Legislator Case Law & Legislation
5faaeaa2-079f-4344-9b91-e7192a92d074 AI generated

5faaeaa2-079f-4344-9b91-e7192a92d074 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 5faaeaa2-079f-4344-9b91-e7192a92d074
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-616/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33371-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.4.4 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 2 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo PoÅ¡kaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir nuteistas: - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Legislator headnote

AI generated

5faaeaa2-079f-4344-9b91-e7192a92d074 · Å iaulių apygardos teismas: Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-616/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33371-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.4.4 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 2 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo PoÅ¡kaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir nuteistas: - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis ir 5 dalies 5 ir 6 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant S. L. per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti, per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kauno teritorinių ligonių kasų naudai iš S. L. priteista 269,50 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai iš S. L. priteista 1 070,75 Eur turtinės žalos atlyginimo. S. Š. naudai iš S. L. priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 946,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos – 2 946,80 Eur – nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra, 2021 m. kovo 30 d., iki visiško žalos atlyginimo, ir 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. S. L. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) sodybos kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių kartų, bet ne mažiau kaip penkis kartus kumščiais, lenta, įspyrė kojomis į įvairias kÅ«no vietas S. Å ., padarė odos nubrozdinimus tarpantakio srityje, deÅ¡iniame momenyje, pakauÅ¡yje, pilve, poodines kraujosruvas deÅ¡inėje rankoje, kairiojo klubo srityje, poodinę kraujosruva ir odos nubrozdinimus pilve, deÅ¡inio stipinkaulio tolimojo galo lūžį, sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Be to, S. L. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, matant paÅ¡aliniams asmenims, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, grasindamas, kad užmuÅ¡, tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau kaip penkis kartus kumščiais, lenta, įspyrė kojomis į įvairias kÅ«no vietas S. Å ., tuo padarė odos nubrozdinimus tarpantakio srityje, deÅ¡iniame momenyje, pakauÅ¡yje, pilve, poodines kraujosruvas deÅ¡inėje rankoje, kairiojo klubo srityje, poodinę kraujosruva ir odos nubrozdinimus pilve, deÅ¡inio stipinkaulio tolimojo galo lūžį, sukėlė fizinį skausmÄ , sutrikdė visuomenės rimtį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, sumažinti nukentėjusiajam S. Å . priteistos neturtinės ir turtinės žalos dydį. 3.1. Skunde nurodoma, kad teismas jam skyrė pernelyg griežtÄ bausmę, todėl praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti, nes jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme jis pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Taip pat prašoma sumažinti nukentėjusiajam S. Š. priteistos neturtinės ir turtinės žalos dydį.

4. Per Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3511 straipsnio 2 dalyje numatytÄ dvideÅ¡imties dienų terminÄ nei prokuroras, nei nukentėjusysis nepateikė atsiliepimo į nuteistojo S. L. apeliacinį skundÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 5. Nuteistojo S. L. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. L. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimus, taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteistu žalos atlyginimu, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės 7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnio 2 dalyje.

8. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas 1 (vieneriems) metams atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad S. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis), į kaltės formÄ (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadijÄ (veikos baigtos) bei kaltininko asmenybę: nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje kaip darbo ieÅ¡kantis asmuo (2 t., b. l. 10–11, 12), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 8–9), septynis kartus teistas (1 t., b. l. 182–195, 196–198).

Visa tai rodo, kad S. L. nepadarė tinkamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi nuteistojo prisipažinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoÅ¡irdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis prisipažino nusikaltęs. Nenustatęs, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu už padarytus nusikaltimus pirmosios instancijos teismas S. L. skyrė terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis. Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už kiekvienÄ iÅ¡ nusikaltimų paskirtÄ bausmę pirmosios instancijos teismas subendrino apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Atidėdamas S. L. paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ pirmosios instancijos teismas dar kartÄ Ä¯vertino nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir pripažino, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bausmės vykdymÄ atidėjo minimaliam įstatyme numatytam terminui (BK 75 straipsnio 2 dalis), paskyrė tik dvi tarpusavyje suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, kurios darytų teigiamÄ poveikį nuteistajam. Nesutikti su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant nuteistajam paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundo reikalavimas suÅ¡velninti bausmę atmestinas. Dėl nukentėjusiajam priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 10. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. nesutinka su iÅ¡ jo priteistu žalos atlyginimu, todėl praÅ¡o jį mažinti.

11. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Vienas iÅ¡ Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis pasinaudojo šia teise ir baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltininko priteisti 946,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 62–67). Atsižvelgiant į tai, kad dėl smurtinių S. L. veiksmų nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. spalio 9 d., t. y. 36 darbo dienas, nukentėjusysis S. Š. prašė priteisti iš S. L. negautas pajamas, kurias sudaro skirtumas tarp uždarbio, kurį jis būtų gavęs dirbamas, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) išmokėtos nedarbingumo išmokos, iš viso 946,80 Eur negautų pajamų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo darbo užmokestį (2 t., b. l. 68, 69), VSDF Å iaulių skyriaus paskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ ligos iÅ¡mokÄ (2 t., b. l. 70–74) pripažino, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino visiÅ¡kai. Nors nukentėjusysis patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 4 000 Eur suma, pirmosios instancijos teismas priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 2 000 Eur (2 t., b. l. 148–157), taip pat priteisė procesines palÅ«kanas.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kuriÄ jis bÅ«tų realiai gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, yra jo negautos pajamas (netiesioginiai nuostoliai), kurių atlyginimo jis gali reikalauti iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021 ir kt.).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju dėl patirtų sveikatos sužalojimų nukentėjusysis buvo nedarbingas iÅ¡ viso 36 darbo dienas. Tai reiÅ¡kia, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. spalio 9 d. jis negavo darbo užmokesčio. Nors už šį laikotarpį VSDFV Å iaulių skyrius jam iÅ¡mokėjo ligos iÅ¡mokÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 111 straipsnio 2 dalimi ligos iÅ¡moka sudaro tik 62,06 procentus uždarbio.

Tai reiÅ¡kia, kad ligos iÅ¡moka tik iÅ¡ dalies kompensuoja nukentėjusiojo negautas pajamas nedarbingumo laikotarpiu. Ä®vertinusi byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo gaunamÄ darbo užmokestį (2 t., b. l. 68, 69) bei VSDF Å iaulių skyriaus paskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ ligos iÅ¡mokÄ (2 t., b. l. 70–74), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo nukentėjusiojo negautas pajamas ir pagrįstai 946,80 Eur sumÄ priteisė iÅ¡ nuteistojo S. L., todėl reikalavimas sumažinti priteistÄ turtinės žalos atlyginimÄ atmestinas.

15. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi.

Todėl teismui kyla pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018 ir kt.).

16. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl S. L. smurtinių veiksmų nukentėjusysis S. Å . patyrė neturtinę žalÄ , nes jam buvo sutrikdyta sveikata (o bÅ«tent: odos nubrozdinimus tarpantakio srityje, deÅ¡iniame momenyje, pakauÅ¡yje, pilve, poodines kraujosruvas deÅ¡inėje rankoje, kairiojo klubo srityje, poodinę kraujosruva ir odos nubrozdinimus pilve, deÅ¡inio stipinkaulio tolimojo galo lūžį), jis jautė fizinį skausmÄ ir diskomfortÄ , buvo nedarbingas 36 darbo dienas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ , įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisinį gėrį, kuriam buvo padaryta žala (sužalota kito asmens sveikata), patirtus sužalojimus, gydymosi laikotarpį, kad Å¡iuo metu nukentėjusysis nejaučia jokių liekamųjų reiÅ¡kinių, jo darbingumas nesumažėjo, taip pat atsižvelgė nuteistojo pozicijÄ dėl pareikÅ¡to reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ (S. L. sutinka atlyginti 1 000 Eur neturtinės žalos) bei teismų praktikÄ , tokio pobÅ«džio bylose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių neturtinių vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018) ir Å¡is neturtinės žalos atlyginimo kriterijus buvo tinkamai įvertintas skundžiamu nuosprendžiu, nes pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik sveikatos sutrikdymo mastÄ , jo sunkumÄ , bet ir tai, kad neigiami padariniai sveikatai trumpalaikiai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteista suma (2 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti nelaikytina per didele, atitinka tokio pobÅ«džio bylose priteistinas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017 ir kt.), todėl daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio, nes nustatant neturtinės žalos dydį buvo įvertinos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, nenukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose, o priteista suma atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus.

Dėl priteistų procesinių palÅ«kanų 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priėmęs apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkinęs baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, esant civilinio ieÅ¡kovo (nukentėjusiojo) reikalavimui, teismas gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

18. Teisėjų kolegija nustatė, kad civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusysis S. Å . prašė priteisti 5 procentus procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (2 t., b. l. 62–67), tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį nukentėjusiojo reikalavimÄ , nepagrįstai procesines palÅ«kanas nusprendė skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 30 d. (2 t., b. l. 148–157).

Atsižvelgiant į visa tai darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė momentÄ , nuo kada pradedamos skaičiuoti procesinės palÅ«kanos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl Å¡ioje dalyje Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendis keistinas, nustatant, kad procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo Å¡ios nutarties paskelbimo dienos. Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a :

Pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį: Civilinio ieÅ¡kovo ir nukentėjusiojo S. Å . naudai iÅ¡ S. L. priteistas 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos – 2 946,80 Eur žalos atlyginimo – skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Ernesta Montvidienė Gražvydas PoÅ¡kus