5fac7cc1-fa11-4516-9cdc-dcd1f2e124fc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1890-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04462-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.4; 3.1.18.3; 3.3.2.3 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. gegužės 24 d.Vilnius               Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės T. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9789-897/2018 pagal ieÅ¡kovės T.

V. ieÅ¡kinį atsakovei O. J. B. dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.                Teismas n u s t a t ė:                       I. Ginčo esmė               IeÅ¡kovė T. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo. Kartu su ieÅ¡kiniu pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9789-897/2018 iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės T. V. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos laikinÄ ieÅ¡kovės bendravimo su anÅ«ke E. A.

B. tvarkÄ : I. T. V. kiekvienÄ savaitės ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki 20.30 val. gali skambinti atsakovei O. J. B., kuri įpareigojama pakviesti dukrÄ E. A. B. prie telefono ir leisti dukrai E. A. B. pabendrauti telefonu su senele T. V.. Kitoje dalyje ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atmestas. I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė T. V. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9789-897/2018, praÅ¡ydama pakeisti Å¡iÄ teismo nutartį, leidžiant ieÅ¡kovei du kartus per mėnesį, kiekvieno mėnesio porinės savaitės Å¡eÅ¡tadienį ar sekmadienį, iÅ¡ anksto suderinus konkrečiÄ dienÄ su O.

J. B. telefonu, nuo 12.00 val. paimti nepilnametę vaikaitę E. A. B. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar kitos su jos motina sutartos vietos ir iki 17.00 val. pristatyti jÄ Ä¯ vaikaitės E. A. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ ar į kitÄ su atsakove O. J. B. suderintÄ vietÄ . Teismui nusprendus, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo su vaikaite tvarka du kartus per mėnesį, kiekvieno mėnesio porinės savaitės Å¡eÅ¡tadienį ar sekmadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val. yra per intensyvi, savo iniciatyva nustatyti teismo nuožiÅ«ra tinkamiausiÄ realaus bendravimo su vaikaite tvarkÄ .

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė minimaliÄ ieÅ¡kovės bendravimo su vaikaite tvarkÄ , nes vaiko teisės gali bÅ«ti ribojamos tik tada, jeigu kenkia vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad ieÅ¡kovė netinkamai atlieka ar atliko savo, kaip senelės, pareigas vaikaitei arba elgėsi jos atžvilgiu netinkamai. Giminystės ryÅ¡iams ir Å¡eimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, o vaiko bendravimas su giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai, todėl turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryÅ¡ius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais giminaičiais.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti suteikta reali galimybė pasimatyti su vaikaite, o ne tik pakalbėti telefonu per savaitę vienÄ valandÄ . Apeliantės manymu, jos vaikaitė yra veikiama atsakovės (savo motinos) nuomonės ir požiÅ«rio į artimuosius giminaičius, nes tarp atsakovės ir jos sutuoktinio (ieÅ¡kovės sÅ«naus) yra tarpusavio ginčai, atsakovė inicijavo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ ir siekia iÅ¡keldinti sutuoktinį iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, dėl to atsakovė pradėjo kartu riboti ir ieÅ¡kovės bendravimÄ su vaikaite.

Esant tokioms aplinkybėms, nustatytas minimalus ieÅ¡kovės bendravimas su vaikaite tik telefonu toliau gilins ieÅ¡kovės ir jos vaikaitės atotrÅ«kį, jų ryÅ¡ys silpnės, kol galiausiai visiÅ¡kai nutrÅ«ks, dėl to teismas turi siekti prieÅ¡ingų tikslų ir pritaikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones visa apimtimi. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės skundas pateikiamas tik formaliai, t. y. siekiant apskųsti visiÅ¡kai teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo nutartį, nenurodant teismo nutarties neteisėtumo ir / ar nepagrįstumo motyvų.

Vien nesutikimas su teismo nutartimi nėra pagrindas skųsti pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ bei nesudaro pagrindo tokiÄ nutartį naikinti. Atsakovė teigia, kad skundu praÅ¡oma pakeisti teismo nutartį ir papildyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ tokiu bÅ«du, kuris visiÅ¡kai sutaptų su ieÅ¡kinio materialiuoju reikalavimu, nors teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, jog tokie reikalavimai yra negalimi ir turi bÅ«ti atmestini. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti procesinio sprendimo įvykdymÄ , o ne sutapti su pareikÅ¡tais reikalavimais.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais apie neva netinkamÄ atsakovės elgesį su dukteria ir jos nuteikinėjimÄ giminaičių atžvilgiu, laiko tokius argumentus melagingais, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina pačios ieÅ¡kovės netinkamÄ elgesį su anÅ«ke, sudarantį pagrindÄ atmesti ne tik skundÄ , bet ir ieÅ¡kinį, dėl Å¡ių aplinkybių iÅ¡vadÄ pateikė Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovė pažymi, kad pati ieÅ¡kovė daugiau nei metus nebendravo su savo vaikaite, nors niekas jai nedraudė to daryti.

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimas susiję su tuo, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus, kaip įtariamasis ikiteisminiame tyrime dėl dukters tvirkinimo, galbÅ«t siekia per savo motinÄ (ieÅ¡kovę) neteisėtai paveikti dukterį, nes pritaikius tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurias praÅ¡o ieÅ¡kovė, dukteriai bÅ«tų leista lankytis pas jÄ namuose, kuriuose susitiktų ir su tėvu, nes Å¡is Å¡iuo metu ten gyvena. Tokios aplinkybės gali pakenkti ne tik vykstančiam ikiteisminiam tyrimui ir atsakovės dukteriai. Atsakovė taip pat pažymi, kad skundo dalyje praÅ¡oma taikyti ne tas pačias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios buvo praÅ¡omos taikyti pirmosios instancijos teisme.

Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, dėl to jos negali būti nagrinėtos apeliacinės instancijos teisme, nes išeina iš už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados      Atskirasis skundas netenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis). IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9789-897/2018, kuria pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju į teismÄ dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo kreipėsi nepilnamečio vaiko (E. A. B.) senelė. IeÅ¡kinyje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ bendravimo su vaikaite tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir skundžiama nutartimi nustatė laikinÄ bendravimo tvarkÄ , kuria ieÅ¡kovei leidžiama kiekvienÄ savaitės ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki 20.30 val. skambinti atsakovei O.

J. B., kuri įpareigojama pakviesti dukrÄ E. A. B. prie telefono ir leisti dukrai pabendrauti telefonu su senele T. V.. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo nustatyta minimalia bendravimo su vaikaite tvarka bei praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, papildant, jog ieÅ¡kovei leidžiama du kartus per mėnesį, kiekvieno mėnesio porinės savaitės Å¡eÅ¡tadienį ar sekmadienį, iÅ¡ anksto suderinus su atsakove, paimti nepilnametę vaikaitę iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos su jos motina sutartos vietos ir iki 17:00 val. pristatyti jÄ Ä¯ vaikaitės gyvenamÄ jÄ vietÄ ar į kitÄ su atsakove suderintÄ vietÄ .

Teismui nusprendus, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo (susitikimų) su vaikaite E. A. B. tvarka du kartus per mėnesį, kiekvieno mėnesio porinės savaitės Å¡eÅ¡tadienį ar sekmadienį yra per intensyvi, savo iniciatyva ir nuožiÅ«ra nustatyti tinkamiausiÄ realaus bendravimo su vaikaite tvarkÄ . Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas visus su vaiku susijusius klausimus. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, o CK 3.172 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi sudaryti sÄ lygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Taigi, artimi giminaičiai, o nagrinėjamu atveju senelė, turi teisę bendrauti ir matytis su anÅ«ke, jei tai neprieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams ar yra kitų reikÅ¡mingų aplinkybių.

 Pažymėtina, kad Å¡ios bylos ypatumas yra tas, kad kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tarp nepilnamečio vaiko E. A. B. tėvų (atsakovės O. J. B. ir S. B. B.) yra susiklostę itin konfliktiÅ¡ki santykiai. S. B. B. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galbÅ«t padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis įtariamas tuo, kad atliko tvirkinamuosius veiksmus savo nepilnametės dukters E. A.

B. atžvilgiu. 2017 m. liepos 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus nutarimu jam skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas nebendrauti/neieÅ¡koti ryÅ¡ių su O. J. B. ir E. A. B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgė į kompetentingų institucijų iÅ¡vadas, Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , prioritetÄ teikdamas bÅ«tent vaiko interesams.

Sutiktina su padaryta iÅ¡vada, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamai duomenų apie faktines aplinkybes, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos nustatyti ne minimaliÄ ieÅ¡kovės su anÅ«ke bendravimo tvarkÄ . Ä® bylÄ pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) iÅ¡vada) dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje pažymėta, kad pati nepilnametė E. A. B. nepageidauja matytis su senele, nebendrauja su ja nuo 2017 m. birželio, mergaitė teigė, kad senelė ant jos Å¡aukia, keikiasi, bendrauja nenoriai.

Be to, ji nenori važiuoti pas senelę, kadangi pas jÄ gyvena tėtis, o su tėčiu ji nenori bendrauti. VTAS nuomone, senelės ir vaikaitės ryÅ¡iui iÅ¡saugoti pakaktų bendrauti telefonu tam tikru nustatytu laiku, taip pat svečiuotis E. A. B. gyvenamojoje vietoje, iÅ¡skirtinai atsižvelgiant į nepilnametės pareikÅ¡tÄ nuomonę ir jos užimtumÄ . Å ios iÅ¡vados pagrįstumo ieÅ¡kovė objektyviais įrodymais nepaneigė, nors ir teigė, jog bÅ«tent atsakovė atsakinga dėl konfliktinių santykių su ieÅ¡kove ir pradėto ikiteisminio tyrimo jos sÅ«naus atžvilgiu (CPK 178 straipsnis).

Sutiktina su atsakovės atsiliepime į skundÄ nurodytomis aplinkybėmis, jog, tenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡omas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones visa apimtimi, gali bÅ«ti pakenkta S. B. B. atžvilgiu atliekamam ikiteisminiam tyrimui, nes jis Å¡iuo metu gyvena kartu su ieÅ¡kove. Patenkinus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir numačius galimybę bendrauti senelės namuose, S. B. B. galėtų matytis su dukra, nors jam nustatyta kardomÄ ja priemone tai uždrausta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad, sprendžiant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali bÅ«ti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios, neiÅ¡nagrinėjus ginčo iÅ¡ esmės, reikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (jas tenkinus visa apimtimi) ir pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykas iÅ¡ esmės sutampa, tačiau, nesutiktina su teismo argumentais, kad tokios priemonės negali bÅ«ti taikomos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieÅ¡kinio pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , todėl teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį, dėl to ieÅ¡kovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.      Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a:      IeÅ¡kovės T. V. atskirÄ jį skundÄ atmesti.      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9789-897/2018 palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                         Loreta Braždienė