2019-01-15 Nr. AB-1323-3-63-3-02405-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-55-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02405-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. F. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja M. F. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją atlyginti 86 992 Eur materialinę ir 100 000 Eur moralinę žalą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. lapkričio 16 d. skundo trūkumams pašalinti.

Vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį, 2018 m. lapkričio 20 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio26 d. nutartimi pareiškėjos M. F. skundą laikė nepaduotu.

Teismas, įvertinęs tiek 2018 m. spalio 31 d., tiek 2018 m. lapkričio 20 d. pareiškėjos skundų turinį, nurodė, jog nėra aišku, iš ko kildinama pareiškėjos galbūt patirta žala, nėra galimybės nustatyti, kokia institucija turėtų būti atsakovu, nėra galimybės nustatyti, kuo pasireiškė pagal prievolę atsakyti turinčio asmens veiksmų neteisėtumas, neaišku, kokiu būdu įvertintas padarytos žalos dydis. Kadangi pareiškėja nesuformulavo skundo reikalavimo, kuris atitiktų teismo kompetencijos ribas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje, teismas laikė, jog 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai iš esmės išliko. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėja M. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį ir paskirti jos skundą nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose.

Pareiškėja teigia, kad jos 2018 m. lapkričio 18 d. pateiktame pranešime yra pasisakyta dėl teismo neva nurodytų trūkumų, t. y. prie jos originalaus skundo yra pridėti įrodymai. Be to, teismas ex officio turėjo nustatyti atsakovą, bet, jos nuomone, atsakovas byloje yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji įvertino patirtą žalą atsižvelgusi į sąnaudas, kurios buvo reikalingos pareiškėjai ir jos artimiesiems. Pareiškėjos vertinimu, jos skundas turi įtakos šalies piliečių laisvėms ir interesams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas - Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos M. F. skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-348/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjų skundo ir patikslinto skundo pirmosios instancijos teismui turinį, ištyrusi prie jų pridėtus dokumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjos skundo trūkumų (neatitikimai ABTĮ 24 straipsnio reikalavimams) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjos skundą, ypač trūkumai, susiję su administracinio ginčo dalyko formulavimu.

Pareiškėja, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį, 2018 m. lapkričio 20 d. pateikė pranešimą teismui, kuriame nurodė, jog padavė teismui skundą, kuris atitinka reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, atsakovu byloje turėtų būti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja nepašalino nurodytų skundo trūkumų, pareiškėjos M. F. skundą laikė nepaduotu.

Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje pareiškėjos skundo trūkumai buvo aiškiai išvardinti, taip pat buvo nurodyta, kaip pareiškėja juos gali pašalinti. Atsakydama į pareiškėjos atskirojo skudo argumentus, kad teismas turėjo ex officio nustatyti atsakovą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad, ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nurodyti skundo reikalavimai. Viename iš jų numatyta, kad skunde turi būti nurodyta viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja ne tik nesuformulavo skundo reikalavimo, bet ir turėjo nurodyti dėl kokių viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo kreipiasi į teismą (ABTĮ 24 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams, ištaisius minėtoje nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. suformulavus konkretų reikalavimą atsakovui, pakartotinai kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. F. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė