2024-09-25 Nr. AB-13821-3-61-3-04620-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-650-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04620-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Šakių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai K. K., I. D., Z. M. ir K. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. liepos 3 d. atsakymą Nr. SE-1307; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 2D-17304; 3) įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. balandžio 10 d. pasiūlymą–pretenziją bei jam pritarti arba išsamiai ir motyvuotai pagal teisės aktų reikalavimus atsakyti į minėtus pareiškėjų siūlymus, kodėl jie netenkinami.

Skundas, iš esmės, atitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 35 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl teismo buvo priimtas.

Pareiškėjai kartu su skundu pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, iki kol bus priimtas ir įsiteisęs sprendimas šioje byloje, įpareigoti atsakovą Administraciją sustabdyti Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (toliau – ir Bendrasis planas) keitimo procesą. Pareiškėjai nurodė, kad priešingu atveju bus pradėtos neteisėtos Bendrojo plano keitimo / koregavimo procedūros, kurios gali sukelti neigiamas pasekmes. Pareiškėjai taip pat teigė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, šios bylos nagrinėjimas taps visiškai betikslis, kadangi kol teismas išnagrinės ginčą šioje byloje, bus neteisėtai pakeistas ir pakoreguotas Bendrasis planas.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą, o pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas byloje nustatė, kad 2024 m. balandžio 5 d. buvo patalpinta informacija, jog yra parengtas Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema keitimo pradžios ir planavimo tikslų nustatymo“ projektas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė pasiūlymą–pretenziją, kuriuo prašė nebetęsti pradėtų teisės aktams prieštaraujančių teritorijų planavimo veiksmų – Bendrojo plano keitimo. Tačiau administracijos direktorius pateikė atsakymą, kuriuo pasiūlymą atmetė. Pareiškėjai, nesutikdami su minėtu atsakymu, pateikė skundą Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentui, kuris Administracijos direktorių įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų pasiūlymą. Tačiau 2024 m. liepos 3 d. Administracijos direktorių pavaduojanti vyriausioji specialistė pareiškėjams pateikė pakartotinį atsakymą, kuriuo pareiškėjų pasiūlymą vis tiek atmetė.

Teismo vertinimu, pareiškėjų prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodyti argumentai vertintini kaip hipotetinio pobūdžio bei nesudarė pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjai patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Teismas pažymėjo, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai grindė tuo, kad nepritaikius šios priemonės bus pradėtos neteisėtos Bendrojo plano keitimo / koregavimo procedūros, kurios gali sukelti neigiamas pasekmes. Taip pat, pareiškėjų teigimu, šios bylos nagrinėjimas taps visiškai betikslis, kadangi kol teismas išnagrinės ginčą šioje byloje, bus neteisėtai pakeistas ir pakoreguotas bendrasis planas. Teismo vertinimu, šie pareiškėjų teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos padarymo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti kokią žalą, netenkinus šio prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjai, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, skunde minimas Bendrojo plano keitimo procesas yra dar tik planuojamas, jis nėra realiai vykdomas, todėl šiuo metu nėra pagrindo kalbėti apie tokios veiklos daromą neigiamą poveikį. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, susijusios su galimomis neigiamomis pasekmėmis ateityje, teismo nuomone, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas akcentavo, kad pareiškėjų teiginiai dėl galimų neigiamų pasekmių yra nepakankamai detalizuoti ir nėra pagrįsti įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokie nuostoliai, netenkinus prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, būtų patirti.

Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjų motyvus, kuriais jie grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, ir byloje esančius duomenis, konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjams išaiškinta, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pateikiant šios priemonės taikymą pagrindžiančius įrodymus.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracijos teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjų prašymą skubiai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvus ir su juo pateiktus įrodymus, bei į patį ginčo pobūdį.

Pareiškėjai laikosi pozicijos kad nagrinėjamu atveju byloje yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Bendrojo plano keitimo procesą (TPD Nr. K-VT-84-23-367), kadangi priešingu atveju bus pradėtos (ir jau yra pradėtos bei tęsiamos) galimai neteisėtos Bendrojo plano keitimo / koregavimo procedūros, kurios gali sukelti neigiamas pasekmes. Dar daugiau, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių taps visiškai betikslis bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjų pateiktą skundą dėl jų pateikto pasiūlymo dėl teritorijų planavimo, kadangi kol teismas išnagrinės ginčą šioje byloje, bus neteisėtai pakeistas ir pakoreguotas Bendrasis planas. Taigi pats ginčo pobūdis lemia tai, jog yra būtina laikinai sustabdyti Bendrojo plano keitimo procedūrą, kol nebus įvertinti visuomenės pasiūlymai.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kadangi pareiškėjų kartu su skundu pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog Administracija nesilaiko teritorijų planavimo procedūrų, nuo 2024 m. birželio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. nesilaikė Inspekcijai duoto privalomojo nurodymo nevykdyti Bendrojo plano keitimo proceso (elgiamasi nesąžiningai), yra skubama kaip įmanoma greičiau pakeisti Bendrąjį planą (šiuo metu Administracija jau kreipėsi dėl teritorijos planavimo sąlygų išdavimo) visiškai nepaisant visuomenės (pareiškėjų) jau pateiktų pasiūlymų, dėl kurių ginčas dar tik yra nagrinėjamas teisme. Pareiškėjai šiuo metu turi skųsti visus Administracijos direktoriaus pateiktus atsakymus dėl jų pasiūlymų, kadangi visi pareiškėjų pateikti pasiūlymai dėl Bendrojo plano koregavimo ar keitimo nepagrįstai yra atmetami, o Inspekcija aklai pritaria bet kokiems Administracijos veiksmams, susijusiems su Bendrojo plano keitimu ar koregavimu. Taigi yra eikvojamas tiek Inspekcijos, tiek ir teismų darbas.

Pareiškėjai pažymi, jog šiuo metu teismuose pagal pareiškėjų skundus yra užvestos dar 3 administracinės bylos, susijusios su to paties Bendrojo plano koregavimu ir / ar keitimu: Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose administracinė byla Nr. eI3-7422-872/2024; Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose administracinė byla Nr. eI3-14859-473/2024 ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinė byla Nr. eAS-581-525/2024.

Pareiškėjų vertinimu, nesant atliktos stebėsenos už 2023 m. negalimas nei Bendrojo plano keitimas, nei koregavimas, todėl panaikinus minėtus administracinius aktus, nebegalios ir kiti jų pagrindu priimti teisės aktai. Pareiškėjai šiuo atveju savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tuo, jog egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui, t. y. bus galimai neteisėtai pakeistas Bendrasis planas dėl jų gyvenamosios teritorijos. Taigi priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju pareiškėjams net neįmanoma pateikti daugiau įrodymų apie galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kai yra daugiau nei akivaizdu, jog šiuo metu itin aktyviai vyksta Bendrojo plano keitimo procedūros. Kas reiškia, jog nepaisant pareiškėjų pasiūlymų, dėl kurių vyksta ginčas byloje, Administracija vis tiek atliks Bendrojo plano keitimą ir tokiu būdu, kuriuo yra suplanavusi.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Inspekcija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, argumentais ir teisiniu vertinimu nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją pagrindo nėra.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-280-492/2021 nurodė, kad bendrasis planas yra ne individualus, bet norminis administracinis aktas, jo sprendiniai gali būti nuginčyti tik specialia ABTĮ II skyriuje nustatyta prašymų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad bendrojo plano patvirtinimas nėra kliūtimi teismui įvertinti ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nes ginčas kilo dar besitęsiant bendrojo plano baigiamo etapo viešinimo stadijai, pareiškėjai tinkamai realizavo teisę teikti savo pasiūlymus. Pareiškėjai turi galimybę savo pažeistas teises ginti kitomis įstatyme numatytomis priemonėmis, pvz., siekti atlyginimo už visuomenės reikmėms būtiną žemės sklypą, reikalauti žalos ar nuostolių atlyginimo už patiriamus ribojimus laisvai disponuoti nuosavybės teise, inicijuoti ABTĮ nustatyta tvarka norminę bylą dėl ginčijamų bendrojo plano sprendinių nustatymo teisėtumo ir t. t.

Inspekcija teigia, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjai savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, jog egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui, t. y. bus neteisėtai pakoreguotas Bendrasis planas dėl jų gyvenamosios teritorijos, tačiau pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilinęs į ginčo esmę, pareiškėjų prašymo motyvus ir kartu su skundu pateiktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra būtinos tam, jog nebūtų tęsiamos galimai neteisėtos Bendrojo plano keitimo procedūros iki kol nebus išnagrinėtas pareiškėjų pateiktas pasiūlymas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde prašo panaikinti atsakovų Administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. liepos 3 d. atsakymą Nr. SE-1307 ir Inspekcijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 2D-17304, bei įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. balandžio 10 d. pasiūlymą–pretenziją. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Administracijos direktoriui (planavimo organizatorius) pateikė 2024 m. balandžio 10 d. pasiūlymą–pretenziją, kuriuo prašė nebetęsti pradėtų teisės aktams prieštaraujančių teritorijų planavimo veiksmų – Bendrojo plano keitimo, tačiau 2024 m. balandžio 25 d. Administracijos direktorius pateikė atsakymą Nr. SE-841, kuriuo pareiškėjų pasiūlymą–pretenziją atmetė. Pareiškėjai, nesutikdami su Administracijos direktoriaus atsakymu, 2024 m. gegužės 9 d pateikė skundą Inspekcijai, kuri išnagrinėjusi skundą, padarė išvadą, jog Administracijos direktoriaus atsakymas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir 2024 m. birželio 5 d. surašė Administracijos direktoriui privalomąjį nurodymą Nr. PN-674, kuriuo, be kita ko, įpareigojo Administracijos direktorių iš naujo atsakyti į pareiškėjų pasiūlymą. Administracijos direktorių pavaduojanti Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė pareiškėjams 2024 m. liepos 3 d. pateikė pakartotinį atsakymą Nr. SE-1307, kuriuo pareiškėjų pasiūlymą–pretenziją vis tiek atmetė. Pareiškėjams 2024 m. liepos 17 d. apskundus pastarąjį atsakymą Inspekcija 2024 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 2D-17304, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė ir konstatavo, jog Administracija tinkamai įvykdė duotą privalomąjį nurodymą bei leido toliau tęsti Bendrojo plano keitimo procesą. Pareiškėjai apibendrindami skunde teigia, kad tiek Inspekcijos pateiktas 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas, tiek ir Administracijos 2024 m. liepos 3 d. atsakymas, neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir gero administravimo principo imperatyvų, aiškumo bei pakankamumo reikalavimų. Be to, nemotyvuodamas pareiškėjų pasiūlymo–pretenzijų atmetimo, planavimo organizatorius nesilaikė skaidrumo ir išsamumo principų.

Pareiškėjai savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tuo, jog egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui, t. y. bus galimai neteisėtai pakeistas Bendrasis planas dėl jų gyvenamosios teritorijos, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė tai, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjai neįrodo, jog teismui priėmus palankų pareiškėjams sprendimą tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o pareiškėjų teiginiai dėl galimų neigiamų pasekmių yra nepakankamai detalizuoti ir nėra pagrįsti įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokie nuostoliai, netenkinus prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, būtų patirti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjų nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai taikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Todėl, kaip tinkamai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir / ar pareiškėjams skundžiant kitus Administracijos ir Inspekcijos ar kitų subjektų veiksmus, gali būti teikiamas naujas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų K. S., Z. M., I. D. ir K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius