5fc207bf-43e0-4e4c-bb25-ecea3ed11db4 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1272-967/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01744-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. gegužės 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A.

R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, VÄ® Turto bankas, P. P. S., Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja A. R. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji močiutės M. S. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti asmeninio Å«kio žemę.

2. Nurodė, kad po močiutės M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti Å¡eimos asmeninį Å«kį. M. S. (jos tėvas) turėjo du vaikus – pareiÅ¡kėjÄ ir P. P. S., M. S. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki palikimo atsiradimo (asmeninis Å«kis suteiktas 1992 m.), todėl vienintelis asmuo, kurį laiko palikėju, yra jos močiutė M. S., kuri mirė iki Testamentų ir Gyventojų registro registrų įsteigimo (duomenų apie jÄ nėra).

Pareiškėjos giminystės ryšį patvirtina gimimo įrašas – (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (gimusi (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad M. S. yra jos tėvas. Nurodė, kad 1993 m. sausio 18 d. Dūkštų apylinkės taryba nusprendė patvirtinti apylinkės gyventojams 2-3 ha sodybinius sklypus už 1992 metus, o 1993 metais skirti apylinkės gyventojams, nuolat gyvenantiems kaimo vietovėje, sodybinius sklypus iki 3 ha neatsižvelgiant į tai, kiek laiko gyvulių, tokiu būdu, Vilniaus rajono Dūkštų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo Dūkštų kaimo 1986-1990 m.

Å«kinės knygos duomenimis, M. S. nuolat gyvenusi DÅ«kÅ¡tų kaime bei pagal DÅ«kÅ¡tų apylinkės gyventojų, 1992 m. turėjusių sodybinius žemės sklypus 2-3 ha, sÄ raÅ¡Ä , jos močiutė M. S. valdė 0,60 ha asmeninio Å«kio. Kadangi pareiÅ¡kėjos tėvas M. S. gyveno su savo motina M. S., po jo ir senelės mirties asmeninio Å«kio valdymÄ perėmė pareiÅ¡kėja. Ä® notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes asmeninį Å«kį laikė žemės naudojimosi teise, o ne turtu.

Å iÄ Å¾emę naudojo jame augindama daržoves, vaismedžius ir vaiskrÅ«mius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.50) straipsnio 2 dalis).

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius) pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų apylinkės 1993 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 9 „Dėl patikslintų asmeninio Å«kio žemės naudotojų sÄ rašų patvirtinimo” M.

S. buvo suteiktas 0,60 ha asmeninio Å«kio žemės plotas. M. S. mirė (duomenys neskelbtini), vadinasi palikimas atsirado galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK). Taigi, jeigu asmeninio Å«kio žemės naudotojas mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti jo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę įgyja jo Å¡eimos nariai. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos teismui pateiktos Namų Å«kio knygos matyti, kad M. S. vedė bendrÄ Å«kį su sÅ«numi M. S., J. K. ir anÅ«ke (pareiÅ¡kėja) (gimimo data (duomenys neskelbtini).

Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos teismui pateiktos Namo Å«kinės knygos matyti, kad M. S. anÅ«kės gimimo data su pareiÅ¡kėjos gimimo data nesutampa. PareiÅ¡kėja 2011 m. liepos 7 d., 2011 m. spalio 4 d. ir 2012 m. balandžio 2 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl asmeninio Å«kio žemės iÅ¡sipirkimo. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2012 m. gegužės 4 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad asmeninio Å«kio žemę, skirtÄ M.

S. gali iÅ¡sipirkti tik Å¡eimos nariai kartu vedę bendrÄ Å«kį. Nurodė, kad juridinio fakto nustatymas, jog pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti pareiÅ¡kėjai nesuteiks teisės pirkti iÅ¡ valstybės M. S. suteiktÄ asmeninio Å«kio žemę. PareiÅ¡kėja turi įrodyti faktÄ , kad ji buvo M. S. Å¡eimos narė ir kartu su M. S. vedė bendrÄ Å«kį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, įrodymus, kadangi pareiÅ¡kėjos Namų Å«kio knygoje nurodyta informacija pateikta teismui ir NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nesutampa.

4. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos M. S. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, VÄ® Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui.

5. Suinteresuotas asmuo P. P. S. pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinti. Nurodo, kad pagal VÄ® Registrų centras pateiktÄ Nekilnojamosios turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 priedÄ , S. M. A. gyvenamasis namas paskutinį kartÄ buvo inventorizuotas 2003 m. rugpjūčio 5 d. Pagal namo 1991 m. gegužės 3 d. atliktos pastatų teisinės registracijos iÅ¡vadÄ , nurodyti namų valdos savininkai S. P. P., S. M. A. ir pareiÅ¡kėja. 1997 m. rugpjūčio 7 d. buvo atliktas gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų perkainojimas, kadangi neliko buvusių pirties, lauko tualeto ir kitų Å«kinių pastatų, kurie buvo blogos Å«kinės bÅ«klės ir juos teko nugriauti. Minėtos aplinkybės patvirtina pareiÅ¡kėjos aktyvius veiksmus siekiant priimti palikimÄ , vykdant namų valdos pertvarkymÄ .

6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog duomenų neturi, kad pareiÅ¡kėja naudoja asmeninio Å«kio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja prie bylos medžiagos nepateikė įrodymų apie tai, kad vedė bendrÄ Å«kį su M. S. ir deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-77-647/2022 pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo netenkino.

8. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad minėtas asmeninio Å«kio žemės sklypas buvo skirtas pareiÅ¡kėjos močiutei M. S. patvirtintas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau pareiÅ¡kėja turi įrodyti aplinkybę, kad vedė bendrÄ Å«kį su močiute M. S. iki jos mirties pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (1964 m. CK). Tai, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausė ¼ dalis namo (duomenys neskelbtini) nereiÅ¡kia, kad ji vedė bendrÄ Å«kį su močiute M. S. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėja gyveno minėtame name, mokėjo mokesčius, kitaip prisidėjo prie namo iÅ¡laikymo ar kitokiu bÅ«du vedė bendrÄ Å«kį su M.

S., taigi, nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų pripažįstama Å¡eimos nare pagal 1964 m. CK. Antstolio 2021 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu tik patvirtina, kad 0,60 ha žemės sklypas yra dirbamas Å¡iuo metu, tačiau įrodymų, kas naudojosi ir dirbo žemės sklypÄ iki M. S. mirties byloje nėra.

9. Teismas pažymėjo, kad Namų ūkio knygos įrašai, kuriuos pateikė teismui pareiškėja ir NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius prieštarauja vienas kitam. Pareiškėjos pateiktoje Namų ūkio knygoje kaip šeimos narys įrašyta M. S. anūkė A. M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (tikroji gimimo data – (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius nurodė, kad apie anūkę jų turimoje Namų ūkio knygoje įrašo nėra. Pažymėjo ir tai, kad pagal tuo metu galiojusį CK asmeninio ūkio žemė nebuvo paveldėjimo objektu.

10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja neįrodė, kad su senele M. S. vedė bendrÄ Å«kį, rÅ«pinosi namais ir žemės sklypu. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjos tėvas negalėjo įgyti 0,60 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes nebuvo įsigaliojęs Žemės reformos įstatymas. Teismas vertino ir tai, kad palikėja M. S. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos tiek po M. S., tiek po M. S. mirties užvestos nebuvo, tačiau pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi tik dabar, praėjus 28 metams po M.

S. mirties. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-77-647/2022 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Byloje įrodyta, kad kartu gyvenę ir tvarkę bendrÄ Å«kį asmenys bendrai veikė siekdami vienodo tikslo – sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdÄ ir valdos žemės sklypÄ (1964 m.

CK 472 straipsnis), tai lemia, kad, atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius – artimi giminystės ryÅ¡iai, teismo liudytojų parodymų ignoravimas sprendimo motyvuose prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. 19.2. Vertinant palikimo priėmimo faktÄ teismas nepagrįstai ignoravo asmeninio Å«kio skyrimo aplinkybes. Bylos faktinės aplinkybės ir raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad asmeninis Å«kis buvo skirtas M. S. ir pareiÅ¡kėjos žemės naudmenai pagal 1992 m. faktinio naudojimo duomenis, tačiau pats skyrimas buvo tik 1993 m., pagal tų metų DÅ«kÅ¡tų apylinkės tarybos sprendimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad jis buvo valdytas ne mažiau kaip 16 mėnesių iki M.

S. mirties. 19.3. Pripažinus, kad namų valda yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, pagal CK 5.50 įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti (kadastro bylos duomenis pareiÅ¡kėja buvo bendro Å«kio bendrasavininkė nuo 1989 m.). 19.4. Teismas nepagrįstai susiaurino pareiÅ¡kimo dalykÄ iki asmeninio Å«kio žemės sklypo ir nepagrįstai nenagrinėjo viso palikimo priėmimo juridinio fakto. PareiÅ¡kėja priėmė visÄ močiutės turtÄ kaip palikimÄ po jos mirties, tiek asmeninio Å«kio žemės sklypÄ , tiek namÄ (duomenys neskelbtini) kaime, tiek namÄ ir Å«kinius pastatus Rusėnų kaime. 19.5.

M. S. gimimo data (duomenys neskelbtini) patvirtina Vilniaus rajono 7-jo notaro biuro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta klaidinga M. S. gimimo data – (duomenys neskelbtini), kadangi Å¡i data greičiausiai yra asmens įraÅ¡ymo į Namų Å«kinę knygÄ data, analogiÅ¡kai yra ir su pareiÅ¡kėja (anÅ«ke), (duomenys neskelbtini) data yra ne gimimo, o įraÅ¡ymo į Namų Å«kinę knygÄ data. 19.6. Pagal Lietuvos AukščiausiÄ jį teismÄ praktikÄ , palikimÄ sudaro palikėjo turtinės bei kai kurios neturtinės teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, kai įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkÅ«rimÄ (kÄ pareiÅ¡kėja ir atliko 2021 m. gruodžio 21 d.

– praÅ¡ydama suprojektuoti ir atlikti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ natÅ«ra į senelės nuosavybės teise turėtÄ 2,98 ha žemę (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. vasario 2 d. – dėl adreso suteikimo pastatui), o tai gali bÅ«ti vertinama kaip faktinis palikimo priėmimas. 19.7. Po tėvo ir močiutės mirties Å¡eimos Å«kį valdė viena, kadangi brolis P. P. S. pagal 1991 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto valdybos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) savo namų dalį iÅ¡keitė į vieno kambario butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). 19.8.

Vilniaus rajono 7-jo notaro biuro notarė Jurgita Å ukienė 2022 m. vasario 14 d. iÅ¡davė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldimo turto įpėdinių, kurioje nurodoma, kad po M. S. mirties palikimÄ priėmė M. S. ir pareiÅ¡kėja. 19.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, kad su senele M. S. vedė bendrÄ Å«kį, rÅ«pinosi namais ir žemės sklypu. Tokiai teismo iÅ¡vadai prieÅ¡tarauja kadastro matavimų bylos duomenys ir (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos iÅ¡duotos pažymos.

12. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

13. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija praÅ¡o jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

14. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo P. P. S. praÅ¡o jį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Esminę teisinę reikÅ¡mę turi aplinkybė, ar pareiÅ¡kėja perėmė palikėjos turėto turto (daiktų, teisių į asmeninį Å«kį ir teisinių pareigų) perėmimÄ . 14.2. Palikimo perėmimas apima visÄ palikimÄ , neleidžia palikimo priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga arba iÅ¡lygomis (mirusiosios turėti aukso dirbiniai ir auksinės carinės Rusijos monetos, kurios atiteko pareiÅ¡kėjai). 14.3.

PareiÅ¡kėja prisidėjo prie sklypo apželdinimo ir priežiÅ«ros, sprendė, kokiai paskirčiai naudoti sklypÄ . 14.4. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja yra mirusios įstatyminis įpėdinis. 14.5. Kadangi nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas, todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimÄ paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl pareiÅ¡kėjos A. R. paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų. Faktinės bylos aplinkybės 17. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, pareiÅ¡kėja A. R. yra L. S. ir M. S. dukra. Gyventojų registro 2021 m. birželio 17 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini), palikėjo vaikai: A. R. ir P. P. S. Asmeninės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal žemės kadastro knygÄ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, M. S. Å¡eimos nariu įtrauktas sÅ«nus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir anÅ«kė A. R., gim. (duomenys neskelbtini).

18. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. gegužės 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymoje apie mirtį nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. S. VÄ® Registrų centras pažymose nurodyta, kad nei Testamentų registre, nei Gyventojų registre duomenų apie M. S. bei M. S. nėra. Pagal Vilniaus rajono l-jo notarų biuro 2021 m. birželio 23 d. pažymÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), po M. S. mirties Vilniaus rajono l-ame notarų biure paveldėjimo byla iki 2001 m. liepos 1 d. nėra pradėta. Pagal 1993 m. sausio 18 d. DÅ«kÅ¡tų apylinkės tarybos sprendimÄ buvo patvirtinti apylinkės gyventojams 2-3 ha sodybiniai sklypai už 1992 metus, o 1993 metais buvo skirti apylinkės gyventojams, nuolat gyvenantiems kaimo vietovėje, sodybiniai sklypai iki 3 ha neatsižvelgiant į tai, kiek laiko gyvulių. M. S. skirta 0,6 ha žemės sklypas.

19. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti asmeninio Å«kio žemės naudotojų sÄ raÅ¡ai, kurio (duomenys neskelbtini) apyl. sÄ raÅ¡o numeriu (duomenys neskelbtini) įraÅ¡yta M. S. kaip valdanti 0,6 ha asmeninio Å«kio žemės. PareiÅ¡kėja 2011 m. liepos 5 d. praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl galimybės iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės tėvo M. S. valdytÄ 0,6 ha žemės sklypÄ , tačiau NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2012 m. gegužės 4 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad M. S. mirė anksčiau nei įsigaliojo Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735), jam nebuvo ir negalėjo bÅ«ti skirtas minėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

20. Lietuvos TSK Vilniaus rajono Dūkštų apylinkės Liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. birželio 7 d. pažymoje nurodyta, kad S. A. M., S. M. A., S. P. P. M. ir R. A. M. vardais įregistruota po 1/4 namo dalies ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Lietuvos TSR Vilniaus rajono Dūkštų apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976 m. gegužės 6 d. sprendimu M. S. skirtas 0,12 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), individualaus namo ir ūkių pastatų statybai. 1976 m. liepos 17 d. M. S. ir XXII TSKP suvažiavimo vardo kolūkis pasirašė sutartį dėl sodo sklypo suteikimo individualaus gyvenamojo namo statybai Dūkšto mstl.

21. PareiÅ¡kėja 2021 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, praÅ¡ydama suprojektuoti ir atlikti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ natÅ«ra senelės M. S. nuosavybės teise turėtÄ 2,98 ha žemę (duomenys neskelbtini). Taip pat M. S. vardu 2022 m. vasario 2 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ dėl adreso suteikimo pastatui (duomenys neskelbtini).

22. Antstolis Irmantas Gaidelis 2021 m. birželio 9 d. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono 7-jo notaro biuro notarė Jurgita Å ukienė 2022 m. vasario 14 d. iÅ¡davė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldimo turto įpėdinių, kurioje nurodoma, kad po M. S. mirties palikimÄ priėmė M. S. ir A. R. Dėl apeliacinio skundo argumentų 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė laiko įrodytÄ aplinkybę, kad ji buvo M. S. Å¡eimos narė ir kartu su M. S. vedė bendrÄ Å«kį bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl palikimo priėmimo, pradedant paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Apeliantės teigimu, minėtas turtas priklauso jai, kadangi po tėvo ir močiutės mirties Å¡eimos Å«kį valdė viena – brolis P. P. S. pagal 1991 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto valdybos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) savo namų dalį iÅ¡keitė į vieno kambario butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Anot pareiÅ¡kėjos, ji priėmė visÄ močiutės turtÄ kaip palikimÄ po jos mirties, tiek asmeninio Å«kio žemės sklypÄ , tiek namÄ (duomenys neskelbtini), tiek namÄ ir Å«kinius pastatus Rusėnų kaime.

Teigė, kad įvertinus faktÄ , jog Lietuvos TSK Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų apylinkės Liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. birželio 7 d. pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos vardu įregistruota 1/4 namo dalies ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, neabejotinai pagrindžia, kad ji rÅ«pinasi ir žemės sklypu. Tai patvirtina antstolio 2021 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad sklype matoma dirbama žemė, augantys vaismedžiai, vaiskrÅ«miai (serbentai, kriaušės).

25. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs pareiÅ¡kėjos apeliacinio skundo ir suinteresuotų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo aukÅ¡tesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl pagrįstai pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo netenkino. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo 26.

Dėl palikimo priėmimo po M. S. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 568 straipsnis nustatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis, 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti.

Neleidžiama palikimo priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Ä®sigaliojus naujam CK Å¡is terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Kai palikimÄ sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, ir įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkÅ«rimÄ (pvz., paduoda pareiÅ¡kimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikÅ¡mės palikėjo teisių atkÅ«rimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali bÅ«ti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m.

CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

27. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos A.

T. 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad sprendžiant bylÄ dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sÄ lygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiÅ¡kai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtÄ , turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu bÅ«du ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rÅ«pinosi turtu kaip Å¡io turto savininkas (Lietuvos A.

T. 2018 m. gegužės 15 d. ApžvalgÄ bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1) (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).

28. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį bÅ«tų galima pripažinti priėmusiu palikimÄ . Paveldimo turto valdymas reiÅ¡kia daikto turėjimÄ savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus (Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimÄ sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos bÅ«klės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitÄ vietÄ , jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.

Pagal iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 329 straipsnį Å¡eimos nariu buvo laikomi kartu gyvenantys sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), abiejų sutuoktinių tėvai, vaikų sutuoktiniai ir vaikaičiai, jeigu jie turėjo bendrÄ Å«kį, giminės, iÅ¡laikytiniai ir sugyventiniai, kartu iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkę namų Å«kį.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pasitvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja neįrodė, kad su senele M. S. vedė bendrÄ Å«kį iki jos mirties pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (1964 m. CK), rÅ«pinosi namais ir žemės sklypu, kad bÅ«tų pripažįstama Å¡eimos nare pagal 1964 m. CK. Minėta, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad minėtas asmeninio Å«kio žemės sklypas buvo skirtas M.

S. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos pateikti Namų Å«kio knygos įraÅ¡ai, kuriuose nurodyta, kad M. S. vedė bendrÄ Å«kį su sÅ«numi M. S., J. K. ir anÅ«ke (pareiÅ¡kėja) (gimimo data (duomenys neskelbtini), prieÅ¡tarauja NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus turimai Namų Å«kio knygai, kurioje įraÅ¡o apie anÅ«kę, nėra. Atkreipiamas dėmesys, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos teismui pateiktos Namo Å«kinės knygos matyti, kad M. S. anÅ«kės (pareiÅ¡kėjos) nurodyta gimimo data (duomenys neskelbtini) su pareiÅ¡kėjos tikrÄ ja gimimo data (duomenys neskelbtini) nesutampa, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos nurodytais argumentais, kad tuo pačiu, Namų Å«kinės knygos įraÅ¡as neatitinka ir jos tėvo gimimo datos, laikant, kad tai galimai įraÅ¡ymo į Namų Å«kinę knygÄ , data, tačiau fakto, jog NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus turimoje Namų Å«kio knygoje įraÅ¡o apie pareiÅ¡kėja nėra, tai nekeičia.

Tai patvirtina ir byloje esantys pareiÅ¡kėjos 2011 m. liepos 7 d., 2011 m. spalio 4 d. ir 2012 m. balandžio 2 d. praÅ¡ymai, kuriuose pareiÅ¡kėja kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl asmeninio Å«kio žemės iÅ¡sipirkimo. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2012 m. gegužės 4 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad asmeninio Å«kio žemę, skirtÄ M. S. gali iÅ¡sipirkti tik Å¡eimos nariai kartu vedę bendrÄ Å«kį.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pareiÅ¡kėjos aplinkybę laikyti įrodyta, kadangi Namų Å«kio knygos įraÅ¡ai, kuriuos pateikė teismui pareiÅ¡kėja ir NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, prieÅ¡tarauja vienas kitam, tuo tarpu NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Namų Å«kio knygoje įraÅ¡o apie pareiÅ¡kėjÄ â€“ nėra.

30. Taip pat laiko, jog apeliaciniu skundu liko nenuginčytos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, kad minėtame name seniai nesilankė, jokių mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjo ar kitaip prisidėjo prie namo iÅ¡laikymo, t. y. kitokiu bÅ«du vedė bendrÄ Å«kį su M. S. Tuo labiau, paaiÅ¡kėjus, kad minėtas namas jau yra parduotas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos argumentai dėl fakto, jog Lietuvos TSK Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų apylinkės Liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. birželio 7 d. pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos vardu įregistruota 1/4 namo dalies ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl, jos manymu, tai neabejotinai patvirtina faktÄ , jog ji rÅ«pinosi ir žemės sklypu, atmesti kaip nepagrįsti.

Å iuo pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai priklausanti namo dalis yra parduota, todėl tai niekaip neįrodo fakto, jog pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi ne tik gyvenamuoju namu, bet ir žemės sklypu. Be to, antstolio 2021 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad sklype matoma dirbama žemė, augantys vaismedžiai, vaiskrÅ«miai (serbentai, kriaušės), nepatvirtina pirmosios instancijos teismo darytos iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėja neįrodė aplinkybės, kad vedė bendrÄ Å«kį su močiute M.

S. ir iki jos mirties. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. R. gyveno minėtame name, mokėjo mokesčius, kitaip prisidėjo prie namo iÅ¡laikymo ar kitokiu bÅ«du vedė bendrÄ Å«kį su M. S. , tam, kad bÅ«tų pripažįstama Å¡eimos nare pagal 1964 m. Papildomai pažymint, kad palikėja M. S. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos tiek po M. S., tiek po M. S. mirties užvestos nebuvo, tačiau pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi tik dabar, praėjus 28 metams po M.

S. mirties.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad ji kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , jog prisidėjo prie gyvenamojo namo ir žemės sklypo iÅ¡laikymo, jų pagerinimo, kad apeliantė priėmė palikimÄ faktiniu valdymu ne tik iÅ¡ karto po tėvo ir močiutės mirties, tačiau vedė bendrÄ Å«kį su M. S. dar iki jos mirties. Dėl procesinės bylos baigties 32. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

Teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

33. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teismas dėl jų nepasisako.

34. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į padarytos situacijos analizę pateikto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , tinkamai įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, priimdamas teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 35. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

36. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

37. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad pareiÅ¡kėjos A. R. apeliacinis skundas netenkinamas, spręstinas klausimas dėl suinteresuotų asmenų – VÄ® Turto bankas, P. P. S., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Nustatyta, kad suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginti neprašė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

38. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: atmesti pareiÅ¡kėjos A. R. apeliacinį skundÄ . Palikti nepakeistÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-77-647/2022. Teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė