2025-12-30 Nr. AB-112-3-64-3-02675-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-12-30 Nr. AB-112-3-64-3-02675-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo, be kita ko, nurodė, kad apie Įsakymo Nr. A1-837 egzistavimą sužinojo tik gavęs 2024 m. rugpjūčio 27 d. laišką, todėl terminas skundui paduoti atnaujintinas dėl svarbios priežasties, t. y. laiku nebuvo supažindintas su Įsakymu Nr. A1-837.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1418-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02675-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo (realizavimo) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021: Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – neatitinka faktinės tikrovės; 3) patenkinti pareiškimą ir panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pirkimų organizatorių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas A1-837) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas (pavedamas, įpareigojamas) pirkimų organizatoriumi; 4) atnaujinti, dėl svarbios priežasties praleistą Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; 5) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti (vykdyti) įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1, 3 dalys ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktai) normas; 6) arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-1221); 7) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; 8) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P1-970.
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo, be kita ko, nurodė, kad apie Įsakymo Nr. A1-837 egzistavimą sužinojo tik gavęs 2024 m. rugpjūčio 27 d. laišką, todėl terminas skundui paduoti atnaujintinas dėl svarbios priežasties, t. y. laiku nebuvo supažindintas su Įsakymu Nr. A1-837.
II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir skyrė jam 300 Eur baudą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde administraciniam teismui kelia reikalavimą panaikinti tris Administracijos direktoriaus 2024 metais priimtus sprendimus, tačiau skundas pateiktas 2025 m. spalio 3 d., t. y. praėjus įstatymo nustatytiems terminams, per kuriuos minėti administraciniai sprendimai galėjo būti apskųsti.
Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo ir nurodė, jog svarbios termino praleidimo priežastys – „fakto nežinojimas, savalaikis darbdavio (atsakovės) nesupažindinimas su juo“, tačiau detaliau jų nepaaiškino, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis, be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti praleistą terminą apskųsti Įsakymą Nr. A1-1221 ir Įsakymą Nr. P1-970, nenurodo svarbių priežasčių dėl kurių praleido terminą apskųsti šiuos įsakymus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai ir jau seniai žino apie siekiamus apskųsti įsakymus, nes į teismą dėl jų apskundimo pirmą kartą kreipėsi dar 2024 m. rugsėjo 18 d. ir Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-641/2024 jo skundas buvo laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų, o vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas jau nuo 2024 m. spalio 17 d. nuolat teikia analogiškus skundus, žinodamas, jog yra praleidęs terminus skundžiamiems aktams apskųsti, taigi, apie skundžiamus įsakymus žino jau nuo 2024 m. rugsėjo 18 d., o tai, kad darbdavys (atsakovas) savalaikiai jo nesupažindino su įsakymu, kaip nurodo pareiškėjas, niekaip nepagrindžia, kodėl skundą šioje byloje jis pateikė tik 2025 m. rugsėjo 30 d. – praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų apskundimo terminą vienerius metus, skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo mėn.
Teismas vertino, kad pareiškėjas po 2024 m. spalio 17 d. nutarties Nr. I3-15812-614/2024 priėmimo nuolat teikia analogiškus skundus, tačiau niekada nepagrindžia termino skundui paduoti praleidimo priežasčių ir šiuo pagrindu analogiški jo skundai jau yra atsisakyti priimti 11 administracinių bylų. Kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų matyti, jog pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus per Lietuvos teismų Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), teismas sprendė, kad objektyvių kliūčių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą, pareiškėjas nepagrindė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui nenurodžius svarbių bei objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku pateikti skundą teismui, ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą ir teismui padarius išvadą, jog nėra pagrindo jį atnaujinti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti tam tikras aplinkybes, teismas nurodė, kad jis savo esme negali būti vertinamas kaip savarankiškas ginčo objektas, nagrinėtinas administracinio proceso tvarka, o administraciniai teismai sprendžia klausimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų veiksmais ar neveikimu, kai pastarieji turi tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui, t. y. kai pažeidžiamos pareiškėjo subjektinės teisės ar teisėti interesai. Teismas sprendė, kad nurodytas reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Nors pareiškėjas, teikdamas skundą prašė, kad teismas pasinaudotų savo diskrecijos teise ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, tačiau teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė nei aiškiai suformuluoto prašymo, nei teisinio pagrindo, nurodančio, kuris konkrečiai teisės aktas ar jo nuostata, taikytina šioje byloje, kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai. Kadangi pareiškėjo skunde nenurodytas ne tik konkretus ginčijamas teisės aktas, bet ir neišdėstyti argumentai, kodėl jis galėtų prieštarauti Konstitucijai, teismas pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.
Teismas vertino, kad Liteko duomenys patvirtina, jog pareiškėjas Regionų administraciniame teisme yra inicijavęs daugybę identiškų ginčų dėl tų pačių Įsakymo Nr. A1-837, Įsakymo Nr. A1-1221 ir Įsakymo Nr. P1-970 panaikinimo, o šioje byloje pateiktą analogišką skundą per EPP teismui pateikė 2025 m. rugsėjo 30 d., nors 2025 m. rugsėjo 16 d. tą patį skundą jau buvo pateikęs teismui kitose bylose Nr. eI3-18683-780/2025 ir Nr. eI3-18693-780/2025, už ką dėl piktnaudžiavimo administraciniu procesu 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Nr. eI3-18693-780/2025 jam buvo paskirta 300 Eur bauda. Teismas sprendė, kad pareiškėjo tendencingas kreipimasis su daugkartiniais identiškais skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurie teismų pripažįstami kaip nesudarantys pagrindo priimti skundą, pripažintinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui, kadangi toks itin dažnas ir nepagrįstas skundų teikimas gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjas toliau sistemingai piktnaudžiauja procesu ir skyrė jam 300 Eur bauda.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. nutartį visa apimtimi ir, dalyje, neteisėtai, savivaldžiaujant, iš asmeninių paskatų, skirtą 300 Eur baudą, ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjo teigimu, teismas sąmoninga tyčia atima ir suvaržo jo teisę teisėtu ir įstatyminiu būdu apginti teisme neteisėtai pažeistas savo teises ir interesus, be to, tikslingai ir sąmoningai veikia prieš teisingumą. Taigi, teismas neteisėta elgsena suvaržė pareiškėjo teisę į pažeistų teisių ir interesų gynybą, taip pat neteisėtai, nesąžiningai ir neteisingai baudžia jį baudomis.
Pareiškėjo įsitikinimu, teismas / teisėjas, taikė ne tas įstatymų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5–6 str.), be to, teisėjai / teismas veikia prieš teisingą, ekonomišką ir objektyviai sąžiningą bei protingą klausimo nagrinėjimą. Pasak pareiškėjo, teismas / teisėjas iš esmės ne tik neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą, bet ją taiko neproporcingai, tokiu būdu akivaizdžiai tenkina savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.).
Pareiškėjas tvirtina, kad pareiškimo / skundo padavimo terminas nėra praleistas, tačiau dėl teismo / teisėjo „antiįstatymiškų“ veiksmų yra sukurta force majeure (nenugalimos jėgos) situacija, taip pat nurodo, kad teismas iš esmės ne tik neadekvačiai ir nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus bei įstatymo normas (ABTĮ 10–11 str.), bet ir deklaratyviai, iškraipydamas faktus, kuria chaosą bei vykdo anarchiją, nes teisėjui yra pasiekiami Liteko duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5 ir 10 str.) gautus / vertinamus dokumentus, todėl nutartyje esantys teiginiai neatitinka faktinės tikrovės.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir pareiškėjui skirta 300 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).
Remiantis Liteko duomenimis teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS- 75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) tik 2025 m. spalio 3 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies paduoti ir neprašė atnaujinti terminą skundo reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam objektyvias kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dėl pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytų reikalavimų ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-485-552/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS- 712- 968/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS- 1003- 492/2025 ir kt.), todėl pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 300 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, atsižvelgus į jo (pareiškėjo) inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį.
ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.). Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį.
Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Regionų administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra inicijavęs ne vieną ginčą dėl minėtų įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo tendencingas kreipimasis su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui, kadangi toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti kitas bylas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi skyrė pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-779-629/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai nėra tenkinami.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti skundą, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius