5f8e4460-e6ae-47af-8f69-e2abaabed6eb · Tauragės apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-1961-1069/2018Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00551-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.6. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 14 d.Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant Redai Vingienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui V. J. ir jo atstovui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

J. ieÅ¡kinį atsakovui J. J. S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys M. S. ir A. H. Å ., n u s t a t ė : IeÅ¡kovo reikalavimai ir argumentaiieÅ¡kovas V. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 40-42), praÅ¡ydamas pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)., bei Å¡iam butui priklausantis Å«kinis pastatas ir sandėlis buvo asmeninė M. J., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama, M.

J., po kurios mirties liko palikimas – dviejų kambarių butas su rÅ«siu.Padavus notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, paaiÅ¡kėjo, kad M. J. buvo iÅ¡tekėjusi, tačiau dar 1947 m jos vyras – J. J. S. iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) ir daugiau apie jį jokių žinių nebuvo, jo gyvenamoji / buvimo vieta nežinoma, jis per 70 metų nėra davęs žinios apie save. Nors iÅ¡vykdamas žinojo, kad turi dukrÄ A. H. J. – Å ., su ja taip pat nei karto nesusisiekė. M. J. keletÄ kartų bandė susirasti J.

J. S., tačiau nepavyko, o jo nesant negalėjo nutraukti santuokos. Praėjus Å¡eÅ¡iolikai metų po atsakovo iÅ¡vykimo, M. J. pradėjo gyventi su A. S., jiems gimė du vaikai: ieÅ¡kovas V. J. ir M. S.. A. S. (duomenys neskelbtini) m. mirus, mama gyveno viena. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad mama viena, savo lėšomis (už jos asmeninius investicinius čekius) privatizavo minėtÄ butÄ su priklausiniais, trÅ«kstamÄ sumÄ sumokėdama iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Ji viena jį valdė ir juo disponavo, jį registruodama vieÅ¡ame registre, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad butas įgyjamas jos vienos vardu ir yra jos asmeninė nuosavybė.

Su atsakovu turto įgijimo metu ji negyveno, jis negyveno Lietuvoje, nedalyvavo privatizuojant turtÄ , neprisidėjo savo lėšomis, nesinaudojo turtu, juo nedisponavo ir nieko nežino apie tokio turto egzistavimÄ . Todėl po M. J. mirties Å¡is turtas kaip jos asmeninė nuosavybė turi bÅ«ti paveldėtas įpėdinių.Trečiųjų asmenų procesinė pozicijaTretieji asmenys M. S. ir A. H. Å . atsiliepimuose (b. l. 52-53, 54-55) praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti. Atsiliepimuose nurodo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas ieÅ¡kinyje dėstomoms aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kindamos, kad vykstant turto privatizacijai mamai M.

J. „(duomenys neskelbtini)“ paukÅ¡tininkystės tarybinis Å«kis suteikė teisę privatizuoti butÄ , kuris buvo skirtas jai bei brolio V. J. (ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje) Å¡eimai. Mama iki pensijos gyveno kartu su broliu, vėliau iÅ¡vyko gyventi į KlaipėdÄ . Kadangi butas (duomenys neskelbtini) buvo skirtas ne vien jų mamai, bet ir brolio Å¡eimai, o privatizuojant galėjo bÅ«ti įvardintas tik vienas savininkas, butas buvo užregistruotas mamos vardu, tačiau mama parašė testamentÄ ir juo butÄ paliko broliui V.

J.. Apie tai M. S. ir A. H. Å . nurodo visada žinojusios ir niekada neturėjusios jokių pretenzijų. Atsakovas J. J. S., nepateikęs atsiliepimo į ieÅ¡kinį, ir tretieji asmenys M. S. ir A. H. Å . į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems tinkamai praneÅ¡ta – atsakovui - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje (b. l. 57-60), o tretiesiems asmenims – CPK 123 straipsnio 123 straipsnio 1 dalyje nustatytais bÅ«dais (b. l. 62, 63).

Byla nagrinėtina, nedalyvaujant atsakovui ir tretiesiems asmenims (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).Teismaskonstatuoja:ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vadosByloje nustatyta, kad M. J. 1992-05-11 iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ paukÅ¡tininkystės valstybinio Å«kio įsigijo dviejų kambarių butÄ su priklausiniais (b. l. 17-18, 19, 20, 21, 22). VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, M.

J. vardu yra įregistruotas butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini)., bei Å¡iam turtui priklausančios 50/100 dalių Å«kinio pastato ir sandėlis (b. l. 30).IÅ¡ byloje esančio sutuoktuvių liudijimo matyti, kad M. J. 1946-05-20 buvo sudariusi santuokÄ su atsakovu J. J. S. (b. l. 13). IÅ¡ ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas dar 1947 m. iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) ir daugiau apie jį, jo gyvenamÄ jÄ / buvimo vietÄ nėra žinoma. Kad atsakovas iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) maždaug 1947 m. patvirtina ir advokato, į kurį kreipėsi pati M.

J. dėl teisinės pagalbos nutraukiant santuokÄ , 2006-03-29 raÅ¡tas, adresuotas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato komisarui (b. l. 15). IÅ¡ Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad M. J. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 5). IeÅ¡kovas, 2018-03-01 paduodamas pareiÅ¡kimÄ Klaipėdos m. 1-ajam notarų biurui, priėmė motinos M. J. palikimÄ (b. l. 6). Kadangi M. J. nebuvo nutraukusi santuokos su atsakovu, ieÅ¡kovas, norėdamas paveldėti visÄ ginčo butÄ , praÅ¡o pripažinti, kad jis priklausė mamai asmeninės nuosavybės teise.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimÄ dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo.

Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali bÅ«ti pripažintas vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe. Å iuo atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , gali bÅ«ti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, tam, kad bÅ«tų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi bÅ«ti nustatytos dvi sÄ lygos:

1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas;

2) buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamÄ turtÄ Ä¯gyti savo asmeninėn nuosavybėn.Nustatyta, kad ginčo butÄ su priklausiniais M. J. 1992 m. įgijo už rublius (1205 rub) ir investicinius čekius (5427), t. y. turto kaina buvo apmokėta pinigais bei valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis (b. l. 17-19). Investiciniai čekiai buvo viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomÄ turtÄ .

Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (žr. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe. Tokia pozicija nuosekliai nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje, pažymint, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-16 nutartį civilinėje byloje 3K-3-529/2005;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018). Tačiau kaip pažymėta Å¡io sprendimo 11 punkte, tam, kad bÅ«tų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iÅ¡ sutuoktinių lėšas. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiÅ¡kios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios iÅ¡raiÅ¡kos įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtÄ , toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

Antai, Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).Šios bylos atveju turėto turto bendrumo klausimas sprendžiamas jau po vieno iš sutuoktinių (M.

J.) mirties. Teismas, iÅ¡klausęs ieÅ¡kovo parodymus ir įvertinęs trečiųjų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes nustatė, kad ginčo butu ir priklausiniais nuo pat pradžių naudojosi ne tik pati M. J., bet ir jos sÅ«naus (ieÅ¡kovo V. J.) Å¡eima. Atsakovas niekada minėtame bute negyveno ir juo nesinaudojo, be to, M. J. su atsakovu J. J. S., kuris 1947 m. iÅ¡vyko į užsienio valstybę, nei prieÅ¡ turto įsigijimÄ (1992 m), nei vėliau negyveno kaip Å¡eima ir apskritai nepalaikė jokių ryÅ¡ių.

Nuosavybės dokumentuose M. J. nenurodė, kad Å¡is turtas bÅ«tų įgyjamas kartu su sutuoktiniu. Byloje taip pat nenustatyta, kad M. J. sutuoktinis J. J. S. ginčo turto įgijimo metu bÅ«tų buvęs ekonomiÅ¡kai ir socialiai labiau pažeidžiamas, kad jis savo lėšomis ir (ar) darbu bÅ«tų prisidėjęs prie M. J. valdomo turto pagerinimo ir pan., kas bÅ«tų pagrindas svarstyti asmeninės nuosavybės teise įgyto turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe klausimÄ . IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių visumos galima spręsti, kad M.

J. neketino ginčo buto įgyti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės ir juo dalytis su J. J. S.. Pažymėtina, kad, sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimÄ , aktualu yra ir tai, kokia kito sutuoktinio pozicija Å¡iuo klausimu – J. J. S., mirus sutuoktinei M. J., jos palikimu nesidomėjo, neprašė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo, nesikreipė į notarÄ dėl jo priėmimo. Taigi M. J. valia įgyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tent asmeninėn nuosavybėn liko nepaneigta (CPK 185 straipsnis).Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad nekilnojamasis turtas, įgytas už asmenines lėšas (rublius ir investicinius čekius), Å¡io turto naudojimosi bÅ«das bei sutuoktinių elgesys, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡is turtas buvo įgytas asmeninėn M.

J. nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).Ieškovas šioje byloje sumokėjo 293,80 Eur žyminio mokesčio (b. l. 3-4, 43), kuris ieškinio patenkinimo atveju priteistinas iš priešingos ginčo šalies – atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: ieškinį patenkinti visiškai. Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šiam butui priklausantis ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo asmeninė M.

J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) nuosavybė. Priteisti iÅ¡ atsakovo J. J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovui V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 293,80 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris eurus ir 80 euro centų) sumokėto žyminio mokesčio. Å is sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mus. Teisėja                                                                                                                                  Lina Nainienė