Legislator Case Law & Legislation
53a20da3-ca0f-47dd-afcd-db92fb9d5259 AI generated

53a20da3-ca0f-47dd-afcd-db92fb9d5259 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 53a20da3-ca0f-47dd-afcd-db92fb9d5259
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

              Administracinė byla Nr. I-3763-142/2016            Proceso Nr. 3-61-3-03819-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. A. ir atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui – Å¡ios institucijos Valdymo tarnybos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

Legislator headnote

AI generated

53a20da3-ca0f-47dd-afcd-db92fb9d5259 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Valstybės institucijos ir jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

              Administracinė byla Nr. I-3763-142/2016            Proceso Nr. 3-61-3-03819-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. A. ir atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui – Å¡ios institucijos Valdymo tarnybos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė :M. A. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2015 m. liepos 20 d. (pagal spaudÄ ant voko) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei 1,49 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų (t. I, b. l. 1–2). Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2015 m. birželio 3 d. jis buvo etapuotas iÅ¡ Alytaus pataisos namų į KaunÄ .

Paaiškina, kad į etapavimo automobilį jis ir dar 6 asmenys buvo patalpinti 11.35 val., iš Alytaus pataisos namų buvo nuvykta į Alytaus areštinę, kur į etapavimo automobilį buvo patalpinti dar 4 asmenys. Nurodo, kad 12.50 val. etapavimo automobilis vis dar stovėjo Alytaus areštinės kieme, buvo labai tvanku, sunku kvėpuoti, todėl pareiškėjas paprašė, kad konvojus įjungtų oro kondicionierių, tačiau tai nebuvo padaryta, paaiškinus, kad vien dėl kondicionieriaus veikimo nesiruošiama užvesti automobilio.

Nurodo, kad etapavimo automobilis buvo nedidelis, jame iÅ¡ viso buvo 5 patalpos, kurios atitvertos plastiku, todėl oras necirkuliavo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kol stovėjo Alytaus areÅ¡tinės kieme, sužinojo jog taip ilgai stovima, nes tvarkomi dokumentai dėl įvykio, kai įvažiuojant į Alytaus areÅ¡tinės kiemÄ dėl nevisiÅ¡kai atidarytų vartų, konvojus numušė automobilio liukÄ . Atkreipia dėmesį, kad, kol buvo tvarkomi su tuo susiję dokumentai, konvojaus pareigÅ«nai vienas su kitu vis keisdavosi, o pareiÅ¡kėjas visas suÅ¡lapo nuo prakaito, buvo sunku kvėpuoti.

Be to, vienas iÅ¡ pareigÅ«nų paklausė ar nenorime į tualetÄ , o pasakius, kad norime tik nusijuokė ir pasakė kitam pareigÅ«nui, kad į tualetÄ eiti norinčių nėra. PaaiÅ¡kina, kad iÅ¡ Alytaus areÅ¡tinės iÅ¡vyko tik 13.10 val. ir į KaunÄ buvo pristatytas 14.15 val. Nurodo, kad etapavimas į KaunÄ buvo vykdomas, važiuojant labai dideliu greičiu, nes konvojus dėl minėtų aplinkybių atsiliko nuo grafiko. Pasak pareiÅ¡kėjo, buvo baisu, kad neįvyktų dar viena avarija. Atvykus į KaunÄ , pareiÅ¡kėjas buvo nuvestas į rÅ«sį, kuriame buvo Å¡alta, todėl dėl staigaus temperatÅ«rų skirtumo ir perkaitimo automobilyje pareiÅ¡kėjas perÅ¡alo ir buvo priverstas kreiptis į medikus, jam gydyti buvo skirti antibiotikai.

Be to, nurodo, kad jis turi su nugara susijusių sveikatos problemų, todėl tokie perÅ¡alimai jam labai kenkia. Tokį pareigÅ«nų elgesį pareiÅ¡kėjas prilygina kankinimui, pasityčiojimui ir orumo pažeidimui.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė savo skundÄ ir prašė jį tenkinti.VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST), atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t.

II, b. l. 62–64). Nurodo, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju transportu, kurio eksploatacija grindžiama transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinėmis techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Nurodo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, atlikusi ventiliacijos efektyvumo matavimus, nenustatė, kad automobilių kamerų aplinka būtų netinkama asmenų konvojavimui. Paaiškina, kad autoįvykis įvyko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskr.

VPK) areÅ¡tinės kieme 2015 m. birželio 3 d. 10.45 val. Nurodo, kad dėl to konvojuojamiesiems teko daugiau nei valandÄ praleisti konvojavimo maÅ¡inoje. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui konvojavimo metu ar po jo sutriko sveikata ar kilo kitos neigiamos pasekmės. VST nuomone, pareiÅ¡kėjas galimai piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, nes Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos dvi administracinės bylos (Nr. I-10260-142/2015 ir Nr. I-9476-244/2015), kuriose atsakovas, pareiÅ¡kėjas ir skundžiamas dalykas yra tie patys.Teismo posėdyje VST atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundÄ palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ pagrįstumas.VST atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad teisme jau yra nagrinėjami net du analogiÅ¡ki pareiÅ¡kėjo skundai. Viena iÅ¡ VST atsiliepime nurodytų bylų yra bÅ«tent Å¡i nagrinėjama byla, kurios numeris 2015 metais ir buvo tas, kurį nurodo VST, t. y. I-10260-142/2015. Kita VST nurodoma byla (Nr. I-9476-244/2015) Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis yra iÅ¡nagrinėta, joje 2015 m. spalio 15 d. priimtas sprendimas.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas prašė priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų (vietos trÅ«kumo, saugos diržų nebuvimo ir kt.) laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ dėl VST pareigÅ«nų nežmoniÅ¡ko ir kankinančio elgesio (tyčinio ventiliacijos neįjungimo, nevedimo į tualetÄ ) 2015 m. birželio 3 d. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl visiÅ¡kai kitų VST veiksmų, kurie, be kita ko, įvyko gerokai vėliau nei byloje Nr. I-9476-244/2015 nagrinėtas ginčo laikotarpis.

Atsižvelgiant į tai, VST argumentai, susiję su galimu pareiÅ¡kėjo piktnaudžiavimu teisminės gynybos teise atmetami kaip nepagrįsti. Å iuo aspektu taip pat pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas po apraÅ¡omų 2015 m. birželio 3 d. VST pareigÅ«nų veiksmų, nedelsdamas, t. y. jau 2016 m. birželio 5 d., kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismÄ , kuris administracinėje byloje Nr. I-3405-554/2015 2015 m. birželio 17 d. priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei nurodė, kad ginčas priskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Å iai nutarčiai įsiteisėjus, pareiÅ¡kėjas tÄ patį skundÄ , kurį buvo adresavęs Kauno apygardos administraciniam teismui nedelsdamas, t. y. 2015 m. liepos 20 d., persiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Minėtas skundas ir yra nagrinėjamos Å¡ioje byloje. VST nurodyta faktinė aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas po 2015 m. birželio 3 d. vykusio konvojavimo nesikreipė į VST administracijÄ su raÅ¡ytiniu skundu per se neįrodo pareiÅ¡kėjo skundo nepagrįstumo. VST atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė su skundu, nebuvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir nebuvo tiriamos pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės. Tačiau pareiÅ¡kėjas turi teisę pats spręsti, kokiu bÅ«du jam ginti savo teises, jei mano, kad jos buvo pažeistos.

Kreipimasis su skundu į valstybės institucijos administracijÄ nėra privalomas kreipiantis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl VST pareigÅ«nų netinkamų veiksmų į teismÄ kreipėsi nedelsdamas po jų atlikimo, VST neabejotinai turėjo galimybę atlikti skunde pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių tyrimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Valstybės institucijos ir jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å iame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus VST (jos pareigÅ«nų) veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ neteisėtų (orumÄ pažeidžiančių, žeminančių ir net kankinančių) VST pareigÅ«nų veiksmų 2015 m. birželio 3 d. konvojuojamiesiems esant stovinčiame konvojavimo automobilyje Alytaus apskr. VPK areÅ¡tinės kieme.VST pareigÅ«nų elgesį konvojavimo metu reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246. Konvojavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. liepos 1 d.) 121 punkte nustatyta, kad konvojuotojų elgesys su konvojuojamaisiais grindžiamas teisėtumo principu, o 123 punkte nustatyta, kad konvojuotojams draudžiama konvojuojamuosius kankinti, žaloti, žeminti jų orumÄ arba žiauriai su jais elgtis. Konvojavimo taisyklių 134 punkte numatyta, kad konvojuojamųjų praÅ¡ymu konvojuojamieji vedami į tualetÄ , o 146.4 punkte, be kita ko, numatyta, kad konvojavimo automobilyje turi bÅ«ti veikianti vėdinimo sistema, teikianti ne mažiau kaip 15 m3/val. lauko oro vienam asmeniui.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ne kartÄ kreipėsi į pareigÅ«nus su praÅ¡ymais įjungti ventiliacijÄ ar bent atidaryti duris, tačiau Å¡ie praÅ¡ymai nebuvo tenkinti. Be to, nebuvo tenkinti ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai iÅ¡vesti į tualetÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl autoįvykio iÅ¡važiuojant iÅ¡ Alytaus apskr. VPK areÅ¡tinės kiemo, Å¡iame kieme iki 13.10 val. teko laukti konvojavimo stovinčiame automobilyje kartu su kitais 10 konvojuojamųjų. Atsižvelgiant į automobilyje buvusių asmenų skaičių, į plastiku suskirstytas automobilio kameras, į tai, kad stovinčiame automobilyje neveikė ventiliacija, pasak pareiÅ¡kėjo, buvo labai tvanku, karÅ¡ta, buvo sunku kvėpuoti, be to, pareiÅ¡kėjas kentėjo dar ir dėl to, kad pareigÅ«nai atsisakė jį iÅ¡vesti į tualetÄ .

Pasak pareiÅ¡kėjo tai prilygo žiauriam ir nežmoniÅ¡kam elgesiui, kankinimui, orumo pažeidimui. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad po minėto konvojavimo teko kreiptis į gydytojus dėl nugaros skausmų, nes po buvimo tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo nuvestas į Kauno tardymo izoliatoriaus rÅ«sį, todėl perÅ¡alo. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. birželio 4 d. (t. y. sekančiÄ dienÄ po aptarto konvojavimo) kreipėsi į gydytojÄ su skundais dėl juosmens skausmų, o 2015 m. birželio 8 d. kreipėsi pakartotinai su skundais, kad skausmai iÅ¡lieka, gydytojas paskyrė pareiÅ¡kėjui gydymÄ vaistais (t.

II, b. l. 20). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo ar konvojavimo sÄ lygų yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo (ar konvojavimo) sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo (ar konvojavimo) sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Atitinkamai, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo (ar konvojavimo) sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo (konvojavimo) aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis VW Crafter (valst. Nr. EFS 565) 2015 m. birželio 3 d. 9.30 val. iÅ¡vyko iÅ¡ Kauno ir 10.35 val. atvyko į Alytaus apskr. VPK (t. II, b. l. 68–69). IÅ¡važiuojant iÅ¡ Alytaus apskr. VPK 10.45 val. įvyko autoįvykis, tačiau konvojaus automobilis dar 11.15 val. nuvyko į Alytaus PN, kur 11.57 val. buvo perduoti 8 konvojuojamieji ir konvojavimui priimti 9 žmonės (t. II, b. l. 68). Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas taip pat nurodo panašų laikÄ (11.35 val.), kada Alytaus PN jis buvo patalpintas į minėtÄ automobilį.

IÅ¡ kelionės žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Alytaus PN vyko į Alytaus apskr. VPK, kur 12.00 val. buvo perduoti 2 konvojuojamieji, o 12.30 val. buvo į automobilį patalpinti dar 4 žmonės (t. II, b. l. 68–69). Minėtas automobilis (jame bÅ«nant pareiÅ¡kėjui ir dar 10 kitų konvojuojamųjų) iÅ¡ Alytaus apskr. VPK iÅ¡vyko 12.50 val. ir į Kauno tardymo izoliatorių konvojuojamuosius pristatė 14.05 val. (t. II, b. l. 68–69), t. y. pasikeitimo punkte (Alytaus apskr. VPK areÅ¡tinės kieme) automobilis su konvojuojamaisiais (taip pat ir pareiÅ¡kėju) stovėjo 1 valandÄ ir 15 minučių.

VST atsiliepime patvirtina, kad tokį nenumatytÄ priverstinai ilgÄ sustojimÄ lėmė autoįvykis. Avarija (eismo įvykis) pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktÄ yra laikomas ypatinga situacija. Konvojavimo taisyklių 211 punkte numatyta, kad ypatingų situacijų atvejais konvojuojamieji laikinai prireikus saugomi tardymo izoliatoriaus ar policijos įstaigos areÅ¡tinės patalpose. Be to, ir pats konvojavimas Konvojavimo taisyklių 3 punkte apibrėžiamas kaip konvojuojamųjų lydėjimas ir pristatymas į paskirties punktus.

Akivaizdu, kad ilgiau nei valandÄ konvojuojamiesiems bÅ«nant stovinčiame automobilyje konvojavimo užduotis buvo nevykdoma. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėje byloje nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo teiginius, darytina iÅ¡vada, kad VST pareigÅ«nai 2015 m. birželio 3 d. minėto konvojaus metu neveikė taip, kaip turėjo veikti, t. y. neužtikrino, kad konvojavimo automobilyje esantiems konvojuojamiesiems (kiekvienam iÅ¡ jų) tektų ne mažiau kaip 15 m3/val. lauko oro ir visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad konvojuojamieji laukė uždarame automobilyje Å¡iltuoju metu laiku, t. y. birželio mėnesį.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad VST pareigÅ«nai, susidarius ypatingai situacijai (įvykus eismo įvykiui), bÅ«tų organizavę laikinÄ (kol bus sutvarkyti reikiami dokumentai) konvojuojamųjų asmenų saugojimÄ Alytaus apskr. VPK areÅ¡tinės patalpose. Ä®vertinusi nurodytų neteisėtų veiksmų kumuliatyvų veikimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių atliktų neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumų ir dvasinių kančių kaip tai yra suprantama pagal CK 6.250 straipsnį ir Å¡ios pareiÅ¡kėjo kančios virÅ¡ijo įprastus tokiomis sÄ lygomis esančius suvaržymus.

Toks vertinimas dera ir su teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog asmuo, kuris yra kalinamas (Å¡iuo atveju – konvojuojamas) nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A-143-1966/2008, Nr. A-438-121/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). Å iuo atveju atsižvelgus į administracinės bylos faktines aplinkybes yra pagrindas teigti, kad dėl tokio konvojavimo pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgus ir į tai, jog Å¡ios kategorijos bylose nėra bÅ«tina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalauti pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtÄ Å¾alÄ ir kančias, nes atsižvelgiant į EŽTT praktikÄ panaÅ¡iose bylose, toks formalus įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkančiomis reikalavimų sÄ lygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimÄ yra praÅ¡oma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi.

Atitinkamai, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes vertintina, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – konvojavimas esant neteisėtiems veiksmams, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.Pasak pareiÅ¡kėjo tai prilygo kankinimams, žiauriam ir nežmoniÅ¡kam elgesiui, orumo pažeidimui, todėl Å¡iuo aspektu taip pat aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Å i nuostata absoliučiai draudžia kankinimÄ ir nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį bei bausmes, neatsižvelgiant į aplinkybes ir nukentėjusio asmens elgesį (EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ ). Administracinėje byloje nėra duomenų, kad VST bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, ar, kad VST iÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų konvojuojamųjų, taip pat nebuvo nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjui buvo sukelti ilgalaikiai neigiami padariniai.

Nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės, atsižvelgiant taip pat ir į aptartų veiksmų trukmę, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėje byloje buvo konstatuotos visos sÄ lygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį, toliau sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjui sukeltos žalos atlyginimo bÅ«do ir (ar) dydžio. Å iuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), tačiau yra ir pažymima, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. LVAT, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, kai kuriais atvejais konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir EŽTT, spręsdamas dėl Konvencijoje numatytų teisių gynimo (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Teismai savo praktikoje akcentuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ ). Atsižvelgiant į Å¡ioje administracinėje byloje nustatytÄ neteisėtų veiksmų trukmę, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl neteisėtų veiksmų bÅ«tų kilę rimtos pasekmės pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė bÅ«sena, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas konvojavimo sÄ lygas 2015 m. birželio 3 d. buvo pažeista, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais netenkintinas.

Teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo pažeistai teisei apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. PareiÅ¡kėjas nenurodė pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas dėl jo patirtos žalos kompensavimo formos. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad VST 2016 m. birželio 3 d. pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas konvojavimo sÄ lygas.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas taip pat skunde prašė priteisti 1,49 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti pagrįsti. PareiÅ¡kėjas nedetalizuoja, kokie dokumentai, kada ir kam buvo siųsti paÅ¡tu. IÅ¡ voko, kuriame buvo atsiųstas pareiÅ¡kėjo skundas teismui matyti, kad paÅ¡to iÅ¡laidos Å¡iam siuntimui siekė 0,78 Eur, t. y. mažiau nei pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma suma. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti 1,49 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų netenkinamas, tačiau tai neatima iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teisės teismui pateikti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo kartu su iÅ¡laidas pagrindžiančiais dokumentais ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. birželio 3 d. pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas konvojavimo sÄ lygas.PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                              Halina Zaikauskaitė