5ffd26a9-e080-40dd-b4c0-3eafeeb75cf8 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-1224-777/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08907-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.1; 1.3.5.10; 2.2.2.8.2; 3.1.3.5; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.3.1.15; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T.

V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjui O. A. (O. A.) dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo V. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo O. A. 11 050,38 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo O. A. 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisti iÅ¡ visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. IeÅ¡kovė nuo 2012 m. vasario 8 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. 2018 m. kovo 27 d. buvo atleista iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . Atleidimo dienÄ su ja nebuvo atsiskaityta ir tik nagrinėjant jos praÅ¡ymÄ darbo ginčų komisijoje dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo darbdavys 2018 m. balandžio 23 d. posėdžio metu iÅ¡mokėjo grynaisiais 1 374,58 Eur nedetalizuodamas iÅ¡mokos paskirties. 2.2.

„(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127, 146 ir 147 straipsniuose nurodytus reikalavimus – nepriskaičiavo ir neiÅ¡mokėjo priklausančio darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas darbo sutarties pasibaigimo dienÄ ir netesybų. 2.3. Nors LLP ir numato ribotÄ partnerių atsakomybę, bet egzistuoja dvi svarbios iÅ¡imtys, kai partneris turi asmeninę atsakomybę, o bÅ«tent – jeigu dalyvis prisiėmė asmeninius įsipareigojimus ir juos pažeidė, taip pat partnerio nemokumo atveju.

IeÅ¡kovės teigimu, O. A., kaip kontroliuojantysis partneris, taip pat turėjo visus įgalinimus pagal LLP įgaliojimÄ , todėl teikė visus dokumentus DGK ir samdė advokatÄ Klaipėdoje Å¡ioje byloje, todėl mano, kad bÅ«tent jis privalėjo atsiskaityti su ieÅ¡kove atleidimo dienÄ . Teigia, jog iÅ¡ dalies tai ir buvo padaręs darbo ginčo metu. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad O. A. taip pat turi teisę atnaujinti partnerystės registravimÄ , todėl jis trauktinas atsakovu kaip teisių perėmėjas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 527,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nurodė, kad, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus duomenis bei vieÅ¡ojoje erdvėje prieinamÄ 2000 metais įvestÄ Ä¯statymÄ dėl partnerystės su apribota atsakomybe, nustatė, kad iÅ¡ 2006 m. Bendrovių įstatymo matyti, jog Å¡iuo įstatymu nustatyta bendrovių registravimo, iÅ¡registravimo tvarka, pildomų paraiÅ¡kų formos, jų teikimo tvarka ir kt. Akcentavo, jog ieÅ¡kovė konkrečiai remiasi Ä®statymo 1004, 1005 straipsniais, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose ieÅ¡kovė nenurodė, kuris bÅ«tent Å¡ių straipsnių punktas apibrėžia likviduojamos įmonės teisių bei pareigų perėmimÄ .

IeÅ¡kovė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad bÅ«tent atsakovas remiantis minimu Ä®statymu ar kitais teisės aktais perėmė materialiÄ sias likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas (CPK 178 straipsnis). Padarė iÅ¡vadÄ , kad, ieÅ¡kovei nepateikus tokių duomenų ir vertinant galimÄ likviduotos įmonės teisių ir pareigų pagal įstatymÄ perėmimÄ , nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog O.

A. perėmė materialiÄ sias likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 808 straipsnis). 4.2. Pažymėjo, jog, remiantis bendraisiais juridinių asmenų veiklos principais, juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo bÅ«du, teisių perėmimas paprastai negalimas. Nustatęs, kad O. A. nėra materialiojo teisinio santykio tiesioginis subjektas, konstatavo, jog jis neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. 4.3. Nurodė, kad ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai praÅ¡o darbo užmokestį priteisti iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo O.

A., tokios pozicijos laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu. Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovė viso proceso metu nuo pat ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokatės. Teigia, jog teismo posėdžio metu teismas tikslino ieÅ¡kovės pozicijÄ , klausė, ar neketina tikslinti ieÅ¡kinio, tačiau ieÅ¡kovė liko prie reikalavimo priteisti darbo užmokestį iÅ¡ atsakovo O. A., kaip juridinio asmens – „(duomenys neskelbtini)“ – teisių perėmėjo.

Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės pasirinktÄ pažeistų teisių gynimÄ , nustatė, jog byloje nepateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad O. A. perėmė materialiÄ sias likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas, todėl ieÅ¡kinį atmetė. 4.4. Nurodė, kad nors LLP ir numato ribotÄ partnerių atsakomybę, bet egzistuoja dvi svarbios iÅ¡imtys, kai partneris turi asmeninę atsakomybę, o bÅ«tent – jeigu dalyvis prisiėmė asmeninius įsipareigojimus ir juos pažeidė, taip pat partnerio nemokumo atveju.

IÅ¡ to bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimo, tačiau, teismo posėdžiuose tiek teismui, tiek atsakovui tikslinant Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovė taip ir nesukonkretino civilinės atsakomybės sÄ lygų atsakovui. 4.5. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas inicijavo įmonės likvidavimÄ (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Teigia, jog pagal Ä®statymÄ tam, kad bÅ«tų galima iÅ¡braukti įmonę iÅ¡ Ä®monių rejestro, reikia užpildyti formÄ LL DS01, tačiau atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl Å¡ios formos pildymo, kad jÄ pildė bÅ«tent atsakovas.

Akcentavo, kad atsakovui priklausė 75 procentai bendrovės akcijų, todėl manė, kad tokiÄ teisę turėjo ir kiti akcininkai (nariai). Taip pat konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ketina atnaujinti partnerystės registravimÄ (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėjo, kad jei, kaip nurodo ieÅ¡kovė, bÅ«tų atnaujinta bendrovės registracija, ieÅ¡kovei iÅ¡lieka teisė į, jos manymu, neiÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ bendrovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad ieÅ¡kinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teigia, jog ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir jo nesaisto. Mano, jog Klaipėdos apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu nesivadovavo. 6.2. Nurodė, kad, renkant informacijÄ apie užsienio teisės turinį, taikytina Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę.

Pažymi, jog Å¡ios Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susitariančiosios Å¡alys, remdamosiÅ¡ios konvencijos nuostatomis, įsipareigoja teikti viena kitai informacijÄ apie savo teisę, civilinį ir komercinį procesÄ bei teismų sistemos organizavimÄ . Teigia, jog pavedimÄ suteikti informacijÄ visuomet turi pateikti teisminė institucija, net jei projektas joje ir nebuvo rengiamas; pavedimas gali bÅ«ti pateiktas tik faktiÅ¡kai pradėjus procesÄ (3 straipsnio 1 dalis). Padarė iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos apylinkės teismas pats nerinko informacijos apie užsienio teisę, o įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovei. 6.3.

Teigia, jog CPK 3 straipsnio 7 dalis numato – jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pažymi, jog pagal analogijÄ negali bÅ«ti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių iÅ¡imtis numatančios, teisės normos. Mano, kad Å¡iuo aspektu svarbi CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostata – kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad teismas nesivadovavo Å¡ia teisės analogija, kadangi atsakovas darbdavio vardu ginčijo patį ieÅ¡kovės darbo užmokesčio dydį, kurio pagrindu buvo skaičiuojama kompensacija bei netesybos atleidimo dienÄ . Mano, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovė įrodinėjo atsakovo neteisėtus veiksmus.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu reikalavimus atsakovui kėlė kaip juridinio asmens, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, teisių perėmėjui, o ne kitokiu pagrindu. Pažymėjo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu bÅ«tent atsižvelgęs į ieÅ¡kovės pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ jog ji atsakovÄ laiko „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėju, bylÄ nagrinėjo dėl darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei netesybų priteisimo ir nustatinėjo, ar atsakovas yra iÅ¡registruoto „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjas. 8.2.

Nurodė, kad teismas iki pat baigiamųjų kalbų tikslino ieÅ¡kovės pasirinkÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. klausė, ar neketina tikslinti ieÅ¡kinio, tačiau ieÅ¡kovė įstatyme numatytų civilinės atsakomybės sÄ lygų neįrodinėjo, nurodydama, jog atsakovas atsakingas dėl darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjimo kaip likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjas. Teigė, jog žalos atlyginimo reikalavimo iÅ¡ įgalioto asmens atveju ieÅ¡kovė turėtų nurodyti, kokius įgalinimus atsakovas virÅ¡ijo, veikdamas įmonės interesais, kurie yra pagrindas reikalauti priteisti ieÅ¡kovei darbo užmokestį iÅ¡ atsakovo, o ne atsakovo kaip iÅ¡registruoto „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo. 8.3.

Teigia, jog ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo teisės normas, kurios absoliučiai nesusijusios su juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimu, kai juridinis asmuo yra likviduotas, o susijusios su civilinės atsakomybės taikymu. Subsidiarioji ar solidarioji atsakomybė nėra iÅ¡registruoto juridinio asmens teisių perėmimas. 8.4. Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimÄ Ä¯vertino ieÅ¡kovės pateiktus duomenis bei vieÅ¡ojoje erdvėje prieinamÄ Ä®statymÄ ir pagrįstai konstatavo, jog minimu įstatymu nustatyta bendrovių registravimo, iÅ¡registravimo tvarka, pildomų paraiÅ¡kų formos, jų teikimo tvarka ir kt.

Å ių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog minimame įstatyme nėra įtvirtinta, jog atsakovas perėmė materialiÄ sias likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas. 8.5. Teigia, kad, pagal 2019 m. lapkričio 25 d. atliktÄ ekspertizės aktÄ Nr. 11-57(19), ekspertas nurodė, jog jeigu T. V. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. buvo nustatytas 5 500 Lt (1 592,91 Eur) darbo užmokestis, tai jai per 2014 m. gruodžio mėn.–2018 m. kovo mėn. turėjo bÅ«ti apskaičiuota 48 976,54 Eur ir iÅ¡mokėta 37 352,22 Eur darbo užmokesčio, o tuomet bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per 2014 m. gruodžio mėn.–2018 m. kovo mėn. T.

V. apskaičiavo 2,83 Eur daugiau ir, atskaičiusi mokesčius, išmokėjo 58,11 Eur mažiau darbo užmokesčio. Jeigu T. V. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. buvo nustatytas 2 500 Lt (724,05 Eur) darbo užmokestis, tai jai per 2014 m. gruodžio mėn.–2018 m. kovo mėn. turėjo būti apskaičiuota 22 763,67 Eur ir išmokėta 17 330,08 Eur darbo užmokesčio, o tuomet bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, per 2014 m. gruodžio mėn.–2018 m. kovo mėn. T. V. apskaičiuodama 48 979,37 Eur ir, atskaičiusi mokesčius, išmokėdama 37 293,91 Eur darbo užmokesčio, jo apskaičiavo 26 215,70 Eur daugiau ir, atskaičiusi mokesčius, išmokėjo 19 963,83 Eur daugiau.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 11. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantė savo praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl ginčas liko neiÅ¡nagrinėtas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, skundžiamu sprendimu pasisakė dėl jų vertinimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o ginčas liko neišnagrinėtas. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 9 punkte, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių 13. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. vasario 8 d. tarp „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos vadybininkės D. K., ir T. V. sudaryta darbo sutartis Nr. 12/02, pagal kuriÄ T. V. neterminuotai priimta dirbti buhaltere. Nustatyta mėnesinė alga 1 000 Lt (289,62 Eur). 2014 m. gegužės 15 d. įgaliojimu „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo O. A. veikti Bendrijos vardu. 2014 m. gegužės 15 d. įgaliojimas įsigaliojo nuo jo sudarymo dienos ir galiojo iki 2019 m. liepos 19 d. 2018 m. gegužės 14 d.

įgaliojimu „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo O. A. veikti Bendrijos vardu. 2018 m. gegužės 14 d. įgaliojimas įsigaliojo nuo jo sudarymo dienos ir galiojo iki 2019 m. liepos 19 d. 2014 m. gruodžio 1 d. „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu dėl darbo užmokesčio padidinimo, dėl priėmimo į darbÄ dirbti visu etatu, darbo užmokesčio ir pareigų pakeitimo Nr. 1412/J01 T. V. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. padidintas darbo užmokestis 5 500 Lt (1 592,91 Eur). 2018 m. kovo 26 d. „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo Nr. 18-03/007 T.

V. atleista iÅ¡ buhalterio pareigų nuo 2018 m. kovo 27 d. dėl neatvykimo į darbÄ be pateisinamos priežasties 2018 m. kovo 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 26 d. pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1,5 punktus. Pasirašė įgaliotas asmuo O. A.. Pagal 2019 m. gruodžio mėn. Valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tÄ dėl informacijos apie „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo, „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡registruota iÅ¡ Mokesčių mokėtojų registro 2019 m. rugpjūčio 21 d.

Pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis, įmonės įgaliotas asmuo buvo O. A., apskaitÄ tvarkantis asmuo – T. V., „Mano VMI“ atstovai – A. L. ir S. M.. Pagal vieÅ¡ojoje erdvėje esančius duomenis (https://beta.companieshouse.gov.uk/company/OC356515) nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo iÅ¡registruota. Dėl apeliacinio skundo argumentų 14. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Ä®statymÄ , taikomÄ byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas).

15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nurodo, kad ieÅ¡kinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teigia, jog ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir jo nesaisto. Mano, jog Klaipėdos apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu nesivadovavo. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė, formuodama savo reikalavimus, patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo, kaip juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Kaip teisinį savo reikalavimų pagrindÄ ieÅ¡kovė nurodė 2006 m. Ä®monių įstatymo (angliÅ¡kai „2006 Companies act“) 1004 ir 1005 straipsnius, kuriuose numatyta, kad draudžiama savanoriÅ¡kai iÅ¡braukti ribotos atsakomybės bendrovę (LLP – Limited Liability Partnership). Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog ieÅ¡kovės reiÅ¡kiami reikalavimai iÅ¡ esmės atitinka žalos atlyginimo institutÄ , ir atitinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, kadangi ieÅ¡kovė savo reikalavimus iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ atsakovo, kaip bendrovės nario, asmeninės atsakomybės, t. y. atsakovo įsipareigojimų ieÅ¡kovei pažeidimo. Todėl atsižvelgiant į nustatytas faktinės bylos aplinkybės darytina iÅ¡vada, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevykdė savo pareigos tinkamai kvalifikuoti ginÄÄ , todėl Å¡is jos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Å iuo atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iki pat baigiamųjų kalbų tikslino ieÅ¡kovės pasirinkÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. aiÅ¡kinosi, ar ieÅ¡kovė neketina tikslinti ieÅ¡kinio (faktinio pagrindo). Tai reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas sudarė protingas galimybes ieÅ¡kovei tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau, jai pasirinkus kitokį savo galbÅ«t pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ ir neįrodinėjant įstatymo numatytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės teisės į tinkamÄ teismo procesÄ nebuvo pažeistos.

17. Pažymėtina ir tai, jog tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ . Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikÅ¡mingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieÅ¡kinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.

IeÅ¡kovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų. Dėl to aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo iÅ¡dėstymas yra Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė įstatymo numatytų civilinės atsakomybės sÄ lygų neįrodinėjo, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinio faktinio pagrindo suformulavimas yra iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovo pareiga, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė savo pareigos bÅ«ti aktyviam darbo teisinių santykių bylose.

18. Apeliantė taip pat teigia, jog Klaipėdos apylinkės teismas pats nerinko informacijos apie užsienio teisę, o įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovei, todėl mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Kaip minėta Å¡ios nutarties 15 punkte, ieÅ¡kovė savo reikalavimų teisiniu pagrindu nurodė Didžiojoje Britanijoje priimto 2006 m. Ä®monių įstatymo (angliÅ¡kai „2006 Companies act“) 1004 ir 1005 straipsnius, kuriuose numatyta, kad draudžiama savanoriÅ¡kai iÅ¡braukti LLP.

Taip pat LLP negali bÅ«ti iÅ¡braukta iÅ¡ rejestro, jeigu jai vykdoma (arba gali bÅ«ti pradėta) bankroto procedÅ«ra, nes iÅ¡braukimo procedÅ«ra nepakeičia oficialios bankroto procedÅ«ros. Jeigu LLP buvo iÅ¡braukta, tai kreditoriams ir kitiems asmenims lieka teisė reikalauti partnerystės atnaujinimo rejestre. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde bei skundžiamame sprendime nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad bÅ«tent atsakovas remiantis minimu įstatymu ar kitais teisės aktais perėmė materialiÄ sias likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas.

Be to, apeliantė neįrodinėjo aplinkybių, jog juridinis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡registruotas nepagrįstai, todėl konstatuotina, jog Å¡ios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent ieÅ¡kovė, turėdama pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ , į bylÄ nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas perėmė materialiÄ sias likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas privalo atsakyti už minėto juridinio asmens įsipareigojimus.

19. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, privalėjo taikyti įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Teigia, jog Å¡iuo aspektu svarbi CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostata. Akcentuotina, jog CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Taigi akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo pareigÄ , piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir Å¡ie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikytina nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: nesÄ Å¾iningus, civilinės atsakomybės požiÅ«riu – neteisėtus ir kaltus – juridinio asmens dalyvio veiksmus, juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolę ir priežastinį ryšį tarp minėtų sÄ lygų.

20. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vadomis, jog ji neįrodinėjo civilinės atsakomybės sÄ lygų, teigia, kad atsakovo neteisėtus veiksmus įrodo aplinkybės, kad atsakovas darbdavio vardu ginčijo patį ieÅ¡kovės darbo užmokesčio dydį, kurio pagrindu buvo skaičiuojama kompensacija bei netesybos atleidimo dienÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Laikytina, jog vien tai, kad atsakovas, bÅ«damas juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotuoju atstovu, nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais visa apimtimi, nereiÅ¡kia, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

Å iuo atveju nenustatyta aplinkybių, jog atsakovas turėjo pareigÄ iÅ¡mokėti atsakovei darbo užmokestį ar piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, pažeidė bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo pareigÄ , piktnaudžiavo savo teisėmis ir dėl to juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti savo prievolę prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

21. Be to, apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo galimų neteisėtų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti savo prievolės ieÅ¡kovei, todėl Å¡iuo atveju akivaizdu, kad, nenustačius visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas privalo atlyginti atsakovei padarytÄ Å¾alÄ .

22. Ä®vertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 24. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir į bylÄ pateikė 2020 m. spalio 14 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija IR, Nr. ADV-2020/979, 2020 m. spalio 14 d. Paslaugų suteikimo aktus bei 2020 m. spalio 14 d. kasos pajamų orderio kvitÄ , serija ADV-KLP, Nr. 035, pagal kurį atsakovas sumokėjo advokatui 1 018,42 Eur sumÄ . Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, konstatuoja, kad atsakovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidais, patirtas apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

26. Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės T. V. atsakovui O. A. (O. A.) 1 018,42 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė Danutė Žvinklytė