5fec8070-9da2-42df-8ca2-e7539cc4bb32 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1949-601/2018 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01124-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. M. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal P. M. ieÅ¡kinį atsakovei A. P. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys - I. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas praÅ¡o:

1) nustatyti kelio servitutÄ , pagal UAB „Dextrus“ 2017-03-28 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ M 1:5000 pažymėtÄ indeksu S214-725 kv. m. suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius atsakovės A. P. žemės sklype (tarnaujantis daiktais), kurio kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);

2) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Kelio servitutai yra pažymėti ir įregistruoti Å¡alia jo sklypo esančiame jo sutuoktinės I. M. žemės sklype ir toliau esančiuose žemės sklypuose priklausančiuose: M. T. (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir M. Z. T., kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su M. T. (sklypo kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini)), tačiau atsakovės žemės sklype kelio servitutas nenustatytas, dėl ko ieÅ¡kovas negali nuo pagrindinio kelio įvažiuoti į savo sklypÄ .

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad ieÅ¡kovas, kurio sklypas nesiriboja su jos sklypu, neiÅ¡naudojo visų galimybių ir objektyvių aplinkybių nuosavybės teisei įgyvendinti, t. y. nesiaiÅ¡kino galimybės patekti į savo sklypÄ per gretimus žemės sklypus. Yra reali galimybė į ieÅ¡kovo sklypÄ patekti iÅ¡ kelių pusių. I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mai 2018 m. liepos 14 d. sprendimu nusprendė - P. M. ieÅ¡kinį dėl nemokamo kelio servituto nustatymo atsakovei A. P. priklausiančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.

5. IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡naudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad jo nuosavybės teises į žemės sklypÄ bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant atsakovės nuosavybės teisių ir kitų interesų. Be to ieÅ¡kovas prašė nustatyti neatlygintinį servitutÄ , tačiau nustačius neatlygintinį servitutÄ , teismo vertinimu, bÅ«tų nepaisoma Å¡alių interesų pusiausvyros, nes be pakankamo pagrindo bÅ«tų suvaržytos atsakovės nuosavybės teisės, o ieÅ¡kovui kilusios problemos dėl patekimo į jo žemės sklypÄ bÅ«tų sprendžiamos tik atsakovės teisių suvaržymo sÄ skaita, ieÅ¡kovui dėl to atsakovei nieko nekompensuojant.

Dėl to ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 6.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas (apelinatas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai arba bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo. PraÅ¡o prijungti prie bylos papildomus raÅ¡ytinius įrodymus CPK 314 str. tvarka, nes jie gauti jau po civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo ir patvirtina gretimų sklypų savininkų pozicijÄ dėl servituto (notariniai liudijimai). 2018 m. rugsėjo 13 d. apeliantas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus su priedais, o 2018 m. rugsėjo 14 d. pateikė praÅ¡ymÄ prijungti dokumentÄ â€“ žemės savininkų sÄ raÅ¡Ä 1939-01-25.

Apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad: 6.1. teismas atmesdamas ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas nepagrįstas, civilinė byla iÅ¡nagrinėta, nepaisant teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų, teismo sprendimu neatskleista bylos esmė; 6.2. neatskleista bylos esmė, nes pateiktais įrodymais patvirtinamas faktas, kad jis su atsakove dėl pravažiavimo per jos sklypÄ nesusitaria, bei pakanka įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Nevertinti ir iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėti pateikti įrodymai, faktinė situacija, iÅ¡ kurios matyti, kad jis, kaip ir kiti žemės sklypų savininkai, neturi galimybės prie savo sklypo privažiuoti tam tikslui suprojektuotu keliu - t. y., kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, gretimuose atsakovei sklypuose buvo projektuoti bendro privažiavimo ar servitutiniai keliai ir tik per atsakovės sklypÄ , servitutas nebuvo nustatytas; 6.3. nenustačius praÅ¡omo kelio servituto, ieÅ¡kovas kaip ir trečiasis asmuo I.

M. negali patekti į jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypÄ ). Vienintelis kelias visada buvo suprojektuotas per valstybinį, o vėliau tapusį - A. P. žemės sklypÄ (sklypo projektinis Nr. 222); 6.4. servituto nustatymas per atsakovės žemės sklypÄ yra itin aktualaus ir kitiems žemės savininkams, t. y. I. M., M. T., M. T., V. K., tačiau teismas neatsižvelgė į jo ir kitų žemės savininkų iÅ¡sakytÄ pozicijÄ ir interesus, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių neiÅ¡nagrinėjo ir dėl jų nepasisakė; 6.5. atmestina pirmosios instancijos teismo suformuluota prielaida kad lygtai ieÅ¡kovas į jam priklausantį žemės sklypÄ galintis patekti per O.

G. žemės sklypÄ , kad ten galima padaryti keliÄ . Å iÄ prielaidÄ paneigė pats liudytoju apklaustas žemės savininkas O. G., nurodęs, kad per jo sklypÄ negalima pravažiuoti, nes reikalingas pylimas. (pastebėtina, kad vykdant apžiÅ«rÄ vietoje, tai vyko vasarÄ , itin sausu metų laiku (buvo sausra) ir net Å¡iuo metu matėsi kad praėjimas iki I. M. sklypo galimas tik pėsčiomis praeinant prie pat vandens telkinio. Kita vertus O. G. nurodė neleisiantis važiuoti per savo sklypÄ , net jei bÅ«tų padarytas pylimas; 6.6. teismas nepagrįstai nusprendė, jog jis neva turiu realiÄ galimybę įsirengti alternatyvų keliÄ , nors byloje buvo pateikti, nurodyti reikÅ¡mingi įrodymai, kad jis iki Å¡iol, kitaip nei per atsakovės žemės sklype esantį istorinį keliÄ neturi realios galimybės pasiekti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir jau apie tris metus sklypo negali naudoti pagal paskirtį (kad jis apleistas - matėsi ir apžiÅ«ros vietoje metu).

Civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad realiai nėra kitos kelio alternatyvos; 6.7. teismas nepagrįstai rėmėsi NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriaus 2018-03-28 pateikta informacija apie gretutinius sklypus, nurodant kad esÄ ieÅ¡kovui P. M. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir, esÄ ieÅ¡kovas gali į savo sklypÄ patekti per Å¡iuos sklypus.

Nors Å¡ių sklypų savininkai (dalis jų) net nebuvo apklausti teismo posėdyje, nesiaiÅ¡kinta reali situacija dėl Å¡ių sklypų, tik formaliai perraÅ¡ant pateiktÄ informacijÄ ; 6.8. teismas formaliai atmesdamas ieÅ¡kinį dėl to, kad nebuvo pasiÅ«lyta kompensacija už servituto nustatymÄ , turėjo galimybę aiÅ¡kintis kokie galimi nuostoliai susidaro dėl praÅ¡omo servituto, ar servituto atlyginimo klausimÄ palikti Å¡ioje byloje nenagrinėtu, vertinant kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė dėl to nėra iÅ¡sakę konkrečios pozicijos.

Nesant galimybės susitarti kitaip, ieÅ¡kovas supranta, kad už servitutÄ turėtų bÅ«ti atlyginama, jis sutiktų mokėti vienkartinę kompensacijÄ , už naudojimÄ si turtu.

7. Trečiasis asmuo I. M. praÅ¡o tenkinti apeliacinį skundÄ . Nurodo, kad ne tik apeliantas, bet ir ji bei kiti žemės sklypų savininkai neturi galimybės prie savo sklypų privažiuoti suprojektuotais jų sklypuose servitutiniais keliais, nes, nenustačius servituto atsakovės žemės sklype (kur kelias visuomet buvo), nėra privažiavimo prie vieÅ¡ojo kelio. Pritaria apeliacinio skundo argumentams.

8. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. liepos 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Netenkinti praÅ¡ymo prijungti papildomus įrodymus. Nesutikdama su apeliaciniu skundu nurodo, kad: 8.1. byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad patekti į apelianto žemės sklypÄ yra galimybė per kitus sklypus (T., B., K. ir kt.). Vietos apžiÅ«ros metu teismas įsitikino, kad patogiausias, racionaliausias patekimas į apelianto sklypÄ yra per O.

G. žemės sklypÄ . Apeliantas neįrodė objektyvaus bÅ«tinumo nustatyti kelio servitutÄ per atsakovės žemės sklypÄ ; 8.2. apeliantas diskriminuoja ir apriboja atsakovės teises, nes praÅ¡o nustatyti servitutÄ jos žemėje, kurioje yra gyvenama, tačiau nesiekia nustatyti servituto per žemės sklypus, kuriuose nėra gyvenama (pvz.: O. G. žemės sklypas); 8.3. apeliantas nesitarė su atsakove dėl servituto nustatymo ir kompensacijos mokėjimo, apeliantas prašė nustatyti neatlygintinį servitutÄ , kas pažeidžia atsakovės teises.

9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad: 9.1. apeliantas nepagrįstai teigia, jog Å¡iuo atveju galima nustatyti servitutÄ administraciniu aktu. Ginčas vyksta tarp privačių žemės sklypų savininkų, byloje nėra vieÅ¡o intereso, todėl teisės aktai nenumato galimybės administraciniu aktu nustatyti servituto; 9.2. tiek raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek vietos apžiÅ«ra patvirtina, kad galimi ir kiti patekimo į apelianto žemės sklypÄ variantai, tačiau apeliantas nesiÅ«lė kitų variantų, nesutiko atlyginti už servituto nustatymÄ ; 9.3. apelianto praÅ¡ymas - prijungti naujus dokumentus, atmestinas, nes nenurodytos objektyvios priežastys, kodėl Å¡ie dokumentai negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo 13. Apelianas su skundu bei vėliau pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, t. y. notarinius liudijimus, raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus su pridedamais naujais įrodymais, žemės savininkų sÄ raÅ¡Ä 1939-01-25.

14. Taigi, apeliantas apeliaciniam teismui teikia naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti (teikiami) pirmosios instancijos teismui. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

15. Teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus, nes šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui bei jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (apeliantas nenurodė, kokias ginčijamas aplinkybes jie gali patvirtinti/paneigti). Dėl ginčo esmės 16. Nustatyta, kad apeliantas yra 6,15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 53), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovė A. P. yra 4,95 ha žemės sklypo, su jame esančia namų valda (Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 222), savininkė. Šalių žemės sklypai nesiriboja, juose nėra nustatyta jokių servitutų. Tarp šalių žemės sklypų, yra žemės sklypai:

1) priklausantis trečiajam asmeniui I. M. (apelianto sutuoktinei, Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 837), 2) priklausantis M. T. (Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 826), 3) priklausantis M. T. ir M. Z. T. (Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 648). Tarp Å¡alių esančiuose žemės sklypuose administraciniais aktais yra nustatyti kelio servitutai. Apelianto žemės sklypas neturi įvažiavimo (važinėjo per valstybės, vėliau tapusiÄ atsakovės privačiÄ Å¾emę, kol atsakovė uždraudė naudotis savo žeme), Å¡is žemės sklypas nesiriboja su bendro naudojimo keliu, o yra „apsuptas“ kitiems žemės savininkams priklausančiais žemės sklypais.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad apeliantas:

1) neiÅ¡naudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių įsirengti įvažiavimÄ ne per atsakovės žemės sklypÄ , 2) prašė neatlygintinio servituto, kurio nustatymui nėra sÄ lygų (atsakovė nesutinka).

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ginčo esmę (ieÅ¡kinio dalykÄ ) ir neįtraukė į bylÄ visų bÅ«tinų asmenų, tam kad bÅ«tų tinkamai iÅ¡spręstas kilęs ginčas. Å ių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti, todėl byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).

19. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Å iame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, nustačius, jog apelianto turimas nuosavybės teise žemės sklypas (žemės sklypo Nr.

53) neturi privažiavimo, o aplink šį žemės sklypÄ yra privačių asmenų žemės sklypai, bÅ«tina nustatyti kelio servitutÄ per vienÄ iÅ¡ gretimų žemės sklypų arba per atsakovės žemės sklypÄ , nuo kurio per kitus tris žemės sklypus yra nustatytas servitutas iki apelianto žemės sklypo. Taigi, sprendžiant ginÄÄ , svarbu nustatyti, kuriame iÅ¡ aplinkinių žemės sklypų (o gal atsakovės sklype) yra galimybė nustatyti optimaliausiÄ , labiausiai atitinkantį Å¡alių interesus, servitutÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, atsakovei nesutinkant su neatlygintino servituto nustatymu, servitutas turi bÅ«ti atlygintinas ir tai turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiama nustatant servitutÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė motyvuodamas tuo, kad apeliantas neiÅ¡naudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių įsirengti įvažiavimÄ ne per atsakovės žemės sklypÄ bei, kad apeliantas prašė neatlygintino servituto.

21. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimÄ suinteresuotų servituto nustatymu asmenų negalėjo teisingai iÅ¡spręsti bylos, nes: 21.1. apeliantas praÅ¡o nustatyti servitutÄ per atsakovės žemės sklypÄ iki M. T. ir M. Z. T. priklausančio žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 648). Kadangi apelianto žemės sklypas nesiriboja su atsakovės žemės sklypu, nustačius servitutÄ per atsakovės žemės sklypÄ , apeliantas iki savo sklypo turės važiuoti per M.

T. ir M. Z. T. priklausantį žemės sklypÄ , per M. T. priklausantį žemės sklypÄ (Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 826) ir per trečiajam asmeniui I. M. priklausantį žemės sklypÄ (Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 837), kuriuose administraciniais aktais (savininkams įgyjant žemės sklypus) yra nustatyti servitutai, tačiau apelianto žemės sklypas nenurodytas kaip vieÅ¡pataujantis daiktas jų atžvilgiu. Taigi, apeliantas siekia važinėti ir per M. T. ir M.

Z. T. priklausančius sklypus (naudotis juose nustatytais servitutais), kas neabejotinai paliečia Å¡ių asmenų teises (apeliantas neturėjęs galimybės važinėti jų sklypu, jÄ Ä¯gys, nustačius servitutÄ per atsakovės žemės sklypÄ ), todėl Å¡ių asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimÄ yra bÅ«tinas, siekiant iÅ¡vengti tolimesnių ginčų; 21.2. kaip matuti iÅ¡ bylos medžiagos, M. T., M. Z. T. ir I. M. sutinka su ieÅ¡kiniu ir mano, jog ir jų teisės, nenustačius praÅ¡omo servituto, yra pažeidžiamos (negali privažiuoti prie savo žemės sklypų).

Tačiau Å¡ie asmenys nereiÅ¡kia savarankiÅ¡kų reikalavimų (nėra ieÅ¡kovais) byloje, kas reiÅ¡kia, kad jie neįgys teisės naudotis apelianto praÅ¡omu nustatytu servitutu, nes jis bus nustatytas tik apelianto turimo žemės sklypo (vieÅ¡pataujantis daiktas) naudai. Taigi, nustačius, kad Å¡ie asmenys taip pat siekia naudotis praÅ¡omu nustatyti servitutu, tikslinga suteikti Å¡iems asmenims galimybę įgyvendinti (ginti), jų manymu, jų pažeidžiamas teises, suteikiant galimybę jiems įstoti į bylÄ bendraieÅ¡kiais (ar trečiaisiais asmenimis pareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kus reikalavimus).

Pažymėtina, kad atsakovei, kurios nuosavybės teisės naudotis jai priklausančiu žemės sklypu apribojamos (dėl servituto nustatymo – tarnaujantis daiktas), yra aktualus kompensacijos dydis, kuris priklauso ir nuo to, keliems žemės sklypams tarnauti bus nustatytas servitutas; 21.3. pirmosios instancijos teismas konstatavo - „Apėjus aplinkinę vietovę ir gretimus sklypus, esančius aplink ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , matosi, kad trumpiausias atstumas ir patogesnis pagal reljefÄ privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) kelio bÅ«tų per O.

G. priklausantį žemės sklypÄ , kuris Å¡iuo metu nėra dirbamas, apžiÅ«ros metu ganėsi tik viena karvė. IÅ¡ kitų žemės sklypų privažiavimas bÅ«tų sudėtingesnis dėl vietovės reljefo“. Taigi, teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės pasisakė, kad apeliantui tikslingiausia privažiavimÄ Ä¯rengti per O. G. žemės sklypÄ , tačiau Å¡is asmuo nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu byloje. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo, parenkant tinkamiausia jo vietÄ , bÅ«tina įvertinti visas objektyvias galimybes servituto nustatymui per Å¡alia esančius sklypus, o nustačius, jog yra galimybės viename ar kitame sklype nustatyti servitutÄ , Å¡ių sklypų savininkai turi bÅ«ti įtraukiami dalyvaujančiais byloje asmenimis.

Tik įvertinus visas objektyvias galimybes, galima spręsti, kurioje vietoje yra optimaliausias, mažiausiai pažeidžiantis tarnaujančiu tampančio daikto savininko teises, servituto nustatymas.

22. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, <...> (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, apeliantas turi įrodyti, kad jo praÅ¡omas servituto nustatymo variantas yra optimaliausias, tinkamiausias, kad kitų (per kitus gretimus sklypus) objektyvių galimybių įrengti privažiavimÄ prie jo žemės sklypo nėra. Tuo tarpu atsakovė turi teikti įrodymus, kad apeliantas turi objektyvias galimybės įrengti privažiavimÄ neapsunkinant jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kad kitame žemės sklype nustatytas servitutas labiau atitiks proporcingumo ir Å¡alių interesų derinimo principus.

23. Sprendžiant šį ginÄÄ svarbu vadovautis proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principais, t. y. svarbu siekti kompromisų ir ginÄÄ spręsti geranoriÅ¡kai, abiems Å¡alims priimtinu bÅ«du. IÅ¡ Å¡alių apeliaciniam teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad Å¡alys turi galimybę taikiai spręsti ginÄÄ , nustatant teisingÄ kompensacijÄ už servitutÄ , ko ir turėtų bÅ«ti siekiama.

24. Perdavus bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikÅ¡mės apeliacinės instancijos teismo sprendimui. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. liepos 24 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė