2020-07-09 Nr. CB-7813-2-69-3-20635-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3359

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20635-2018-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. liepos 2 d. gautu atsakovo F. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas F. G. 2020 m. liepos 2 d. antrą kartą padavė kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui F. G. ir atsakovo F. G. priešieškinį ieškovei I. G. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino.

Atsakovo antrą kartą paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai turėjo pareigą įvertinti atsakovo socialinio pažeidžiamumo turinį (atsakovui nustatytas 35 proc. darbingumas) ir būti aktyvūs spręsdami dėl turtinių santuokos nutraukimo pasekmių. CPK 376 straipsnio pažeidimas lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą, kadangi esant pareikštam alternatyviam priešieškinio reikalavimui dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistinos piniginės kompensacijos dydį už atsakovui natūra tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, teismai iš esmės nesprendė dėl jo pagrįstumo ir nevertino šio reikalavimo išsprendimui teisinę reikšmę turinčių aplinkybių apie atsakovo patirtas ginčo gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas šalims nustojus vesti bendrą ūkį, taip pat aplinkybių apie atsakovo asmeninėmis lėšomis grąžintą kreditą ir atsakovo gyvenamojo namo statybai panaudotas asmenines lėšas; 2) dėl CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, kai faktinė aplinkybė (asmeninių sutuoktinio lėšų panaudojimas namo statybai) yra įrodinėjama netiesioginiais įrodymais. Keliama įrodinėjimo netiesioginiai įrodymais problema yra aktuali, kadangi šeimoje gyvenantys sutuoktiniai dėl bendro ūkio vedimo, abipusio pasitikėjimo paprastai nerenka įrodymų apie asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti, ypač kai namas statomas ūkio būdu. Dėl to tokiais atvejais susiduriama su įrodinėjimo problema, kuri apsunkina sutuoktinio galimybę įgyvendinti įstatymo jam suteiktą teisę gauti kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą, sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Nesant byloje surinktų tiesioginių įrodymų apie asmeninių lėšų panaudojimą santuokos metu, statant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį gyvenamąjį namą, teismas turėjo įvertinti namo statybos kaštus, byloje surinktus įrodymus apie turėtas bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusias lėšas ir, nustatęs, kad tokių lėšų nepakanka, spręsti, kad turto sukūrimui buvo panaudotos asmeninės lėšos, jei reikalavimą pareiškusi šalis įrodo tokių lėšų turėjimo faktą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą paduodamu kasaciniu skundu, pažymi tai, kad kasaciniame skunde nenurodyta naujų argumentų, kurie sudarytų kasacijos pagrindą, todėl teisėjų atrankos kolegija neturi pagrindo dėl kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei padarė ankstesnė teisėjų atrankos kolegija.

Kasacinį skundą, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, atsisakytina priimti.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas prašymas dėl sprendimo vykdymo stabdymo.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė