AS-525-390-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-390/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00185-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Č. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 26 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta parduoti 5 ha žemės (miško) sklypą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-38, bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyrių atlikti administracines procedūras, susijusias su 5 ha ploto valstybinės žemės (miško) sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone, suformavimu, rengiant pirkimo – pardavimo sutartį su V. Č., ir sudaryti su pareiškėju 5 ha valstybinės žemės (miško) sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalė rajone, pirkimo – pardavimo sutartį.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu skundą patenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 3311-(14.33.45)-12, kuriuo atsisakyta parduoti valstybinės žemės (miško) 5 ha sklypą V. Č., ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-38, kuriuo paliktas nepakeistas teritorinio skyriaus sprendimas; įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyrių atlikti administracines procedūras, susijusias su 5 ha ploto valstybinės žemės (miško) sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone, suformavimu, rengiant pirkimo-pardavimo sutartį su V. Č.; įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti valstybinės žemės (miško) 5 ha ploto sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su V. Č.

II. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus 1 331 Lt bylinėjimosi išlaidų bei už pateiktą skundą sumokėto žyminio mokesčio sumą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepimu į prašymą prašė sumažinti pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

Nurodė, jog kartu su prašymu dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškėjas pateikė advokato Ž. M. išduotą PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodyta bendra nedetalizuota 1 100 Lt suma ir pridėtas pridėtinės vertės mokestis. Iš pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad pareiškėjas su advokatu Ž. M. sutartį dėl teisinių paslaugų sudarė 2011 m. lapkričio 21 d. Kadangi pareiškėjas teismui procesinius dokumentus pateikė 2011 m. spalio 3 d., o patikslintą skundą – 2011 m. spalio 28 d., t. y. iki sutarties sudarymo, procesinių dokumentų nurodytas advokatas nerengė, todėl ir negali būti prašoma priteisti teismo išlaidas už procesinių dokumentų rengimą. Be to, advokatas dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris tęsėsi vieną valandą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 1 431 Lt turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimu patenkintas pareiškėjo patikslintas skundas, paduotas teismui 2012 m. sausio 10 d. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. kovo 9 d. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2, 8.18 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1368.

Nustatė, kad V. Č. su advokatu Ž. M. atstovavimo sutartį sudarė 2011 m. lapkričio 21 d., o iš įsiteisėjusio teismo sprendimo matyti, jog administracinė byla išnagrinėta pagal pareiškėjo patikslintą skundą, paduotą teismui 2012 m. sausio 10 d. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad patikslintą skundą paruošė ne advokatas Ž. M. Nors patikslintas skundas surašytas ankstesnių skundų pagrindu, tai nereiškia, jog advokatas, rengdamas patikslintą skundą, neturėjo vertinti bylos faktinių aplinkybių ir formuluoti pareiškėjo argumentus ir reikalavimus.

Pabrėžė, jog tai neabejotinai lėmė advokato darbo bei laiko sąnaudas, todėl negalima nepaisyti ir nepriteisti patikslinto skundo parengimo išlaidų. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir jo advokatas nelaikė patikslinto skundo parengimo savo sudėtingumu prilygstančiu pradinio skundo parengimui ir patikslinto skundo parengimą vertino iš esmės mažesne suma nei pusė pradinio skundo parengimo kainos, nes visa prašoma priteisti suma už advokato paslaugas, tarp jų – ir už atstovavimą teismo posėdyje, yra 1 331 Lt. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo advokatas dalyvavo teismo posėdyje, vykusiame 2012 m. vasario 23 d. nuo 15 val. 20 min. iki 16 val. 20 min., remdamasis Rekomendacijų 9, 8.18 punktais, pažymėjo, jog už atstovavimo teismo posėdyje 1 valandą galima priteisti maksimali atstovavimo išlaidų atlyginimo suma yra 120 Lt (800 x 0.15).

Vertino, kad pareiškėjo prašoma priteisti 1 331 Lt dydžio suma yra pagrįsta ir gali būti jam priteista. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.18 punktuose numatytos galimos priteisti maksimalios išlaidų atlyginimo sumos. Nurodė, jog pareiškėjas taip pat prašė priteisti sumokėtą žyminį mokestį – 139,10 Lt. Pabrėžė, kad ABTĮ nenumato žyminio mokesčio dydžio indeksavimo, todėl už skundą šioje byloje turėjo būti sumokėtas ABTĮ 39 straipsnyje numatytas 100 Lt žyminis mokestis. Pareiškėjas pats be pagrindo papildomai sumokėjo 39,10 Lt žyminį mokestį ir už šią sumą atsakovas negali būti atsakingas, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 100 Lt žyminis mokestis, o dėl permokėto žyminio mokesčio – 39,10 Lt grąžinimo pareiškėjas gali duoti teismui prašymą ABTĮ 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

III. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį, sumažinant teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų, t. y. atstovavimo išlaidų, dydį. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teisme.

Teigia, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priėmęs 2012 m. sausio 11 d. nutartį, kurioje nurodė, kad nėra teisinio pagrindo priimti 2012 m. sausio 10 d. pareiškėjo patikslintą skundą, negalėjo šio patikslinto skundo pagrindu priimti 2012 m. vasario 23 d. sprendimo ir atitinkamai skundžiamoje nutartyje konstatuoti, kad patikslinto skundo parengimas neabejotinai lėmė advokato darbo bei laiko sąnaudas, todėl negalima nepaisyti ir nepriteisti patikslinto skundo parengimo išlaidų. Be to, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo visų bylos aplinkybių pagal Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, todėl teismo priteista 1 331 Lt suma už patikslinto skundo surašymą ir atstovavimą teisme yra nepagrįsta, nors ir neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio už skundo parengimą – 2 400 Lt. Pažymi, kad skunde nebuvo keliama nauja teisinė problematika, skundo surašymas nereikalavo specialių žinių bei didelių laiko sąnaudų.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius neturi juridinio asmens statuso, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius yra viena ir ta pati institucija, prašo atskirąjį skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pabrėžtina, jog proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik yra realiai patirtos, bet ir jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl atliktų procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje.

Pareiškėjas, prašydamas priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas – PVM sąskaitą – faktūrą bei apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pažymėtina, jog nurodytuose dokumentuose prašoma priteisti suma už advokato Ž. M. suteiktas teisines paslaugas, nėra detalizuota, nurodant, jog prašoma priteisti suma sudaro 1 331 Lt.

Nustatyta, jog pareiškėjas atstovavimo susitarimą su advokatu Ž. M. sudarė 2011 m. lapkričio 21 d. (t. I, b.l. 102). Bylos duomenimis, po susitarimo sudarymo pareiškėjas pateikė teismui 2012 m. sausio 10 d. patikslintą skundą, kurio priėmimo klausimas buvo išspręstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartimi (t. I, b.l. 135–136), nurodant, jog patikslintu skundu reiškiami tokie patys reikalavimai, kurie jau buvo išdėstyti skundo reikalavimų patikslinime, priimtame teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi, todėl nėra teisinio pagrindo juos priimti iš naujo. Nurodyta nutartimi taip pat patenkintas pateiktame patikslintame skunde suformuluotas prašymas dėl termino atnaujinimo.

Kaip jau minėta, priteisiamos gali būti tik realiai dėl atliktų procesinių veiksmų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi nurodytas pareiškėjo patikslintas skundas nebuvo priimtas, pareiškėjas negali prašyti jam atlyginti dėl jo parengimo patirtas išlaidas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkintas patikslintame skunde suformuluotas prašymas dėl termino atnaujinimo, pareiškėjui, remiantis Rekomendacijų 8.16 punktu, šiuo atveju maksimaliai galėtų būti priteista 96 Lt. Pareiškėjo atstovas taip pat dalyvavo 2012 m. vasario 13 d. teismo posėdyje, trukusiame 1 valandą, todėl maksimaliai pagal Rekomendacijų 8.18 punktą pareiškėjui galėtų būti priteista 120 Lt.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog yra pagrindas pareiškėjui priteisti maksimalią sumą jo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti – 216 Lt. Be to, 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimui patirtoms išlaidoms atlyginti. Taigi, iš viso pareiškėjui priteistina 316 Lt patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, išlaidų atlyginimas laimėjusiai šaliai priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu, patenkinus pareiškėjo skundą, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos aktai, bei nurodytos institucijos įpareigotos atlikti teismo nurodytus veiksmus.

Kadangi atsakovais nagrinėjamoje byloje buvo tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, tiek ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, patenkinus pareiškėjo reikalavimus, buvo panaikinti abiejų institucijų priimti aktai, lėmę pareiškėjo teisių pažeidimą, o abi institucijos įpareigotos atlikti atitinkamus veiksmus, išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas lygiomis dalimis iš abiejų nurodytų institucijų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog pareiškėjo naudai iš atsakovų priteistina po 158 Lt, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutartį.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus atskirąjį skundą patenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį ir priteisti pareiškėjui V. Č. iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 158 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas