6028d932-c4d4-41cd-9813-6e1663d7d55d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                    Civilinė byla Nr. e2A-1458-343/2018 Teisminio proceso Nr.2-69-3-22099-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.1.2.4.2.1; 2.6.9.2; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2650-1052/2018 pagal ieÅ¡kovės B UAB „Melnera“ ieÅ¡kinį atsakovei V. J., trečiasis asmuo R. J., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nepagrįsto praturtėjimo. Teismas       n u s t a t ė :                                                                      I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė B UAB „Melnera“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais ieÅ¡kovės ir atsakovės V. J. sudarytus 2014 m. vasario 8 d., 2014 m. balandžio 20 d., 2015 m. balandžio 4 d., 2015 m. lapkričio 26 d., 2015 m. lapkričio 28 d., 2015 m. lapkričio 30 d. turto dovanojimo sandorius, kurių bendra suma 200,06Eur. Sandorius pripažinus negaliojančiais, ieÅ¡kovė prašė taikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovę V.

J. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 1050 Eur nepagrįsto praturtėjimo. Taip pat iÅ¡ atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 8 d. iki 2016 m. sausio 29 d. iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų atsakovei buvo iÅ¡mokėta bendrai 1250,06 Eur suma, iÅ¡ kurių 200,06 Eur mokėjimo paskirtyse buvo nurodyta, kad tai yra dovanos, o likusi 1050 Eur suma, kaip suma medžiagų pirkimui.

IeÅ¡kinyje taip pat nurodyta, jog atsakovę ir ieÅ¡kovės vadovÄ bei vienintelį akcininkÄ R. J. su atsakove sieja giminystės ryÅ¡iai - ji yra ieÅ¡kovės vadovo R. J. dukra. Atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, kadangi nesidomėjo, kokios lėšos ir kokiu pagrindu iÅ¡ įmonės sÄ skaitos yra pervedamos į jos asmeninę sÄ skaitÄ . Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieÅ¡kovė savo interesus turėtų ginti pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį trečiajam asmeniui R. J., kuris padarė žalÄ ieÅ¡kovei.

Atsakovė yra ieÅ¡kovės kreditorė, kuri ne kartÄ Ä¯monei yra skolinusi lėšas, nors buhalteriniuose dokumentuose Å«kinės operacijos tikėtina nebuvo fiksuotos. PervestÄ 200,06 Eur sumÄ , kuri mokėjimo paskirtyje buvo įvardinta kaip dovana, atsakovė vertino kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ , kadangi atsakovė ieÅ¡kovei nuo veiklos pradžios buvo paskolinusi daugiau nei 1000 Lt. Nurodė, kad nėra nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų: atsakovė nepraturtėjo dėl ieÅ¡kovės veiksmų, ieÅ¡kovės turtas nesumažėjo, todėl tai negali bÅ«ti vertinama kaip nepagrįstas praturtėjimas.                          II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančiais sandorius, sudarytus tarp ieškovės B UAB „Melnera“ ir atsakovės V. J.: 2014 m. vasario 8 d. suma 11,58 Eur, 2014 m. balandžio 20 d. suma 14,48 Eur, 2015 m. balandžio 4 d. suma 4,00 Eur, 2015 m. lapkričio 26 d. suma 110,00 Eur, 2015 m. lapkričio 28 d. suma 35,00 Eur, 2015 m. lapkričio 30 d. suma 15,00 Eur, bendrai 200,06 Eur sumai ir iš V.

J. priteisė ieÅ¡kovei 200,06 Eur, taip pat ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteisė 1050 Eur, kaip nepagrįstÄ praturtėjimÄ , bei 35,91 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Dėl juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio nuginčijimo teismas konstatavo, kad periodinės ir nors nedidelės dovanos įmonės vadovo dukrai, kuri su įmone nėra teisiÅ¡kai susijusi, prieÅ¡tarauja įmonės tikslui gauti pelnÄ . Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė ieÅ¡kovei buvo suteikusi paskolÄ per keletÄ mokėjimų, kuriÄ bendra suma 200,06 Eur ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino, tačiau paskolos buvimo fakto jokiais įrodymais nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepagrindė.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė turėjo pakankamai lėšų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galėjusi finansuoti įmonę, o bankroto administratorius nurodė, kad atsakovė kaip kreditorė nedalyvauja bankroto byloje. Tuo tarpu ieÅ¡kovė įrodė, kad atsakovei buvo pervestos 200,06 Eur lėšos, kurių mokėjimo paskirtis dovana, o įmonės periodinės dovanos vadovo dukrai prieÅ¡tarauja įmonės tikslui gauti pelnÄ . Teismas įvertino ir tai, kad atsakovę ir tuometinį ieÅ¡kovės vadovÄ sieja giminystės ryÅ¡iai.

Teismas sprendė, kad, bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir rÅ«pestinga, atsakovė siejama artimu ryÅ¡iu su įmonės vadovu – tėvu, galėjo ir turėjo žinoti, kad jai dovanas dovanoja ne asmeniÅ¡kai tėvas, o juridinis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės branda bÅ«tų atsilikusi, todėl teismas sprendė, kad, bÅ«dama 18-19 metų amžiaus, ji galėjo ir turėjo suvokti, kad periodinės dovanos pažeidžia juridinio asmens interesus. Esant Å¡ių aplinkybių visumai teismas sprendė, kad CK 1.82 straipsnio pagrindu dovanojimo sandoriai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės pripažintini negaliojančiais.

Dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo B UAB „Melnera“ sÄ skaita teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog ieÅ¡kovė neteko 1050 Eur sumos, o atsakovė įgijo 1050 Eur sumÄ , tačiau byloje nėra įrodyta, kad atsakovė sumokėjo minėtas lėšas už ieÅ¡kovės įgytas medžiagas, t.y. nepaneigta, kad atsakovė ieÅ¡kovės sÄ skaita praturtėjo 1050 Eur. Teismas sprendė, kad yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti. Pirma, atsakovė įgijo 1050 Eur sumÄ dėl ieÅ¡kovės atliktų pavedimų.

Antra, atlikus 1050 Eur pavedimÄ , ieÅ¡kovės turtas sumažėjo. Trečia, tarp atsakovės įgytų lėšų ir ieÅ¡kovės netektų lėšų yra tiesioginis ryÅ¡ys. Ketvirta, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nebuvo jokių darbo ar sutartinių, pavedimo teisinių santykių. Penkta, atsakovė gautų lėšų atgal negrÄ Å¾ino. Atsakovė neįrodė, kad už gautas lėšas ji sumokėjo už konkrečias ieÅ¡kovės vardu įgytas prekes. Å eÅ¡ta, teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad juridinis asmuo nebuvo prisiėmęs nuostolių rizikos.

IeÅ¡kovės vadovÄ ir atsakovę sieja artimi giminystės santykiai, trečiasis asmuo artimam giminaičiui pervedė įmonės lėšas, todėl Å¡io sandorio rizika negali bÅ«ti priskirta juridiniam asmeniui. Septinta, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės prisiteisti lėšų kitais pagrindais negali, nes nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti nei delikto, nei sutartinių prievolių teisės normų, todėl atsakovės atžvilgiu yra pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo teisės normas.

              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat priteisti apeliantei apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nustatant iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ B UAB „Melnera“ administravimo iÅ¡laidų sÄ matos.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai buvo dovanojimo teisiniai santykiai, kai tiek apeliantė (atsakovė), tiek trečiasis asmuo R. J. pripažįsta, kad buvo sudaryta paskolos sutartis ir ginčo tarp sutartį sudariusių asmenų dėl paskolos sutarties sudarymo nėra. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino aplinkybes, susijusias su ieškovės pradelstais įsipareigojimais. Ieškovės pirmasis pradelstas įsipareigojimas atsirado 2014 m. gegužės 15 d., o apeliantei (atsakovei) mokėjimai buvo atlikti ir 2014 m. vasario 8 d. ir 2014 m. balandžio 20 d., kai ieškovė jokių įsipareigojimų pradelsusi nebuvo ir dėl ieškovės lėšų panaudojimo galėjo spręsti jos valdymo organai, t. y. trečiasis asmuo.

Nėra jokio teisinio pagrindo neteisėtam praturtėjimui konstatuoti, nes apeliantė (atsakovė) 1050 Eur gavo teisėtu pagrindu – mokėjimo pavedimu, kurio paskirtyje buvo nurodyta skardos ir vatos pirkimas. Vatos pirkimÄ patvirtina byloje pateiktas 2017 m. gruodžio 21 d. UAB „Klaipėdos Lytagra“ praneÅ¡imas, o su apeliaciniu skundu teikiamas 2018 m. kovo 5d. UAB „Lankstinys“ raÅ¡tas patvirtina skardos pirkimÄ . Vertinant teismo sprendimÄ dėl restitucijos taikymo, pažymėtina, jog ieÅ¡kovės turtas nesumažėjo, kadangi už ieÅ¡kovės nurodytÄ 1050 Eur sumÄ buvo įgytas atitinkamos vertės turtas, t. y. skarda ir vata, kurie buvo perduotas ieÅ¡kovei.

Tuo tarpu iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovei priteisus pinigines lėšas 1050 Eur sumoje, ieÅ¡kovė turėjo bÅ«ti įpareigota grÄ Å¾inti už Å¡ias lėšas įgytas ir ieÅ¡kovei perduotas medžiagas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nesprendė. IeÅ¡kovės bankrutavusios UAB „Melnera“ bankroto administratorius atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir iÅ¡ atsakovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

Apeliantės pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ UAB „Lankstinys“ raÅ¡tÄ , patvirtinantį skardos pirkimÄ , turėtų bÅ«ti atsisakyta priimti, kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžių metu buvo sudaryta galimybė atsakovei pateikti savo argumentus pagrindžiančius įrodymus.Apeliantės nurodomi tariami paskolos teisiniai santykiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Nei apeliantė, nei trečiasis asmuo į bylÄ nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių paskolos buvimo faktÄ .

Pažymėtina, kad trečiasis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pirmasis mokėjimas 40 Lt sumoje, atliktas 2014 m. vasario mėnesį buvo skirtas atsakovės motinos gimimo dienos dovanai pirkti. Kaip matyti, šie trečiojo asmens parodymai prieštarauja apeliantės (atsakovės) pozicijai dėl paskolos fakto suteikimo. Pažymi ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantė aiškiai neįvardijo nei kokia tiksli suma buvo paskolinta, nei per kelis mokėjimus tai buvo padaryta.Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais dėl juridinio asmens vadovo laisvos valios disponuoti bendrovės lėšomis nesant pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.

Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovas laisvas spręsti dėl bendrovės lėšų naudojimo teisės aktų nustatytose ribose, t.y. tik dėl teisėto lėšų naudojimo vykdant Å«kinę komercinę veiklÄ ir siekiant juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytų tikslų. Apeliantės (atsakovės) argumentai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo taikant nepagrįsto praturtėjimo institutÄ yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygas, iÅ¡tyrė su tuo susijusius įrodymus.

Apeliantė (atsakovė) nepateikė jokių duomenų, kad bÅ«tų nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos, pažeistos įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliantė klaidina apeliacinės instancijos teismÄ , kad byloje nėra ginčo dėl skardos ir vatos nupirkimo apeliantės vardu ir Å¡ių medžiagų perdavimo ieÅ¡kovei. Teisminis ginčas ir kilo bÅ«tent dėl to, kad apeliantė nesugebėjo pagrįsti gautų lėšų panaudojimo. Byloje nėra pateikta duomenų įrodančių, kad pinigus tiekėjams perdavė pati apeliantė.

Taip pat byloje nėra ir netiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės teiginius – už medžiagas sumokėtų lėšų sumos nesutampa su pervestomis apeliantei, ji negalėjo tiksliai nurodyti, kiek medžiagų ir už kokiÄ sumÄ pirko, taip pat apeliantiės pozicija dėl tiekėjų, iÅ¡ kurių pirktos medžiagos, nenuosekli. Byloje yra įrodytos aplinkybės dėl atitinkamos lėšų sumos perdavimo apeliantei, tačiau nėra pateikta duomenų apie apeliantės įgyto turto perdavimÄ ieÅ¡kovei, todėl apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovei priteisus lėšas, apeliantei turėtų bÅ«ti priteistos ieÅ¡kovui perduotos medžiagos yra nepagrįsti.

Teismas k o n s t a t u o j a :      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados      Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė (atsakovė) V. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Lankstinys“ 2018 m. kovo 5 d. raÅ¡tÄ , kuriuo patvirtinamas skardos pirkimas, o ieÅ¡kovė B UAB „Melnera“ pateikė B UAB „Melnera“ gautų sÄ skaitų faktÅ«rų, pagal kurias vykdyti atsiskaitymai grynaisiais, suvestinę.

CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iÅ¡kilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Å iuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobÅ«dį ir jo iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formÄ bei tvarkÄ , taip pat, siekiant teisingai iÅ¡spręsti šį klausimÄ ir įvertinti, ar nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja sÄ lygos priimtam pirmosios instancijos teismo sprendimui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais.

Bylos Å¡alys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.    Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjamas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovės B UAB „Melnera“ ieÅ¡kinys dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės V. J. sudarytų dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ , argumentuodama netinkamai aiÅ¡kintomis ir taikytomis materialinės ir procesinės teisės nuostatomis.Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).             Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei UAB „Melnera“ Kauno apygardos teismo 2016m. liepos 22 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto bylÄ (civilinė byla Nr. eB2-2036-173/2016).

IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡o duomenų matyti, kad nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. ieÅ¡kovės vadovu buvo trečiasis asmuo R. J.. Taip pat nustatyta, kad iÅ¡ B UAB „Melnera“ banko sÄ skaitos į atsakovės V. J. sÄ skaitÄ buvo pervestos Å¡ios sumos: 2014 m. vasario 8 d. - 11,58 Eur; 2014 m. balandžio 20 d. - 14,48 Eur; 2015 m. balandžio 4 d. - 14 Eur; 2015 m. lapkričio 26 d. - 110 Eur; 2015 m. lapkričio 28 d. - 35Eur; 2015 m. lapkričio 30 d. - 15 Eur, iÅ¡ viso 200,06 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant – dovana.

Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos 2015 m. balandžio 14 d. į atsakovės sÄ skaitÄ buvo pervesta 500 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant apmokėjimui už Paroc vatÄ ir 2016 m. sausio 29 d. 550 Eur suma, nurodyta paskirtis skardos pirkimui. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė V. J. yra trečiojo asmens R. J. dukra. Taip pat Sodros duomenys patvirtina, kad atsakovė V. J. UAB „Melnera“ nedirbo. B UAB „Melnera“ atstovas 2017 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡tu Nr. 17-MEL-14 iÅ¡ atsakovės pareikalavo, kad ji grÄ Å¾intų įmonei 1 250,06 Eur sumÄ , kuri buvo pervesta nepagrįstai. 2017 m. rugsėjo 27d. trečiasis asmuo į ieÅ¡kovės reikalavimÄ grÄ Å¾inti lėšas pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad įsipareigoja dovanotas lėšas grÄ Å¾inti įmonei už V.

J., o už kitas lėšas yra įsigytos ir bendrovei perduotos prekės, už kurias pasirašė ne atsakovė, o įmonės vadovas. IÅ¡ UAB „Klaipėdos Lytagra“ praneÅ¡imo nustatyta, kad UAB „Melnera“ laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 8 d. iki 2016 m. sausio 29 d. įsigijo vatos ir skardos už 2395,24 Eur ir UAB „Melnera“ yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi už prekes. Su apeliaciniu skundu pateiktas atsakovės UAB „Lankstinys“ raÅ¡tas patvirtina skardos pirkimÄ laikotarpyje nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016m. gruodžio 29 d.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog tarp jos ir trečiojo asmens R. J. buvo ne dovanojimo teisiniai santykiai, o sudaryta paskolos sutartis, kurios sudarymo fakto nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neginčija. Taip pat nurodo, kad paskolos sutartis neturėjo bÅ«ti raÅ¡ytinė, kadangi paskolinta suma nevirÅ¡ija 600 Eur ir paskolos davėjas yra ne juridinis asmuo, todėl atsakovei nėra aiÅ¡ku, kokiais įrodymais ji turėjo įrodinėti paskolos perdavimo faktÄ . Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktomis aplinkybėmis, nustatė, kad laikotarpyje nuo 2014 m. vasario 8 d. iki 2016 m. sausio 29 d. bendra iÅ¡mokėtų iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos lėšų suma sudarė 1 250,06 Eur, kurių 200,06 Eur mokėjimo paskirtyje įvardinta kaip dovanos, bei 1 050 Eur medžiagų pirkimui.

Taip pat nustatė, kad šių mokėjimų metu įmonės vadovu buvo R. J., kuris yra atsakovės tėvas. Pateiktais ieškovės duomenimis teismas nustatė, kad B UAB „Melnera“ nuo 2014 m. turėjo finansinių sunkumų, pirmasis pradelstas įsipareigojimas nustatytas 2014 m. gegužės 15 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovės sudarytų dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, vertino, ar dovanojimo sandoriai neprieštarauja B UAB „Melnera“ tikslams.

Pagal ieÅ¡kovės Ä®statų 5 punktÄ nustatyta, kad įmonės tikslas yra pelno siekimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad periodinės nors ir nedidelės dovanos įmonės vadovo dukrai, kuri su įmone nėra teisiÅ¡kai susijusi, prieÅ¡tarauja įmonės tikslui gauti pelnÄ .                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieÅ¡taravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾ininga, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetencijÄ , nustatytÄ jo veiklos dokumentuose, ar prieÅ¡tarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

Sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindÄ jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 182 straipsnio 1 dalį, kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio Å¡alis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siÅ«lomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainÄ , o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).IeÅ¡kovė B UAB „Melnera“ yra privatus juridinis asmuo, kurios vienas pagrindinių tikslų yra vykdyti pelno siekiančiÄ Å«kinę-komercinę veiklÄ (Ä®statų 5 punktas).

Ginčijamos dovanojimo sutartys prieÅ¡taravo ieÅ¡kovės veiklos tikslams tuo aspektu, kad jos buvo įmonei nenaudingos, kadangi ieÅ¡kovės turtas buvo padovanotas – perleistas neatlygintinai, mainais negaunant jokio prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo patenkinimo. Pabrėžtina ir tai, jog nuo 2014 m. ieÅ¡kovės finansinė bÅ«klė buvo sunki, nuo 2014 m. gegužės 15 d. įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų, bet tuometinis įmonės vadovas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė ir toliau pervedinėdavo iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos lėšas atsakovei, nurodydamas, kad tai dovanos.

Taip pat svarbus faktas, kad R. J. ir atsakovė yra tėvas ir dukra, todėl ji žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoriai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės tikslams, kad jai pervedami ne tėvo, o įmonės pinigai, todėl buvo nesÄ Å¾ininga, nes lėšas priėmė. Atsakovė matė, kad į jos sÄ skaitÄ Ä¯plaukiančios lėšos yra ne iÅ¡ tėvo asmeninės sÄ skaitos, bet iÅ¡ juridinio asmens, todėl, bÅ«dama apdairi ir sÄ Å¾ininga, turėjo domėtis, kokiu pagrindu minėtos lėšos patenka į jos asmeninę sÄ skaitÄ .

Apeliantės (atsakovės) nesutikimas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai yra dovanojimo teisiniai santykiai, o ne paskolos sutartis, nėra pagrindžiamas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais paskolos sutarties buvimo faktÄ . Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį teigia, kad ji yra ieÅ¡kovės kreditorė, kuri ne kartÄ skolino pinigines lėšas buvusiam ieÅ¡kovės vadovui juo pasitikėdama ir nepasiraÅ¡ydama jokių dokumentų, tačiau paskutinį kartÄ lėšos buvo skolintos pasiraÅ¡ytinai, tačiau, kokio dydžio sumos buvo skolintos nepasisakoma, tai patvirtinantys įrodymai nepateikiami.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme vykusiame posėdyje atsakovės atstovas teigė, kad ieÅ¡kovei paskolinta suma sudarė daugiau nei 1 000 Lt, tačiau tikėtina, jog buhalteriniuose dokumentuose Å«kinės operacijos nebuvo fiksuotos. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu suma virÅ¡ija 600 Eur arba paskolos davėjas yra juridinis asmuo, tačiau prieÅ¡ingai, nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, apie paskolos perdavimo faktÄ , kuris buvo įtvirtintas raÅ¡ytine forma apeliaciniame skunde nepasisako, taip pat nemini ir skolintos sumos dydžio.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad apeliantės pozicija dėl paskolos sutarties buvimo fakto nėra nuosekli. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė apskritai turėjo lėšų, kurias galėjo skolinti ieÅ¡kovei ir, kad jas paskolino. Administratorius nurodė, kad atsakovė UAB „Melnera“ bankroto byloje kaip kreditorė nedalyvauja. Tuo tarpu ieÅ¡kovė banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais įrodė, kad atsakovei buvo pervestos 200,06 Eur lėšos, kurių paskirtis įvardinta – dovana, o Å¡ie periodiniai mokėjimai prieÅ¡tarauja įmonės tikslui gauti pelnÄ .

Atsižvelgiant ir į aplinkybę, jog atsakovė yra trečiojo asmens dukra, ji galėjo ir turėjo žinoti, kad periodiniai mokėjimai, patenkantys iÅ¡ juridinio asmens sÄ skaitos į jos asmeninę sÄ skaitÄ , pažeidžia bendrovės interesus, nes jos lėšos Å¡vaistomos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės paskolos teisinių santykių nebuvo, o sudaryti sandoriai prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų pateikimo pareigos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 27 punktas).

Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. dėl esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje paskolos buvimo faktas neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovei nepagrįsto praturtėjimo institutÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovė dviem mokėjimo nurodymais iÅ¡ viso atsakovei pervedė 1050 Eur.

Byloje pateiktais Sodros duomenimis nustatyta, kad V. J. bendrovėje nedirbo, taip pat kitų įgaliojimų veikti UAB „Melnera“ vardu neturėjo. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir teigia, jog 1050 Eur sumÄ ji gavo teisėtai ir pagrįstai, kadangi mokėjimo paskirtyje buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad Å¡ios lėšos skiriamos skardos ir vatos pirkimui, t. y. ieÅ¡kovės poreikiams. Apeliantė, pagrįsdama savo teiginius, kaip įrodymus pateikė 2017 m. gruodžio 21 d. UAB „Klaipėdos Lytagros“ praneÅ¡imÄ , bei su apeliaciniu skundu 2018 m. kovo 5 d.

UAB „Lankstinys“ raÅ¡tÄ .Kaip matyti iÅ¡ 2017 m. gruodžio 21 d. UAB „Klaipėdos Lytagra“ praneÅ¡imo, UAB „Melnera“ laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 8 d. iki 2016 m. sausio 29 d. įsigijo Paroc vatos ir (ar) skardos už 2395,94 Eur + PVM. IÅ¡ praneÅ¡imo taip pat matyti, kad ieÅ¡kovė neturi įsiskolinimų už prekes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad už minėtas medžiagas sumokėjo pati atsakovė. Byloje pateiktuose banko iÅ¡raÅ¡uose matyti, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos UAB „Klaipėdos Lytagra“ buvo sumokėta 1670,00 Eur suma.

Pasak atsakovės atstovo, likusiÄ sumÄ grynaisiais pinigais sumokėjo atsakovė. Tačiau atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji sumokėjo už prekes. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, kad atsakovės atstovas teigė, jog visa 1050 Eur suma buvo panaudota prekėms iÅ¡ UAB „Klaipėdos Lytagra“ ir R. J. atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad pinigų suma buvo skirta prekėms įsigyti iÅ¡ UAB „Klaipėdos Lytagra“ ir UAB „Lankstinys“ matyti, kad teiginiai dėl panaudotų lėšų prieÅ¡tarauja vienas kitam.

Kaip matyti iÅ¡ apeliantės pateikto UAB „Lanksinys“ raÅ¡to, ieÅ¡kovė laikotarpyje nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. pirko skardÄ , bei skardos lankstinius. Nurodyta, kad atsiskaitymai už prekes buvo gauti pavedimu iÅ¡ įmonės. Taip pat už prekes buvo atsiskaityta pagal pinigų priėmimo kvitÄ , apmokėjimas buvo gautas iÅ¡ R. J. ir jo atstovauto asmens. Tačiau raÅ¡te nėra nurodytos sumos, kokios buvo sumokėtos už skardÄ ir konkrečiai kada. Å is įrodymas taip pat nepagrindžia fakto, kad bÅ«tent atsakovė Å¡iam tiekėjui sumokėjo už įgytas prekes.

Kita vertus, į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kad minėtos prekės buvo perduotos ieÅ¡kovei.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita.

Teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡ku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014).Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, kad Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai.

Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.

Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).

Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. Å eÅ¡ta, Å¡alis, kurios turtas sumažėjo, neturi bÅ«ti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Redco“ v.

AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011).Be to, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieÅ¡kovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindÄ tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, kad atsakovė 1050 Eur gavo teisėtu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti. Pirma, atsakovė įgijo 1050 Eur sumÄ dėl atliktų ieÅ¡kovės veiksmų. Antra, ieÅ¡kovei, atlikus 1050 Eur pavedimus, ieÅ¡kovės turtas sumažėjo, byloje neįrodyta, kad Å¡iomis lėšomis atsakovė atsiskaitė su tiekėjais už prekes. Trečia, tarp ieÅ¡kovės netektų ir atsakovės įgytų lėšų yra tiesioginis ryÅ¡ys.

Ketvirta, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nebuvo darbinių, sutartinių, pavedimo teisinių santykių, kadangi nustatyta, kad atsakovė nedirbo ieÅ¡kovės bendrovėje, nebuvo jos įgaliotas asmuo. Penkta, atsakovė gautų lėšų ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino. Taip pat neįrodė, kad gautas lėšas ji sumokėjo už konkrečias ieÅ¡kovės vardu įgytas prekes, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, kad ji lėšas iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos iÅ¡grynino ir jomis atsiskaitė.

Å eÅ¡ta, juridinis asmuo nebuvo prisiėmęs nuostolių rizikos. Septinta, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės prisiteisti lėšų kitais pagrindais negali, nes nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti nei delikto, nei sutartinių prievolių teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, patvirtinančius, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryti sandoriai prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui ir yra pripažintini negaliojančiais, o taip pat pagrįstai taikė restitucijÄ .

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl nurodyto apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinį skundÄ atmetus, tenkinamas ieÅ¡kovės B UAB „Melnera“ praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos turėtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme CPK 93 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 605 Eur. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.

Todėl ieÅ¡kovei B UAB „Melnera“ iÅ¡ atsakovės priteisiamos 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 98 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos sudaro 4,85 Eur. Å ios iÅ¡laidos valstybei priteisiamos iÅ¡ atsakovės (CPK 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .      Priteisti iÅ¡ atsakovės V. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,85 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi iÅ¡laidos“).

Sumokėjus, kvitas pateikiamas pirmosios instancijos teismui.        Priteisti iÅ¡ atsakovės V. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei B UAB „Melnera“ (juridinio asmens kodas 303205045) 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.       Teisėja                                                                                                                RÅ«ta Palubinskaitė