Legislator Case Law & Legislation
5fbbf591-7b71-4e5d-8359-aab3fbce100b AI generated

5fbbf591-7b71-4e5d-8359-aab3fbce100b · Marijampolės apylinkės teismas

Case Number 5fbbf591-7b71-4e5d-8359-aab3fbce100b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å iuo pagrindu negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Legislator headnote

AI generated

5fbbf591-7b71-4e5d-8359-aab3fbce100b · Marijampolės apylinkės teismas: iÅ¡mokėta 11,10 Eur dėl patirtos turtinės žalos ir 1665 Eur dėl patirtos neturtinės žalos (b.l. 61). Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. B. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 30 p. reikalavimus – vairuodamas automobilį nesilaikė visų bÅ«tinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-283-564/2020 Proceso Nr. 1-01-1-49739-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3.; (S) 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 9 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė, sekretoriaujant Jolantai Petraitienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, kaltinamajam A. B. ir jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, nukentėjusiajai-civilinei ieškovei D.

S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirba, neįgalus, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d. Teismas, n u s t a t ė : Kaltinamasis A. B. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2019 m. lapkričio 22 d., apie 10:41 val., Kudirkos g., prie namo pažymėto Nr. 2, Marijampolės mieste, neatsargiai vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 30 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ D.

S., dėl ko įvyko eismo įvykis- kliudė D. S. ir Å¡io eismo įvykio metu D. S., buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, kad 2019 m. lapkričio 22 dienÄ , apie 11 val., vairuodamas automobilį „Peugeot“, važiavo Marijampolės m., Kudirkos gatve. Eismo sÄ lygos ir matomumas buvo geros. Kelias buvo paženklintas pėsčiųjų perėjÄ Å¾yminčiais ženklais. Bevažiuodamas prieÅ¡ perėjÄ pažiÅ«rėjo į deÅ¡inę pusę, ten žmonių nebuvo, o į kairę pusę pažiÅ«rėti nespėjo ir iÅ¡girdo atsitrenkimo į automobilį garsÄ .

PažiÅ«rėjęs per veidrodį pamatė, kad guli moteris. PrieÅ¡ tai iÅ¡ viso nepastebėjo, kad pėsčiųjų perėja eina žmogus, toje vietoje buvo pristatyta labai daug ženklų, buvo kaip kalniukas. Moterį kliudė priekine automobilio dalimi. IÅ¡ karto automobilį patraukė į Å¡alį ir pastatė, kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Vairavo bÅ«damas blaivus, teisę vairuoti transporto priemones turi apie 40 metų. Civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.

Nukentėjusios atsiprašė, buvo nuvykęs pas jÄ Ä¯ ligoninę. Teismui pateiktÄ susitaikymo protokolÄ pasirašė, sutinka atlyginti žalÄ , jeigu draudimas neatlygins. Pats yra neįgalus, nustatytas 40 procentų darbingumas. Pragyvena iÅ¡ gaunamos iÅ¡mokos už neįgalumÄ , paÅ¡alpų. Turi 4 nepilnamečius vaikus, kuriuos kartais reikia vežti į Liubavo pagrindinę mokyklÄ , esančiÄ už 8 kilometrų nuo gyvenamosios vietos, sugyventinė teisės vairuoti neturi. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio tvarka iÅ¡tirtais įrodymais- nukentėjusios parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais. Nukentėjusioji D. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-22, apie 9.00-9.30 val. buvo Marijampolės mieste. Norėdama pereiti gatvę prie pėsčiųjų perėjos, esančios Kudirkos g., apsidairė, atvažiuojančių automobilių nebuvo. Įžengė į pėsčiųjų perėjÄ ir paėjusi 3-4 žingsnius pajuto stiprų smÅ«gį į kairę pusę-nežino ar į kojÄ , ar į rankÄ .

IÅ¡ pradžių nesuprato, nes aptemo sÄ monė ir pargriuvo. Prie jos iÅ¡ karto priėjo kažkoks vyras, kuris klausė ar gali atsistoti, sakė, kad persisukusi jos koja. VyriÅ¡kis iÅ¡kvietė medikus. Koks automobilis jÄ kliudė, tiksliai nematė, tik žino, kad tai buvo lengvasis automobilis, lyg žalsvos spalvos. Ä®vykio metu buvo apsivilkusi vidutinio ilgio mėlyna striuke su gaubtuvu, tačiau jo užsidėjusi nebuvo, tamsios spalvos kelnėmis, juodais batais, turėjo rankinę. Oras buvo geras, giedra, nelijo.

Mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas vairuotojas, kuris nebuvo atidus ir jos nepraleido per pėsčiųjų perėjÄ . Jos matymas geras, akiniai neprivalomi. Papildomai apklausta parodė, kad su vairuotoju, kuris jÄ partrenkė buvo kalbėję, kad susitaikys, kad jis siÅ«lė atlyginti žalÄ , tačiau su asmeniu susitarti nepavyko. (b.l.21-23, 25-26). Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pasiraÅ¡iusi teismui pateiktÄ 2020-02-27 susitaikymo protokolÄ , prašė bylÄ nutraukti jai ir kaltinamajam susitaikius. 2019-11-22 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl įskaitinio eismo įvykio Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis patrulis S. S. nurodęs, kad 2019-11-22 apie 10.45 val. gavo praneÅ¡imÄ apie įskaitinį eismo įvykį adresu Kudirkos g. 2, Marijampolė.

Ä®vykio vietoje ant pėsčiųjų perėjos rado automobilį „Peugeot 406“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas blaivus, turintis reikiamus dokumentus A. B. partrenkė pėsčiÄ jÄ . Ä®vykio metu apgadintas automobilis. Pėsčioji D. S. dėl sužalojimų pristatyta į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių. (b.l.7). 2019-11-22 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Kudirkos g. prie pastato Nr. 2, Marijampolės mieste.

ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra kelio ženklų Nr.533 (pėsčiųjų perėja), Nr. 407 (apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės), Nr.507 (eismo kryptis sankryžoje), Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje. Oro sÄ lygos, apÅ¡vietimas- Å¡viesus paros metas, natÅ«ralus apÅ¡vietimas, saulėta, giedra, sausas asfaltas ApžiÅ«ros metu užfiksuota automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta ir matomi jo apgadinimai ant priekinio stiklo ir priekinio deÅ¡inės pusės sparno.

Sudarytas eismo įvykio vietos planas. ApžiÅ«ros metu paimti automobilis, jo registracijos liudijimas ir raktelis, kurie pakvitavimu grÄ Å¾inti A. B.. (b.l.8-19, 52). 2019-12-20 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G700/2019(09) nurodyta, kad D. S. klinikiniais duomenimis konstatuoti kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio gumburo lūžimas, kairio Å¡eivikaulio lūžimas su kairio Å¡okikaulio iÅ¡nirimu, kairės plaÅ¡takos II-o delnakaulio lūžimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei kairio dilbio sumuÅ¡imas ir nubrozdinimas, deÅ¡inės plaÅ¡takos III-čio pirÅ¡to plėštinė žaizda, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, galimai 2019-11-22. ( b. l. 33). 2019-11-22 transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį „Peugeot 406 “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti priekinio stiklo, priekinės dešinės pusės sparno defektai. (b.l. 47). Tikrinimo alkotesteriu duomenyse užfiksuota, kad 2019-11-22 10:49 val. tikrintas A. B., 10:53 val. tikrinta D. S., nustatyta, kad jie blaivūs (b.l.55-56). 2020-01-08 AB „Lietuvos draudimas“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad dėl eismo įvykio D.

S. iÅ¡mokėta 11,10 Eur dėl patirtos turtinės žalos ir 1665 Eur dėl patirtos neturtinės žalos (b.l. 61). Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. B. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 30 p. reikalavimus – vairuodamas automobilį nesilaikė visų bÅ«tinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ V.

S., dėl ko įvyko eismo įvykis – kliudė pėsčiÄ jÄ V. S., dėl patirtų sužalojimų V. S. Å¡io eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis automobilį vairavo blaivus. Jo veika, įvertinus eismo įvykio pasekmes- padarytas nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas- atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., sudėtį. Nukentėjusioji D. S. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu prašė solidariai iÅ¡ kaltinamojo A. B. bei AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2335 eurus nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 100-102).

Teisiamojo posėdžio metu civilinį ieÅ¡kinį sumažino iki 1225 eurų, kadangi civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ papildomai dar atlygino 1110 eurų. IeÅ¡kinyje nurodo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė ne tik didelius fizinius skausmus, tačiau ir didelį stresÄ , iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Kairė koja ilgÄ laikÄ buvo gipse, buvo įdėta plokÅ¡telė, negalėjo vaikščioti ir savarankiÅ¡kai apsitarnauti, sutuoktinis nuolat turi bÅ«ti su ja, kad padėtų buityje bei elementariai save apsitarnauti- nueiti į tualetÄ , atsigulti, atsisėsti, dėl to labai iÅ¡gyvena, kad tapo naÅ¡ta artimiesiems ir dar artimiausiu metu tokia bus, nes laukia reabilitacija.

Taip pat patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , dėl patirtų iÅ¡gyvenimų sutriko miegas, kurį laikÄ vartojo raminamuosius vaistus. Taip pat buvo pažeminta jos garbė ir orumas, kadangi įvykį matė kiti asmenys, dėl to patyrė gėdÄ ir pažeminimÄ . Teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad neatlyginta 1225 eurai neturtinės žalos. Dėl sužalojimų patyrė didelius nepatogumus-sužalota koja buvo sugipsuota, taip pat lūžęs delno kaulas. Dvi savaites buvo gydoma stacionare, po to namuose.

Tris mėnesius iÅ¡sėdėjo lovoje, negalėjo kojos nei sulenkti, nei pakelti, negalėjo niekur eiti, sutuoktinis turėjo jÄ aptarnauti. Gyvena bute antrame aukÅ¡te, todėl dideli nepatogumai buvo vykstant į gydymo įstaigÄ . Gydymas dar tęsiamas, reikalinga reabilitacija. Taip pat yra paskirtas tyrimas dėl kitos kojos gydymo, nes eismo įvykio metu buvo sumuÅ¡ta. Dar ir dabar judėjimui naudoja ramentus. KojÄ mankÅ¡tina, bet priminti dar negalima, vaikÅ¡to tik po kambarį, viena dar niekur negali iÅ¡eiti, taip pat negali ant tos kojos gulėti.

Ä® mankÅ¡tas važinėja taksi automobiliu. Taip pat serga depresija. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė paaiÅ¡kinimÄ su priedais (b. l. 108-113), kuriame nurodo, jog AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2019-11-22 eismo įvykio civilinei ieÅ¡kovei D. S. iÅ¡mokėjo 2775 eurus neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡mokėtas neturtinės žalos atlyginimas nustatytas atsižvelgiant į nukentėjusios patirtos traumos pobÅ«dį, pagal teismų praktikÄ nagrinėjant bylas esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui ir pagal „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“.

Pagrįstos turtinė ir neturtinė žala atlygintos, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo priteisinėti kokias nors sumas iÅ¡ atsakovų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ , BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

A. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymÄ asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalÄ atlyginti.

Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Tokiu bÅ«du Å¡ioje byloje civilinei ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ pirmiausiai privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ ir, tik nepakankant draudimo atlyginimo, spręstinas kaltinamojo A. B. civilinės atsakomybės klausimas. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl yra pagrindas nukentėjusiosios ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau CK) 6.250 str.2d., BPK 109 str.).

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2d.).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Å ie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kos kategorijos bylose priteisiamas sumas, kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagal teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, buvo priteisiama neturtinės žalos nuo 1000 iki 11000 eur, priklausomai nuo sužalojimų sudėtingumo ir su jų gydymu susijusių neturtinių pasekmių (skausmai, nepatogumai, darbingumo sumažėjimas ir kt). Didžiausios sumos priteistos už sudėtingus sužalojimus (dubens kaulų lūžimas, pakauÅ¡kaulio lūžimas ir kt.). Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nukentėjusiajai konstatuoti atitinkami kairio blauzdikaulio, Å¡eivikaulio lūžimai, o taip pat delnakaulio lūžimas, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusiosios patirtų sužalojimų visuma neabejotinai kėlė didelius fizinius skausmus, nepatogumus, emocinius išgyvenimus, tam tikri liekamieji reiškiniai tęsiasi iki šiol. Dėl patirtų sužalojimų, besitęsiančio gydymo buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus ir jai įprastas gyvenimo ritmas, kadangi buvo stipriai apribotas jos judėjimas, o tuo pačiu ir galimybė pačiai save apsitarnauti, tenktinti elementarius higienos ir kitus poreikius. Ji išgyveno ir išgyvena dėl jai padarytų kūno sužalojimų, kilusių padarinių, o tai neabejotinai sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Gydymas dar nebaigtas, reikalinga reabilitacija, dar ir šiuo metu juda tik su ramentais. Tačiau šiai dienai duomenų, kad reikalingas tolimesnis sudėtingas ar operacinis gydymas nėra, taigi ir nėra duomenų apie ypatingas negrįžtamas pasekmes dėl sveikatos būklės. Neįgalumas jai buvo nustatytas dar iki šio eismo įvykio. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas.

Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo į padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau suÅ¡velninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl sužalojimo ilgÄ laikÄ buvo apribotas nukentėjusios V.

S. judėjimas- imobilizuota koja, taip pat buvo sužalota ir sutvarstyta ranka, kas dar apsunkino judėjimo galimybę netgi naudojantis ramentais, dėl ko nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmÄ , negalėjo ilgÄ laikÄ tinkamai pasirÅ«pinti savimi, atlikti paprasčiausius buities darbus, privalėjo dažnai lankytis gydymosi įstaigose ir turėjo sunkumų į jas nuvykstant, todėl teismas sprendžia, kad patirtai neturtinei žalai kompensuoti draudimo bendrovės iÅ¡mokėta 2775 Eur neturtinės žalos suma nėra pakankama, civilinės ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti dar 1225 eurų suma Å¡iuo konkrečiu atveju realiai atitinka padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes.

Kadangi įstatymo nustatytos draudimo išmokos visiškai pakanka neturtinei žalai atlyginti, ieškovei neatlyginta neturtinės žalos dalis-1225 Eur- priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Vien formalus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kurį nurodo civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir nurodytos „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos“ nėra pakankamos individualizuojant neturtinės žalios dydį.

Nors pagal sveikatos sutrikdymo mastÄ nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sprendžiant dėl neturtinio pobÅ«džio pasekmių, vien Å¡io bendro pobÅ«džio požymio nepakanka- patirtos neturtinės žalos dydį apsprendžia pažeisto organo reikÅ¡mingumas, sužalojimo pobÅ«dis gydymo eiga ir bÅ«dai, jų pagrindu atsiradę nepatogumai, reikÅ¡mė žmogaus kasdienių poreikių tenkinimui, gebėjimui pačiam save apsitarnauti ir gyventi visavertį gyvenimÄ , likusios pasekmės. Kaltinamojo A.

B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ . A. B. nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, yra neįgalus. neteistas, administracine tvarka nebaustas (galiojančių administracinių nuobaudų neturi). Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sÄ lygoms, jų visumai, kaltininkÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį neatsargų nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å iuo pagrindu negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjo priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . KaltinamÄ jį charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dalis nusikaltimu padarytos žalos atlyginta, likusi neturtinė žala priteistina, kaip sprendė teismas, iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko galima, jeigu kaltininkas savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo. Å iuo atveju dalį neturtinės žalos ir turtinę žalÄ atlygino draudimo bendrovė privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu, apie tai žinojo kaltinamasis ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties jis pats žalos neatlygino.

Nukentėjusioji, nesutikdama su jau iÅ¡mokėtu žalos atlyginimu, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį civiliams atsakovams draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamajam. Nors Å¡iuo atveju pats kaltinamasis žalos neatlygino, tačiau tai nesuponuoja iÅ¡vados, jog kaltinamajam, apsidraudusiam civilinę atsakomybę, turi bÅ«ti privaloma nors kažkokia tai pinigine iÅ¡raiÅ¡kos dalimi prisidėti prie patirtos žalos atlyginimo. Susiklosčiusios aplinkybės, jog draudiminiais santykiais ir iÅ¡ jų iÅ¡plaukiančiomis iÅ¡mokomis, kuriomis pasidengia ar tai dalinis žalos atlyginimas ar galimai visiÅ¡kas, neeliminuoja nagrinėjamu atveju BK 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygos iÅ¡pildymo, jei kaltininkas visiÅ¡kai tiesiogiai neprisideda prie jų atlyginimo.

Teismas sprendė, kad žalai atlyginti pilnai pakanka draudimo iÅ¡mokos, neatlyginta žalos dalis priteistina tik iÅ¡ draudimo bendrovės ir pareigÄ atlyginti likusiÄ neatlygintÄ Å¾alos dalį pagal CK 6.254 str. 2d. turi draudikas, o ne kaltinamasis, jis nėra atsakingas už draudiko veiksmus sprendžiant dėl žalos atlyginimo, todėl Å¡iuo atveju nepakankamas žalos atlyginimas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo negali sudaryti kliÅ«ties kaltinamajam taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Kaltinamasis nukentėjusios atsiprašė, jie susitaikė, nukentėjusioji taip pat praÅ¡o bylÄ nutraukti BK 38 str. pagrindu.

Å ios straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių negalėtų bÅ«ti kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra. Taigi, vadovaujantis BK 38 str., A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, kad jau pats baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje turės auklėjamÄ jį poveikį kaltinamajam, bus pakankamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaltinamasis BK 281 str. 1 d. numatytÄ veikÄ padarė vairuodamas transporto priemonę, tam reikalinga naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad A. B. neatsargų nusikaltimÄ padarė bÅ«damas blaivus, pasekmės nėra ypatingai sunkios, jis yra neįgalus dėl judėjimo sutrikimų, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeninių sveikatos bei Å¡eimos buitinių poreikių tenkinimui, todėl baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytina. Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, kitos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat neskirtinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. B. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. Civilinės ieÅ¡kovės D.

S. ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, civilinei ieÅ¡kovei D. S. 1225 (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis) eurus nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje atsisakymÄ civilinio ieÅ¡kinio priimti ir tenkinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja Audronė Å iupÅ¡inskaitė