2021-09-15 Nr. AB-18573-3-61-3-02248-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-517-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02248-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl įsakymų panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. R. su skundu, įvardytu pareiškimu, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2021 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. P-269 „Dėl R. R. atleidimo iš tarnybos“; 2) panaikinti Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. P-65S „Dėl siūlymo užimti pareigas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento naujoje struktūroje nuo 2021 m. liepos 1 d.“ dalį, kurioje pareiškėjui siūlomos Skyriaus viršininko pavaduotojo pareigos; 3) panaikinti Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1-21 „Dėl kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant žvalgybos pareigūnams bus siūloma užimti pareigas naujoje Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento struktūroje, nustatymo“, dalį, kurioje sudaromos sąlygos pažeisti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 50 straipsnį, o taip pat ribojamas žvalgybos pareigūnų teisėtų lūkesčių principas būti perkeltiems, visų pirma, į lygiavertes, jų kvalifikaciją atitinkančias pareigas; 4) panaikinti Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 2-33RN „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos struktūros, pareigybių sąrašo, skyrių funkcijų ir pareiginių nuostatų patvirtinimo“, dalį, kurioje nustatomi reikalavimai užsienio kalbai Departamento 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus viršininkui ir jo pavaduotojui; 5) priteisti R. R. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš Departamento dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti pareiškėjui šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. R. skundo dalis, kuriose buvo prašoma: 1) panaikinti Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. P-65S „Dėl siūlymo užimti pareigas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento naujoje struktūroje nuo 2021 m. liepos 1 d.“ dalį, kurioje pareiškėjui siūlomos Skyriaus viršininko pavaduotojo pareigos; 2) panaikinti Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1-21 „Dėl kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant žvalgybos pareigūnams bus siūloma užimti pareigas naujoje Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento struktūroje, nustatymo“, dalį, kurioje sudaromos sąlygos pažeisti Žvalgybos įstatymo 50 straipsnį, o taip pat ribojamas žvalgybos pareigūnų teisėtų lūkesčių principas būti perkeltiems, visų pirma, į lygiavertes, jų kvalifikaciją atitinkančias pareigas; 3) panaikinti Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 2-33RN „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos struktūros, pareigybių sąrašo, skyrių funkcijų ir pareiginių nuostatų patvirtinimo“, dalį, kurioje nustatomi reikalavimai užsienio kalbai Departamento 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus viršininkui ir jo pavaduotojui.

Teismas priėmė R. R. skundą dalis, kuriose buvo prašoma: 1) panaikinti Departamento direktoriaus 2021 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. P-269 „Dėl R. R. atleidimo iš tarnybos“; 2) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš Departamento dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti R. R. šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir 30 straipsnio 1 dalies nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, jog jis nesutinka su Departamento 2021 m. vasario 22 d., 2021 m. vasario 23 d. ir 2021 m. vasario 24 d. įsakymais, tačiau skundą teismui dėl šių įsakymų panaikinimo pateikė 2021 m. liepos 8 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad R. R. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl reikalavimų panaikinti Departamento 2021 m. vasario 22 d., 2021 m. vasario 23 d. ir 2021 m. vasario 24 d. įsakymus paduoti nepateikė, nenurodė, kada skundžiamus aktus gavo, taip pat objektyvių, svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių termino praleidimo aplinkybių. Teismas konstatavo, kad R. R. nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios jam laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisėms realizuoti, t. y. laiku kreiptis į teismą su skundu dėl minėtų aktų panaikinimo.

Teismas padarė išvadą, kad skunde nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl reikalavimų panaikinti Departamento 2021 m. vasario 22 d., 2021 m. vasario 23 d. ir 2021 m. vasario 24 d. įsakymus paduoti. Neatnaujinus praleistų terminų skundui dėl minėtų reikalavimų paduoti, pareiškėjo skundo reikalavimus dėl šių įsakymų (jų dalių) panaikinimo buvo atsisakyta priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas nustatė, kad kiti R. R. skundo reikalavimai iš esmės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 35 straipsnių reikalavimus, todėl jie buvo priimti nagrinėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atsakovu nurodytas subjektas – Departamento vadovas – neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą ir yra netinkamas atsakovas, todėl R. R. paaiškino, kad jis turėtų šio atsakovo atsisakyti.

III. Pareiškėjas R. R. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą priimti nagrinėti visą pareiškėjo skundą, atnaujinus terminą tarpiniams procedūriniams sprendimams apskųsti.

R. R. paaiškina, kad teismas, pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, t. y. netinkamai jį taikydamas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarties dalį, kurioje pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti. Pažymi, kad teismas, neįsigilinęs į R. R. skundo turinį, priėjo prie neteisingos išvados, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios jam laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisėms realizuoti, t. y. laiku kreiptis į teismą su skundu dėl aktų panaikinimo. R. R. atkreipia dėmesį, kad įsakymai (tarpiniai viešojo subjekto administraciniai aktai) teismui buvo skundžiami 2021 m. kovo 22 d. pareiškime administracinėje byloje Nr. eI3-2733-331/2021, eAS-282-492/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00898-2021-3) nepraleidus Administraciniu bylų teisenos įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino. Nors tarpiniai (procedūriniai) Departamento direktoriaus sprendimai ir buvo laiku apskųsti teismui, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nuomone, jie negalėjo būti nagrinėjami teisme, nepriėmus galutinio sprendimo dėl R. R. atleidimo iš tarnybos Departamente.

Pareiškėjas pažymi, kad jo skunde vienas iš prašymų yra administracinės bylos Nr. eI3-2733-331/2021, eAS-282-492/2021 pridėjimas prie šios bylos, kurioje, būtent ir buvo siekiama Departamento direktoriaus tarpinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo. R. R. nuomone, minėtos bylos pridėjimas prie šios bylos ir joje esanti informacija, o ypač šioje byloje priimtos teismų nutartys yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad pareiškėjas laiku atliko būtinus veiksmus savo teisėms realizuoti, t. y. laiku kreipėsi į teismą su skundu dėl minėtų aktų panaikinimo. Pareiškėjo nuomone, šis jo kreipimasis yra pakankamas pagrindas Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio prasme atnaujinti terminą minėtiems tarpiniams sprendimams apskųsti ir nagrinėti, jeigu toks terminas ir būtų laikomas praleistu.

R. R. nurodo, kad galutinis Departamento direktoriaus sprendimas jo atžvilgiu buvo priimtas 2021 m. birželio 29 d., kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos. R. R. nuomone, atitinkamai tą pačią dieną, vadovaudamasis administracinėje byloje Nr. eI3-2733-331/2021, eAS-282-492/2021 išdėstytais argumentais, jis įgijo teisę ginčyti ne tik galutinį Departamento vadovo jo atžvilgiu priimtą sprendimą, bet ir jo tarpinius (procedūrinius) sprendimus, turėjusius tiesioginės įtakos pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimui, t. y. neteisėtam atleidimui iš tarnybos Departamente.

R. R. teigia, kad teismas, atsisakydamas nagrinėti skunde minėtų tarpinių (procedūrinių) sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, užkirto kelią ne tik pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų tinkamam gynimui, bet ir teismo vykdomam teisingumui. R. R. nuomone, teismas, nevertindamas tarpinių (procedūrinių) sprendimų poveikio (teisėtumo ir pagrįstumo) galutinio sprendimo, t. y. Departamento direktoriaus 2021 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. P-269, teisėtumui ir pagrįstumui, vargu, ar galės priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, t. y. įvykdyti teisingumą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas paaiškina, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų, tačiau ji nėra absoliuti – ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, taip užtikrinant pažeistų teisių efektyvios gynybos principą. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Departamentas pažymi, kad skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti asmens teisę į teisminę gynybą, todėl procesiniuose įstatymuose yra nustatytas praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo institutas. Įstatymo leidėjas nustatė, kad praleistas skundo terminas gali būti atnaujinamas, tačiau tik tais atvejais, kai buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – ne. Atsakovas nurodo, kad R. R., turėdamas teisinį išsilavinimą ir didesnį nei dvidešimties metų teisinio darbo stažą, ir dėl to puikiai išmanęs procesinę teisę, turėjo įvertinti visas skundo padavimo aplinkybes ir kreipdamasis į teismą turėjo pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl tarpinių sprendimų nagrinėjimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat turėjo numatyti tokio neveikimo pasekmes, tačiau to nepadarė. Departamento nuomone, teismas, negavęs pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo dėl tarpinių sprendimų nagrinėjimo padavimo termino, neprivalėjo vertinti priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas, ir jo atnaujinti. Atsakovas teigia, kad iš esmės terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl subjektyvių aplinkybių, t. y. paties R. R. neveikimo (aplaidumo ir neatsakingumo rengiant skundą), o tokia priežastis negali būti pripažinta svarbia.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties dalies, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, padarius išvadą, kad yra praleistas jos padavimo terminas, teisėtumas bei pagrįstumas. Nors R. R. prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį, tačiau iš jo atskirojo skundo turinio yra akivaizdu, jog pareiškėjas nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kurioje jo skundą buvo atsisakyta priimti.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. P-65S „Dėl siūlymo užimti pareigas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento naujoje struktūroje nuo 2021 m. liepos 1 d.“ dalies, kurioje jam siūlomos Skyriaus viršininko pavaduotojo pareigos, Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1-21 „Dėl kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant žvalgybos pareigūnams bus siūloma užimti pareigas naujoje Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento struktūroje, nustatymo“, dalies, kurioje sudaromos sąlygos pažeisti Žvalgybos įstatymo 50 straipsnį, o taip pat ribojamas žvalgybos pareigūnų teisėtų lūkesčių principas būti perkeltiems, visų pirma, į lygiavertes, jų kvalifikaciją atitinkančias pareigas ir Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 2-33RN „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos struktūros, pareigybių sąrašo, skyrių funkcijų ir pareiginių nuostatų patvirtinimo“, dalies, kurioje nustatomi reikalavimai užsienio kalbai Departamento 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus viršininkui ir jo pavaduotojui, panaikinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nustatyta, kad pareiškėjo R. R. prašomi panaikinti įsakymai (jų dalys) buvo priimti 2021 m. vasario 22–24 d. ir pareiškėjui neabejotinai buvo žinomi jau 2021 m. kovo mėnesį, kai dėl jų panaikinimo R. R. pirmą kartą kreipėsi į teismą, todėl jis, pateikdamas naują skundą teismui 2021 m. liepos mėnesį, neabejotinai buvo praleidęs terminą skundui dėl aptartų įsakymų (jų dalių) panaikinimo paduoti. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas praleido terminą daliai skundo reikalavimų paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti, pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi pagrįstai jo skundo dalį dėl nurodytų reikalavimų atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau, kaip minėta, pareiškėjas R. R. tokio prašymo pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs. Tai, kad vėliau teikiant atskirąjį skundą yra pateikiamas prašymas atnaujinti terminą ar nurodomos tokio termino praleidimo priežastys, paprastai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, toks prašymas turi būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ir šio teismo įvertintas. Tik ypatingais atvejais, esant ekstraordinarinei situacijai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija gali imtis spręsti termino atnaujinimo klausimą savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teisėjų kolegijai vertinti R. R. nurodytų termino skundo daliai paduoti priežasčių svarbumą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti R. R. skundo dalį, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios R. R. atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo R. R. skundo reikalavimus, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo R. R. skundo reikalavimus, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas