5fa229d3-eabc-4914-bdd5-e4d233e96705 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-552-345/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

122.3.; 122.4.; 122.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės ir Tatjanos Žukauskienės, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų bankrutavusios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto administratoriaus A. P. ir suinteresuoto asmens V. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutavusios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto administratoriaus A. P. praÅ¡ymÄ dėl bylos atnaujinimo pagal UAB „Vadybos apskaita“ praÅ¡ymÄ baigti hipotekÄ (žurnalo eilės Nr. M-2124) ir 2010-09-13 gautus papildomus dokumentus (žurnalo eilės Nr. M-2490).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,  n u s t a t ė :

           R.

M. užtikrindamas iki 2027-07-31 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ pagal 2002-08-02 bÅ«sto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 2050218010266-07 hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120020008376, 2002-08-08 įregistruotu Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB Vilniaus bankui (pavadinimas pakeistas į AB SEB bankas) skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ 91,18 kv.m. ploto trijų kambarių butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. 1096-0010-4010:0024, esantį (duomenys neskelbtini).

           Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2005-05-14 nutartimi R. M. prekybos namams „Tuktukas“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , administratoriumi paskyrė UAB „Vadybos apskaita“. Kauno apygardos teismas 2008-05-28 nutartimi iÅ¡ minėtos bankrutavusios bendrovės administratoriaus pareigų atstatydino UAB „Vadybos apskaita“ ir administratoriumi paskyrė A. P..

           2005-09-20 bankrutavusios R. M. prekybos namų „Tuktukas“ kreditorių susirinkime kreditoriaus AB Turto bankas siÅ«lymu buvo nuspręsta minėtÄ Ä¯keistÄ butÄ parduoti varžytinėse. Skolininkas R. M. ir jo sutuoktinė D. M. nesutikdami su pardavimo kaina ir su tuo, kad R. M. savo turtu turi atsakyti už jo vardu įregistruotos minėtos bankrutavusios įmonės prievoles, kadangi hipotekos kreditorius nėra iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kaus sutikimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl įkeisto buto, unikalus Nr. 1096-0010-4010:0024, pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, buto 2006-01-27 varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Kauno apygardos teismas 2007-02-27 sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-07-26 nutartimi sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

           2006-01-17 hipotekos skyriuje gavus kreditoriaus AB SEB banko praÅ¡ymÄ neiÅ¡registruoti hipotekos minėtam butui, taip pat 2006-01-30 gavus suinteresuoto asmens (naujo buto savininko) V. R. ir 2006-02-02 gavus UAB „Vadybos apskaita“ praÅ¡ymus baigti hipotekÄ , kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2006-02-03 nutartimi Nr. 2-149/2006 R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės –

uždrausta Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui keisti įraÅ¡us R. M. nuosavybės teises į įkeistÄ butÄ , unikalus Nr.

1096-0010-4010:0024, iki bus išspręstas klausimas dėl 2005-09-20 kreditorių nutarimo, Vilniaus miesto pirmo apylinkės hipotekos skyriaus 2006-02-06 nutartimi Nr. K-61-51-57-K-119BN/2006 minėtų prašymų nagrinėjimas buvo sustabdytas.

           Ginčas dėl 2005-09-20 kreditorių nutarimo užbaigtas 2006-12-20 Kauno apygardos teismo nutartimi atmetus pareiškėjų R. M. ir AB SEB banko skundus dėl šio

nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Be to, Kauno apygardos teismas 2007-02-27 sprendimu panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones

įkeistam butui, unikalus Nr. 1096-0010-4010:0024, taikytas 2006-06-20

Kauno apygardos nutartimi Nr. 2-880-527/2006. Sprendimas įsiteisėjo 2010-07-26 (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-10/2010).

           2006-02-02 UAB „Vadybos apskaita“, bankroto administratorius A. P., 2006-01-30

suinteresuotas asmuo V. R. prašė iÅ¡registruoti hipotekÄ R. M. nuosavybės teise priklausiusiam butui su rÅ«siu,

unikalus Nr. 1096-0010-4010:0024, esančiam  (duomenys neskelbtini), kadangi šis butas parduotas iš varžytinių.

           Hipotekos kreditorius AB SEB bankas nesutiko, kad bÅ«tų baigta hipoteka įkeistam turtui. 2006-01-17 praÅ¡yme nenuimti įkeitimo kreditorius nurodė, kad parduodant iÅ¡ varžytinių įkeistÄ turtÄ nėra gautas Å¡io kreditoriaus sutikimas kaip reikalauja 2001-07-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintos „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytinių tvarkos“ 9.5 p., todėl kreditorius apskundė bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui varžytynes. Be to, hipotekos kreditorius nebuvo įtrauktas į bankrutavusios R. M. prekybos namų „Tuktukas“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . R. M. tiksline paskolos sutartimi bÅ«stui įsigyti prisiimtus įsipareigojimus AB SEB bankui vykdo laiku, todėl bankas neturi pagrindo reikÅ¡ti finansines pretenzijas R.

M. ar R. M. įmonei „Tuktukas“ ir yra suinteresuotas už paskolÄ gauti palÅ«kanas. Neatsižvelgiant į tai, įmonės bankroto administratorius 2006 m. įvykusiose varžytinėse pardavė įkeistÄ turtÄ .

           Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-09-15 nutartimi nutarė atnaujinti 2006-01-17 hipotekos skyriuje gauto kreditoriaus AB SEB Vilniaus banko praÅ¡ymo Nr. 01.10.02-183 neiÅ¡registruoti hipotekos (žurnalo eilės Nr. K-61), taip pat 2006-01-30 gauto suinteresuoto asmens V. R. praÅ¡ymo iÅ¡registruoti hipotekÄ (žurnalo eilės Nr. 51) ir 2006-02-02 gauto UAB „Vadybos apskaita” praÅ¡ymo baigti hipotekÄ (žurnalo eilės Nr. 57) nagrinėjimÄ ; atmetė suinteresuotų asmenų V. R., UAB „Vadybos apskaita“ bei iÅ¡ Å¡ios bendrovės perėmusio R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto administratoriaus pareigas A. P. praÅ¡ymus baigti hipotekÄ Ä¯keistam butui, unikalus Nr. 1096-0010-4010:0024; tenkino hipotekos kreditoriaus AB SEB Vilniaus banko praÅ¡ymÄ Nr. 01.10.02-183 neiÅ¡registruoti hipotekos įkeistam butui, unikalus Nr. 1096-0010-4010:0024.

           Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių praÅ¡ymų neiÅ¡registruoti hipotekos butui ir praÅ¡ymų baigti hipotekÄ nagrinėjimas buvo sustabdytas, Å¡ių praÅ¡ymų nagrinėjimas atnaujintinas. Nurodė, kad priverstinis įkeisto turto realizavimas nesuteikia pagrindo baigti hipotekÄ ar įkeitimÄ , kadangi priverstinis įkeisto daikto realizavimas tik hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymu iÅ¡laisvina jį nuo visų hipotekų. Pardavus varžytinėse įkeistÄ turtÄ , už jį gauta 410 000 Lt. Nenustatė, kad hipotekos kreditoriui, pardavus įkeistÄ turtÄ , bÅ«tų buvusi perduota bent dalis lėšų, gautų už parduotÄ turtÄ . Be to, kad hipotekos kreditorius nebuvo įtrauktas į bankrutavusios R. M. prekybos namų „Tuktukas“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , sutinkamai su Ä®monių bankroto įst. 34 str. nuostata, hipoteka užtikrinti reikalavimai turėjo bÅ«ti patenkinti pirmiausia iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ turtÄ . Hipotekos skyrius neturi žinių, kaip galutinai buvo iÅ¡spręstas AB SEB banko skundas dėl varžytynių, tačiau kadangi kreditorius nesutiko, kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, iÅ¡ Å¡io turto negalėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma. Nenustatyta nei vieno įstatymuose numatyto hipotekos pasibaigimo pagrindo.

           Bankrutavusios įmonės

R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto administratorius A. P. pateikė atskirÄ jį skundÄ . Nurodė, kad pirmosios

instancijos teismas neatsižvelgė į Ä®monių bankroto įst. 1 str., 33 str. Nuostatas. Teismas turėjo priimti nutartį praÅ¡ymo nagrinėjimÄ vėl sustabdyti, kadangi R. M. apskundė Lietuvos apeliacinio teismo nutartį Nr. 2A-10/2010 kasaciniam teismui, o Å¡is priėmė nutartį sustabdyti žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų vykdymÄ . Teismas neteisingai taikė Ä®monių bankroto įst. 34 str., kadangi hipotekos kreditoriui AB SEB bankui atsisakius pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje, jis liko nepatvirtintas, todėl administratorius neturi teisės tenkinti Å¡io kreditoriaus reikalavimo, o lėšas, gautas už įkeistÄ turtÄ , atskaitęs bankroto administravimui reikalingÄ sumÄ , privalo padalinti visiems kitiems kreditoriams.

           Suinteresuotas asmuo V. R. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus

miesto pirmo apylinkės teismo hipoteko skyriaus 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: suinteresuotų asmenų V. R., UAB „Vadybos apskaita“ bei iÅ¡ Å¡ios bendrovės perėmusio R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto administratoriaus pareigas A. P. praÅ¡ymus baigti hipotekÄ Ä¯keistam butui patenkinti; hipotekos kreditoriaus AB SEB Vilniaus bankas praÅ¡ymÄ Nr. 01.10.02-183 neiÅ¡registruoti hipotekos įkeistam butui atmesti; priteisti iÅ¡ AB SEB bankas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pagal Ä®monių bankroto įst. 33 str. 1 d. 2 p. nepriklausomai nuo to, ar hipotekos kreditorius pateikė bankroto byloje kreditorinį reikalavimÄ , hipoteka įkeistas turtas turi bÅ«ti parduodamas. Nepagrįsti nutarties argumentai, jog kreditoriui nesutikus, kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, iÅ¡ Å¡io turto negalėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma. Teismas nepagrįstai taiko CPK 746 str. 3 d., nes turtas buvo parduodamas bankroto procedÅ«roje, kur visų pirma taikomas įmonių bankroto įstatymas, o paskui CPK nuostatos. Å ie argumentai prieÅ¡tarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (2007-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-508/2007, 2009-06-29 nutartis c.b. Nr. 3K-7-259/2009). Pagal Ä®monių bankroto įst. 33 str. sutikimo hipotekos kreditoriaus, parduodant turtÄ iÅ¡ varžytinių, nereikia. Pagal Ä®monių bankroto įst. 21 str. asmuo, turintis kreditorinį reikalavimÄ , automatiÅ¡kai bankroto byloje kreditoriumi netampa, nes pats kreditorius turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ aktyviais veiksmai, t.y. perduoti reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. AB SEB bankas žinodamas apie bankroto bylÄ ir nepareikÅ¡damas kreditorinio reikalavimo bei žinodamas, kad tokie reikalavimai turi bÅ«ti pareikÅ¡ti, atsisakė savo reikalavimo ir jo patenkinimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto. AB SEB bankas savo veikloje užsiiman bÅ«tent paskolomis ir įkeitimais, hipoteka, todėl privalėjo žinoti, kad turi savo reikalavimus pareikÅ¡ti Ä®monių bankroto įst. nustatyta tvarka. AB SEB bankas piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi nesÄ Å¾iningai.

           Hipotekos kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į bankrutavusios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto administratorius A. P. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, jog skolininkas savo prievoles bankui vykdė, o prievolių įvykdymo terminas nebuvo pasibaigęs, bankas nesutiko prisijungti prie kitų kreditorių inicijuoto skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bankui įkeisto turto vertės. Bankrutavusios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto administratorius banko, kaip hipotekos kreditoriaus, nesutikimo neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, bankui įkeistÄ turtÄ pardavė iÅ¡ varžytinių. Bankas nėra įmonės „Tuktukas“ kreditorius. Laiko, kad įkeisto turto pardavimas nesant hipotekos kreditoriaus sutikimo pažeidžia CPK 746 str. 3 d. Buvo pažeistas Ä®monių bankroto įst. 34 str.

           Hipotekos kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į suinteresuoto asmens V. R. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti tuo pačiu pagrindu kaip ir bankrutavusios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto administratorius A. P. atskirÄ jį skundÄ .

           Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo skundus atmesti. Nurodo, kad šioje byloje Įmonių bankroto įstatymo normos nėra

taikytinos, nes jos nereglamentuoja hipotekos pasibaigimo pagrindų. V. R. atskirajame skunde pateikta Įmonių bankroto įst. 33

str. interpretacija neatitinka įstatymų leidėjo nustatyto reguliavimo. Varžytinių metu galiojusi Ä®monių bankroto įstatymo 33 str. redakcija nenumatė, kad Vyriausybės nustatyta tvarka gali bÅ«ti parduodamas individualios įmonės savininko turtas (buvo daroma nuoroda tik į pačios įmonės turtÄ ). Nesant jokių Ä®monių bankroto įstatymo normų dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turto pardavimo, teismas teisingai taikė CPK ir CK normas.  A. P., parduodamas R.

M. ir D. M. gynamÄ jį bÅ«stÄ iÅ¡ varžytinių bei reikalaudamas iÅ¡registruoti hipotekÄ sutuoktinių turtui, veikė taip, kaip įstatymas nenumato ir virÅ¡ijo savo įgaliojimus.  V. R. minima kasacinio teismo praktika Å¡ioje byloje reikÅ¡mės neturi, nes atskirajame skunde minimos teismo nutartys priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi. Nepagrįsta ir prieÅ¡taringa V. R. pozicija, kad teismas turi užtikrinti tik dalinį Ä®monių bankroto įstattymo 35 str. normos laikymÄ si, ignoruojant administratoriaus pareigÄ atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi. Ginčas vyksta ne dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytinių, o dėl hipotekos iÅ¡registravimo. Iki 2008-07-01 Ä®monių bankroto įst. 33 str. 5 d. visiÅ¡kai nebuvo užsimenama apie bankrutuojančios įmonės savininko turto pardavimÄ . Administratoriaus pareiga

atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi kyla ne iš Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 5 d., o iš 34 str. CPK 746 str. 3 d. įtvirtinta

imperatyvi norma, kuri prioritetine tvarka gina hipotekos kreditoriaus interesus. AB SEB bankas neturi ekonominio intereso nutraukti paskolos santykius su R. M.. Joks įstatymas neįpareigoja bankÄ prieÅ¡ savo valiÄ nutraukti sutarties pagrindu atsiradusius teisinius santykius, tuo labiau jie negali pasibaigti asmenų, kurie nėra sandorių Å¡alimis, reikalavimu. V. R. atstovė bei A. P. elgiasi nesÄ Å¾iningai. V. R. atstovė sÄ moningai klaidina teismÄ teigdama, kad Kauno apygardos teismo 2006-12-20 nutartimi galutinai buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl R. M. ir D. M. gyvenamojo bÅ«sto varžytinių, o A. P. nepateikė Ä®monių bankroto įstatymo 33 str. 5 d. numatyto dokumento – kreditorių susirinkimo patvirtintų administravimo iÅ¡laidų sÄ matos. A. P. neperėmė kreditoriui AB SEB bankas įkeisto turto ir jo neadministravo, todėl administratorius iÅ¡ negalėjo atlikti veiksmų, susijusių su Å¡io turto teisinio režimo pakeitimu. Å ioje situacijoje taikytinas CK 4.197 str.

Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta, ar 2001-07-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintos „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytinių tvarkos apraÅ¡as“ 3 p. neprieÅ¡tarauja LR Konstitucijai, CPK ir CK normoms, ar Ä®monių bankroto įst. 33 str. 1 ir 3 d. neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų iÅ¡vadÄ , kad parduodant pareiÅ¡kėjo turtÄ turėjo bÅ«ti taikomas apraÅ¡as ir hipoteka turi bÅ«ti iÅ¡registruota.

       Atskirieji skundai atmestini.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Hipoteka – esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str.). Å ios daiktinės teisės bÅ«dingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieÅ¡ kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistÄ daiktÄ , kol ji baigiama įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad hipotekos institutÄ sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotÄ padėtį prieÅ¡ kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, o tokiÄ specifinę Å¡io kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio

19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; kt.). Hipotekos pabaigos pagrindai yra numatyti CK 4.197 str. Å io straipsnio 2 d. 1 p. numatyta, kad įkeisto daikto savininkas gali reikalauti, kad hipoteka bÅ«tų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Pagal CPK 565 str. 1 d. skolininkas gali raÅ¡tu reikalauti, kad hipoteka bÅ«tų baigta, jeigu yra CK 4.197 str. nurodyti hipotekos pabaigos pagrindai. Remiantis CPK 562 str. juridinis pagrindas hipotekos teisėjui priimti nutartį baigti hipotekÄ yra turto pardavimo akto arba administratoriaus veiklos ataskaitos, patvirtinančios, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinti iÅ¡ įkeisto turto gautų pajamų. Minėtos teisės aktų nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pagrindas baigti hipotekÄ atsiranda tik tuo atveju, jeigu su hipotekos kreditoriumi yra atsiskaitoma bÅ«tent iÅ¡ įkeisto turto gautų pajamų.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2005-05-14 nutartimi R.

M. prekybos namams „Tuktukas“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . 2005-09-20 bankrutavusios R. M. prekybos namų „Tuktukas“ kreditorių susirinkime kreditoriaus AB Turto bankas siÅ«lymu buvo nuspręsta hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120020008376 AB Vilniaus bankas (pavadinimas pakeistas į AB SEB bankas) įkeistÄ R. M. priklausantį butÄ parduoti

varžytinėse. 2006-01-27 varžytinėse minėtas įkeistas butas buvo parduotas V. R.. UAB „Vadybos apskaita“, bankroto administratorius A. P., suinteresuotas asmuo V. R. prašė

iÅ¡registruoti hipotekÄ R. M. nuosavybės teise priklausiusiam butui, kadangi Å¡is butas parduotas iÅ¡ varžytinių. Hipotekos kreditorius AB SEB bankas nesutiko, kad bÅ«tų baigta hipoteka įkeistam turtui.

Apeliantas bankrutavusios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto administratorius A. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Ä®monių bankroto įst. 34 str., kadangi hipotekos kreditorius AB SEB bankas atsisakė pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 (Valstybės žinios, 2001-07-07, Nr. 58-2090) patvirtintame Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tvarkos apraÅ¡o 25 p. buvo numatyta, kad hipotekos teisėjas, gavęs varžytynių aktÄ , per 3 darbo dienas nuo Å¡io akto gavimo priima nutartį baigti hipotekÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad Å¡ios nuostatos aiÅ¡kintinos sistemiÅ¡kai su Ä®monių bankroto įstatymo 2 str. 7 p.,

33 str. 3 d. bei 34 str., CK 1.3 str. 2 d., 4.197 str., CPK 562 ir 565 str. nuostatomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Å¡ių normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipotekÄ gavęs varžytynių aktÄ ir įsitikinęs, kad per varžytynes gautos lėšos už parduotÄ turtÄ yra perduotos hipoteka užtikrintiems kreditoriaus reikalavimams padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Strauja“ v. UAB „Valeksa“, bylos Nr. 3K-3-223/2006). Byloje nustatyta, kad per 2006-01-27 įvykusias varžytines gautos lėšos už parduotÄ butÄ nebuvo perduotos hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimams patenkinti. BÅ«tent lėšų už parduotÄ Ä¯keistÄ turtÄ nepervedimas hipotekos kreditoriui sudaro prielaidas teigti, jog įstatymuose numatyti hipotekos pabaigos pagrindai neatsirado, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog priverstinis įkeisto turto realizavimas nesuteikia pagrindo baigti hipotekÄ .

Apeliantai A. P. ir V. R. mano, jog AB SEB bankas nepareikÅ¡damas kreditorinio reikalavimo bei žinodamas, kad tokie reikalavimai turi bÅ«ti pareikÅ¡ti, atsisakė savo reikalavimo ir jo patenkinimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iÅ¡keliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikÅ¡ti Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iÅ¡ kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Å iÄ iÅ¡vadÄ , be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006). Kasacinis teismas taip pat savo teisminėje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tais atvejais, kai kreditoriai, kurių reikalavimai yra kilę iÅ¡ sandorių, sudarytų ne su individualia įmone, o su jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, nepareiÅ¡kia finansinių reikalavimų bankroto byloje, nereiÅ¡kia, kad jų reikalavimo teisės skolininkui pasibaigia. Teisės aktuose nenustatyta, kad individualios įmonės dalyvių (savininkų), kaip fizinių asmenų kreditoriai, nepareiÅ¡kę finansinių reikalavimų bankroto byloje, netenka reikalavimo teisės ir hipoteka jiems garantuojamos apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal bankrutavusios A. K. įmonės administratoriaus

V. P. praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-372/2009). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, kad nenustačius CK 4.197 str. įtvirtintų hipotekos pabaigos pagrindų, Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyrius pagrįstai atsisakė tenkinti praÅ¡ymus dėl hipotekos pabaigos nustatymo.

Apeliantas A. P. atskirajame skunde papildomai nurodo, jog teismas turėjo priimti nutartį praÅ¡ymo nagrinėjimÄ sustabdyti, kadangi R.

M. apskundė Lietuvos apeliacinio teismo nutartį Nr. 2A-10/2010 kasaciniam teismui, o Å¡is priėmė nutartį sustabdyti žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų vykdymÄ . IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010, buvo palikta nepakeista. CPK 328 str. įtvirtinta, jog iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti praÅ¡ymus atidėti nagrinėjimÄ iki bus baigtas Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. 2A-10/2010 nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme, tačiau minėtų aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡is procesinių teisės normų pažeidimas neįtakoja skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, jog teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės

6 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-560/2008; kt.). Šios bylos faktinė situacija skiriasi nuo bylų, kuriose buvo priimtos apelianto

V. R. minimos kasacinio teismo nutartys (2007-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-508/2007, 2009-06-29 nutartis c.b. Nr. 3K-7-259/2009, todėl šioje byloje remtis minėtose nutartyse pateiktais teisės išaiškinimais nėra pagrindo.

CPK 3 str. 3 d. numato teismo teisę kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , iÅ¡keliant teisės akto konstitucingumo problemÄ . IÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismas kreipiasi į Konstitucinį teismÄ , kai jam taikant atitinkamas teisės normas kyla pagrįsta abejonė dėl jų konstitucingumo. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ , savarankiÅ¡kai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , t. y. nepriklausomai nuo to, ar Å¡alys pateikė atitinkamus argumentus, ar ne. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog suinteresuoto asmens R. M. praÅ¡yme kreiptis į Konstitucinį TeismÄ minimas Ä®monių bankroto įstatymas bei 2001-07-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintas „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytinių tvarkos apraÅ¡as“ bylose dėl hipotekos teisinių santykių nėra taikomi, nemato pagrindo tenkinti R. M. praÅ¡ymo bei kreiptis į Konstitucinį teismÄ dėl minėtų teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimÄ nustatančias procesines teisės normas. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamÄ teismo nutartį (CPK 337 str.

1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo

15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                           Henrichas

Jaglinskis

          Â

Kolegijos

teisėjos                                                                            Rasa Gudžiūnienė

Tatjana Žukauskienė