukentėjusysis ?R. L. sėdėjo prie stalo. Praėjo vietiniai žvejai, jie buvo nepatenkinti, kad užimtos žvejojimo vietos. Jam grįžtant nuo ežero, buvo užpultas nukentėjusiojo R. L., kuris jam (kaltinamajam) sudavė vienÄ smÅ«gį į smilkinio sritį. Nuo Å¡io smÅ«gio jis suklupo. Nuėjo prie palapinių ir prikėlė A. V.. Nukentėjusysis sėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo.

Policijos pareigÅ«nus kvietė dėl R. L. jo atžvilgiu panaudoto smurto ir paimto telefono. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju neteisingai nurodė aplinkybę, kad gindamasis abiem rankomis į krÅ«tinę, kiek turėjo sveikatos, atsistÅ«mė R. L., ir jis nuo Å¡io stÅ«mimo nukrito. Nukentėjusysis duoda melagingus parodymus. Jis nenustÅ«mė nukentėjusiojo nuo suoliuko, jam smÅ«gių nesudavė. Policijos pareigÅ«nus kvietė, kadangi nukentėjusysis jį užpuolį, sudavė jam smÅ«gį, ir pagalvojo, kad jis paėmė jo telefonÄ .

Kai atvyko pareigÅ«nai, jiems nenurodė aplinkybės, kad R. L. jį sumušė, nes nenorėjo didesnio konflikto. Beisbolo lazda visÄ laikÄ buvo jo automobilyje. Nukentėjusysis R. L. parodė, kad A. V. ir A. S. nuėjos miegoti, jis liko sėdėti prie stalo, o P. M. nuėjo prie ežero žvejoti. Po kiek laiko P. M. atėjo nuo ežero, pasakė, kad juos kažkas puola, pagriebė jį už nugaros, nuvertė nuo suoliuko ant žemės ir sudavė jam smÅ«gius į kairį Å¡onÄ . Pajuto stiprų skausmÄ , Nuėjo iki palapinės, prikėlė A.

V., kurio paprašė pagalbos. Jam nesulaukus pagalbos, sėdo į automobilį, kuriuo nuvažiavo į sekančiÄ aikÅ¡telę už 50 metrų. Paskambino J. B., paprašė jos atvažiuoti. J. B. jį nuvežė į Alytaus ligoninę, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Liudytojas A. V. parodė, kad paties įvykio nematė, kadangi jis palapinėje miegojo. Jį prižadino R. L., kuris paminėjo, kad tas „debilas“ ar „durnius“ sulaužė jam raktikaulį. R. L. buvo susiėmęs už raktikaulio, matėsi, kad jam skauda.

R. L. prašė jį nuvežti į ligoninę, tačiau jis nesutiko, kadangi buvo neblaivus. SekančiÄ dienÄ nuvyko pas R. L. į ligoninę. IÅ¡ R. L. kalbos suprato, kad jį sumušė P. M.. PanaÅ¡ius parodymus davė ir liudytojas A. S.. Liudytoja? J. B. parodė, kad ji sumuÅ¡Ä R. L. nuvežė į ligoninę. Nukentėjusysis pasakojo, kad buvo užpultas ir sumuÅ¡tas jaunuolio vardu P. M.. Kaltinamojo P. M. parodymus viso ikiteisminio tyrimo metu nuolat kito, buvo nenuoseklÅ«s ir pateikiamos vis skirtingos versijos dėl įvykio.

IÅ¡ pradžių jis teigė, kad konfliktavo su nepažįstamais asmenimis, nukrito ir susižalojo pats, taip pat Å¡io konflikto su kitais žvejais metu galėjo bÅ«ti sužalotas nukentėjusysis R. L.. Å ias aplinkybes nurodė atvykusiems pareigÅ«nams E. S. ir A. K.. Liudytojas E. S. teisme patvirtino, kad pagal P. M. pasakojimÄ nebuvo galima suprasti visų įvykio aplinkybių, pareigÅ«nui susidarė įspÅ«dis, kad kaltinamasis neadekvačiai mÄ sto, parodymuose mėtosi. Taip pat P. M. pareigÅ«nams nurodė aplinkybę, kad draugas jį kaltina dėl jo sumuÅ¡imo, todėl jis pirmas pranešė policijos pareigÅ«nams. 2019 m. liepos 5 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo tyrėjo, nurodė aplinkybę, kad R.

L. netikėtai sudavė jam smÅ«gį į veido sritį. Tuomet jis gindamasis kiek turėjo sveikatos abiem rankom į krÅ«tinę jį atstÅ«mė nuo savęs, dėl Å¡io stÅ«mimo R. L. nukrito ant žemės. Vėlesnių apklausos metu P. M. vėl pakeitė parodymus, nurodydamas, kad R. L. nuo savęs nestÅ«mė. P. M. iÅ¡kelta versija, kad R. L. jam sudavė smÅ«gį, paneigta įsiteisėjusiu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (3 t., b.l. 7 -12). P. M. šį nutarimÄ skundė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jo skundai buvo atmesti.

Todėl teismas nesivadovauja kaltinamojo P. M. parodymais, juos vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. L. parodymais, jie viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklÅ«s, esminėse aplinkybėse nekito. Juos iÅ¡ dalies patvirtina liudytojo A. V. parodymai, kuris netrukus po smurto matė R. L., kuris įvardino, kad jo atžvilgiu smurtÄ vartojo bÅ«tent P. M.. P. M. parodymus patvirtina ir liudytoja J. B., kuri parodė, kad vežant R.

L. į ligoninę, pastarasis įvardijo, kad jį sužalojo jaunuolis vardu P. M.. Specialisto išvada patvirtina, kad R. L. kairės pusės VI,VII šonkaulių lūžimai, kairio raktikaulio lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes to sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 84 – 85).

Specialistas L. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ . Taip pat parodė, kad sužalojimai padaryti vienoje plokÅ¡tumoje, todėl neatmetama galimybė, kad ir kritimo metu galėjo atsirasti visi patirti sužalojimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis P. M. 2019 m. liepos 5 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), prie Lizdų ežero, be jokios priežasties, iÅ¡ nugaros R. L. sugriebęs rankomis už pečių, pargriovė jį ant žemės ir gulinčiam spyrė ne mažiau 4 kartus į kairį Å¡onÄ ir kairę rankÄ , sukeldamas didelį skausmÄ ir padarydamas kairio VI, VII Å¡onkaulių ir kairio raktikaulio lūžimus.

Sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio VI, VII Å¡onkaulių ir kairio raktikaulio lūžimo R. L. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis P. M., tyčia suduodamas smÅ«gius, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad gali bÅ«ti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sÄ moningai leido tai žalai atsirasti. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo P. M. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Civiliniai ieÅ¡kiniai Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b.l. 93 – 97) 1288,27 eur sumai už asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.283 straipsnių reikalavimais, žalÄ , padarytÄ asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam R. L. buvo suteiktos gydymo paslaugos, gydymo iÅ¡laidos sudaro 1288,27 eur suma, jos apmokėtos iÅ¡ Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti.

Nukentėjusysis R. L. ieÅ¡kiniu (1 t., 68 – 73, 3 t., b.l. 13 – 28) praÅ¡o priteisti 1 911,63 eurų turtinės žalos, 6 000 eurų neturtinės žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidas 1350 eur sumoje. Nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro apie 50 eurų vaistai ir kuras, vertimo iÅ¡laidos 39,06 eur, negautos pajamos ?1445 eur, kelionės iÅ¡laidos 377,57 eur. Teismas tenkina ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 50 eurų turtinės žalos priteisimo už kurÄ ir vaistus, nors įrodymų, patvirtinančių Å¡ių iÅ¡laidų buvimÄ nėra pateikta, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos yra protingo dydžio, pagal nustatytus sužalojimus ir ikiteisminio proceso trukmę, neabejotinai jas nukentėjusysis patyrė, todėl jos priteistinos.

Taip pat teismas tenkina ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kelionės iÅ¡laidų 377,57 eurų sumai priteisimo. Nukentėjusiojo darbo vieta yra Danijoje, jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu vyko į LietuvÄ , patirtas iÅ¡laidas patvirtina pateikti duomenys, todėl kelionės iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Vertimo iÅ¡laidos 39,06 eur sumai patvirtintos mokėjimo dokumentais, todėl priteistinos. Nukentėjusysis praÅ¡o priteisti 1445 eurų negautų pajamų. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi bÅ«ti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų buvusi sužalota.

Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui. Teismas įvertinęs pateiktus duomenis, laiko, kad pateikta darbo sutartis nepatvirtina negautų pajamų dydžio. Nėra pateikta objektyvių duomenų apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ nukentėjusiajam darbo užmokestį, socialinio draudimo iÅ¡mokas, dirbtÄ laikÄ , todėl reikalavimas priteisti negautas pajamas laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas.

Ä®vertinus visus duomenis, nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo priteistina 466,63 eur turtinės žalos, kadangi Å¡i žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo P. M. veiksmais, ir turi bÅ«ti atlyginta (BPK 109 straipsnis, CK 6.246, 6.249 straipsniai). Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalÄ , teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus: pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi bÅ«ti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumÄ , taip pat į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, nes kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Žala turi bÅ«ti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Å iuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė nepatogumus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur).

Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus. Nukentėjusysis nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. liepos 12 d. buvo gydytas ligoninėse. Jam nustatyti trys sužalojimai, tai yra dviejų šonkaulių ir kairio raktikaulio lūžiai. Buvo atlikta kairio raktikaulio lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija (1 t., b.l. 84 – 85, 86). Kaip nurodė nukentėjusysis, yra suplanuota operacija dėl sraigtų išėmimo iš lūžio vietos.

Pripažintina, kad dėl Å¡io įvykio nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmÄ , nepatogumus, gilius dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, didelį stresÄ , emocinį sukrėtimÄ , pergyvenimus, bendravimo ir darbinių galimybių sumažėjimÄ , nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Ä®vykio pasekmės jaučiamos ir Å¡iuo metu, po įvykio praėjus daugiau nei metams, nukentėjusiajam reiks patirti iÅ¡gyvenimus dėl bÅ«simos operacijos atlikimo. Dėl patirtų sužalojimų sumažėjo nukentėjusiojo darbingumas.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo Å¡altiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bÅ«tų 5 000 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ kaltinamojo (CPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Ä®vertinus paminėtų aplinkybių visumÄ , teismo vertinimu, 5 000 Eur suma nukentėjusiajam yra pakankama piniginė kompensacija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, Å¡is žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jo kilusioms pasekmėms. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro A. J. 2020 m. sausio 8 d. nutarimais paskirtÄ P. M. atžvilgiu taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ jo vardu atidarytÄ AB SEB banko atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 36 – 50), palikti galioti iki piniginės prievolės atlyginti žalÄ visiÅ¡ko įvykdymo (BPK 151 straipsnis).

Dėl atstovavimo iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi bÅ«ti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiÅ¡kumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas.

Nukentėjusysis ir jo atstovė byloje pateikė pinigų priėmimo kvitus (1 t., b.l. 70, 2 t. b.l. 160, 3 t., b.l. 28, 49), patvirtinančius nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti 1350 eurų sumai ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta per du teismo posėdžius. 2020 m. kovo 25 d. teismo posėdis buvo atšauktas dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe, o 2020 m. gegužės 19 d. teismo posėdis neįvyko pagal nukentėjusiojo atstovės advokatės D.

V. praÅ¡ymÄ . Advokatė D. V. 2020 m. liepos 10 d. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio tikslinimas padarytas dėl patirtų vertimo iÅ¡laidų ir valiutos kurso paskaičiavimo. Todėl įvertinus Å¡ios baudžiamosios bylos teisinei pagalbai skirtas laiko sÄ naudas, suteiktos teisinės pagalbos kompelsiÅ¡kumÄ , nukentėjusiajam priteistina 1000 eurų už advokatės D. V. suteiktas teisines paslaugas. Å ios iÅ¡laidos yra teisingos, proporcingos proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl priteistinos iÅ¡ P. M..

Bausmės skyrimo klausimai Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Praeityje neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b.l. 61 – 63).

Pagal pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ , supranta savo veiksmus ir gali už juos atsakyti (2 t., b.l. 69). Kaltinamasis dirba, po nusikalstamos veikos padarymo nėra kitų neigiamai kaip asmenį charakterizuojančių duomenų. Kaltinamajam skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimÄ bausmės vidurkiui, bei skiriant įpareigojimus. P. M. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2019 m. liepos 5 d. 07.30 val. iki 2019 m. liepos 5 d. 17.45 val. buvo laikinai sulaikytas (2 t., b.l. 5, 6).

Å is laikas (viena diena), įskaitytinas į bausmės laikÄ (BK 66 straipsnis). Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios, o kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Daiktinis įrodymas – beisbolo lazda, saugojama Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019 m. liepos 29 d. kvitÄ Nr. 003678 (1 t., b.l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intina P. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ vieniems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti P. M. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. liepos 5 d. 07.30 val. iki 2019 m. liepos 5 d. 17.45 val., tai yra vienÄ dienÄ , jÄ prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo metu įpareigoti P. M. dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. L. nusikaltimu padarytÄ ir teismo priteistÄ turtinę žalÄ , tai yra 466,63 eur. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios, o kardomÄ jÄ priemonę – dokumento paėmimÄ , panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinį įrodymÄ â€“ beisbolo lazdÄ , saugojamÄ Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019 m. liepos 29 d. kvitÄ Nr. 003678 (1 t., b.l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti P. M.. Priteisti iÅ¡ P. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1288,27 Eur už asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ P. M. nukentėjusiajam R. L. 466,63 eur turtinės, 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro A. J. 2020 m. sausio 8 d. nutarimu paskirtÄ ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. liepos 8 d. nutartimis pratęstÄ P. M. atžvilgiu taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ jo vardu atidarytÄ AB SEB banko atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki piniginės prievolės atlyginti žalÄ visiÅ¡ko įvykdymo. Iki piniginės prievolės atlyginti žalÄ visiÅ¡ko įvykdymo laikinai apriboti nuosavybės teises į P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklausantį žemės sklypÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), visiÅ¡kai apribojant nuosavybės teisę į jį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus ir nurodant savo pozicijÄ dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka. Teisėja Vilma Dapkevičienė