Legislator Case Law & Legislation
2021-06-23 Nr. AB-13395-3-65-3-00079-2020-7 AI generated

2021-06-23 Nr. AB-13395-3-65-3-00079-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-06-23 Nr. AB-13395-3-65-3-00079-2020-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2021-06-23 Nr. AB-13395-3-65-3-00079-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. vasario 24 d. raštą Nr. Sr-19-520(4.5Mr) (toliau – ir Raštas), įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją pateikti atsakymus į visus 2020 m. sausio 27 d. skunde pateiktus klausimus bei pateikti šiame skunde prašytus pateikti dokumentus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2298-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00079-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.3; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. vasario 24 d. raštą Nr. Sr-19-520(4.5Mr) (toliau – ir Raštas), įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją pateikti atsakymus į visus 2020 m. sausio 27 d. skunde pateiktus klausimus bei pateikti šiame skunde prašytus pateikti dokumentus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), bendrasavininkas. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie Pastato rekonstrukcijos pradžią. Sužinojęs apie 2019 m. gruodžio 6 d. išvadą, kuria, pareiškėjo teigimu, neteisėtai ir nepagrįstai pritarta Pastato rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams (toliau – ir projektiniai pasiūlymai), kreipėsi į Administraciją su 2020 m. sausio 2 d. skundu, kuriame išdėstė 8 projektinių pasiūlymų trūkumus. Administracija 2020 m. sausio 8 d. rašte Nr. 19-49 (4.5E) nurodė, kad jis galėjo projektuotojui teikti pasiūlymus dėl rengiamų projektinių pasiūlymų iki viešo susirinkimo ar jo metu. Pareiškėjas 2020 m. sausio 27 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas suteikti informaciją dėl 2020 m. sausio 8 d. Administracijos rašto Nr. 19-49 (4.5E) neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatoms bei prašė ištaisyti neatitikimus ir pateikti atsakymą, parengtą vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio nuostatomis, pateikti visus su projektiniais pasiūlymais susijusius Administracijai pateiktus dokumentus, taip pat dokumentus, kur būtų matoma, kaip projektiniai pasiūlymai buvo nagrinėti ir vertinti. Administracija 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. Sr-19-520(4.5Mr) skundo netenkino.

3. Pareiškėjas nesutinka su Raštu, nes prašė pateikti būtiną informaciją ir teisės aktų kopijas, o Rašte nėra beveik jokių atsakymų į 2020 m. sausio 2 d. skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamai atlikto visuomenės informavimo, o būtent – dėl statybos techninio reglamento 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 13 punkto, numatančio pareigą administracijos direktoriui jau projektinių pasiūlymų užduotyje privalomai suformuluoti užduotis architektui dėl trečiųjų asmenų teisių apsaugos, pažeidimo. Vietoj visų prašytų pateikti projektinių pasiūlymų dokumentų Rašte atsakovė pateikė tik nuorodą į tinklalapį planuojustatyti.lt, iš kurios pareiškėjas negali gauti prašytos informacijos. Pareiškėjo teigimu, atsakovas skundžiamame Rašte nepateikė atsakymų į jo pateiktus 11 klausimų bei nepateikė prašytų dokumentų.

4. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 27 d. į Administraciją kreipėsi „skundu ir prašymu suteikti informaciją“, kuriame teigė, jog jam pateiktas 2020 m. sausio 8 d. raštas Nr. 19-49 (4.5E) neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, prašė ištaisyti neatitikimus ir pateikti atsakymą, parengtą vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio nuostatomis. Administracijos direktoriaus pavedimu buvo pradėta administracinė procedūra, priimtas administracinės procedūros sprendimas, kuriuo nutarta pareiškėjo skundo netenkinti, pareiškėjas apie administracinės procedūros sprendimą buvo informuotas Raštu. Rašte buvo nurodyta, kad pritarimo projektiniams pasiūlymams metu buvo vertinama, ar statytojo pateikta statinio (duomenys neskelbtini), projektinių pasiūlymų rengimo užduotis atitiko Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius, patvirtintus Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-408. Atsakovas nurodo, kad Administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) joks teisės aktas neįpareigoja, vertinant projektinius pasiūlymus, įvertinti, ar projektiniai pasiūlymai suderinti su statinio bendraturčiais. Pasak atsakovo, administracinė procedūra nagrinėjant pareiškėjo skundą nebuvo pažeista ir skundas buvo išnagrinėtas visapusiškai ir objektyviai. Administracija atsakė į visus pareiškėjo pateiktus klausimus, nurodydama konkrečias faktines aplinkybes ir teisės aktų normas, buvo tinkamai laikytasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas) ir jo priedų reikalavimų informuojant visuomenę apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus, ką įrodo 2019 m. lapkričio 15 d. projektinių pasiūlymų skelbimo išrašas iš www.panevezys.lt interneto svetainės. Vien ta aplinkybė, kad, kaip teigiama skunde, pareiškėjas „nežino kaip naudotis puslapiu“, neįpareigoja atsakovės teikti tokius dokumentus.

5. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones. Tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis. Taigi, šiuo atveju visi susiję dokumentai nagrinėjamu klausimu skelbiami interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt, su kuriais pareiškėjas turi teisę susipažinti net nesikreipdamas į Administraciją.

6. Atsakovas pažymėjo, kad sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams iš esmės yra tarpinio procedūrinio pobūdžio. Po jo priėmimo statytojas rengia statinio projektą, kuriam vėliau nustatyta tvarka gali būti pritarta (projektas gali būti patvirtintas) arba nepritarta, ir galiausiai išduodamas (arba neišduodamas) statybą leidžiantis dokumentas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl administracinės procedūros teisinio reglamentavimo ir individualiam administraciniam aktui taikytinų reikalavimų, atsakovas teigė, jog skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjui skunde nenurodžius jokių pagrįstų motyvų, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo A. T. skundą atmetė.

8. Teismas aptarė skundžiamo 2020 m. vasario 24 d. Rašto priėmimo aplinkybes, bei konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas savo nesutikimą su atsakovės Raštu iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjui nebuvo suteikta prašoma informacija ir nepateiktos prašomų dokumentų kopijos.

9. Teismas pažymėjo, kad Administracija ir jos struktūriniai padaliniai laikytini viešojo administravimo subjektu, kuriam, nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus, taikytinos VAĮ, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) nuostatos.

10. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo Rašto priėmimo metu VAĮ nustatė dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektą formas, t. y. prašymą (su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus), ir skundą (asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti).

11. Teismas, siekdamas nustatyti pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. kreipimosi į Administraciją pobūdį, vertino pareiškėjo 2019 m. sausio 2 d. skundo turinį, iš kurio nustatė, kad šiuo skundu pareiškėjas prašė panaikinti 2019 m. gruodžio 6 d. išvadą, kuria pritarta Pastato projektiniams pasiūlymams, kaip pažeidžiančią jo teises bei išdėstė savo skundo motyvus. Teismas šį kreipimąsi vertino kaip skundą, į kurį Administracija atsakė 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. 19-49 (4.5E), kuriuo iš esmės pareiškėjo skundo netenkino, nurodžiusi, jog pritarimas projektiniams pasiūlymams yra tik tarpinis procedūrinio pobūdžio sprendimas, kuris nesukelia teisinių pasekmių, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė teisinį reglamentavimą. Teismas konstatavo, kad atsakovo 2020 m. sausio 8 d. raštas Nr. 19-49 (4.5E) laikytinas individualiu administraciniu aktu.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su 2020 m. sausio 8 d. Administracijos raštu, pateikė 2020 m. sausio 27 d. prašymą (toliau – ir Prašymas), skųsdamas 2020 m. sausio 8 d. raštą Nr. 19-49 (4.5E) kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nurodydamas tris aplinkybių grupes, kurios, pareiškėjo manymu, skundžiamame rašte turėjo būti išanalizuotos ir įvertintos (ši kreipimosi dalis laikytina skundu). Pareiškėjas Prašyme taip pat prašė jam pateikti paaiškinimą, kodėl nesilaikyta Reglamento 13 priedo 13 punkto reikalavimų, pateikti informaciją, ar jau yra pradėtas techninio projekto derinimas ir ar jau yra pateiktas prašymas statybos leidimui gauti, kokiu raštu apie pareiškėjo teiktas pastabas buvo informuotas projektuotojas, taip pat visus su projektiniais pasiūlymais susijusius Administracijai pateiktus dokumentus (šią kreipimosi dalį teismas vertino kaip prašymą, teikiamą Administracijai pirmą kartą).

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo Rašto dalį, kuria atsakyta į pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. Prašyme suformuluotą skundą, vadovavosi Viešojo administracini įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi bei šio įstatymo trečiame trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, bei atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl administracinių procedūrų bei dėl individualių administracinių aktų priėmimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS662-484/2014 yra pažymėjęs, jog administracinės procedūros sprendimas negali būti prilyginamas informacinio pobūdžio dokumentui, todėl teismas turi vertinti, ar pareiškėjo skundas išnagrinėtas laikantis VAĮ trečiajame skirsnyje įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių administracinę procedūrą.

14. Įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, teismas nustatė, kad atsakovas konkrečiai įvardijo teisės aktus, kuriais vadovaujantis buvo parengtas administracinės procedūros sprendimas, t. y. kad jame konkrečiai aptartos VAĮ nuostatos, reglamentuojančios asmenų skundų (pranešimų) nagrinėjimo tvarką, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nuostatos, reglamentuojančios statinio projektinių pasiūlymų sąvoką, jų rengimo procedūrą, viešinimo bei pritarimo šiems projektiniams pasiūlymams tvarką.

Iš skundžiamo Rašto taip pat nustatyta, kad atsakovas detaliai išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su projektinių pasiūlymų rengimu, pateikė pareiškėjui atsakymus į visus jo Prašyme nurodytus argumentus. Administracinės procedūros metu buvo nustatytos ir aptartos aplinkybės, susijusios su projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra: nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 11 d. statytojo įgaliotas asmuo, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“), pateikė prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinio (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus; 2019 m. lapkričio 15 d.

Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas Panevėžio miesto savivaldybės interneto tinklalapyje www.panevezys.lt skiltyje „Projektiniai pasiūlymai“ paskelbė informaciją apie visuomenei svarbaus statinio projektavimo pradžią, informacijoje buvo nurodytas statinio adresas, esama ir būsima statinio pagrindinė naudojimo paskirtis, viešojo susirinkimo data, pasiūlymų dėl projektinių pasiūlymų teikimo tvarka. Teismas konstatavo, kad būtent tokia projektinių pasiūlymų viešinimo tvarka ir yra nustatyta Reglamento 60-61 punktuose, o bylos medžiaga patvirtina, kad šių reikalavimų buvo laikomasi.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, susijusio su trečiųjų asmenų teisių apsauga, atsakovas išaiškino Reglamento 13 priede nurodytą projektinių pasiūlymų paskirtį, nurodė, kad projektiniai pasiūlymai yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas techninis projektas, nurodyti kriterijai, kuriuos vertina Administracijos direktorius (jo įgaliotas asmuo), pritardamas projektiniams pasiūlymams, išaiškino, kad visi privalomieji dokumentai (tarp jų – ir statinio bendraturčių sutikimai) turi būti pateikiami su prašymu statybą leidžiančiam dokumentui gauti; pakartotinai išaiškino, kad sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, nes toks sprendimas nesuteikia teisės statytojui vykdyti statybos darbų (tam reikia parengti ir suderinti statinio techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą).

15. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdyje teismas sprendė, kad teikdamas argumentą dėl, jo nuomone, Reglamento 13 priedo 13 punkto pažeidimo, pareiškėjas šiame punkte įvardintą trečiųjų asmenų apsaugą siejo su jo paties, kaip Pastato bendrasavininko, sutikimo nebuvimu. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, statinio bendraturčių sutikimas pateikiamas su prašymu statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Teismas pažymėjo, kad Reglamento 13 priedo 13 punktas pritarimo projektiniams pasiūlymams stadijoje nenustato pareigos Administracijos direktoriui tikrinti, ar yra gauti visi dokumentai, reikalingi statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

16. Įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, teismas darė išvadą, kad atsakovas, išnagrinėjęs bei įvertinęs administracinės procedūros metu surinktus faktinius duomenis bei informaciją, išsamiai ir aiškiai atsakė į pareiškėjo Prašyme nurodytus argumentus, jį pagrindė objektyviais duomenimis (faktais), jų pagrindu administracinės procedūros metu padarytos išvados bei išaiškinimai atitinka nurodytų teisės aktų nuostatas, atsakovas nurodė Rašto apskundimo tvarką, kas skundžiamą Raštą leidžia vertinti kaip atitinkantį VAĮ 8 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, bei VAĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas nenustatė, kad atsakovas, pagal pareiškėjo Prašymą atlikdamas administracinę procedūrą, būtų pažeidęs VAĮ trečiajame skirsnyje įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias administracinės procedūros atlikimo tvarką, bei priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą administracinės procedūros sprendimą, todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamą Rašto dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas, pasisakydamas dėl Rašto dalies, kuria atsakyta į pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. Prašyme suformuluotą prašymą gauti informaciją, nurodė, kad pareiškėjas prašyme prašė pateikti paaiškinimą, kodėl nesilaikyta Reglamento 13 priedo 13 punkto reikalavimo; pateikti informaciją, ar jau yra pradėtas techninio projekto derinimas ir ar jau yra pateiktas prašymas statybos leidimui gauti, kokiu raštu apie pareiškėjo teiktas pastabas buvo informuotas projektuotojas ir kokie reikalavimai jam buvo suformuluoti, taip pat visus su projektiniais pasiūlymais susijusius Administracijai pateiktus dokumentus.

18. Teismas nurodė, kad Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų <...> informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Iš šios teisės normos turinio teismas sprendė, kad joje įtvirtinta savivaldybės institucijos pareiga asmenims teikti tik tą informaciją, kuria ji disponuoja. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas asmens teisę gauti informaciją iš savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų, reguliuojančių teisės normų taikymą, yra suformulavęs taisykles, kad asmeniui privalo būti pateikta visa informacija, kuri teikiama pagal teisės aktus ir atitinka prašymo turinį; asmeniui turi būti pateikta informacija, kuria viešojo administravimo subjektai disponuoja pagal savo kompetenciją, o ne asmens norimo gauti turinio informacija.

19. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo pateikti paaiškinimą, kodėl nesilaikyta Reglamento 13 priedo 13 punkto, pažymėjo, kad anksčiau paminėtos atliktos administracinės procedūros metu buvo konstatuota, jog pritariant projektiniams pasiūlymams šio Reglamento punkto buvo laikytasi, pateikti tokios išvados motyvai, nurodytas teisinis reglamentavimas, apie tokią administracinės procedūros metu nustatytą aplinkybę pareiškėjas buvo informuotas Raštu. Atsakovui administracinės procedūros metu nenustačius, kad pritariant Pastato projektiniams pasiūlymams buvo nesilaikyta nurodytos Reglamento normos, atsakovas pareiškėjo norimo paaiškinimo pateikti negalėjo. Teisėjų kolegija sprendė, kad į šį prašymą atsakovas atsakė tinkamai.

20. Teismas pažymėjo, kad į pareiškėjo prašymą suteikti informaciją, kokiu raštu apie pareiškėjo teiktas pastabas buvo informuotas projektuotojas ir kokie reikalavimai jam buvo suformuluoti, atsakovas Rašte nurodė, kad Administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas E. K. 2020 m. sausio 2 d. A. T. skundą asmeniškai įteikė įvertinti statytojo įgaliotam statinio projektuotojui; apie statinio projektuotojo atliktus veiksmus dėl skundo Administracija neturi duomenų. Teismas pažymėjo, kad Administracija rašytinio dokumento dėl pareiškėjo teiktų pastabų nerengė ir tokio rašto projektuotojui nesiuntė, todėl vertino jog Administracija Rašte nurodė visą turimą informaciją, susijusią su šiuo pareiškėjo prašymu.

21. Teismas nurodė, jog iš Rašto turinio matyti, kad į pareiškėjo prašymą suteikti informaciją, ar jau yra pradėtas techninio projekto derinimas ir ar jau yra pateiktas prašymas statybos leidimui gauti, Rašte konkrečiai nėra pasisakyta. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Rašte pareiškėjui buvo nurodyta, jog visus dokumentus, susijusius su statinio projektiniais pasiūlymais, jis gali rasti interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt. Teismas pažymėjo, kad IS „Infostatyba“ yra skirta teikti galimybę fiziniams ir juridiniams asmenims, ketinantiems statyti statinius, užsisakyti su statyba susijusius dokumentus, sekti išduotinų dokumentų būseną internetu ir pranešti apie galbūt savavališkas statybas, todėl norimą informaciją pareiškėjas galėjo gauti iš IS „Infostatyba“ duomenų. Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą nuoseklią administracinių teismų praktiką, vėlesnis prašomos informacijos pateikimas (net ir bylos nagrinėjimo teisme metu) sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo skundą dėl informacijos pateikimo, todėl atsakovo atstovui teismo posėdyje aiškiai ir konkrečiai įvardijus, kad dar nėra pradėtas Pastato techninio projekto derinimas ir nepateiktas prašymas statybos leidimui gauti, pareiškėjui teismo posėdyje gavus jo pageidautą informaciją, teismas neturi pagrindo atsakovą įpareigoti tą pačią informaciją pareiškėjui pateikti dar kartą.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo Administracijai išreikštą pageidavimą gauti visus su projektiniais pasiūlymais Administracijai pateiktus dokumentus bei Administracijos dokumentus, iš kurių būtų matyti, kaip projektiniai pasiūlymai buvo nagrinėti ir įvertinti, pažymėjo, jog pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones. Nagrinėjamu atveju Rašte nurodoma, kad dokumentus, susijusius su parengtais statinio projektiniais pasiūlymais, galima rasti interneto svetainėje www.planuojustatyti.lt, nuoroda į „Apskaita ir dokumentai“, nuoroda į „Prašymai pritarti projektiniams pasiūlymams“, prisijungimas prie nurodytos sistemos asmeninės paskyros vykdomas per www.epaslaugos.lt portalą, t. y. pareiškėjui buvo tinkamai nurodyta interneto svetainė, kurioje yra jo prašomi dokumentai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui Rašte ne tik buvo pateikta nuoroda, kur jis gali rasti jį dominančius dokumentus, bet ir išaiškinta, kaip naudotis interneto svetaine www.planuojustatyti.lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad Rašte pateikta interneto svetainės nuoroda, kurioje yra pareiškėjo prašomi dokumentai, atitinka Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl pareiškėjo teisė gauti prašomus dokumentus nebuvo pažeista.

23. Teismas konstatavo, kad Administracija pareiškėjui pateikė jo Prašyme prašytą informaciją, kuria Administracija disponavo, pareiškėjui pateikta informacija pagrįsta Administracijos turimais dokumentais ir kitais objektyviais duomenimis. Rašto dalis dėl informacijos pateikimo parengta nepažeidžiant Teisės gauti informaciją įstatyme įtvirtintų principų, todėl nėra pagrindo ją naikinti.

24. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad jis siekė gauti informaciją į 11-oje punktų išvardintų klausimų, tačiau atsakovas į juos neatsakė. Teismas pakartojo, kad pirmąja Prašymo dalimi pareiškėjas ne siekė gauti informaciją, o teikė savo argumentus, skųsdamas atsakovo 2020 m. sausio 8 d. raštą Nr. 19-49 (4.5E) kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, o visi esminiai pareiškėjo argumentai administracinės procedūros metu buvo detaliai išanalizuoti. Teismas nurodė, kad prašymas suteikti informaciją buvo suformuluotas Prašymo antrojoje dalyje (3-me puslapyje, pastraipą įvardijus „Dėl informacijos pateikimo“), taigi, pats pareiškėjas Prašymo struktūra labai aiškiai atskyrė savo Prašymo dalis, be to, tą patvirtino ir įvardindamas Prašymą „Skundu ir prašymu suteikti informaciją“. Teismas atkreipė dėmesį, kad teikdamas skundą teismui, pareiškėjas jame savaip interpretuoja jo Prašyme suformuluotus prašymus gauti informaciją. Teismas nurodė, kad, remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas asmeniui privalo būti pateikta visa informacija, atitinkanti prašymo turinį, todėl ginčo atveju teismas sprendė, ar buvo tinkamai atsakyta būtent į pareiškėjo Prašymo dalyje „Dėl informacijos pateikimo“ suformuluotus, bet ne skunde teismui suformuluotus klausimus, ir nustatė, kad atsakovas į jo Prašymo dalį suteikti informaciją atsakė tinkamai.

III. 25. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti; priteisti iš atsakovo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos ir vykimo į teismo posėdį išlaidos). Pareiškėjas pateikia tokius apeliacinio skundo argumentus:

25.1. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes.

25.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo faktines bylos aplinkybes, dėl kurių kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, t. y. dėl to, kad Administracija, atsakydama į pareiškėjo Prašymo dalį dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, pateikė tik nuorodą į interneto tinklalapį www.planuojustatyti.lt. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundo dalykas yra pažeista teisė gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų informaciją, dokumentus.

25.3. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas peržengė skundo reikalavimo ribas ir nagrinėjo klausimus, kurių visai nebuvo prašoma nagrinėti patikslintame skunde, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pareiškėjo manymu, teismas neteisingai sprendė, kad ginčas vyksta dėl 2020 m. kovo 24 d. skunde teismui, o ne 2020 m. balandžio 17 d. patikslintame skunde teismui nurodytų aplinkybių, t. y. dėl to, kad pareiškėjui nebuvo suteikta informacija (dokumentai) į jo Prašyme nurodytų 11 klausimų, ir dėl pažeistos pareiškėjo teisės gauti informaciją. Peržengus skundo reikalavimo ribas nebuvo apginta pareiškėjo teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų.

25.4. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vertino įrodymus byloje, nes Administracija nepateikė įrodymų, kokia informacija pateikta tinklalapyje www.planuojustatyti.lt, ir nepateikė įrodymų, kiek šiame tinklalapyje pateikta informacija atsakytų į pareiškėjo prašymus suteikti informaciją, dokumentus, todėl teismas, neišanalizavęs šios informacijos, negalėjo vertinti, ar atsakyta į prašymus tinklapyje www.planuojustatyti.lt, ir negalėjo įvertinti, ar vien šios nuorodos pateikimo pakanka, kad būtų atsakyta į pareiškėjo pateiktus prašymus. Pareiškėjo teigimu, interneto tinklalapyje pateikta informacija neatsako į jo prašymus, nes ten yra beveik tie patys dokumentai, kurie pateikti Administracijos tinklalapyje prie projektinių pasiūlymų viešinimo. Pirmosios instancijos teismas šių aspektų nevertino, pasikliovė Administracijos argumentais dėl informacijos išsamumo, todėl pažeidė rungimosi principą, bei ABTĮ 56 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo manymu, Administracija neįrodė savo teiginių, o tik pateikė žodinius paaiškinimus, kurie prieštaravo pareiškėjo išsakytiems teiginiams apie tai, kad vien nuorodos pateikimas į tinklalapį www.planuojustatyti.lt neatsako išsamiai į bent vieną pareiškėjo pateiktą prašymą, ir tuo labiau – į visus pateiktus prašymus. Pareiškėjas mano, kad našta įrodyti, jog informacija neatskleistina, tenka valstybės institucijai, rengiančiai atsakymą. Jokia valstybės institucija negali būti atleista nuo pareigos teikti informaciją, o išimtys dėl informacijos neteikimo taikomos tik informacijos, o ne institucijų atžvilgiu.

25.5. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, t. y. Viešojo administravimo įstatymą, nes nenustatė, jog Administracija, priimdama Raštą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, gerojo administravimo principą, nes neatsakė į pareiškėjo 11 klausimų, ir tokiais Administracijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeisti skaidrumo ir išsamumo principai.

25.6. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visai nenagrinėjo, ar nebuvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis, nesiaiškino šios normos turinio; taip pat nenagrinėjo klausimo, ar nebuvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio nuostata, kuri saugo Europoje žmogaus teisę gauti informaciją; nenagrinėjo klausimo, ar nebuvo pažeista Europos Tarybos konvencija dėl susipažinimo su oficialiais dokumentais (toliau – ir Konvencija). Pareiškėjo teigimu, visi paminėti Lietuvos ir tarptautiniai teisės aktai turėjo būti įvertinti informacijos neteikimo iš valstybės ar savivaldybės institucijų aspektu (vertinant visuotinę teisę susipažinti su oficialiais dokumentais, kuriais disponuoja valstybės institucijos). Pareiškėjas pažymi, jog, neteikdama informacijos, valstybės institucija privalo tinkamai savo sprendimą pagrįsti, tačiau teismas net nenagrinėjo, ar Administracija tinkamai pagrindė savo sprendimą dėl informacijos neteikimo. Pažymi, jog Administracijos Rašte nebuvo jokios informacijos, kad informacija nebus teikiama (tas buvo padaryta tik atsiliepime teismui). Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar informacija patenka tarp tų sričių, kur informacijos pateikimas ribojamas, ar informacijos laisvės ribojimas buvo pagrįstas, ir tuo labiau nevertino, ar visuomenės interesas žinoti nėra svarbesnis. Pareiškėjo teigimu, tarptautiniai teisės aktai nustato, jog asmenims turi būti užtikrinama prieiga prie valstybės institucijų turimos informacijos, kad jie galėtų stebėti savo valdžios institucijų elgesį ir dalyvauti demokratinės visuomenės procesuose; absoliutaus pobūdžio viršesnis viešasis interesas yra tais atvejais, jei informacija yra apie žmogaus teises, korupciją ar nusikaltimus žmogiškumui ir kt., tokie patys principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Pareiškėjas akcentuoja, kad Administracija nepateikė išsamių atsakymų į pateiktus prašymus ir net nevertino, ar pateikta nuoroda www.planuojustatyti.lt leis pareiškėjui gauti išsamius atsakymus į visus pareiškėjo prašymus suteikti informaciją, dokumentus.

25.7. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes nenustatė, kurioje Administracijos Rašto dalyje yra pateikti atsakymai į kiekvieną iš 11-os prašymų suteikti informaciją, dokumentus; nenagrinėjo, kokia informacija yra skelbiama tinklalapyje www.planuojustatyti.lt, į kokius pareiškėjo keltus klausimus ji atsako; teismas iškraipė Administracijos pateiktą teismo posėdžio metu paaiškinimą dėl techninio projekto derinimo ir prašymo statybos leidimui gauti. Pareiškėjo teigimu, nustačius, jog nėra atsakyta bent į vieną iš Administracijai pateiktų 11 klausimų, yra pagrindas konstatuoti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 ir 13 punktų bei 8 straipsnio nuostatų pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, teismas nenagrinėjo, kokia informacija yra skelbiama tinklalapyje www.planuojustatyti.lt, o Administracija taip pat nepateikė šios informacijos, todėl byloje nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, nurodančios, į kuriuos klausimus Administracija pareiškėjui atsakė, ar atsakė išsamiai ir pan.

25.8. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas paneigė gerojo viešojo administravimo principą, nes leido Administracijai teikti informaciją, kurios nėra Rašte ir sprendė, kad atsakymai pateikti, nors visai nevertino, ar tie atsakymai yra išsamūs, ar atsako išsamiai į pateiktus klausimus ir į kuriuos klausimus atsako teismo posėdžio metu žodžiu pateikta informacija.

25.9. Pareiškėjo teigimu, interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt nėra informacijos, kuri atsakytų į jo prašymus dėl pateiktų prašymų išduoti statybos leidimą, t. y. nėra atsakymo į pareiškėjo prašymus suteikti informaciją, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino.

25.10. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl posėdžio metu jam žodžiu pateiktos informacijos, ar pradėtas techninio projekto derinimas ir ar yra pateiktas prašymas statybos leidimui gauti, Administracijos atstovės paaiškinimus vertino kaip nuomonę, pamąstymus, o ne išsamią informaciją.

25.11. Pareiškėjo nuomone, labai ydinga praktika leisti Administracijai pateikti atsakymus į interesantų prašymus, klausimus žodinio posėdžio metu, o ne raštu, nes tai sąlygotų prašomos informacijos nepateikimą iki teismo posėdžio, kaip įvyko nagrinėjamu atveju. Institucijų atsakymų į prašymus suteikti informaciją neteikimas raštu prieštarautų ir jau minėtoms Konstitucijos, tarptautinių konvencijų nuostatoms.

25.12. Pareiškėjo teigimu, teismas nesiaiškino projektinių pasiūlymų reikšmės pagal Orhuso konvenciją, todėl neįvertino, kad projektiniai pasiūlymai ir yra skirti tam, kad visuomenė būtų supažindinta, todėl yra aiškus skaidrumo interesas ir viršesnis viešasis interesas į teisę susipažinti su prašoma informacija, dokumentais, kurio neįmanoma užtikrinti, kai Administracija po pateikto prašymo neteikia jokios informacijos apie atliekamas procedūras, vertinant projektinius pasiūlymus. Visuomenės dalyvavimo svarstant numatomo projektuoti statinio parengtus projektinius pasiūlymus tikslas – susitarti, kad planuojant tvarią ir subalansuotą plėtrą, teritorijų planavimą, žemės naudojimą, statinių projektavimą ir statybą būtų užtikrintos išankstinės sąlygos, kurios atsižvelgtų kiek įmanoma daugiau į visuomenės narių poreikius ir interesus.

25.13. Pareiškėjas pažymi, jog Administracija teismo posėdžio metu nurodė, jog nėra fiksuojama, kaip yra atliekamas projektinių pasiūlymų vertinimas, o tai, pareiškėjo nuomone, neleidžia įvertinti, ar darbuotojai atliko tinkamus veiksmus dėl projektinių pasiūlymų užduoties suformavimo, vertinimo, viešinimo.

26. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, bei pateikia tokius argumentus:

26.1. Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas peržengė skundo reikalavimo ribas, t. y. nagrinėjo klausimus, kurių visai nebuvo prašoma nagrinėti 2020 m. balandžio 17 d. patikslintame skunde, kadangi pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas tiesiogiai susijęs su pirminiu 2020 m. kovo 24 d. skundu, dėl kurio teismas sprendime ir pasisakė.

26.2. Administracija nurodo, kad atsakydama į pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. skundą / prašymą suteikti informaciją „Dėl 2020 m. sausio 8 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. 19-49 (4.5E) neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms“, skundžiamu Raštu pareiškėją informavo, kad, remiantis jo pateiktu skundu ir VAI trečiojo skirsnio nuostatomis, buvo atlikta administracinė procedūra siekiant nustatyti, ar Administracijos darbuotojas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nepažeidė teisių ir teisėtų interesų. Administracija Rašte išsamiai išdėstė administracinės procedūros metu nustatytas aplinkybes, nurodė, jog įvertinus administracinės procedūros metu surinktus duomenis buvo priimtas sprendimas pareiškėjo prašymo netenkinti, kadangi 2020 m. sausio 8 d. raštas Nr. 19-49 (4.5E) yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra paremtas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taip pat informavo, kad Administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus darbuotojo atlikti veiksmai, susiję su visuomenės informavimu apie numatomą statinio projektavimą bei pritarimą projektiniams pasiūlymams, atitinka teisinį reglamentavimą.

26.3. Atsakovas, atsižvelgdamas į Viešojo administravimo įstatymo ir Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad skundžiamame Rašte detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su projektinių pasiūlymų rengimu, pateikti atsakymai į visus pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus. Administracinės procedūros metu buvo nustatytos ir aptartos aplinkybės, susijusios su projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra. Administracija taip pat konkrečiai įvardijo teisės aktus, kuriais vadovaujantis buvo parengtas administracinės procedūros sprendimas, t. y. konkrečiai aptartos VAI nuostatos, reglamentuojančios asmenų skundų (pranešimų) nagrinėjimo tvarką, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios statinio projektinių pasiūlymų sąvoką, jų rengimo procedūrą, viešinimo bei pritarimo šiems projektiniams pasiūlymams tvarką. Taip pat pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta nuoroda, kur galima rasti pareiškėjo prašomus dokumentus, taip pat jam išaiškinta, kaip naudotis interneto svetaine www.planuojustatyti.lt.

26.4. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas jam aktualia tema gavo du atsakymus iš Administracijos ir, vertinant jų turinį, akivaizdu, kad atsakyta į visus pareiškėjo pateiktus klausimus. Atsakovo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas visapusiškai išnagrinėjo administracinės bylos medžiagą, sprendime aiškiai pagrindė padarytas išvadas, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 24 d. rašte Nr. Sr-19-520(4.5Mr) nurodyto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, jame pateikta visa pareiškėjo prašoma informacija, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, nurodo, kad jis buvo priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, netinkamai nustačius ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, peržengus skundo reikalavimo ribas.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos sprendime padarytos išvados.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės administracijai 2020 m. sausio 27 d. pateikė skundą, prašydamas įvertinti Administracijos 2020 m. sausio 8 d. rašto „Dėl 2019 m. gruodžio 6 d. išvados, kuria neteisėtai ir nepagrįstai pritarta projektiniams pasiūlymams adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo“, atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, ištaisyti neatitikimus ir pateikti atsakymą, parengtą vadovaujantis minėtu įstatymu. Administracija, atlikusi pareiškėjo skundo nagrinėjimo administracinę procedūrą, skundžiamu Raštu informavo pareiškėją, kad 2020 m. sausio 8 d. Administracijos raštas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra paremtas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Atsakovas rašte išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su projektinių pasiūlymų rengimu, pateikė pareiškėjui atsakymus į Prašyme nurodytus argumentus, administracinės procedūros metu buvo nustatytos ir aptartos aplinkybės, susijusios su projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su Rašte pateiktos informacijos išsamumu, kreipėsi teismą, prašydamas pripažinti Administracijos Raštą neteisėtu ir nepagrįstu toje dalyje, kur nebuvo pateikti atsakymai į visus pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. skunde ir 2020 m. sausio 2 d. skunde pateiktus klausimus ir prašymus pateikti dokumentus, bei įpareigoti Administraciją pateikti atsakymus į visus minėtuose 2020 m. sausio 2 d. ir 27 d. skunduose pateiktus klausimus ir pateikti prašomus dokumentus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 50 straipsnio nuostatų, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti skundo reikalavimus.

34. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 17 d. raštu „Dėl trūkumų ištaisymo“ patikslino skundo reikalavimus, prašydamas teismo panaikinti 2020 m. vasario 24 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsakymą Nr.Sr-19-520(4.5Mr) kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų; įpareigoti Administraciją pateikti atsakymus į visus 2020 m. sausio 27 d. skunde pateiktus klausimus bei prašytus pateikti dokumentus (turi būti apginta teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė 11 klausimų, kurie buvo teikiami Administracijai, bei akcentavo, kad Administracija visai neatsakė į jo pateiktus prašymus suteikti informaciją ir nepateikė prašytų Administracijos turimų dokumentų, taip pažeisdama pareiškėjo teisę gauti informaciją, tarptautines teisės normas ir kt.

35. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu – ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016; 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstyti skunde.

36. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundo ribų peržengimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pareikštą reikalavimą panaikinti skundžiamą Administracijos Raštą kaip neteisėtą ir nepagrįstą dėl pažeistos pareiškėjo teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įvertinęs pareiškėjo 2020 m. sausio 2 d. Prašymo turinį, taip pat 2020 m. sausio 27 d. skundo Administracijai turinį, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. skundas turi skundo (Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) 2 str. 15 p.) ir prašymo (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 p.) požymių, dėl ko pagrįstai vertino Rašto dalies, kuria atsakyta į pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. pasikreipime suformuluotą skundą, teisėtumą bei pagrįstumą bei tai, ar pareiškėjui suteikta visa jo Prašyme nurodyta informacija.

37. Kadangi, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas į atsakovą kreipėsi tiek dėl 2020 m. sausio 8 d. atsakymo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, tiek dėl informacijos suteikimo, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo dalį dėl informacijos pateikimo, vadovavosi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 23 d.), kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti komerciniams ir nekomerciniams tikslams. Įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis, o pagal šio straipsnio 5 punktą, informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal vieną iš informacijos teikimo principų – tikslumo principą, pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 str. 1 d. 2 p.).

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tikslumo principo, kuriuo, pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas, be kita ko, vadovaujasi įstaigos, teikdamos informaciją, taikymą, nurodo, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Todėl kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia prašomos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja prašoma informacija.

39. Pareiškėjo teigimu, Administracija skundžiamame Rašte neatsakė į 11 jo keltų klausimų (prašymų pateikti dokumentus), t. y. kaip, vertinant projektinius pasiūlymus, buvo užtikrintos Panevėžio miesto savivaldybės, kaip Pastato bendraturčio, teisės, kas tą vertino; kodėl Administracija nesilaikė STR2 13 priedo 13 punkto reikalavimo; ar jau yra pradėtas techninio projekto derinimas; ar iš statybas norinčio atlikti asmens pateiktas prašymas statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir ar toks prašymas nebuvo atmestas, nepateikus bendraturčių sutikimų; ar Administracija įpareigojo projektuotoją pateikti atsakymus pareiškėjui; ar buvo suformuluotos pareigos projektuotojui atsižvelgti į pareiškėjo teikiamas pastabas ir kokiu raštu tai buvo padaryta; ar Administracija suformulavo projektuotojui pareigą leisti bendrasavininkui pateikti visas pastabas; taip pat prašyta pateikti visus su projektiniais pasiūlymais pateiktus savivaldybės administracijai dokumentus bei dokumentus, iš kurių būtų matoma, kaip projektiniai pasiūlymai buvo nagrinėti ir įvertinti.

40. Išanalizavus skundžiamo Rašto turinį matyti, jog Administracija suteikė pareiškėjui informaciją, kaip buvo atliekamas projektinių pasiūlymų vertinimas (nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo vertinama, ar statytojo pateikta Pastato projektinių pasiūlymų rengimo užduotis atitiko Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius, patvirtintus Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-408; 2019 m. gruodžio 6 d.; Administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ šiems projektiniams pasiūlymams pritarė). Administracija taip pat paaiškino, jog joks teisės aktas neįpareigoja Administracijos darbuotojų, vertinant projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ar projektinius pasiūlymus, įvertinti trečiųjų asmenų teisių apsaugą bei suderinti projektinius pasiūlymus su statinio bendraturčiais (atsakant į pareiškėjo teiginį dėl STR2 13 priedo 13 punkto netaikymo, bei dėl Panevėžio miesto savivaldybės, kaip pastato bendraturčio, teisių užtikrinimo). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad į šiuos pareiškėjo klausimus skundžiamame Rašte buvo atsakyta tinkamai.

41. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Administracija, pasisakydama dėl pareiškėjo klausimo, ar Administracija įpareigojo projektuotoją pateikti atsakymus pareiškėjui; ar buvo suformuluotos pareigos projektuotojui atsižvelgti į pareiškėjo teikiamas pastabas ir kokiu raštu tai buvo padaryta; ar Administracija suformulavo projektuotojui pareigą leisti bendrasavininkui pateikti visas pastabas, nurodė, kad Administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas E. K. 2020 m. sausio 2 d. A. T. skundą asmeniškai įteikė įvertinti statytojo įgaliotam statinio projektuotojui. Apie statinio projektuotojo atliktus veiksmus dėl skundo Administracija duomenų neturi. Pareiškėjas nenurodė, kokiu pagrindu Administracija projektuotojui minėtą informaciją turėjo teikti raštu ar įpareigoti projektuotoją atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjo teikiamomis pastabomis, ir pan. Administracija 2020 m. sausio 8 d. rašte Nr. 19-49 (4.5E) pareiškėjui nurodė, kad jis galėjo projektuotojui teikti pasiūlymus dėl rengiamų projektinių pasiūlymų iki viešo susirinkimo ar jo metu, nes teisės aktai nenumato galimybės teikti pastabas dėl projektinių pasiūlymų, jiems jau pritarus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Administracija šiuo klausimu pareiškėjui suteikė visą turimą informaciją, kuria disponavo, todėl nepateikimas pareiškėjui duomenų, kurių Administracija neturi, negali būti vertinamas kaip teisės gauti informaciją pažeidimas.

42. Kaip jau buvo minėta, pagal Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas, viešojo administravimo subjektas gali teikti tik tokią informaciją, kuria disponuoja, vykdydamas viešąsias funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).

43. Vertinant Administracijos veiksmus (neveikimą) nepateikiant pareiškėjui dokumentų, iš kurių būtų matoma, kaip projektiniai pasiūlymai buvo nagrinėti ir įvertinti, pažymėtina, jog Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 67 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams pateikiamas per IS „Infostatyba“, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, apie pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams ir projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia šioje informacinėje sistemoje, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją.

44. Administracija skundžiamame Rašte patvirtino, jog 2019 m. lapkričio 11 d. statytojo įgaliotas asmuo, pasinaudodamas IS „Infostatyba“, pateikė prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinio (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus. Kadangi atliekant projektinių pasiūlymų vertinimo procedūrą nėra surašomas patikrinimo aktas ar kitas dokumentas, akivaizdu, jog Administracija negalėjo pateikti pareiškėjui tokios informacijos (dokumentų), kuriais ji nedisponavo.

45. Administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą pateikti visus su projektiniais pasiūlymais pateiktus savivaldybės administracijai dokumentus, skundžiamame Rašte nurodė, jog dokumentus, susijusius su parengtais statinio projektiniais pasiūlymais, galima rasti interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt, nuoroda į „Apskaita ir dokumentai“, nuoroda į „Prašymai pritarti projektiniams pasiūlymams“. Prisijungimas prie nurodytos sistemos asmeninės paskyros vykdomas per www.epaslaugos.lt portalą.

46. Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šia nuostata, pagrįstai konstatavo, kad Rašte pateikta interneto svetainės nuoroda, kurioje yra pareiškėjo prašomi dokumentai, atitinka minėtas nuostatas, todėl pareiškėjo teisė gauti prašomus dokumentus nebuvo pažeista. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas, neteikdamas informacijos, turėjo nurodyti, kad informacijos neteiks, nes informaciją galima rasti tinklapyje www.planuojustatyti.lt.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nes netyrė, kokia informacija pateikiama interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt; ar ši informacija yra pakankama ir atsako į pareiškėjo keliamus klausimus, tačiau pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde konkrečiai neįvardijo, kokie dokumentai nebuvo skelbiami minėtame interneto tinklalapyje. Pareiškėjas pažymi, jog Administracijai teikiant atsiliepimą teismui, kaip atsiliepimo priedas buvo teikiama 2019 m. gruodžio 3 d. prašymo patvirtinti projektinius pasiūlymus kopija, kurios priedu įvardijama stendo fotofiksacija, tačiau Administracija šios fotofiksacijos nepateikė, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė neleidžia konstatuoti, kad šios informacijos nebuvo minėtame interneto tinklalapyje.

48. Pasisakant dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, sudarančių prielaidas manyti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apsibrėžė bylos ribas. Akcentuotina, jog vien tai, kad teismas bylos aplinkybių nevertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog teismas šias aplinkybes įvertino nevisapusiškai ar šališkai.

50. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš Rašto turinio matyti, jog į pareiškėjo prašymą suteikti informaciją, ar jau yra pradėtas techninio projekto derinimas ir ar jau yra pateiktas prašymas statybos leidimui gauti, ar jis nebuvo atmestas, Rašte konkrečiai nėra pasisakyta, t .y. pareiškėjui ši informacija skundžiamu Raštu nebuvo suteikta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši informacija pareiškėjui buvo pateikta teismo posėdžio metu, be to, informacija apie išduotus statybos leidimus pateikiama IS „Infostatyba“, minėto informacijos nesuteikimo teisėjų kolegija nepripažįsta esminiu, dėl kurio būtų teisinis pagrindas panaikinti atsakovo priimtą sprendimą (skundžiamą Raštą) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjui teismo posėdyje gavus jo pageidautą informaciją, teismas neturi pagrindo atsakovą įpareigoti tą pačią informaciją pareiškėjui pateikti dar kartą.

51. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, ir Europos Tarybos konvencijos dėl susipažinimo su oficialiais dokumentais, nesiaiškino projektinių pasiūlymų reikšmės pagal Orhuso konvenciją ir kt., pažymėtina, jog pareiškėjas patikslintame skunde teismui savo pozicijos dėl minėtų nuostatų pažeidimo nekonkretizavo, neapibrėžė aplinkybių, kurios turėjo būti vertinamos paminėtuose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo požiūriu, dėl to tokie argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

52. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis (apeliacinis skundas) yra atmetamas.

53. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė