5ffb835b-e875-4cda-8ec9-e006ebe2d8ba · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-64/2011

Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00142-2008-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.2.4.; 2.1.2.4.; 2.4.6.1.1.; 2.4.7.; 2.4.9.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 21 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės, teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui, Vladai Buivydienei, gynėjui advokatui Zenonui Juknevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 67 str. 2 d.

2 p., 69 str., paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, M. M. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2012-02-01 atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę ir iki 2014-02-01atlyginti neturtinę žalÄ , tiek turtinės, tiek neturtinės žalos priteistos žalos dydžius įpareigojant M. M. mokėti

J. V. kas mėnesį lygiomis dalimis. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ nustatytÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista iš M. M. 10.000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo J. V..

Priteista iš M. M. 50.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. V..

Civilinio ieškinio dalį dėl likusios neturtinės žalos priteisimo atmetė.

Priteista iš M. M. 2.000,00 Lt advokato teisinių paslaugų išlaidų J. V..

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ , n u s t a t ė :

M. M. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2008 m. gegužės 8 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) girininkijos miÅ¡ko (duomenys neskelbtini) kvartale, eidamas M. M. individualios įmonės direktoriaus pareigas, bÅ«damas atsakingas už darbo saugÄ , neatliko darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, t. y. pažeidė 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo) 11 str. 1 d. reikalavimÄ ; nenustatė darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, Å¡iuo atveju – miÅ¡ko ruoÅ¡os darbus, mokymo ir žinių iÅ¡ darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei Å¡ių darbų saugaus atlikimo tvarkos, t. y. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d. reikalavimus; nepaskyrė medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems miÅ¡ko ruoÅ¡os darbams vadovauti apmokyto ir atestuoto bei turinčio atitinkamÄ pažymėjimÄ pavojingų darbų vadovo, atsakingo už darbų saugÄ darbo vietose, t. y.

pažeidė Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių

DT 1-96 (toliau – Miško darbų saugos taisyklių) 68 p. reikalavimus, o pats, būdamas įmonės, vykdančios miško ruošos darbus vadovas (savininkas) nekontroliavo, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus, t. y. pažeidė Miško darbų saugos taisyklių 70 p. reikalavimus; dėl ko buvusi palikta pjovimo metu įstrigusi eglė, o nenuleidus, pavojinga jo galimo kritimo zona nebuvo apjuosta gerai matoma juosta, virve ar kitokiu būdu užtverta, t. y. pažeisti Miško darbų saugos taisyklių 99 p. reikalavimai, o bandant nuleisti

įstrigusiÄ eglę, motoriniu pjÅ«klu dirbantis miÅ¡ko pjovėjas V. U. bandė numuÅ¡ti jÄ kitu medžiu, tuo

pažeisdamas MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių 106 p. reikalavimÄ ; po ko įmonės darbuotojo A. V. buvimas įstrigusios eglės galimo kritimo zonoje pažeidė MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių 100 p. reikalavimus, dėl ko

atliekant miško ruošos darbus ir nesilaikant šių darbų saugos reikalavimų, A. V. buvo mirtinai sužalotas, kai nupjauta

eglė, užstrigusi šakomis už gretimai stovinčios eglės, atsilaisvino ir krisdama žemyn, jį prispaudė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M.

M. praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį

- jį išteisinti, nes byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Nurodo, kad teismas nenustatė, kokiu bÅ«du jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. reikalavimÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sÄ lygas ir kaip tas pažeidimas priežastiniu ryÅ¡iu yra susijęs su nelaimingu atsitikimu. Taip pat teismas nenustatė, kad dėl jo individualios įmonės darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, žinių darbų saugos srityje trÅ«kumo įvyko nelaimingas atsitikimas. Byloje nustatyta, kad pagrindinį darbų saugos taisyklių pažeidimÄ , dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas (bandė numuÅ¡ti įstrigusiÄ eglę kitu medžiu) padarė V. U., kuris jo individualios įmonės lėšomis ir iniciatyva, buvo apmokytas ir atestuotas, turėjo reikiamÄ pažymėjimÄ . MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių 68 p. teigiama, kad medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruoÅ¡os darbams turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamÄ pažymėjimÄ asmuo. Pripažino, kad iki nelaimingo atsitikimo nebuvo raÅ¡tu paskyręs V. U. darbų vadovu, bet faktiÅ¡kas susitarimas tarp jų buvo, kitaip kam jis V. U. bÅ«tų siuntęs į kursus. V. U. brigadininku laikė ir kiti darbininkai (liudytojo P. S. parodymai). Svarbiausia Å¡ioje

byloje yra tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, kad nebuvo raštu, įsakymu paskirtas darbų vadovas, o

todėl, kad V. U., žinodamas, kad MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių 106 p. draudžia numuÅ¡ti įstrigusį medį kitu medžiu, to nepaisė. Teigia, kad Å¡is V. U. pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nelaimingu atsitikimu. Nurodo, kad teismas jam inkriminavo MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių 70 p. pažeidimÄ , jog pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai. Teismo posėdžio metu V. U. parodė, kad jam buvo žinoma, jog draudžiama įstrigus medį numuÅ¡ti kitu medžiu, o reikėjo tokiu atveju kreiptis į jį (apeliantÄ ), nes jis dirbo netoliese, kad su traktoriumi nuleistų įstrigusiÄ eglę. Tačiau V.

U. to nepadarė. Tvirtina, kad V. U. galėjo nesikreipti į jį dėl įstrigusios eglės nuleidimo, jeigu nelaikė savęs faktiniu darbų vadovu, tačiau V. U. jokiu būdu nereikėjo leisti kitos eglės ant įstrigusios. Šis V.

U. pažeidimas yra esminis ir tiesiogiai susijęs su nelaimingu atsitikimu. Taip pat nurodo, kad MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių 100 p. draudžia bÅ«ti įstrigusio, pradėto pjauti ar rauti medžio galimo kitimo zonoje. Tačiau žuvusysis A. V. pats dėl neatsargumo pažeidė šį draudimÄ . Teigia, kad teismas jam inkriminavo MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių 99 p. pažeidimÄ , jog įstrigusio medžio galimo kritimo zona nebuvo apjuosta gerai matoma juosta, virve ar kitokiu bÅ«du užtveriama. Neginčytų Å¡io pažeidimo, jeigu

apie įstrigusiÄ eglę jam bÅ«tų praneÅ¡ta, nebÅ«tų bandoma jos numuÅ¡ti kita egle ir jeigu galimo jos kritimo

zonoje, kuri nebuvo apjuosta, būtų buvęs ir nukentėjęs pašalinis žmogus, o ne A. V., pats kartu su V. U. sudaręs

pavojingÄ situacijÄ . Beje, teismas nuosprendyje nurodė, kad Å¡iuos taisyklių

punktus pažeidė V. U. ir nukentėjusysis A. V., tačiau priėmė jį apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis

vien formaliais įstatymo ir taisyklių reikalavimų pažeidimais, neturinčiais jokio priežastinio ryšio su nelaimingu atsitikimu.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla bei, esant pagrindui, ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylÄ pirmojoje instancijoje, buvo pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio

1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis suteikia kaltinamajam teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ bylos nagrinėjimÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, jog teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000) yra teigiama: „Teismas primena, kad Konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, bylos Å¡alims”. AnalogiÅ¡kai neÅ¡aliÅ¡kumo principas aiÅ¡kintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-202/2005.

Teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ užtikrinimui BPK 58 str. yra iÅ¡vardyti pagrindai, kuriems esant teisėjai ir kiti BPK 57 str. 2 d. nurodyti proceso subjektai negali dalyvauti baudžiamajame procese. Esant BPK 58 str. numatytam pagrindui, teisėjas privalo pats nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo procese. Tokį sprendimÄ teisėjas turi priimti nepriklausomai nuo to, ar kitiems proceso subjektams yra žinoma apie BPK 58 str. numatyto pagrindo buvimÄ , taip pat nuo to, ar kiti proceso subjektai naudojasi teise reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus ar to nedaro.

BPK 58 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ , „jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iÅ¡ naujo nagrinėti tÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis“. Draudimu du kartus nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ yra siekiama garantuoti, kad kiekviena teismo sudėtis bet kurioje instancijoje bus visiÅ¡kai neÅ¡aliÅ¡ka ir neturės jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nuomonės nagrinėjant bylÄ .

IÅ¡ nagrinėjamos bylos matyti, kad teisėjas S. R. 2009-06-29 nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl A. V. mirtino sužalojimo pjaunant miÅ¡kÄ kaltinant V. U. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d., pagal prokuroro praÅ¡ymÄ perdavė ikiteisminiam tyrimui papildyti (3 t. 33-34 b. l.). IÅ¡ 2009-06-29 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tuomet kaltinamuoju buvo V. U., liudytoju apklaustas M. M., kuris parodymus davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ (3 t. 26-32 b. l.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atliekant papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus 2009-10-05 ir 2009-12-17 M. M. buvo įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ , jog jis įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 176 str., o JoniÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras H. Keturakis 2009-12-14 nutarimu V. U. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. (3 t. 66, 77 b. l.). 2010-01-11 po ikiteisminio tyrimo papildymo ta pati byla, t. y. dėl A. V. mirtino sužalojimo pjaunant miÅ¡kÄ , tik kito kaltinamo asmens – M. M. atžvilgiu buvo perduota nagrinėti teismui.  2010-01-12 JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo pirmininko rezoliucija nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ paskirta nagrinėti tam pačiam teisėjui S. R. (3 t. 111 b. l.). IÅ¡ naujo nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinamuoju buvo apklaustas M. M., o V. U., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, apklaustas liudytoju.

Nors teisėjo S. R. 2009-06-29 nutartis perduoti bylÄ prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimÄ nebuvo panaikinta, joje nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė dėl galimos M. M. kaltės, tačiau iÅ¡ naujo nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl to paties įvykio ir dėl tų pačių asmenų, kurių procesinė padėtis po atliktų papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų kardinaliai pasikeitė, teisėjas jau buvo susidaręs nuomonę dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, todėl teisėjas S. R. nenusiÅ¡alinęs nuo bylos nagrinėjimo, kaip to reikalauja BPK 59 str. 1 d., bylÄ iÅ¡nagrinėjo. Taigi, yra pagrindas bylos nagrinėjimo dalyviams abejoti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. Pastebėtina, kad nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl V.

U. veiksmų, kad V. U. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su A. V. mirtinu sužalojimu. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad „nors M. M. nepripažįsta padaręs jam inkriminuojamos veikos, teigdamas, kad jis nebuvo atsakingas už darbų saugÄ , teismas, įvertinęs bylos duomenis <...>“. Taigi, daroma iÅ¡vada, kad teismas M. M. kaltę grindė ir parodymais, duotais M. M. apklausus liudytoju, nors nuosprendyje tai aiÅ¡kiai nėra nurodyta.

Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija aplinkybę, kad tÄ pačiÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjo tas pats teisėjas, laiko esminiu BPK reikalavimų pažeidimu, sukliudžiusiu pirmosios instancijos teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Nustačius, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kuris objektyviÄ ja prasme buvo Å¡aliÅ¡kas, t. y. imdamasis nagrinėti bylÄ , kuriÄ prieÅ¡ tai buvo iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės, tik vietoj baigiamo akto (nuosprendžio) bylÄ perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nesuteikė pakankamų garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias abejones savo, kaip institucijos, neÅ¡aliÅ¡kumu. Dėl to skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nustačiusi besÄ lyginį pagrindÄ nuosprendžiui panaikinti kolegija, vengdama iÅ¡ anksto nustatyti iÅ¡vadas, kurias gali padaryti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamos teismo padarytos iÅ¡vados nuteistojo kaltės iÅ¡sprendimo klausimais.

Panaikinant nuosprendį ir perduodant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, turi bÅ«ti sprendžiamas ir kardomųjų priemonių kaltinamiesiems asmenims taikymo klausimas. JoniÅ¡kio rajono

apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-10-05 nutarimais tuo metu įtariamajam M. M. buvo paskirtos kardomosios priemonė rašytinis

pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir asmens dokumentų paėmimas, skundžiamu nuosprendžiu teismas kardomÄ sias priemones paliko galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Todėl, panaikinus skundžiamÄ nuosprendį, M. M. paskirtos kardomosios priemonės paliktinos nepakeistos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija nutaria:

          Â

           Panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui.

           M. M. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ ir dokumentų paėmimÄ palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė                                                                                        Klavdija

Kruminienė   Â

Â

Teisėjai                                                                                                Boleslovas

Kalainis

                                                                                                                       Zigmas

Kavaliauskas