2021-09-15 Nr. AB-18887-3-62-3-02722-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1683-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02722-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. patikslintą skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. P. kreipėsi su patikslintu skundu į teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 62-5-2668 „Dėl dokumento grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą teikti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikimą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiam tėvui K. P.

2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovė paaiškino, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas 2019 m. spalio 30 d. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo. Atsakovas prašymo netenkino, kadangi iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM) gavo informaciją, jog pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (1961 m. redakcija) 164 straipsnio 2 dalį. Pagal minėto BK 81 straipsnį nusikaltimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams. Todėl atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimų nuostatų 171 punktu, neteikė Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikimo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiam tėvui (pareiškėjui), esant vienai Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 6 dalyje nurodytai aplinkybei. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatomis, daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu jis nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne.

3. Pareiškėjo nuomone, negali būti laikoma, kad jis padarė sunkų nusikaltimą ir yra pripažintas kaltu pagal BK (1961 m. redakcija) 164 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 buvo priimtas naujasis BK, todėl tokio BK, kuriuo vadovavosi atsakovas, iš viso nebuvo.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno miesto Lenino rajono teismo 1982 m. birželio 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už spekuliaciją pagal 1961 m. LTSR BK 164 straipsnio 2 dalį. Iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuvoje veikę okupacinio režimo teismai traktuojami kaip užsienio valstybės, okupavusios Lietuvą, teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Pagal tuometinio LTSR BK 81 straipsnį, 164 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas buvo priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jis nebuvo priskiriamas nusikaltimams valstybei. Ši veika 1994 m. liepos 14 d. įstatymu Nr. 1-551 buvo dekriminalizuota, t. y. baudžiamosios teisės požiūriu yra pripažinta nepavojinga, už ją nenumatyta baudžiamoji atsakomybė. 1993 m. birželio 10 d. įstatymu Nr. 1-180, įsigaliojusiu 1993 m. liepos 2 d., BK 164 straipsnis panaikintas. Dekriminalizavus tam tikrą nusikalstamą veiką, jos baudžiamumas panaikinamas ir visuomenėje ji nebelaikoma pavojinga.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad anksčiau su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. SP-140 dalį dėl jo registravimo į savivaldybių tarybų rinkimus panaikinimo ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1225 redakcija) ta apimtimi, kuria nenumato išlygos, jog okupacinio režimo teismo teisti asmenys už spekuliaciją (1961 m. BK 164 str.) neprivalo informuoti apie buvusį teistumą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1-3 dalims ir 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principams. Pareiškėjas nurodė, kad teismas išaiškino, jog Kauno miesto Lenino rajono teismo nuosprendis, priimtas dėl pareiškėjo, nepatenka į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes TSRS negali būti pripažinta užsienio valstybe, o yra sąjunga, kuri buvo okupavusi Lietuvos valstybę. Pareiškėjas buvo nuteistas už spekuliaciją pagal 1961 m. LTSR BK 164 straipsnio 2 dalį, tačiau ši veika 1994 m. liepos 14 d. įstatymu Nr. 1-551 buvo dekriminalizuota, vėliau BK 164 straipsnis panaikintas. Minėtu nevienareikšmišku Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatytu reguliavimu teisės subjektams yra pasunkinta galimybė žinoti, ko iš jų reikalaujama. Taigi minėta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostata galimai pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą.

7. Pareiškėjas akcentavo, jog, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatomis, daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu jis nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. Tačiau nelaikytina, kad pareiškėjas padarė sunkų nusikaltimą, kadangi veika, už kurią jis buvo nuteistas, 1994 m. liepos 14 d. įstatymu Nr. 1-551 buvo dekriminalizuota, t. y. baudžiamosios teisės požiūriu yra pripažinta nepavojinga ir nebeužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

8. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 30 d. kreipėsi į Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kadangi yra išauginęs ir gerai išauklėjęs 8 vaikus. Nurodė, jog nei jis, nei jo vaikai nėra nuteisti už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Prie prašymo pateikė reikalingus dokumentus ir sutiko, jog prašymui išnagrinėti ir atitinkamam sprendimui priimti bus renkama informacija iš kitų institucijų.

10. Atsakovas, rinkdamas duomenis ir rengdamas teikimą dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo, vadovavosi Įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 patvirtintais Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

11. Atsakovas nurodė, kad iš Informatikos ir ryšių departamento prie VRM buvo gauta informacija, jog K. P. buvo pripažintas kaltu pagal LTSR BK 164 straipsnio 2 dalį, o pagal LTSR BK 81 straipsnio nuostatas nusikaltimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams. Atsižvelgęs į informaciją apie pareiškėjo teistumą, atsakovas Sprendimu informavo pareiškėją, jog rengti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikimą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiam tėvui, pareiškėjui, esant teistam už sunkaus nusikaltimo padarymą, neturi teisinio pagrindo.

12. Pažymėjo, kad atsakovas nedisponuoja nuteistųjų duomenimis, esant teisiniam pagrindui informaciją apie nuteistus asmenis teikia Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM. Minėtas departamentas savivaldybės administracijai nesiunčia nuosprendžių, tačiau šios institucijos pateikta informacija (duomenų išrašas) yra pakankama nustatyti faktą, jog pareiškėjas yra teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą pagal LTSR BK 164 straipsnio 2 dalį, todėl nusikaltimo padarymo motyvai ar kitos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nėra aktualios sprendimui priimti.

13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo motyvu, kad 1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. 1-180 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, baudžiamojo ir administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimo ir papildymo“ 11 skirsnio 15 straipsniu nuo 1993 m. liepos 2 d. BK 164 straipsnis panaikintas, todėl šio pobūdžio veiką dekriminalizavus, jos baudžiamumas panaikinamas ir visuomenėje ji nebelaikoma pavojinga; kad pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; kad šias aplinkybes patvirtina LVAT 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R756-15/2011.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta administracinė byla buvo nagrinėjama dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatų atitikties / neatitikties Konstitucijai, tačiau jos byloje nėra aktualios. Be to, minėtoje byloje pareiškėjo skundas atmestas, o LVAT sprendime konstatavo, kad, jei veika, dėl kurios padarymo asmuo teismo buvo pripažintas kaltu, vėliau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus buvo pripažinta nenusikalstama (dekriminalizuota), nereiškia, kad toks asmuo gali būti laikomas praeityje nepadariusiu nusikalstamos veikos. Analogiška nuostata nurodyta ir Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime Nr. 14/2011-35/2011.

15. Nurodė, kad galiojantys teisės aktai numato galimybę veiką perkvalifikuoti pagal atitinkamą naujojo BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja teismai naujojo BPK 3621 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal BPK 3621 straipsnio 1 dalį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, todėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenys yra galiojantys ir nenuginčyti.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta rengti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikimą skirti pareiškėjui, kaip daugiavaikiam tėvui, antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kadangi jis nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą ir nesvarbu, kad teistumas išnykęs, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Teismas nurodė, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. spalio 30 d. kreipėsi į Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją, nes yra išauginęs ir gerai išauklėjęs 8 vaikus. Nurodė, jog nei jis, nei jo vaikai nėra nuteisti už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM pateikė informaciją (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį), jog K. P. buvo pripažintas kaltu pagal LTSR BK 164 straipsnio 2 dalį, o pagal LTSR BK 81 straipsnio nuostatas pareiškėjo padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams. Atsakovas 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimu atsisakė rengti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikimą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiam tėvui, kadangi pareiškėjas teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą.

19. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 6 dalimi, Nuostatų 171 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994. įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsniu, BPK 3621 straipsnio 1 dalimi, BPK 3621 straipsnio 4 dalimi ir LVAT 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R756-15/2011.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjo motyvai, jog 1993 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-180 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, baudžiamojo ir administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimo ir papildymo“ II skirsnio 15 straipsniu nuo 1993 m. liepos 2 d. BK 164 straipsnis panaikintas, šio pobūdžio veika dekriminalizuota, jos baudžiamumas panaikinamas ir visuomenėje ji nebelaikoma pavojinga; kad pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; kad šias aplinkybes patvirtina LVAT 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R756-15/2011, yra nepagrįsti.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta administracinė byla buvo nagrinėjama dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties / neatitikties Konstitucijai, tačiau jos šioje byloje nėra aktualios ir negali būti taikomos. Tačiau LVAT 2011 m. gruodžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R756-15/2011 konstatavo, kad veika, dėl kurios padarymo asmuo teismo buvo pripažintas kaltu, vėliau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus buvo pripažinta nenusikalstama (dekriminalizuota), nereiškia, kad toks asmuo gali būti laikomas praeityje nepadariusiu nusikalstamos veikos. Analogiška nuostata nurodyta ir Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime Nr. 14/2011-35/201L.

22. Vadovaujantis Įgyvendinimo tvarkos įstatymo 15 straipsniu, teismas padarė išvadą, kad nusikalstamas veikas perkvalifikuoti gali tik teismas BPK 3621 straipsnio nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija taip pat įvertino, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, o įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenys yra galiojantys ir nėra nuginčyti.

23. Teismas likusius šalių argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau neanalizavo.

24. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo. Teismas taip pat nurodė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą teikti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikimą – skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiam tėvui K. P., todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 25. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją Socialinės paramos skyrių teikti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikimą – skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiam tėvui K. P.

26. Pareiškėjo nuomone, antrojo laipsnio valstybinė pensija jam, kaip daugiavaikiam tėvui, turi būti skiriama. Pareiškėjas Kauno miesto Lenino rajono teismo 1982 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už spekuliaciją pagal 1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio 2 dalį. Iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuvoje veikę okupacinio režimo teismai traktuojami kaip užsienio valstybės, okupavusios Lietuvą, teismai (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Pagal tuometinio LTSR baudžiamojo kodekso 81 straipsnį nusikaltimas, numatytas 164 straipsnio 2 dalyje, buvo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (pagal tada galiojusį reguliavimą), tačiau jis nebuvo priskiriamas nusikaltimams valstybei. Tačiau ši veika 1994 m. liepos 14 d. įstatymu Nr. I-551 buvo dekriminalizuota, t. y. baudžiamosios teisės požiūriu yra pripažinta nepavojinga ir nebeužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Padarytos veikos priskirtinumas sunkiam arba labai sunkiam nusikaltimui apibrėžtinas pagal apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu galiojusį reguliavimą, todėl šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra nuteistas už sunkų nusikaltimą. Pareiškėjas cituoja nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-507/2015 ir 2K-403-222/2015, kuriose teigiama, kad konstatavus, jog veika, dėl kurios asmuo buvo nuteistas, nebėra laikoma nusikalstama, baudžiamoji byla nutrauktina.

27. Pareiškėjas paaiškina, kad LVAT administracinėje byloje Nr. R756-15/2011 (dėl rašymo apsirikimo apeliaciniame skunde buvo įrašytas bylos Nr. R822-15/2011) yra išaiškinęs, jog Kauno miesto Lenino rajono teismo nuosprendis, priimtas pareiškėjo atžvilgiu, nepatenka į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga negali būti pripažinta užsienio valstybe, o yra sąjunga, kuri buvo okupavusi Lietuvos valstybę. Minėtoje byloje LVAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nevienareikšmiu Savivaldybių tarybų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatytu reguliavimu teisės subjektams yra apsunkinta galimybė žinoti, ko iš jų reikalaujama, todėl Savivaldybių tarybų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostata galimai pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinė byla Nr. R756-15/2011 (dėl rašymo apsirikimo apeliaciniame skunde buvo įrašytas bylos Nr. R822-15/2011) buvo nagrinėjama dėl Savivaldybių tarybų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties / neatitikties Konstitucijai, tačiau nagrinėjamoje byloje šios nuostatos nėra aktualios ir negali būti taikomos.

28. Pareiškėjas paaiškina, kad BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

29. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo nurodyta administracinė byla, kuria pareiškėjas grindžia savo motyvus, buvo nagrinėjama dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties / neatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau jos šioje byloje nėra aktualios ir negali būti taikomis. Atsakovas akcentuoja, kad LVAT 2011 m. gruodžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R756-15/2011 konstatavo, kad „veika, dėl kurios padarymo asmuo teismo buvo pripažintas kaltu, vėliau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus buvo pripažinta nenusikalstama (dekriminalizuota), nereiškia, kad toks asmuo gali būti laikomas praeityje nepadariusiu nusikalstamos veikos“.

31. Atsakovo nuomone, priešingai, nei teigia pareiškėjas, teistumas savaime neišnyko ir gali būti panaikintas tik teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog į bylą nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, o įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenys yra galiojantys ir nenuginčyti. Be to, atsakovo teigimu, Kauno miesto savivaldybės administracija, priimdama sprendimus, vadovaujasi oficialios institucijos Informatikos ir ryšių departamento prie VRM pateikta informacija apie pareiškėjo teistumą ir neturi diskrecijos teisės nei nesivadovauti pateikta informacija, nei perkvalifikuoti nusikalstamas veikas. Atsakovas akcentuoja ir tai, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM savivaldybės administracijai nesiunčia nuosprendžių, tačiau šios institucijos pateikta informacija (duomenų išrašas) yra pakankama nustatyti faktui, jog pareiškėjas yra teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą pagal LTSR 164 straipsnio 2 dalį, todėl nusikaltimo padarymo motyvai ar kitos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nėra aktualios atsakovo sprendimo priėmimo kontekste ar šios bylos kontekste.

32. Pareiškėjas K. P. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jo padaryta nusikalstama veika yra dekriminalizuota, todėl jam negali būti ribojama teisė gauti įstatymo nustatyta tvarka paskirtą antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiam tėvui, todėl darytina išvada, kad Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punktas (Įstatymo redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu) neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio, 29 straipsnio, 31 straipsnio 5 dalies, 39 straipsnio 1 dalies, 52 straipsnio. Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė nutartį, kuria nutarė pareiškėjo K. P. prašymą tenkinti ir nusikalstamą veiką (spekuliaciją), kuri buvo numatyta Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso BK 164 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306 straipsnį (Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir laikyti, kad pareiškėjui K. P. teistumas yra išnykęs.

33. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tėvas (motina), kuris buvo nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu ar teistumas išnykęs ar ne, turi prisiimti visas iš to kylančias teisines pasekmes, t. y. nagrinėjamu atveju netekti teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Taip pat jis negali būti prilyginamas tiems tėvams, kurie tinkamai auklėjo savo vaikus, rodė jiems nepriekaištingą elgesį ir išauklėjo juos dorais piliečiais, todėl Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punktas neprieštarauja Konstitucijai. Mano, kad aplinkybė, jog veika, dėl kurios padarymo asmuo teismo buvo pripažintas kaltu, vėliau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus buvo pripažinta nenusikalstama (dekriminalizuota), nereiškia, kad toks asmuo gali būti laikomas praeityje nepadariusiu nusikalstamos veikos bei nereiškia, jog asmens pripažinimas kaltu dėl tokios veikos nėra svarbus gyvenimo faktas, galintis turėti neigiamos reikšmės vaikų interesams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 62-5-2668 „Dėl dokumento grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą teikti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikimą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiam tėvui K. P.

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas K. P. buvo pripažintas kaltu pagal LTSR BK 164 straipsnio 2 dalį, o pagal LTSR BK 81 straipsnio nuostatas pareiškėjo padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, o įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenys yra galiojantys ir nėra nuginčyti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

37. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, atsakydamas į pareiškėjo prašymą dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo, informavo, kad savivaldybės administracija iš Informatikos ir ryšių departamento prie VRM gavo informaciją, jog K. P. pripažintas kaltu pagal BK (1961 m. redakcija) 164 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 81 straipsnį nusikaltimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius paaiškino, kad, vadovaujantis Nuostatų 171 punktu, savivaldybės administracija neteikia Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikimo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams motinai arba tėvui, esant bent vienai Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytai aplinkybei. Vadovaujantis minėto įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatomis, daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu jis nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius K. P. prašymo dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo netenkino.

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkte (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-789, galiojusi ginčui aktualiu metu) įtvirtinta, kad daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo).

39. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą ir netenkindamas pareiškėjo reikalavimo, savo sprendime akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, o įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenys yra galiojantys ir nėra nuginčyti.

40. Pareiškėjas kartu su 2021 m. liepos 19 d. papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikė naują įrodymą – Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį teikimo Nr. T-1237-725/2020, kuria pareiškėjo K. P. prašymas tenkintas ir nusikalstama veika (spekuliacija), kuri buvo numatyta Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306 straipsnį (Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija; vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, kuriai yra reikalingas leidimas, neturint leidimo, padarytas pakartotinai po administracinės nuobaudos paskyrimo už tokį pat pažeidimą) ir laikyta, kad pareiškėjui K. P. teistumas yra išnykęs. Pagal Baudžiamojo kodekso 81 straipsnį (Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 306 straipsnis nebuvo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Perkvalifikuodamas veiką, Kauno apylinkės teismas vadovavosi BPK 3621 straipsniu, pagal kurio 4 dalį, teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

41. Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis teikimo Nr. T-1237-725/2020 buvo priimta po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, taip pat po pareiškėjo apeliacinio skundo pateikimo 2020 m. birželio 26 d., t. y. šių dokumentų pareiškėjas objektyviai negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Ši Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis teisėjo (pranešėjo) 2021 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija prijungta prie bylos.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikomasi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011, 2021 m. vasario 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-206-624/2021, 2021 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-358-492/2021).

43. Be to, teismo sprendimas neturi būti formalus ir juo turi būti siekiama, kad ginčas būtų išspręstas teisingai ir visiškai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

44. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjui pateikus naują įrodymą – Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį teikimo Nr. T-1237-725/2020, kuria pareiškėjo K. P. prašymas tenkintas ir nusikalstama veika (spekuliacija), kuri buvo numatyta Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306 straipsnį (Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), nagrinėjamos bylos situacija reikšmingai pasikeitė. Todėl pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką pagrindžiančius įrodymus – Informatikos ir ryšių departamento prie VRM informaciją ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį teikimo Nr. T-1237-725/2020 yra būtina sistemiškai įvertinti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusi situacija suponuoja objektyvią būtinybę panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir Kauno miesto savivaldybės administracijai naujai atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo, taip pat naują įrodymą ir pašalinti abejones, kliudančias priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo.

45. Pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje siekia, jog atsakovas būtų įpareigotas teikti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikimą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiam tėvui K. P. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo teikti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikimą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiam tėvui K. P. netenkinamas.

46. Kadangi byloje priimamas pareiškėjui palankus sprendimas ir pareiškėjo prašymas dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo bus nagrinėjamas iš naujo, teisėjų kolegijai nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

47. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant ginčijamą administracinį aktą ir pareiškėjo K. P. prašymą dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo Kauno miesto savivaldybės administracijai perduodant nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Pareiškėjo K. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 62-5-2668 „Dėl dokumento grąžinimo“ ir pareiškėjo K. P. prašymą dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo Kauno miesto savivaldybės administracijai perduoti nagrinėti iš naujo“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė