5fd41d6c-e4f7-4029-9f0e-e436350c68c2 · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. 2A-2044-798/2015                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21955-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija: 25.3.; 60.; 99.5.; 99.9.; 121.14.; 121.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovės A. D. ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laidų už prarastÄ siuntÄ priteisimo iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gerviva“.   n u s t a t ė : Ginčo esmė ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu teismui ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 23 140 Lt žalos už prarastÄ siuntÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ji, 2012-11-28, Londone, siuntų pervežimo bendrovei „Sigmus“ (dabar UAB „Gerviva“) perdavė siuntÄ , kuri svėrė 65 kg, pristatymui adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajonas.

Siuntos perdavimas pervežimui buvo įformintas 2012-11-28 siuntos priėmimo dokumentu. Siuntoje buvo ieÅ¡kovės asmeniniai daiktai, kurių vertė 23 140 Lt. Daiktų sÄ raÅ¡as buvo pateiktas UAB „Sigmus“ elektroniniu paÅ¡tu info@siuntos.co.uk, kuris nurodytas ant siuntos priėmimo dokumento. Nesulaukusi siuntos, ieÅ¡kovė paskambino į bendrovę, nurodytais kvite telefonais, tačiau konkretaus atsakymo negavo. IeÅ¡kovė iÅ¡siuntė 2012-12-20 praÅ¡ymÄ dėl daiktų paieÅ¡kos ir sÄ raÅ¡Ä dingusių daiktų, nurodydama jų kainÄ .

Elektroninių paÅ¡tu gavo 2012-12-21 atsakymÄ iÅ¡ UAB „Gerviva”, kad kelių savaičių bėgyje problema bus iÅ¡spręsta. Problema taikiu bÅ«du iÅ¡spręsta nebuvo, todėl ieÅ¡kovė prieÅ¡ kreipėsi į teismÄ , taip pat registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2013-03-21 pretenzijÄ , kuriÄ atsakovas gavo 2013-03-25. Ä® pretenzijÄ atsakovas neatsakė ir žalos ieÅ¡kovei neatlygino (b.l.1-3). Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės siuntinys nebuvo pristatytas į nurodytÄ vietÄ , kadangi 2012 m.

Londone buvo įvykdyta vagystė iš „Segmus LD“ sandėlio, kurios metu buvo pavogta daug siuntų ir krovinių. Įvykis registruotas policijoje, t.y. Dagenham Metropolitam Police station. Visiems klientams, su kurias buvo galimybė susisiekti, pranešta apie vagystę, ir vadovaujantis Siuntų pervežimo taisyklėmis, atlyginti nuostoliai. Teigė, kad prieš siunčiant vertingus daiktus, jie turi būti įvertinti, tokiu atveju siunta keliauja kaip įvertinta siunta ir tai pažymima kvite bei užsakyme.

Kitais atvejais žala atlyginama pagal taisykles. Kadangi ant siuntos priėmimo dokumento ieÅ¡kovė patvirtino, jog susipažino su siuntų gabenimo taisyklėmis, atsakovas nesutiko atlyginti ieÅ¡kovės nurodytÄ 23 140 Lt žalÄ , nes siunta nebuvo įvertinta, tai įrodė ir ieÅ¡kovės pateiktas Lietuvos paÅ¡to praneÅ¡imas (b.l.27-29). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas J. M. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad visas UAB „Sigmus“ funkcijas nuo 2012 m. perėmė UAB „Gerviva“.

Prarastus daiktus ieÅ¡kovė pirko banko kortele. Dingus daiktams ieÅ¡kovė nesikreipė į RyÅ¡ių reguliavimo tarnybÄ , tačiau ji kreipėsi tiesiogiai į atsakovÄ . Atsakovo atstovas R. R. palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad visiems klientams, įvykus vagystei, buvo atlyginta. Teigė, kad UAB „Sigmus“ yra tarpininkė su lietuviÅ¡ka kompanija, todėl ieÅ¡kovė nebuvo atsakovo klientė. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas J. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas byloje yra netinkamas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Konstatavo, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės sutartis buvo sudaryta su „Segmus LTD“ ir UAB „Gerviva“, kuri yra „Segmus LTD“ atstovė Lietuvoje, todėl UAB „Gerviva“ argumentÄ , kad jis yra netinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pagal Lietuvos teismų praktikÄ vagystė laikoma neiÅ¡vengiama aplinkybe tik iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iÅ¡ tiesų ypatingomis aplinkybėmis – jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga bÅ«tų prieÅ¡intis, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių ypatingų aplinkybių nenustatė, sprendė, jog atsakovo kaltė preziumuojama.

Teismas nurodė, kad pagal LR PaÅ¡to įstatymo12 str. 10 d. 2 p. numatyti atvejai kai paÅ¡to paslaugų teikėjas žalos neatlygina, kai žala padaryta dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė paÅ¡to paslaugų teikėjo reikalavimus dėl pakuotės, daiktų įpakavimo ar dėl ypatingų siunčiamojo daikto (prekės) savybių. Pagal Lietuvos Respublikos paÅ¡to įstatymÄ Ä¯vertintoji paÅ¡to siunta - paÅ¡to siunta, kuriÄ sugadinus ar kuriai dingus siuntėjui atlyginama jo nurodyta paÅ¡to siuntos vertė.

Siunčiant didelės vertės siuntas klientai (Siuntėjai) gali įvertinti siuntas nustatyta tvarka deklaruodami siunčiamų prekių (daiktų) vertę ir papildomai sumokėdami siuntos įvertinimo mokestį. Jei siunčiama apdraustoji (įvertintoji) paÅ¡to siunta, siuntėjas ant paÅ¡to siuntos pakuotės turi užraÅ¡yti draudimo (įvertinimo) sumÄ skaitmenimis ir žodžiais. Draudimo (įvertinimo) suma turi bÅ«ti nurodyta litais, centai neraÅ¡omi. Å i suma negali buti taisoma, braukoma, raÅ¡oma pieÅ¡tuku (PaÅ¡to paslaugų tiekimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d.

įsakymu Nr. 1V-332). Už dingusiÄ registruotÄ jÄ paÅ¡to korespondencijos siuntÄ , kurios siuntėjas neįvertino, taip pat už joje sugadintus visus daiktus (prekes) – suma, lygia siuntimo iÅ¡laidoms.Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje neįrodyta, jog atsakovo veiksmai ieÅ¡kovei sukėlė turtinę žalÄ , taip pat nėra įrodymų dėl ieÅ¡kovei padarytos turtinės žalos dydžio, t.y. byloje yra pateiktas tik dingusių daiktų sÄ raÅ¡as, tačiau nėra pagrįstų įrodymų, kad bÅ«tent tie daiktai už tokiÄ kainÄ buvo siuntoje.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, prieÅ¡ sudarydama sutartį su atsakovu, buvo supažindinta su siuntų gabenimo taisyklėmis, turėjo visas galimybes apsispręsti ar siuntai yra reikalingas draudimas, iÅ¡siaiÅ¡kinti kokios sÄ lygos reikalingos jos gabenimui, kokiÄ rizikÄ jį prisiima, todėl Å¡iuo atveju prisiėmė atsakomybę už neįvertintos (neapdraustos) paÅ¡to siuntos siuntimÄ . Atsižvelgdamas į byloje nustatytas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad nesant civilinės atsakomybės pagrindų visumos, negali bÅ«ti ir prievolės atsakovui atlyginti ieÅ¡kovei minimus nuostolius.

Vertindamas nurodytais principais visus nagrinėjamojoje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vertino, kad ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo iš atsakovo neįrodytas, todėl jį atmetė. Kadangi kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturėjo, teismas atskirai jų neaptarė. Iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat sprendė, kad iš ieškovės išieškotinos 10,32 Lt pašto išlaidos (b.l.65-69).

Apeliantė (ieÅ¡kovė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir pririmti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog dingusios siuntos pradėjo ieÅ¡koti nedelsiant, 2012-12-20 iÅ¡siuntė atsakovui dingusių daiktų sÄ raÅ¡Ä , nurodant jų vertę bei praÅ¡ymÄ dėl dingusių daiktų paieÅ¡kos organizavimo. Mano, jog atsakovas piktybiÅ¡kai vengė ieÅ¡kovės, nuo jos slapstėsi, todėl ieÅ¡kovei teko kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo.

Sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, jog siunta dingo dėl atsakovo kaltės. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, nes ieÅ¡kovė aktyviai ieÅ¡kojo pradingusios siuntos, kreipėsi į atsakovÄ . Mano, jog teismas galėjo nukrypti nuo nuostatos, jog ieÅ¡kovės siunta nebuvo registruota ir vertinti, jog žala įrodyta. Teigia, kad teismas privalėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalį, PaÅ¡to įstatymo 12 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ ir nustatyti padarytÄ nuostolį pats bei priteisti iÅ¡ atsakovo už prarastÄ 65 kg registruotÄ siuntÄ siuntimo iÅ¡laidas (b.l.70-72).

Atsakovas pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su skundu nesutinka bei praÅ¡o palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodė, jog siuntos dingimo fakto neginčija. Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusis į atsakovÄ jo nurodytais kontaktais arba į RyÅ¡ių reguliavimo tarnybÄ , jos pretenzija bÅ«tų iÅ¡nagrinėta. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės sudarytas ir pateiktas dingusių daiktų sÄ raÅ¡as bei jų vertė negali bÅ«ti laikomi žalos dydį įrodančiu dokumentu, kadangi siunčiami vertingi daiktai turi bÅ«ti įvertinti ir tai turi bÅ«ti pažymėta paÅ¡to kvite bei užsakyme.

IeÅ¡kovė susipažino su krovinių gabenimo taisyklėmis, jai turėjo bÅ«ti žinoma, kad už siuntinio turinį atsako siuntėjas (b.l.78-79). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė, 2013-11-28 bÅ«dama Londone, perdavė paÅ¡to siuntų bendrovei, „Sigmus“ kurjeriui 65 kg siuntÄ , kurioje buvo asmeniniai ieÅ¡kovės ir vaikiÅ¡ki daiktai (b.l. 10).

Siuntos perdavimas pervežimui buvo įformintas 2012-11-28 siuntos priėmimo dokumentu; siunta turėjo bÅ«ti pristatyta adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajonas (b.l.9). IeÅ¡kovė siuntos gavimo adresu nesulaukė. 2013-03-21 registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė pretenzijÄ atsakovui, tačiau jokio atsakymo į jÄ negavo (b.l.13). Nagrinėjamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas 2013-05-17 teismo įsakymas, kuris 2013-08-23 panaikintas, nes nepavyko įteikti procesinių dokumentų atsakovui (b.l.17-18).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje buvo 2013-09-26 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veiklos požymius, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo atlikimas 2014-01-14 perduotas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1policijos komisariatui. Šis ikiteisminis tyrimas 2014-03-07 nutrauktas, nes nustatyta, jog nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo požymių (b.l.20-22). Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl CK 6.249 straipsnio l dalies normos, nustatančios, kad jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, taikymo.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo nuostolių dydį nustatyti pats (b.l. 71). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog jam buvo žinoma aplinkybė dėl 2012 m. įvykusios vagystės iÅ¡ „Segmus LTD“ sandėlio, todėl, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų pasikreipusi į UAB „Gerviva“ nurodytais kontaktais, jai bÅ«tų pasiÅ«lytas jos problemos sprendimo bÅ«das, be to apeliantė galėjo kreiptis į RyÅ¡ių reguliavimo tarnybÄ , kuri buvo informuota apie vagystę, įvykdytÄ Londone, iÅ¡ „Segmus LTD“ sandėlio (b.l. 78).

IÅ¡ 2012-04-02 UAB „Sigmus“ akcininkų protokolo nustatyta, jog UAB „Sigmus“ perdavė UAB „Gerviva“, užsiimančiai siuntų ir pervežimo paslaugomis, teisę naudotis UAB „Sigmus“ priklausančiomis klientų duomenų bazėmis, domenais, logotipais, prekiniais ženklais bei internetinėmis svetainėmis www.siuntos.co.uk ir www.pirkanglijoje.lt (b.l. 56). Apeliantė dingusių daiktų sÄ raÅ¡Ä , nurodant jų vertę, iÅ¡siuntė 2012-12-20 elektroniniu paÅ¡tu info@siuntos.co.uk.

Apeliantė gavo iÅ¡ UAB „Gerviva“ 2012-12-21 atsakymÄ , kuriame atsakovas padėkojo už informacijÄ ir nurodė, jog problemÄ spręs bei susisieks su ieÅ¡kove po kelių savaičių. Konstatuotina, jog atsakovui 2012-12-21 buvo žinoma apie apeliantės dingusiÄ siuntÄ , tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, susijusių Å¡ios problemos sprendimu, nenukreipė apeliantės kreiptis į RyÅ¡ių reguliavimo tarnybÄ , neinformavo apie teisių iÅ¡ UAB „Sigmus“ perėmimÄ . Pagal PaÅ¡to įstatymo 12 straipsnio 1 dalį siuntėjas pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo už dingusiÄ paÅ¡to siuntÄ , dingusius, trÅ«kstamus ar apgadintus siųstus daiktus gali pareikÅ¡ti paÅ¡to paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo paÅ¡to siuntos iÅ¡siuntimo dienos.

Apeliantė, nepasibaigus Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, 2013-03-21 pateikė UAB „Sigmus“ pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo (b.l. 13). Atsakovas į pretenzijÄ neatsakė. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais.

Teismas, apskaičiuodamas nukentėjusio asmens žalÄ , tiria kiekvienÄ su tuo susijusį bylos įrodymÄ . Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai buvo arba jų nebuvo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl jai padarytos turtinės žalos dydžio, kadangi byloje esantis tik dingusių daiktų sÄ raÅ¡as nėra dokumentas, pagrindžiantis, jog bÅ«tent tie daiktai už tokiÄ kainÄ dingusioje siuntoje buvo, taipogi ieÅ¡kovės paÅ¡to siunta, kaip to reikalauja taisyklės, įvertinta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esančius įrodymus turi pagrindo tik iÅ¡ dalies sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

Pagal CPK 177 str. įrodymais yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. CPK 159 str. nustato teismo pareigÄ rÅ«pintis esminių bylos aplinkybių nustatymu, suteikia teismui teisę tokias aplinkybes galinčius patvirtinti įrodymus iÅ¡reikalauti (CPK 160 str.1 d.2 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos bylos specifika yra dar ir ta, kad sutartį sudarė vartotojas ir verslininkas, kuriam taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai teikiant paslaugas, nei fiziniams asmenims, veikiantiems savo asmeninių, šeimos poreikių tenkinimo sferoje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas nesiaiškino esminių bylos aplinkybių, susijusių su žalos nustatymo dydžiu, nepareikalavo ieškovės pateikti tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie žalos dydį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prarastus daiktus pirko banko kortele, nes neįvertino, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių.

Teismas tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti aktyvus, ex officio identifikuoti vartojimo sutartis ir taikyti tiek bendrus visoms vartojimo sutartims, tiek sutarties rÅ«Å¡ies nulemtus vartotojo teisių gynimo bÅ«dus, rÅ«pintis esminių bylos aplinkybių nustatymu (CPK 159 str.). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

IÅ¡ siuntos kvito kopijos nustatyta, jog UAB „Sigmus“ pervežimui priėmė 2 paÅ¡to siuntos kiekius, 65 kg už 65 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kainÄ , o apeliantė siuntÄ perdavė bei su siuntų gabenimo taisyklėmis susipažino; siuntai suteiktas kodas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Taigi, siunta buvo registruota, tačiau neįvertinta, tai pat nebuvo sudarytas daiktų (prekių) apraÅ¡as. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio mėn. Londone buvo įvykdyta vagystė iÅ¡ „Segmus LD“ sandėlio, kurios metu buvo pavogta daug siuntų ir krovinių.

Ä®vykis registruotas Dagenham Metropolitam Police station. IeÅ¡kovės siunta, kurios kodas (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pavogta iÅ¡ sandėlių, esančių Londone Maybells Commercial Estate, Ripple Road, Barking, IG11 OTT. Nėra duomenų kur paÅ¡to siunta dingo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tokia aplinkybė, kaip turto neiÅ¡saugojimo faktas dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų neatitinka nenugalimos jėgos (force majeure) kriterijų, tačiau vertina, jog pagal PaÅ¡to įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , jeigu dėl paÅ¡to paslaugos teikėjo kaltės dingsta ar buvo sugadintos paÅ¡to siuntos, jose trÅ«ksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės) apgadinti, už dingusiÄ registruotÄ jÄ paÅ¡to siuntÄ , taip pat už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) ar sugadintus visus daiktus (prekes) jis atlygina sumÄ , kuri lygi dviguboms siuntimo iÅ¡laidoms.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojoje byloje atsakovo kaltė preziumuojama, paÅ¡to siunta buvo registruota, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas turėjo svarstyti atsakovo pareigÄ atlyginti apeliantei nuostolius, neatsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) teismo vertinimu nepagrindė žalos dydžio ir neprašė atlyginti paÅ¡to siuntimo iÅ¡laidų. Minėta suma nors iÅ¡ dalies kompensuotų ieÅ¡kovės patirtus nuostolius dėl siuntos dingimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bÅ«tina nustatyti aplinkybes dėl ieÅ¡kovės patirtos neturtinės (moralinės) žalos, kadangi ieÅ¡kinyje yra nurodyta, kad ieÅ¡kovė patyrė ne tik materialinę bet ir moralinę žalÄ , nes siunta pradingo prieÅ¡ pat Å¡ventes, t.y.

Å v. Kalėdas, kai ji (ieÅ¡kovė) laukėsi vaikelio ir todėl patyrė stresÄ . Nors ieÅ¡kinio rezoliucinėje dalyje ieÅ¡kovė nenurodė kokios konkrečios neturtinės žalos sumos ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo, tačiau pirmosios instancijos teismas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, privalėjo nustatyti terminÄ ieÅ¡kovei galutinai suformuluoti savo reikalavimus, pasiÅ«lant tikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ . Akcentuotina, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesai turi bÅ«ti ginami teismo iniciatyva, kadangi Å¡ios kategorijos bylose teismas yra aktyvus.

Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo neįvertintas bei neiÅ¡tirtas aplinkybes bei jų mastÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, galėjusi lemti nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ , todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir bylÄ perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, o bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, tačiau atsižvelgiant į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, galimai naujų įrodymų gavimo bÅ«tinumÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme lemtų bylos nagrinėjamÄ beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl mano, jog yra tikslinga bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylÄ iÅ¡ naujo.Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Â ir bylÄ Â perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                            Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                                Vilija Mikuckienė                                                                                                        Antanas Rudzinskas                                                                               Â