5fd3ccc8-6fc5-4c39-8d8a-e5f27ae6ee2a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2059-189/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00689-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. C. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti atlyginti 8 000 Eur neturtinę žalÄ už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 1–5). PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kina, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. sausio 10 d.

Nurodo, kad buvo kalinamas Lukiškių TI-K patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas pagal teisės aktų reikalavimus vienam asmeniui plotas, todėl taip pažeidė jo, kaip kalinčio asmens, teisę. Trūko apšvietimo ir buvo tamsu, todėl tai pakenkė jo akims. Kamerose drėgmė buvo didelė, trūko oro, buvo šalta. Kamerose įrengtas tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo kameros, todėl negalėjo tinkamai juo naudotis, kadangi galėjo matyti kiti asmenys, t. y. nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu.

Be to, atvykus ar iÅ¡vykus (etapavimu) asmens krata daroma antisanitarinėmis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjo teigimu, kalinančiam asmeniui turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis ne rečiau kaip du kartus per savaitę, tam kad bÅ«tų užtikrinti higienos reikalavimai. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė (b. l. 1–5). Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 10–16).

Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymo nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybę naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymi, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, o Higienos norma HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusios kameros ploto reikalavimų nenumato. Atsakovės atstovo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, todėl įstaiga teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Nurodo, kad apÅ¡vietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dėl atliekamų kratų ir asmens apžiÅ«ros sÄ lygų nurodo, kad jos atliekamos laikantis visų reikalavimų, siekiant surasti ir paimti draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijose besislapstančius suimtuosius.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos, privalomai atliekama visuminė krata atskiroje patalpoje. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, todėl pagrindo priteisti jo praÅ¡omÄ Å¾alÄ nėra.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo, nepagrindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis, todėl reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ laiko nepagrįstu (b. l. 10–16). Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. sausio 10 d.

Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad jis LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. sausio 10 d. (b. l. 10–11, 17–22). Pažymėtina, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , padarytÄ fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, peržengia vieÅ¡osios teisės ribas, todėl, sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®), bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr., pvz., LVAT sprendimus administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

Dėl kamerose vienam asmeniui tenkančio ploto užtikrinimo Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatytų vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimų. Ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. sausio 10 d. laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). Pažymėtina, kad HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3 p. reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kada erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ T. prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ L. ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taip pat EŽTT nustatė, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualiÄ miego vietÄ ; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimÄ O. prieÅ¡ LenkijÄ ). EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ ) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Pažymėtina, kad ginčo tarp Å¡alių dėl kamerų ploto ir jose kalinčių asmenų skaičiaus ginčo nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas 3 dienas (2016 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. įskaitytinai) pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ (3,6 kv. m), tenkantį vienam asmeniui (atskaičius sanitarinio mazgo plotÄ â€“ 0,56 kv. m). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. sausio 10 d. kalint LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeista jo subjektinė teisė 3 dienas bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, todėl Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai vertintini kaip pagrįsti. Dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodė, kad tualetas įrengtas prie durų, nėra uždaras, todėl jį bÅ«nant sanitariniame mazge, bet kada galėjo pamatyti budėtojas. PareiÅ¡kėjo teigimu, naudodamasis tualetu jausdavo diskomfortÄ , pažeminimÄ ir nepatogumų. Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, tačiau teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo nuomone, tualetas turi bÅ«ti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis), juo besinaudodamas, nebÅ«tų matomas kitų asmenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamų potyrių. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ ar akutę (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Vadinasi, pareiÅ¡kėjo keliamas privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas, LukiÅ¡kių TI-K nepateikus duomenų, leidžiančių paneigti konstatuotinÄ pažeidimÄ , laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. sausio 10 d. pripažintinas pagrįstu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija pareiÅ¡kėjo kalėjimo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. sausio 10 d. pažeidė jo subjektinę teisę privatumo aspektu, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taigi Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai vertintini kaip pagrįsti. Dėl ventiliacijos, apÅ¡vietos ir temperatÅ«ros HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Taigi, kamerų vėdinimas per langus atitinka HN 76:2010 24 punkto bei HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx.

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. kovo 14 d. praneÅ¡imÄ â€žDėl A. C. skundo“, kuriame nurodė, kad visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m (0,8 m x 1,03 m) (b. l. 66–68), o gyvenamosiose kamerose dirbtinė apÅ¡vieta yra ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C.

IÅ¡ teismui pateiktų Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktų nustatyta, kad patikrinimo metu HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 26–31). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ raÅ¡tu nesikreipė (b. l. 23), konkrečių atveju neiÅ¡skyrė ir nenurodė, todėl abstraktaus pobÅ«džio teiginiai, nesudaro konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. sausio 10 d. nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės dėl netinkamos apšvietos, temperatūros ir drėgmės, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šiuo aspektu pareiškėjo išdėstyti argumentai dėl ventiliacijos, apšvietos ir temperatūros kamerose atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl naudojimosi duÅ¡u tvarkos PareiÅ¡kėjas skunde taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl naudojimosi duÅ¡u tvarkos, kad jam suteikiama galimybė nusiprausti 15 min. viena kartÄ per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Pagal LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 1-264 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 4–5 nuostatas, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus (b. l. 71–79). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas sutinka, kad kalinimo vietoje yra sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u 15 min. vienÄ kartÄ per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti įrodymai, paneigiantys Å¡ias aplinkybes, LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmuose pažeidimų nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu atmesti kaip nepagrįsti.

Dėl asmens apžiÅ«ros PareiÅ¡kėjas nurodo, kad asmens apžiÅ«ra vykdoma antisanitarinėmis sÄ lygomis. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ 148 punkte nustatyta, kad siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiÅ«ros.

Instrukcijos 150 punkte nustatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiÅ«ros gali bÅ«ti planinės ir neplaninės. Ä®vertinęs teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai turėjo teisę atlikti pareiÅ¡kėjo asmeninę kratÄ , todėl jokių pažeidimų nepadarė. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nei dėl kalinimo sÄ lygų, nei dėl atliekamos asmens apžiÅ«ros sÄ lygų į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ raÅ¡tu nesikreipė (b. l. 23), konkrečių aplinkybių nenurodė, todėl abstraktaus pobÅ«džio teiginiai, nesudaro konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl asmens apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis atmestini kaip nepagrįsti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visas, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Nors pareiÅ¡kėjas konkrečiai ir aiÅ¡kiai neįvardijo, kaip pasireiÅ¡kė neturtinė žala, nekonkretizavo praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, tačiau, įvertinus tai, kad jo kalinimo laikotarpiu nustatytas privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, ir kalinimo minimalaus ploto, tenkančio kameroje vienam asmeniui (3 dienas pagal nacionalinę teisę) pažeidimai, darytina iÅ¡vada, kad tai galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, todėl sudaro pagrindÄ pripažinti, kad buvo padaryta žala.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisti atlyginti 8 000 Eur neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. sausio 10 d., tačiau pareiÅ¡kėjo nurodyta suma yra per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui privatumas tualete ir plotas, tenkantis vienam asmeniui kameroje, bÅ«tų neužtikrintas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , be to, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais.

Vertinant žalos dydį atsižvelgiama taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 450 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu bei kalinimo plotas, tenkantis vienam asmeniui kameroje, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. sausio 10 d. (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. C. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. C. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Bronius Januška