Legislator Case Law & Legislation
2013-08-26 Nr. AB-4368-3-61-3-02648-2012-8 AI generated

2013-08-26 Nr. AB-4368-3-61-3-02648-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-08-26 Nr. AB-4368-3-61-3-02648-2012-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei M. J., trečiasis suinteresuotas asmuo – advokatė J. U., dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2013-08-26 Nr. AB-4368-3-61-3-02648-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės M. J. 1839,88 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Lietuvos valstybės biudžetą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A575-1623/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02648-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei M. J., trečiasis suinteresuotas asmuo – advokatė J. U., dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės M. J. 1839,88 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Lietuvos valstybės biudžetą.

Prašyme (b. l. 1–3) nurodė, kad 2008 m. birželio 6 d. atsakovė pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriame nurodė, jog sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jos turto ir pajamų lygis. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (1.7.)-S-1144-08 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į advokatės J. U. 2008 m. lapkričio 10 d. pateiktą raštą (reg. Nr. (1.7.)-NP-171-08) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 6 punktu, 2 ir 3 dalimis, 2008 m. lapkričio 10 d. priimtas sprendimas Nr. (1.7.)-NSP-233-08 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei, nes ji neatvyko į teismo posėdį ir nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į antrinę teisinę pagalbą jai paskirtą teikti advokatę J. U., siekiant informuoti apie savo ketinimus, susijusius su tolesne bylos eiga. Pareiškėjo nuomone, toks atsakovės elgesys vertintinas kaip netinkamas bendradarbiavimo pareigos vykdymas ir piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Skunde pateikia antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, bei nurodo, kad atsakovė privalo apmokėti ne 50 procentų antrinės teisinės išlaidų, o visas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, t. y. 1839,88 Lt, nes antrinė teisinė pagalba nutraukta dėl jos piktnaudžiavimo.

Atsakovė M. J. atsiliepimo į prašymą nepateikė, pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad sutinka apmokėti išlaidas dalimis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu (b. l. 60–63) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovės M. J. 1079,88 Lt.

Teismas nustatė, kad 2008 m. birželio 6 d. M. J. pateikė prašymą Nr. (1.7.)-ATP-1029-08 suteikti antrinę teisinę pagalbą Švenčionių r. apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-521-617/2008 ir nurodė, jog sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jos turto ir pajamų lygis, pridėjo metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (1.7.)-S-1144-08 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsižvelgdama į advokatės J. U. 2008 m. lapkričio 10 d. pateiktą raštą (reg. Nr. (1.7.)-NP-171-08) bei vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 4 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 6 punktu, 2 ir 3 dalimis, 2008 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (1.7.)-NSP-233-08 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei, nes ji neatvyko į teismo posėdį, nesikreipė į antrinę teisinę pagalbą jai paskirtą teikti advokatę J.

U., siekiant informuoti apie savo ketinimus, susijusius su tolesne bylos eiga. 2009 m. sausio 30 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimu Nr. (1.7.)-SPT-4-09 (b. l. 17-18) patikslino savo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą, ir nusprendė, kad atsakovė turi sumokėti ne 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o 100 proc., t. y. 1839,88 Lt, nes atsakovė piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009 m. birželio 9 d. pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pareiškimą dėl įsakymo išdavimo, kuriuo prašė už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą priteisti iš atsakovės 1839,88 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. birželio 19 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-7565-155/09, kuriuo iš atsakovės priteisė 1839,88 Lt antrinės pagalbos išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos teismo įsakymo visiško įvykdymo. 2009 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas panaikino šį teismo įsakymą, nes skolininkė nebuvo rasta, todėl pareiškėjos pareiškimas paliktas nenagrinėtas.

Teismas taip pat nustatė, kad prašoma priteisti ginčo išlaidų suma apskaičiuota, visą advokatės J. U. nurodytą sugaištą darbo laiką, kaip faktiškai jos atliekant darbą sugaištą laiką, padauginus iš vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio – 0,05 MMA (40 val. x 40 Lt = 1600 Lt). Prie šios sumos taip pat pridėtos ir advokatės kelionės išlaidos 124,88 Lt, bei 115,00 Lt išlaidos darbų užsakymui VĮ Registrų centre, vykdant antrinę teisinę pagalbą atsakovei. Taigi visa pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (1.7.)-S-1144-08 sprendimą mokėtina suma pagal pareiškėją yra 1839,88 Lt.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, aktualios išlaidos, susijusios su dalyvaujančio byloje asmens procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimu ir atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja ir advokatė nurodė, jog sugaišto laiko yra iš viso 40 valandų. Tačiau teismas laikė, kad 2008 m. birželio 13 d. susipažinimas su tarnybos sprendimu bei papildoma medžiaga (5 val.), bei 2008 m. spalio 24 d. ir 2008 m. spalio 27 d. rengtos išvados dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą (viso 4 val.), negali būti priskirtos prie išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei, nes šie veiksmai nebuvo reikalingi atstovaujant atsakovės interesus Švenčionių r. apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas taip pat laikė, kad 2008 m. birželio 18 d. dokumento, adresuoto atsakovei, parengimas (1 val.), bei 2008 m. rugsėjo 25 d. dokumento parengimas (2 val.) taip pat nelaikytini antrinės teisinės pagalbos paslaugomis, nes iš šių dokumentų turinio matyti, kad atsakovei primenama apie privalomą bendradarbiavimą ir prašymą susisiekti.

Vadovaudamasis VGTPĮ 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis teismas pažymėjo, kad į ginčo išlaidų apskaičiavimą advokatės J. U. sugaištas darbo laikas asmens (atsakovės) konsultacijoms (2008 m. birželio 25 d., 3 val., 2008 m, liepos 16 d., 2 val., 2008 m. rugpjūčio 7 d., 2 val.) įtrauktas nepagrįstai ir neteisėtai. Vertindamas faktinį advokatės J. U. darbo laiką, teikiant antrinę teisinę pagalbą, teismas laikė, kad 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sudaro iš viso – 840 Lt (apskaičiuota: 21 val. x 40 Lt (viena advokato darbo valanda)). Prie šios sumos pridėjus advokatės kelionės išlaidas 124,88 Lt bei 115,00 Lt išlaidas darbų užsakymui VĮ Registrų centre susidaro 1079,88 Lt.

Atsakovės argumentus, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirta advokatė jai nepadėjo ir ji advokatės pagalba nesinaudojo, teismas vertino kritiškai. Remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad atsakovei skirta advokatė teikė jai ginčo pagalbą (rengėsi bylos nagrinėjimui, rašė atsiliepimą, rinko įrodymus ir atstovavo atsakovę Švenčionių r. apylinkės teisme) pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-1144-08 Švenčionių r. apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-521-617/2008 dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir išlaidų priteisimo. Teismas padarė išvadą, kad 1079,88 Lt suma yra juridiškai pagrįsta ir priteistina iš atsakovės.

III. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 79–82), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas priteisti 760 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tenkinti pareiškėjo prašymą dėl minėtų išlaidų priteisimo, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjui kilo abejonių, ar buvo tinkamai įvertinta advokatų nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą ir advokatų prireikus teikiančių antrinę teisinę pagalbą užmokesčio apskaičiavimo specifika. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 396 patvirtintos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės), galiojusios apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas M. J., numatė dvi skirtingas tvarkas, kuriomis vadovaujantis apmokama už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tais atvejais, kai antrinę teisinę pagalbą teikė nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos apskaičiuojamos jo sugaištą laiką dauginant iš 0,05 MMA, neatsižvelgiant į bylos stadiją ar atskirus procesinius veiksmus. Pabrėžia, kad advokatė J. U. su Tarnyba yra sudariusi nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Tai reiškia, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal Tarnybos sprendimą Nr. (1.7.)-S-1144-08, advokatės sugaištas laikas, t. y. 40 val., buvo dauginamas iš 0,05 MMA, taip pat pridedant pagal Taisyklių 29.1 punktą advokatės patirtas kelionės išlaidas, o vadovaujantis 29.2 punktu – ir su įrodymų rinkimu susijusias išlaidas.

Tarnybos nuomone, laikas, sugaištas asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, konsultacijoms, yra neatsiejama antrinės teisinės pagalbos turinio dalis. Pažymi, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A602-116/2013. Tarnyba taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad laikas, skirtas susipažinimui su Tarnybos sprendimu ir papildoma medžiaga, nėra laikytinas antrine teisine pagalba. Pabrėžia, kad dokumentų, susijusių su byla, kurioje teikiama antrinė teisinė pagalba, analizavimas ir vertinimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamu pasirengimu bylos nagrinėjimui ir atstovavimu teisme.

Taip pat mano, kad laikas, kurį sugaišo advokatė J. U. rengdama 2008 m. birželio 18 d. ir 2008 m. rugsėjo 25 d. dokumentus, adresuotus M. J., turi būti įskaičiuojamas į antrinei teisinei pagalbai skirtą laiką, nes jo paskirtis – advokatės ir M. J. bendravimas bei bendradarbiavimas, taip pat klausimų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu sprendimas

Tarnyba nesutinka su teismo vertinimu, kad laikas, sugaištas išvadai dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą (pranešimui dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo) rengti, nelaikomas antrinei teisinei pagalbai teikti skirtu laiku. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. IR-176 patvirtintų Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų 3 punktą, laikas, sugaištas pranešimams dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, yra įskaitomas apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pažymi, kad nors Rekomendacijos buvo priimtos vėliau nei Tarnybos sprendimai, kurių pagrindu apskaičiuota M. J. mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, jose numatytos taisyklės yra aktualios ir nagrinėjamu atveju, nes taisyklėse įtvirtinta apibendrinta, susisteminta antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo praktika, eliminuojant prieš tai buvusias antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo spragas. Tarnybos nuomone, pranešimo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo rengimas yra susijęs su asmens teise gauti antrinę teisinę pagalbą ir dėl šios priežasties negali būti eliminuojamas iš antrinės teisinės pagalbos išlaidų sąvokos.

Atsakovė M. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91–92) prašo skundą atmesti ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė, kad advokatės J. U. nurodomi bei atlikti veiksmai nepagrįstai ir neteisėtai jos traktuojami kaip teisinės pagalbos teikimas, be to, jie buvo nereikalingi ir neatitiko atstovaujamosios interesų. Pažymi, kad nesutiko su tolesniu paslaugų teikimu, dėl to pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos yra visiškai nepagrįstos, paskaičiuotos dirbtinai, nepagrindžiant tokių paslaugų ir nurodomų veiksmų atlikimo poreikio, prieštaraujantys atsakovės interesams, dėl to reikalavimai dėl išlaidų priteisimo (net ir iš dalies) atmestini. Atkreipia dėmesį, kad Švenčionių r. apylinkės teismas atsakovės atžvilgiu priėmė sprendimą už akių (civ. byla Nr.2-521-617/2008), kas parodo, kad advokatė J. U. veikė ne atsakovės interesais ir atsakovės neatstovavo.

Prašo nurodytas išlaidas sumažinti, atsižvelgiant į tai, kad yra bedarbė, darbo biržos nereguliariai įdarbinama trumpalaikiams darbams. Taip pat nurodytas priteisiamas sumas prašo išdėstyti įpareigojant mokėti ne daugiau kaip 75 litus per mėnesį, nes gauna tik minimalų darbų užmokesti.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus papildomai nurodo, kad advokatė tik aptarė su atsakove galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą ir tai nėra teisinė konsultacija. Pareiškėjas reikalauja išlaidų už susipažinimą su bylos medžiaga, nors jokio procesinio dokumento advokatė neparengė, paslaugų neteikė. Jei pareiškėjo atstovė ir atliko kokius nors veiksmus, jie nebuvo atlikti tinkamai, turint reikiamus įgaliojimus atstovauti, ir laiku, dėl ko reikalavimas apmokėti išlaidas yra visiškai nepagrįstas. Laikas sugaištas išvadai dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalba nėra laikytinas teisinių paslaugų teikimu atsakovei – tai prilygintina institucijos formaliam atsakymui, kad tam tikros atsakovės teisės negali būti įgyvendintos, ir tai Viešojo administravimo įstatymo pagrindu laikytina neatlygintina administracine paslauga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės M. J. pareigos apmokėti išlaidas už civilinėje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus VGTPT, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo prašymas priteisti dalį (760 Lt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, argumentuodamas tuo, kad advokatės nurodyti veiksmai (konsultacijos, susipažinimas su medžiaga, išvados dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą ir pranešimų atsakovei rengimas), už kuriuos teismas išlaidų nepriteisė, yra antrinės teisinės pagalbos dalis, todėl jiems sugaištas laikas turi būti įtraukiamas, apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-1144-08 nuspręsta teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinei teisinei pagalbai teikti paskirta advokatė J. U.

Atsižvelgdama į advokatės J. U. 2008 m. lapkričio 10 d. pateiktą raštą, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (1.7.)-NSP-233-08 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei, vadovaudamasi VGTPĮ 4 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 6 punktu, 2 ir 3 dalimis. Pareiškėja įpareigota sumokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 14–16). Šio įpareigojimo pareiškėja neginčijo, tik prašė išdėstyti mokėjimą dalimis (b. l. 28). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (1.7.)-SPT-4-09 (b. l. 17–18) patikslino savo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą, ir nusprendė, kad atsakovė turi sumokėti ne 50 proc., o 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 1839,88 Lt, nes teisinės pagalbos teikimas nutrauktas dėl atsakovės piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba (VGTPĮ 23 str. 1 d. 6 p., 24 str. 1 d.).

VGTP įstatymo 19 str. 2 d. nustatyta, kad, jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimą. VGTP įstatymo 19 straipsnio 3 dalis nustato, kad atsakovas, minėtoje VGTP įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas sumoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu jis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų nesumoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

VGTPĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama.

Taigi nagrinėjamu atveju nutraukus teisinės pagalbos teikimą atsakovei VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, atsakovei atsirado prievolė apmokėti jai suteiktos teisinės pagalbos išlaidas.

Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis (b. l. 2, 35–40), advokatė J. U., atstovaujama pareiškėją sugaišo iš viso 40 val., už kurias, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punktą apskaičiuota 1 600 Lt (0,05 x 800 Lt (MMA) x 40 val.). Vadovaujantis Taisyklių 29.1 ir 29.2 punktais atlygintinos advokatės kelionės išlaidos ir su įrodymų rinkimu susijusios išlaidos sudarė 239,88 Lt. Taigi atsakovei pareiškėjos apskaičiuota ir nurodyta apmokėti suma sudarė 1 839,88 Lt.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovės dalį (1079,88 Lt) teisinės pagalbos išlaidų. Teismas laikė, kad 2008 m. birželio 13 d. advokatės susipažinimas su tarnybos sprendimu bei papildoma medžiaga (5 val.), bei 2008 m. spalio 24 d. ir 2008 m. spalio 27 d. rengtos išvados dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą (viso 4 val.), negali būti priskirtos prie išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei, nes šie veiksmai nebuvo reikalingi atstovaujant atsakovės interesus Švenčionių r. apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas taip pat laikė, kad 2008 m. birželio 18 d. dokumento, adresuoto atsakovei, parengimas (1 val.), bei 2008 m. rugsėjo 25 d. dokumento parengimas (2 val.), kuriais atsakovei primenama apie privalomą bendradarbiavimą ir prašymą susisiekti, taip pat nelaikytini antrinės teisinės pagalbos paslaugomis. Taip pat teismas nutarė, kad į ginčo išlaidų apskaičiavimą nepagrįstai įtrauktas advokatės J. U. asmens (atsakovės) konsultacijoms sugaištas darbo laikas (2008 m. birželio 25 d., 3 val., 2008 m, liepos 16 d., 2 val., 2008 m. rugpjūčio 7 d., 2 val.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo priskaičiuotų ir iš atsakovės priteistų 1079,88 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėja sutiko apmokėti išlaidas, tik prašė jų mokėjimą išdėstyti, atsižvelgiant į jos teisinę padėtį. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, atsižvelgdama į taikytinas aktualias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priteistos išlaidų dalies (840 Lt už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei, 124,88 Lt. advokatės kelionės išlaidos bei 115,00 Lt išlaidos, iš viso – 1079,88 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų).

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria advokatės sugaištas darbo laikas, skirtas susipažinimui su gauta medžiaga, atsakovės konsultacijoms ir išvadai dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą į ginčo išlaidų apskaičiavimą pripažintas įtrauktu nepagrįstai. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas išlaidų už asmens konsultacijas nepripažino pagrįstomis atsižvelgęs į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje pateiktas pirminės teisinės pagalbos ir antrinės teisinės pagalbos definicijas, t. y. iš esmės į tai, kad teisinės konsultacijos neįeina į antrinės teisinės pagalbos apibrėžimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirminė teisinė pagalba – tai šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, antrinė teisinė pagalba yra dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas aiškino vien tik pažodžiui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nors teisines konsultacijas teisėkūros subjektas expressis verbis ir įtraukė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kuri apibrėžia pirminę teisinę pagalbą, inter alia susiedamas ją su galimybe ginčą išspręsti taikiai, t. y. neteismine tvarka, tai savaime nepaneigia to, jog teisinės konsultacijos negali patekti ir į antrinės teisinės pagalbos apibrėžtį. Visiškai pagrįsta tai, jog teisinės konsultacijos, remiantis sisteminiu ir loginiu teisės aiškinimo metodais, būtinos ir teikiant antrinę teisinę pagalbą, nes būtent jų metu atskleidžiamos bylai reikšmingos aplinkybės ar kita aktuali teisinė informacija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-116/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės konsultacijos yra iš esmės neatsiejamos nuo veiksmingos teisinės pagalbos teikimo ir sudaro prielaidas tinkamam asmens teisių gynimui, todėl negali būti eliminuojamos iš antrinės teisinės pagalbos veiksmų, už kuriuos galėtų būti atlygintinos patirtos išlaidos, srities. Tas pats pasakytina ir apie advokatės susipažinimą su Tarnybos sprendimu bei papildoma medžiaga. Laikas, sugaištas išvadai dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą (pranešimui dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo), kolegijos vertinimu, taip pat įskaitytinas apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išvadas, nes minėtu dokumentu advokatė pranešė Tarnybai aplinkybes, turinčias įtakos klausimo dėl atsakovės teisės gauti antrinę teisinę pagalbą sprendimui.

Tokią poziciją, aiškinant aktualias ginčui teisės normas, patvirtina ir nuo 2011 m. liepos 16 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. Nr. 1R-176 įsakymas Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo, kurio 3 punktas numato, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įskaičiuojamas advokato procesiniams veiksmams atlikti sugaištas laikas (įskaitant laiką, skirtą konsultacijoms teikti, susipažinti su bylos medžiaga, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dokumentams ir pozicijai derinti su asmeniu, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, dalyvauti atitinkamų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti sugaištas laikas (įskaitant laiką, skirtą susipažinti su teismų praktika, aktualia konkrečiai bylai, pranešimams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo rengti, prašymams dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rengti, taip pat laiką, skirtą laukti teisminėse ir kitose institucijose), kelionei į veiksmo atlikimo vietą ir atgal sugaištas laikas. Nors minėtos Rekomendacijos buvo priimtos vėliau, nei Tarnybos sprendimai, kurių pagrindu pareiškėja įpareigota sumokėti teisinės pagalbos išlaidas, jose įtvirtintos taisyklės aktualios ir nagrinėjamu atveju, kaip įtvirtinančios apibendrintą antrinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo praktiką.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, laikas sugaištas 2008 m. birželio 18 d. ir 2008 m. rugsėjo 25 d. advokatės pranešimams atsakovei (iš viso 3 val.), kuriais primenama apie privalomą bendradarbiavimą ir prašymą susisiekti, atsižvelgiant į jų turinį pirmosios instancijos teismo pagrįstai neįtrauktas apskaičiuojant teisinės pagalbos išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš bendro pareiškėjo nurodomo advokatės sugaišto laiko (40 val.) išskaičiavus laiką skirtą paminėtų pranešimų surašymui (3 val.), konstatuojama, kad suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro 1 480 Lt (37 val. x 0,05 x 800 Lt (MMA)) už susipažinimą su medžiaga, konsultacijas ir pranešimo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo rengimą, prie šios sumos pridėjus advokatės kelionės išlaidas 124,88 Lt. (b. l. 41, 45) ir 115 Lt išlaidas darbų užsakymui VĮ Registrų centre (b. l. 43, 46). Taigi visa atsakovės mokėtina išlaidų suma yra 1719,88 Lt.

Atsakovės teiginiai, kad advokatė neveikė jos interesais, atsakovė nesutiko su tolesniu advokatės paslaugų teikimu, nebuvo informuota, kad Tarnybos advokatė toliau atstovauja ją teisme nepagrįsti jokiais įrodymais ir paneigti byloje surinkta ir teismo ištirta medžiaga.

Atsižvelgiant į atsakovės teismui pareikštą prašymą ir jos turtinę padėtį (registruota darbo biržoje kaip ieškantį darbo, minimalus darbo užmokestis) ir pateiktus įrodymus (b. l. 93, 94), teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistų Tarnybai išlaidų mokėjimą prasminga išdėstyti lygiomis dalimis 18 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesio įmoką nustatant po 95 litus ir 54 centus.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei palankesnį pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė pareiškėjas, konstatuotina, jog atsakovei nepalankesniu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu jos padėtis nebus pabloginama ir tokiu būdu nebus pažeidžiamas bendras draudimo non reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pakeičiant.

Atsakovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo prašymą patenkinus iš dalies, atsakovė įgijo teisę į išlaidų atlyginimą, proporcingą patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, tačiau teismui turi būti pateiktas prašymas dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi atsakovės prašymas nėra tinkamai motyvuotas, jis paliekamas nenagrinėtas. Tinkamai motyvuotas prašymas dėl išlaidų atlyginimo teismui gali būti pateiktas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovės M. J. 1719,88 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniolika litų aštuoniasdešimt aštuonis centus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išdėstyti iš atsakovės M. J. priteistos 1719,88 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos mokėjimą dalimis, 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 95,54 Lt (devyniasdešimt penkis litus penkiasdešimt keturis centus)“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius