2021-09-22 Nr. AB-19120-3-62-3-01287-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-591-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01287-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, netaikyti ieškinio senaties termino.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo laikomas netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis Alytaus PN 1-ojo lokalinio sektoriaus 2-ame bendrabutyje, kuris buvo avarinės būklės. Pareiškėjas paaiškino, jog praustuvių ir klozetų estetinė išvaizda buvo labai bloga, įrenginiai pažeisti korozijos. Ant sienų ir lubų veisėsi grybelis, langų rėmai ir grindys buvo išpuvę, langai nešvarūs, nesandarūs.

3. Pareiškėjo teigimu, 1-ojo lokalinio sektoriaus miegamųjų patalpų plotas buvo nuo 40 kv. m iki 45 kv. m ir jose gyveno apie 20 nuteistųjų, buvo įrengta 12 lovų. Patalpose esantys baldai užėmė daug ploto. Todėl pareiškėjo įsitikinimu, Alytaus PN pažeidė teisės aktais nustatytą minimalaus ploto normą, tenkančią vienam nuteistajam.

4. Pareiškėjas nurodė, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi tarakonai, nebuvo įrengta ventiliacija, o patalpos buvo vėdinamos tik atsidarius langus, todėl šaltuoju metų laiku temperatūra siekdavo vos 12 laipsnių šilumos. Tualeto patalpose nebuvo užtikrintas privatumas. Atsakovo atstovas remontą delsė daryti iki 2018 m. birželio 1 d.

5. Apibendrinęs skundo argumentus, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad tokios jo laikymo sąlygos buvo pavojingos gyvybei, kankinančios ir nežmoniškos, todėl jis patyrė diskomfortą, nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu būnant Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad Alytaus PN visuose būriuose langai yra plastikiniai, tvarkingi, sandarūs, rėmai neiškrypę.

8. Atsakovo teigimu, sanitariniai mazgai ir dušinės yra valomos nuteistųjų, veikiantys, geros būklės, tualetuose įrengtos 1,5 m pertvaros. Akcentavo, jog Alytaus PN buvo tikrinami Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta. Šiluminis mazgas visą parą palaiko patalpose tinkamą temperatūrą. Patalpos ventiliuojamos per langus. Bendrabutis nėra avarinės, o tik blogos būklės. Pažymėjo, jog 2011 m. buvo parengtas techninis projektas ir 2018 m. liepos mėnesį pradėti antro bendrabučio rekonstrukcijos darbai.

9. Alytaus PN nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė dėl netinkamų jo laikymo sąlygų. Todėl atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galbūt atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas, pacitavęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo ieškinio senatį, kadangi nustatė, kad ieškinio senaties terminas skundui paduoti yra pasibaigęs. Todėl reikalavimui dėl nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 19 d. laikotarpio pritaikė ieškinio senatį ir skundo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą už paminėtą laikotarpį atmetė.

12. Teismas, pasisakydama dėl pareiškėjo skundo argumento dėl minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimo, įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl pareiškėjui ginčo laikotarpiu tenkančio gyvenamojo ploto ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, nusprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisę į vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

13. Teismas be kita ko, nustatė, kad atlikus 2-ojo bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Patikrinimo akte nurodoma, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija. Praustuvai, klozetai ir visi esantys WC vamzdynai stipriai pažeisti korozijos, estetinė išvaizda labai bloga. Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje patalpų nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritęs darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėję (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.). Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris. Būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2-ojo bendrabučio rekonstrukcijos darbai pradėti tik 2018 m. liepos mėnesį, t. y. po ginčo laikotarpio pabaigos, konstatavo, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjo teisės atlikti bausmę techniškai tvarkingose 2-ojo bendrabučio patalpose lokalinis sektorius, 21 būrys), kuriose jis bausmę atliko nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. Taip pat konstatavo, kad 20-ojo būrio 4-ojo miegamojo langai nebuvo techniškai tvarkingi ir švarūs, todėl priėjo išvados, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjo teisės atlikti bausmę techniškai tvarkingose ir tinkamai išvalytose 2-ojo būrio 4-ojo miegamojo patalpose, kuriose jis gyveno nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. Todėl konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Higienos normos HN 134:2015 12, 34 ir 35 punktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis.

15. Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl gyvenamosiose patalpose buvusių tarakonų atmetė kaip nepagrįstus, nustatęs, kad atsakovo atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaręs 2013 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 39 su V. M. individualia įmone ir 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 157 su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“. Iš sutarčių sąlygų ir paslaugų atlikimo pagal sutartis aktų nustatė, kad Alytaus PN nuolat atliekami dezinsekcijos ir deratizacijos darbai. Patikrinimo aktuose taip pat kenkėjų nenustatyta.

16. Teismas, pasisakydamas dėl sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimų, konstatavo, jog sanitarinio mazgo atskyrimas 1,5 pertvara yra pakankamas asmenų privatumui užtikrinti, todėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl privatumo neužtikrinimo nenustatė.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjo atsikirtimuose į atsakovo atstovo atsiliepimą pateiktas naujas aplinkybes dėl galimybės dažniau nei kartą per savaitę nusiprausti po karštu vandeniu, dėl dušų patalpų švaros, įrenginių būklės ir privatumo jame neužtikrinimo, pažymėjo, jog pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas turėjo teisę patikslinti arba pakeisto skundo pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos, kadangi pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą neteikė teismui patikslinto skundo, teismą bylą nagrinėjo pagal 2019 m. birželio 26 d. nutartimi priimtą skundą ir naujų aplinkybių nevertino.

18. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertino pareiškėjo byloje pateiktą asmens sveikatos istoriją. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl odos bėrimo, niežulio, slogos, gerklės skausmo, traumų, bet duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų ar psichologinių problemų, teismas nenustatė.

19. Teismas, pacitavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką, kurioje nurodoma, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir apsiribojo teise į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimą kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimus.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, priteisiant pareiškėjo naudai 20 000 Eur.

21. Pareiškėjas nurodo, kad būdamas Alytaus PN patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus ir pažeminimą dėl tęstinių Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie negali būti kompensuojami tik pripažinus šiuos neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Alytaus PN buvo netinkamos, turėjo įvertinti tai, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atlyginti pinigais.

22. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjui neturtinė žala negali būti priteista, nes pareiškėjas neįrodė tariamai kilusios neturtinės žalos, neįvardijo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Visa su pareiškėjo skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui ir tinkamai šio teismo įvertinta. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 20 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų (neveikimo), neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį.

25. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundo dalį – pagrįstais nustatęs pareiškėjo nusiskundimus, kad ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. Alytaus PN ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, atitinkančių Higienos normos HN 134:2015 12, 34 ir 35 punktų reikalavimus. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nesutinka bei siekia neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, laikydamasis tokio pobūdžio bylose nustatytų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo nusiskundimus dėl jo laikymo sąlygų Alytaus PN, bei pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, pripažindamas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (higienos reikalavimų užtikrinimą) Alytaus PN, o pareiškėjo skundo argumentus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu (atskira patalpa) neužtikrinimo ir kitais skunde nurodomais aspektais atmetė kaip nepagrįstus, motyvuodamas tuo, kad gyvenamasis plotas ir sanitarinis mazgas, kuris įrengtas kaip atskira, specialiai naudotis sanitariniu mazgu skirta patalpa su durimis ir 1,5 m aukščio sienele atitinka teisės aktų reikalavimus ir administracinių teismų praktiką šios kategorijos bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-222-552/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-1062/2020).

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo atstovo 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

32. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, jog jam turi būti priteista jo prašoma 20 000 Eur suma ir, kad nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, pabrėžia, kad jai nekyla abejonių, jog dėl nustatytų pažeidimų (higienos reikalavimų neužtikrinimo) pareiškėjui kilo neturtinė žala. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-682-525/2020).

34. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020).

35. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų Alytaus PN padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paminėti pažeidimai nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo ir tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2089-442/2020, 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4786/2019 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė