2020-07-08 Nr. AB-13451-3-61-3-01429-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-442-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00466-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. K. 2020 m. balandžio 17 d. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 24 d. atsakymą Nr. (10.1.) DV_S-22340; 2) panaikinti VSDFV 2020 m. vasario 27 d. atsakymą Nr. (6.5) I-1338; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją; 4) įpareigoti atsakovą ateityje mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio senatvės pensiją; 5) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas; 7) atnaujinti skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodė, kad iš pridedamų dokumentų matyti, jog pareiškėjas nesutinka su VSDFV 2020 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (10.1E)VPE_4368, kuriuo buvo pareiškėjui paskirta senatvės pensija. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė VSDFV 2020 m. vasario 5 d. raštą Nr. (6.5) I-784; VSDFV 2020 m. vasario 26 d. raštą Nr. (6.5) I-1317; VSDFV 2020 m. kovo 10 d. raštą Nr. (6.5.) I-1638; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-485; VSDFV 2020 m. balandžio 7 d. raštą Nr. (6.5) I-2245. Teismas, atsižvelgęs į skundo turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su visais minėtais raštais, tačiau prašo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 24 d. atsakymą Nr. (10.1.) DV_S-22340 bei VSDFV 2020 m. vasario 27 d. atsakymą Nr. (6.5) I-1338. Įvertinęs į tai, kas išdėstyta, teismas nurodė, jog pareiškėjas skunde turi suformuluoti skundo dalyką (nurodyti konkretų skundžiamą aktą) taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjas 2020 m. kovo 12 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su tapačiais reikalavimais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, išaiškindamas, kad tokiems keliamiems ginčams taikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka ir todėl pareiškėjas, siekdamas patikrinti 2019 m. vasario 28 d. VSDFV Vilniaus teritorinio padalinio sprendimo Nr. (10.1E)VPE-4368 pagrįstumą, privalo kreiptis į VSDFV. Pareiškėjas pateiktame prašyme dėl termino atnaujinimo nurodė, kad siekė ginčą išspręsti neteisminiu būdu, tačiau kaip minėta, nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į VSDFV būtent dėl 2019 m. vasario 28 d. VSDFV Vilniaus teritorinio padalinio sprendimo Nr. (10.1E)VPE-4368, todėl kartu su patikslintu skundu turi pateikti įrodymus, jog kreipėsi į VSDFV.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas su patikslintu skundu turėtų pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 24 d. atsakymą Nr. (10.1.) DV_S-22340 bei VSDFV 2020 m. vasario 27 d. atsakymą Nr. (6.5) I-1338, ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kada jis gavo minėtus atsakymus.

Teismas akcentavo, kad, kadangi pareiškėjas prašo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 24 d. atsakymą Nr. (10.1.) DV_S-22340 bei VSDFV 2020 m. vasario 27 d. atsakymą Nr. (6.5) I-1338, kartu su minėtais dokumentais turi pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydamas skundo padavimo termino praleidimo priežastis ir pateikdamas šias priežastis patvirtinančius įrodymus; kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (būtent dėl skundžiamų atsakymų).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. K. prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti ir atsisakė priimti pareiškėjo R. K. skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2020 m. balandžio 17 d. paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui R. K. terminą iki 2020 m. gegužės 6 d. skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti t. y. suformuluoti skundo dalyką (nurodyti konkretų skundžiamą aktą) taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekia iškeldamas bylą, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pasirinktu būdu apginti pažeistas teises; pateikti įrodymus, jog kreipėsi į VSDFV; pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 24 d. atsakymą Nr. (10.1.) DV_S-22340 bei VSDFV 2020 m. vasario 27 d. atsakymą Nr. (6.5) I-1338, ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kada jis gavo minėtus atsakymus; pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydamas skundo padavimo termino praleidimo priežastis ir pateikdamas šias priežastis patvirtinančius įrodymus; kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (būtent dėl skundžiamų atsakymų).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. balandžio 30 d. gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodytiems trūkumams šalinti. Kartu su prašymu pateikė 2020 m. balandžio 14 d. VSDFV Vilniaus skyriaus lydraštį. Kaip matyti iš prašymo turinio, pareiškėjo atstovas galimai, teikdamas prašymą, nesusipažino su bylos medžiaga, kadangi pateikė su skundu nesusijusius lydraščius, prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepateikė.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti duomenis, kada gavo ginčijamą sprendimą, o praleidus terminą skundui paduoti, argumentuotą prašymą jį atnaujinti, tačiau šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas šių duomenų ir prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą nepateikė. Pareiškėjas nepateikė taip pat ir minėto ginčijamo sprendimo ar sprendimų.

Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį, taip pat pareiškėjas prašo prijungti prie atskirojo skundo pridedamus dokumentus.

Pareiškėjas nurodo, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi nesutinka, nes joje nurodyti argumentai neatitinka tikrovės ir yra itin klaidingi.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo argumentai neatitinka tikrovės ir yra neteisingi, taip pat paaiškina, kad jis nenurodė tokių reikalavimų, kuriuos pateikė teismas skundžiamoje nutartyje.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, kadangi skundas VSDFV yra paduotas 2020 m. kovo 5 d., tačiau VSDFV delsia pateikti atsakymą, nors jau terminas suėjo. Pareiškėjas taip pat nurodo kitus, su ginčo esme (t. y. dėl skundžiamų raštų (sprendimų)), susijusius argumentus.

Pareiškėjas R. K. papildomuose paaiškinimuose prašo prijungti rašytinius įrodymus (dokumentus), teigdamas, kad ne dėl pareiškėjo kaltės šie dokumentai liko neįvertinti ir VSDFV atsakymus pateikė jau po skundžiamos nutarties priėmimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio 2020 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-653-575/2019).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-348/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjo skundo trūkumų (nepateikti skundžiami aktai, nepateiktas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, 2020 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą pratęsti terminą 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodytiems trūkumams šalinti, prie prašymo pareiškėjas pridėjo 2020 m. balandžio 14 d. VSDFV Vilniaus skyriaus lydraštį, kuris nėra susijęs su byla. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad nurodė šiuos skundo reikalavimus: „panaikinti atsakovo 2020-01-24 VSDFV Vilniaus skyriaus atsakymą Nr.(10.1)DV_S-2234Q ir panaikinti atsakovo atstovaujančio Valstybę suinteresuoto trečiojo asmens VSDFV prie SADM 2020-02-27 atsakymą Nr.(6.5) 1-1338“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2020 m. balandžio 17 d., konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo 2020 m. balandžio 30 d. pateiktą prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti, konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė nesusijusius su jo skundžiamais sprendimais VSDFV Vilniaus skyriaus lydraštį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjo prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, teisėjų kolegija pažymi, kad skundo trūkumai šalinami per nustatytą terminą. Terminą skundo trūkumams pašalinti nustato teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti gali būti teismo pratęstas. Šiuo aspektu primintina, kad teismas pratęsia terminą skundo trūkumams pašalinti, kai nustato, jog buvo svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui pritrūko laiko pateikti tinkamą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-662/2015). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, prašydamas pratęsti terminą trūkumams pašalinti, šį prašymą iš esmės grindė VSDFV Vilniaus skyriaus lydraščiu, kuris nėra susijęs su nagrinėjama byla. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nepratęsė termino trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieno mėnesio terminą skundui dėl jo ginčijamų sprendimų panaikinimo paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu (skundą atsisakoma priimti, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas). Pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai nekeičia šio vertinimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė