2020-09-16 Nr. AB-16997-3-61-3-02404-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-584-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02404-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2020 m. birželio 25 d. raštą Nr. 48SD-8381-(14.48.404.) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 9 d. skundus.

Pareiškėja paaiškino, kad jos atstovė 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 9 d. skundais kreipėsi į NŽT. 2020 m. birželio 9 d. skundu buvo prašoma netvirtinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (toliau – ir Sklypas) kadastrinių matavimų bylos, dėl kurios matininkas A. S. 2020 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. 7 ir Nr. 8, ir įvertinti matininko veiksmus. Atsakovas 2020 m. birželio 25 d. raštu Nr. 48SD-8381-(14.48.404.) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundus ir pateikė išvadą, kad matininkas tinkamai atliko Sklypo matavimus ir tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos atstovės pastabas dėl Sklypo matavimų.

Pirmosios instancijos teisme 2020 m. liepos 31 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo uždrausti įgyvendinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123) (toliau – ir Įsakymas) patvirtintą projektą (toliau – ir projektas) ir parduoti įsiterpusį žemės sklypą, pertvarkyti projekte nurodytus žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis.

Pareiškėja paaiškino, jog skundžiamas Raštas yra parengtas remiantis Įsakymu, kuris yra apskųstas teismui administracinėje byloje Nr. eI3-3715-281/2020. Teismui pripažinus Įsakymą neteisėtu, juo patvirtinto projekto nebūtų galima vykdyti, nes būtų panaikintas projekto teisinis pagrindas. Be to, projekto įgyvendinimu siekiama, pareiškėjos vertinimu, neteisėtai kitam fiziniam asmeniui perleisti Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį žemės sklypą. Pareiškėja nurodė, kad prašo atsakovo netvirtinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, kuri, pareiškėjos vertinimu, yra parengta akivaizdžiai pažeidžiant teisės aktus.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas pažymėjo, kad teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartyje nurodė, jog atsižvelgiant į suformuluotą skundo dalyką ir reikalavimo užtikrinimo priemonės dalyką, akivaizdu, kad pareiškėjos prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teikdama pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėja taip pat nepateikė naujų konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių tai, kad yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pareiškėja rėmėsi savo pačios vertinimu apie projekto įgyvendinimą ir Įsakymo teisėtumą. Teismo nuomone, taikyti pareiškėjos prašytas reikalavimo užtikrinimo priemones šioje bylos stadijoje yra netikslinga, nes grėsmė teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamoje administracinėje byloje neegzistuoja.

III. Pareiškėja G. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo uždrausti įgyvendinti projektą, patvirtintą Įsakymu, ir parduoti įsiterpusi žemės sklypą, pertvarkyti projekte nurodytus žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis.

Pareiškėja nurodo, kad teismas nesilaikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatų ir LVAT praktikos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas ne su galima grėsme, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o su proceso dalyvio reikalavimo pagrįstumu, ir sąlyga, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pagal galiojančią ABTĮ redakciją nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė būtent tuo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje, projekte nurodytas valstybei priklausantis Sklypas iki bylos išnagrinėjimo gali būti neteisėtai perleistas fiziniam asmeniui (M. R.), dėl ko būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala. Būtų pažeisti teisėti pareiškėjos interesai, nes ji turėtų papildomai kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, kas pareikalautų didelių išlaidų, o valstybei ir viešajam interesui būtų padaryta žala dėl valstybei priklausančio Sklypo neteisėto privatizavimo. Pardavus Sklypą turės būti kreipiamasi į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taip pat turės būti taisomi atitinkami Nekilnojamojo turto registro įrašai, atliekamas naujų sklypų formavimas ir restitucijos taikymas.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

NŽT sutinka su teismo vertinimu, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku. Nurodo, kad pareiškėja atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų (nors tai yra skundžiamos nutarties esmė), o tik pateikia argumentus apie atsirasiančių sunkiai atitaisomą žalą. NŽT nurodo, kad ginčo žemės sklypo savininkė yra M. R. Dėl šio žemės sklypo privatizavimo pareiškėja pateikė ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-8070-494/2020, kurioje prašo panaikinti ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją, o taip pat pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. NŽT manymu, esant paminėtoms aplinkybėms, šioje administracinėje byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra prasmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo uždrausti įgyvendinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123) patvirtintą projektą ir parduoti įsiterpusį žemės sklypą, pertvarkyti projekte nurodytus žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. Pažymėtina, kad ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nepateiktas baigtinis reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašas. ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė taikyti kitas, t. y. šiame ABTĮ straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) neįvardytas, teismo ar teisėjo taikomas priemones.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja patikslintu skundu prašo panaikinti Raštą, kuriuo NŽT pateikė atsakymą į pareiškėjos 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 9 d. skundus dėl matininko veiksmų ir atliktų kadastrinių matavimų, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti šiuos skundus. Minėtais skundais pareiškėja prašė netvirtinti Sklypo kadastrinių matavimų bylos, dėl kurios matininkas priėmė pareiškėjos NŽT apskųstus sprendimus. Skundžiamu Raštu atsakovas įvertino matininko veiksmus ir nustatė, jog pareiškėjos skundžiami kadastriniai matavimai atlikti teisingai. Taigi, nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra Rašto, kuriuo įvertinti matininko veiksmai ir atlikti kadastriniai matavimai, teisėtumas ir pagrįstumas. Šioje byloje nėra ginčijamas Įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas. Taigi pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo uždrausti įgyvendinti Įsakymu patvirtintą projektą ir parduoti įsiterpusį žemės sklypą, pertvarkyti projekte nurodytus žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis – nėra tiesiogiai susijusios su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas priėmė nagrinėti. Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas būtent byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones kontekste įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija nenustatė pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą taikyti minėtas reikalavimo užtikrinimo priemones. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė