2020-07-01 Nr. AB-13200-3-61-3-02733-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1319-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02733-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (A. M.) teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos valstybę atstovaujantį Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) leisti pareiškėjui naudotis kameroje mobiliuoju telefonu bei interneto prieiga; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas leisti legaliai įsigyti mobilaus ryšio telefoną arba bevielio ryšio modemą internetui, kad galėtų palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais bei draugais. Paskambinti artimiesiems telefonu sudėtinga, nes kai pareiškėjas turi galimybę išeiti paskambinti, artimieji būna darbe, todėl telefonu šnekėti negali, o bendravimas paprastuoju paštu yra brangus. Dėl šių priežasčių pareiškėjas netenka galimybės bendrauti su savo sesėmis, broliu, mama, dėl bendravimo stokos jį paliko sužadėtinė. Nesinaudojant mobiliuoju telefonu ir internetu pareiškėjui išėjus į laisvę bus sudėtinga pritapti. Gavęs atsakymą į prašymą leisti naudotis telefonu bei modemu internetui pareiškėjas suprato, kad šiais daiktais jam naudotis draudžiama, nes jie nėra įtraukti į leidžiamų turėti daiktų sąrašą. Nesutikdamas su šiuo atsakymu pareiškėjas apskundė jį Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau jis sprendime nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir Lukiškių TI-K.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas turi teisę skambinti telefonu du kartus per savaitę bei šia teise naudojasi. Paskambinti telefonu leidžiama, jeigu nuteistasis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, mobiliojo ryšio telefonas bei interneto prieiga, bevielio ryšio interneto modemas nėra įtraukti, todėl naudotis tokiais asmeniniais daiktais ir priemonėmis pareiškėjas negali. Teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų veiklą, nenustato Lukiškių TI-K pareigos aprūpinti nuteistuosius mobiliaisiais telefonais ir bevielio ryšio interneto modemais.

5. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga – Lukiškių TI-K bibliotekoje, atsižvelgiant į jos plotą, yra sukurta viena kompiuterizuota darbo vieta su ribota interneto prieiga, kuria gali naudotis visi suimtieji ir nuteistieji, išskyrus asmenis patalpintus į drausmės izoliatorių (karcerį). Dėl leidimo naudotis ribota interneto prieiga asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, o taip pat ir pareiškėjas, raštu turi kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą. Norint bendrauti ir palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistasis turi teisę į trumpalaikius pasimatymus, gali siųsti neribotą kiekį laiškų bei skambinti telefonu. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Lukiškių TI-K nesuteikiant pareiškėjui galimybės naudotis mobiliuoju telefonu ir modemu internetui, kad būtų palaikomi ryšiai su artimaisiais bei draugais.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Taigi jis yra nuteistasis, todėl jo teisinę padėtį, teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Pagal BVK (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.) nuostatas, sulaikytieji ir bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 str. 1 d.). Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis (BVK 5 str. 2 d.). Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo, tuo tarpu nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (BVK 5 str. 3 d.). Teismas taip pat apžvelgė BVK nuostatas, reglamentuojančias asmens teisę į telefoninius skambučius (85 str. 1 d. 5 p., 94 str. 2 d., 102 str. 1 d.)

9. Teismas pabrėžė, kad teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarką detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės; redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 29 d.). Pagal Taisyklių 124 punktą, pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Teismas taip pat nurodė, kad Kalėjimų departamento 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 12 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinimas ir kalbėjimas telefonu ar naudojimasis interneto telefonija organizuojamas, vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus patvirtinta tvarka ir dienotvarke. Suimtasis (nuteistasis), laikomas kameroje, pageidaudamas skambinti ir kalbėti telefonu ar naudotis internetine telefonija, turi pateikti įstaigos administracijai pasirašytą prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, datą, kada pageidauja skambinti ir kalbėti telefonu, taip pat asmens, kuriam pageidauja skambinti, vardą, pavardę ir telefono numerį (Aprašo 13–14 p.).

10. Teismas akcentavo, kad Taisyklių 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Sąrašas yra baigtinis, sąraše nenumatytas mobiliojo ryšio telefonų ar modemų internetui įsigijimas ir turėjimas nuteistiesiems.

11. Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė skambinti telefonu, pareiškėjas teiginių, jog jam buvo draudžiama pasinaudoti teise skambinti telefonu nenurodė. Pagal išanalizuotas teisės aktų nuostatas Lukiškių TI-K neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės naudotis mobiliuoju telefonu ar modemu internetui, siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę paskambinti artimiesiems. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, tačiau nei BVK, nei Taisyklės nenumato nuteistiesiems teisės pasirinkti viešosios telefono ryšio paslaugos tiekėją, todėl skambinimas telefonu pagal pareiškėjo prašymą, t. y. jam pasirenkant viešojo ryšio paslaugos teikėją (šiuo atveju viešojo judriojo ryšio tinklo ar palydovinio tinklo pasirinktą paslaugos teikėją), neleistinas. Taigi pareiškėjas turi teisę paskambinti telefonu, tačiau ši teisė įgyvendinama atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (t. y. yra draudžiama naudotis mobiliojo ar palydovinio ryšio telefonais).

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, jog įkalinimo įstaiga turi suteikti nuteistiesiems galimybę neribotai naudotis internetu ir toks reglamentavimas yra susijęs su nuteistųjų teisinės padėties ypatumais bei bausmės vykdymo režimo reikalavimų užtikrinimu. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi nepatogumai dėl skambučio laiko nesudaro prielaidos neteisėtiems atsakovo veiksmams konstatuoti, nes teisės paskambinti telefonu ribojimai, jeigu jie yra nustatyti įstatymu ir pagrįsti, patys savaime negali būti suprantami, kaip teisių pažeidimas. Be to, teismas pabrėžė, kad pareiškėjui yra suteikta galimybė palaikyti socialinius ryšius su norimais asmenimis tiek telefonu, tiek pasimatymų metu, taip pat siųsti popierinius laiškus, todėl teigti, kad tik mobiliojo telefono bei interneto naudojimas padės pareiškėjui palaikyti esamus santykius ar integruotis į visuomenę atlikus laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

13. Teismas, nenustatęs Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, konstatavo, kad atsakovo atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad minėti teisės aktai nesuteikia teisės pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K kameroje naudotis mobiliuoju telefonu bei interneto prieiga, pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovo atstovą tokius veiksmus atlikti teismas atmetė.

III. 14. Pareiškėjas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių patirtą neturtinę žalą ir jos dydį patvirtinančių įrodymų. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjo A. M. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lukiškių TI-K neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės naudotis mobiliuoju telefonu ar modemu internetui kameroje, pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad dėl to, jog jam neleidžiama turėti mobilaus telefono ir bevielio ryšio modemo internetui, jis netenka galimybės bendrauti su savo sesėmis, broliu, mama, dėl bendravimo stokos jį paliko sužadėtinė. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pats nurodo, jog gavęs Lukiškių TI-K atsakymą, suprato, kad šiais daiktais jam naudotis draudžiama, nes jie nėra įtraukti į leidžiamų turėti daiktų sąrašą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą, jokių teisinių argumentų nenurodo. Atsižvelgdama į tai, kad pagal teisinį reguliavimą (Taisyklių 18 priede nustatytą nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą) nuteistiesiems nenumatyta galimybė turėti mobilųjį telefoną ar bevielio ryšio modemą internetui, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovo atstovą suteikti arba leisti pareiškėjui turėti šiuos daiktus. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui buvo suteikiami skambučiai pagal BVK, Aprašo ir Taisyklių nuostatas, pareiškėjas turėjo galimybę bendrauti su savo artimaisiais laiškais, todėl pareiškėjo teisė į socialinį gyvenimą buvo užtikrinta. Pareiškėjo nurodomi argumentai (nepatogus laikas skambučiams, laiškų išsiuntimas daug kainuoja) nesudaro pagrindo teigti kitaip, kadangi byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas neveikė taip, kaip numato teisės aktai.

23. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas grindžia bendravimo su artimaisiais pasunkėjimu, atlyginimą, teisėjų kolegija nurodo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2343-662/2019). Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovo atstovo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, negali kilti valstybės civilinė atsakomybė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeista.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė