2024-07-17 Nr. AB-10826-3-61-3-01812-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-410-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01812-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2024 m. kovo 27 d. raštą Nr. 2-397(2.11) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti VRK iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. kovo 5 d. ir 2024 m. kovo 18 d. pateiktus prašymus; 2) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir (ar) išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. S. skundą.

Teismas nustatė, kad VRK Raštas buvo priimtas, atsakant pareiškėjai į jos 2024 m. kovo 5 d. ir 2024 m. kovo 18 d. prašymus. VRK Raštu informavo pareiškėją apie teisės aktais nustatytą kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus (toliau – ir Prezidentas) parėmimo parašų rinkimo tvarką ir būdus. Teismas nustatė, jog kandidatė į Prezidentus I. Š. neėmė popierinių parašų rinkimo lapų, nes parašus rinko tik elektroniniu būdu, o 2024 m. vasario 26 d. pateikė prašymą "Dėl rinkėjų parašų grąžinimo“, kuriuo informavo, kad 2024 m. vasario 26 d. grąžina VRK surinktus parašus, kurie buvo renkami tik elektroniniu būdu, ir prašo laikyti parašų rinkimą dėl I. Š. dalyvavimo Prezidento rinkimuose baigtu. Šio prašymo pagrindu VRK portale „Rinkėjo puslapis“ buvo išjungta „Parėmimo“ funkcija kandidatei į Prezidentus I. Š. Taip pat atsakovas informavo, kad 2024 m. vasario 20 d. sprendimas „Dėl rinkėjų parašų rinkimo lapų I. Š. išdavimo ir jos parėmimo elektroniniu būdu“ Nr. Sp-33 yra skelbiamas viešai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išaiškino, jog informacinio pobūdžio raštai, kuriuose nei pareiškėjui, nei kitiems subjektams nėra suformuluoti patvarkymai ar imperatyvūs nurodymai, o tik užfiksuota informacija apie atlikto patikrinimo ir tyrimo rezultatus, laikytini informacinio pobūdžio raštais, negalinčiais būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu.

Teismas pažymėjo, jog Rašte pareiškėjai nebuvo nustatytų privalomų nurodymų. Pareiškėja Raštu tik informuota apie parašų rinkimo procedūrą, jos pabaigą, galimybę viešai susipažinti su VRK sprendimu, todėl teismas vertino, kad skundžiamas Raštas pareiškėjai nesukuria teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, todėl atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir ABTĮ) (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja D. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad VRK prieš pateikdama pareiškėjai Raštą atliko veiksmus, kurie pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius. VRK nariams leidžiama veikti tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, VRK negali piktnaudžiauti jai suteiktomis teisėmis ir viršyti suteiktus įgaliojimus. VRK nagrinėjamu atveju veikė ne įstatymų nustatyta tvarka ir piktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais, nes išjungė „Parėmimo“ funkciją VRK portale „Rinkėjo puslapis“ kandidatei į Prezidentus I. Š. Rinkėjų parėmimo parašo atšaukimo teisė yra apribota laiku, kuris yra nurodytas teisės aktuose, todėl pareiškėja dėl nurodytų VRK veiksmų, negalėjo atšaukti savo elektroninio parėmimo, skirto I. Š.

Pareiškėja pažymi, kad VRK sprendimo projekto priedas, t. y. I. Š. prašymas neišduoti jai popierinių rinkėjų parašų rinkimo lapų turėjo būti viešai pateiktas kartu su VRK sprendimu, tačiau toks prašymas nebuvo patalpintas Teisės aktų registre ir tai sukelia pagrįstų abejonių dėl jo buvimo. Atsakovas, pateikdamas pareiškėjai melagingo turinio atsakymą į jos prašymus pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus specialiuosius ir bendruosius teisės principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl to, kad jis nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas administraciniame teisme, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VRK 2024 m. kovo 27 d. raštą Nr. 2-397(2.11) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. kovo 5 d. ir 2024 m. kovo 18 d. pateiktus prašymus; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir (ar) išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, yra informacinio pobūdžio, skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-502/2023 ir kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VRK 2024 m. kovo 27 d. raštą Nr. 2-397(2.11) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. kovo 5 d. ir 2024 m. kovo 18 d. pateiktus prašymus; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir (ar) išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatavęs, kad skundžiamas aktas nesukelia pareiškėjai jokių teisių ir pareigų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas atsisakymo pagrindas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, aiškinamas taip, jog kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022; kt.).

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne) suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016). Taigi skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-442/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinus pareiškėjos skundo ir skundžiamo individualaus akto turinį, nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas Raštas nedaro įtakos pareiškėjos ar kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. nesukelia jokių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju Raštas priimtas išnagrinėjus ir netenkinus pareiškėjos prašymų, todėl šiuo atveju faktas, ar pareiškėjos skundžiamas aktas sukelia jos nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jos skunde nurodomas teisių pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjos skundžiamas aktas nesukelia jai jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jos teisių ar įstatymų saugomų interesų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jos teisių. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis